Category: Mokslas
-
Mikroorganizmas be smegenų daro tai, ko nesitiki: vienaląstis renkasi kampus ir jaučia geometriją
Japonijos mokslininkai aprašė netikėtą vienaląsčio organizmo elgesį: maždaug 1 milimetro ilgio pirmuonis Stentor coeruleus geba „įvertinti“ aplinkos formą ir kryptingai rinktis kampus bei siaurus plyšius. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, o autoriai pabrėžia, kad toks „erdvinis“ pasirinkimas vyksta be jokios nervų sistemos. Šis atradimas gimė ne iš iš anksto…
-
Mokslininkai perskaitė 4 000 metų molio lenteles: atsivėrė magijos, valdžios ir medicinos užkulisiai
Kopenhagos universiteto ir Danijos nacionalinio muziejaus mokslininkai pristatė skaitmenizuotą senovinių dantiraščio tekstų archyvą, kuris daugiau nei šimtmetį buvo beveik pamirštas. Pasitelkę šiuolaikinius dokumentavimo ir skaitymo metodus, jie iš naujo „prakalbino“ iš pažiūros paprastas molio lenteles. Jose atsiskleidžia ankstyvųjų Artimųjų Rytų civilizacijų kasdienybė, nuo valdžios sprendimų iki gydymo ir ritualų. Lentelės sukurtos daugiau kaip prieš 4…
-
Visi manė, kad Methana užgesęs: nauji duomenys atskleidė, kas vyksta po Graikijos ugnikalniu
Daugiau nei 100 tūkstančių metų Graikijos Methanos ugnikalnis atrodė visiškai ramus: nebuvo nei išsiveržimų, nei pelenų, nei lavos, todėl jis dažnai buvo laikomas užgesusiu arba bent jau giliai užmigusiu. Tačiau nauji geologiniai tyrimai rodo, kad po paviršiumi tuo metu vyko nuolatiniai procesai, galintys keisti požiūrį į daugelio pasaulio ugnikalnių riziką. Methana yra maždaug 50 kilometrų…
-
Protonas pasirodė mažesnis nei mokė vadovėliai: 16 metų mįslė pagaliau išspręsta
Fizikoje, kur tikslumas lemia, ar teisingai suprantame medžiagos sandarą, daugiau nei dešimtmetį tęsėsi vadinamoji protono spindulio mįslė. Skirtingi matavimo būdai rodė skirtingą protono dydį, o neatitikimas kėlė klausimų dėl kvantinės elektrodinamikos skaičiavimų ir fundamentalių konstantų patikimumo. Nauji itin tikslūs vandenilio spektroskopijos matavimai, paskelbti žurnale „Physical Review Letters“, pateikė aiškų atsakymą. Tyrėjai patvirtino, kad protono krūvio…
-
Subaru teleskopas atskleidė stulbinantį 3I/ATLAS virsmą: po praskriejimo pro Saulę pasikeitė sudėtis
Tarpžvaigždinė erdvė kartais atsiunčia retų svečių į Saulės sistemą, o vienas naujausių yra kometa 3I/ATLAS, dar žymima C/2025 N1. Nauji Subaru teleskopo stebėjimai parodė, kad šio objekto cheminė sudėtis sparčiai kinta jam įkaitus prie Saulės. 3I/ATLAS yra tik trečiasis istorijoje patvirtintas tarpžvaigždinis objektas po 1I/ʻOumuamua ir 2I/Borisov. Astronomai ją intensyviai seka nuo aptikimo, nes tokie…
-
Mokslininkai „nufilmavo“ plazmą: varis per akimirką neteko 22 elektronų ir įkaito iki milijonų
Tarptautinė mokslininkų komanda pirmą kartą itin tiksliai užfiksavo, kaip medžiaga per femtosekundes pereina į ekstremalios jonizacijos būseną. Tokie procesai, vykstantys šalia neutroninių žvaigždžių ar per gama spindulių žybsnius, iki šiol laboratorijose buvo sunkiai „pagauti“ dėl milžiniškų temperatūrų ir ypač trumpų laiko mastelių. Tyrimą atlikę Helmholtz-Zentrum Dresden-Rossendorf (HZDR) mokslininkai pasitelkė European XFEL infrastruktūrą ir HED-HiBEF eksperimentinę…
-
Mokslininkai supainiojo judančius helio atomus: proveržis, galintis paaiškinti gravitaciją
Fizikai pirmą kartą pademonstravo kvantinį supainiojimą ne tik dalelių vidinėse būsenose, bet ir jų judėjime. Tai reiškia, kad pavyko supainioti masę turinčių atomų impulsą, o toks rezultatas laikomas svarbiu žingsniu, jungiant kvantinę mechaniką su gravitacija. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Communications“, atliktas Australijos nacionaliniame universitete. Mokslininkai pabrėžia, kad iki šiol supainiojimas buvo įprastai demonstruojamas fotonuose arba…
-
Mokslininkai pagaliau rado paslėptą vandens kritinį tašką: tai keičia fiziką ir planetų modelius
Vanduo yra viena labiausiai paplitusių, bet kartu ir mįslingiausių medžiagų: net kasdienėmis sąlygomis jis elgiasi kitaip nei dauguma skysčių. Ilgą laiką fizikai bandė paaiškinti vandens anomalijas, ypač tada, kai jis atšaldomas gerokai žemiau nulio, bet vis dar išlieka skystas. Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė užfiksavusi įrodymų, rodančių paslėptą vadinamąjį kritinį tašką peršaldytame vandenyje. Vandens išskirtinumas prasideda…
-
Mokslininkai įspėja: AMOC lūžis gali „atrakinti“ vandenynų CO2 ir pakaitinti Žemę
Klimato mokslininkai perspėja, kad Atlanto vandenyno cirkuliacijos sistema AMOC artėja prie pavojingos ribos, o jos sutrikimas galėtų ne tik pakeisti Europos orus, bet ir sustiprinti globalų atšilimą. Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl AMOC žlugimo Pietų vandenynas gali iš anglies sugėrėjo virsti papildomu anglies dvideginio šaltiniu. AMOC neretai vadinama vandenynų šilumos…
-
Jameso Webbo staigmena: TRAPPIST-1 „Žemės pusseserėse“ – 500 laipsnių kontrastas
Kosminis teleskopas Jamesas Webbas pirmą kartą leido itin tiksliai įvertinti dviejų uolėtų egzoplanetų klimatą TRAPPIST-1 sistemoje, esančioje maždaug už 40 šviesmečių nuo Žemės. Tarptautinė mokslininkų komanda iš Berno universiteto ir Ženevos universiteto parodė, kad arčiausiai žvaigždės esančios planetos, tikėtina, neturi reikšmingos atmosferos. TRAPPIST-1 jau beveik dešimtmetį laikoma viena svarbiausių vietų ieškant į Žemę panašių pasaulių,…