CP v2

Category: Namai

  • Pamirškite lipimą ant stogo: paprastas būdas išvalyti kaminą, apie kurį žino ne visi

    Pamirškite lipimą ant stogo: paprastas būdas išvalyti kaminą, apie kurį žino ne visi

    Pagal galiojančius priešgaisrinės saugos reikalavimus suodžių ir kitų nešvarumų šalinimas iš dūmtraukių yra privalomas. Individualiuose namuose kaminą rekomenduojama valyti 4 kartus per metus, jei šildoma kietuoju kuru, arba 2 kartus per metus, jei naudojamas skystasis kuras ar dujos.

    Vis dėlto kruopštų kamino valymą geriausia patikėti kvalifikuotam kaminkrėčiui. Tarp reguliarių specialisto vizitų namų šeimininkai taip pat gali pasirūpinti dūmtraukio būkle. Valymas iš apačios, nelipant ant stogo, yra patogus ir saugesnis būdas sumažinti susikaupusių suodžių kiekį, pagerinti trauką, šildymo efektyvumą ir sumažinti suodžių užsidegimo riziką.

    Svarbu prisiminti, kad savarankiškas valymas nepakeičia profesionalios apžiūros: techninė kamino būklės patikra turi būti atliekama bent kartą per metus.

    Kodėl verta kaminą valyti nelipant ant stogo?

    Valant dūmtraukį iš apačios išvengiama rizikos, susijusios su darbu aukštyje, ypač esant slidžiai dangai ar sudėtingai stogo konstrukcijai. Toks valymas gali padėti palaikyti gerą kamino pralaidumą, sumažinti suodžių sankaupas ir užtikrinti stabilesnę trauką kasdien naudojant šildymo įrangą.

    Namų būdai: bulvių lupenos ir druska

    Namų metodus verta vertinti kaip papildomą priemonę kamino švarai palaikyti, tačiau nereikėtų atsisakyti kaminkrėčio paslaugų. Tarp populiariausių būdų minimos džiovintos bulvių lupenos ir valgomoji druska.

    Bulvių lupenose esantis krakmolas gali padėti suodžiams trupėti. Jei norite išbandyti šį būdą, lupenas pirmiausia reikėtų gerai išdžiovinti orkaitėje, o tuomet saują jų įmesti į žarijas. Tai galima kartoti 2–3 kartus per mėnesį.

    Valgomoji druska taip pat siejama su suodžių sluoksnio byrėjimu. Praktikoje siūloma ant įkaitusio kuro užbarstyti maždaug 1 stiklinę druskos ir tai kartoti maždaug kas 2 savaites.

    Kamino valymas grąžtu

    Norint kaminą išvalyti iš apačios, galima pasitelkti grąžtą, tačiau tam reikės specialaus valymo komplekto su lanksčiais (dažniausiai nailoniniais) prailgintuvais ir šepečiais. Tokie rinkiniai paprastai nėra sudėtingi naudoti, o esant neaiškumams pravartu vadovautis gamintojo instrukcija.

    Valant grąžtu svarbu laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia būtina pasirinkti tinkamą šepetį pagal kamino tipą: svarbus tiek šepetėlio medžiagiškumas (pavyzdžiui, plieniniai šepečiai gali pažeisti kai kuriuos rūgščiai atsparaus plieno įdėklus), tiek skersmuo, kuris turi atitikti dūmtraukio diametrą. Taip pat rekomenduojama naudoti apsauginius akinius ir dulkių kaukę, nes valymo metu ore gali pakilti daug suodžių. Be to, kaminą reikia valyti tik tada, kai jis yra atvėsęs.

    Kada valymo iš apačios nepakanka: ženklai, kad reikia kviesti kaminkrėtį

    Nors valymas iš apačios gali būti naudingas kasdienei priežiūrai, kai kuriais atvejais be specialisto neapsieinama. Vienas iš signalų – akivaizdžiai sumažėjusi trauka ir prastesnis šildymo efektyvumas, kuris negerėja net ir po valymo. Tai gali reikšti, kad užsikimšimas yra aukščiau ir jį pašalinti galima tik dirbant nuo stogo.

    Kita problema – vadinamieji „stikliniai suodžiai“, kai susidaro kietas, blizgus sluoksnis. Tokias apnašas pašalinti labai sunku, todėl dažnai prireikia profesionalių priemonių ir patirties.

    Taip pat verta prisiminti, kad kaminkrėčio vizito metu atliekamas ir techninis įvertinimas: tikrinamas dūmtraukio pralaidumas, sandarumas bei traukos stiprumas.

  • Magnetukai ant šaldytuvo kelia sąskaitas ar gadina techniką? Tikroji priežastis nustebins

    Magnetukai ant šaldytuvo kelia sąskaitas ar gadina techniką? Tikroji priežastis nustebins

    Daugelis žmonių kolekcionuoja magnetukus ant šaldytuvo – dažniausiai parsivežtus iš kelionių kaip mielą prisiminimą. Visgi pastaruoju metu vis dar pasigirsta teiginių, esą magnetai gali didinti elektros sąnaudas ar net pakenkti buitinei technikai. Iš tiesų tai – labiau mitas nei reali grėsmė.

    Iš kur atsirado mitas apie didesnes elektros sąskaitas?

    Manoma, kad baimė kilo dėl magnetinio lauko – esą jis galėtų trikdyti elektronikos darbą ir priversti šaldytuvą veikti intensyviau. Tačiau įprasti šaldytuvo magnetukai sukuria per silpną magnetinį lauką, kad paveiktų kompresorių ar kitas šaldytuvo sistemas.

    Todėl magnetai, prikabinti prie durelių, nedaro įtakos nei šaldytuvo darbui, nei elektros suvartojimui. Tai galioja tiek moderniems „no frost“ modeliams, tiek senesniems įrenginiams.

    Ar magnetukai gali sugadinti buitinę techniką?

    Dažniausiai magnetukai buitinės technikos nepažeidžia. Išimtys gali būti retesnės situacijos, kai šaldytuvas turi stiklinį fasadą arba itin jautrią elektroniką, pavyzdžiui, ekraną. Labai stiprūs magnetai teoriškai gali sukelti trikdžių arba pažeisti jautresnes apdailos detales, todėl tokiais atvejais verta vengti ypač galingų magnetų.

    Dar viena praktinė rizika – mechaniniai pažeidimai. Stiprūs, ypač neodimio magnetai, gali prisitraukti labai tvirtai ir dėl to subraižyti dažus ar palikti nuskilimų ant durelių. Vis dėlto tai labiau estetinė problema, kuri šaldytuvo veikimo nepakeičia.

    Tikras pavojus – svoris ir papildoma apkrova durelėms

    Realesnė problema atsiranda tuomet, kai ant šaldytuvo sukabinama daug didelių, sunkių magnetų. Papildomas svoris gali apkrauti dureles, ypač jei jų lentynėlėse laikomi sunkūs produktai – pavyzdžiui, pieno pakeliai ar stiklainiai.

    Tokiais atvejais ilgainiui didėja apkrova vyriams. Nors tai nutinka retai, magnetai gali tapti papildomu veiksniu, prisidedančiu prie nusidėvėjimo. Paprasčiausias sprendimas – sumažinti svorį ant durelių ir perorganizuoti, kas laikoma šaldytuvo durelėse.

    Kas iš tiesų didina šaldytuvo elektros sąnaudas?

    Elektros suvartojimą labiausiai didina ne magnetai, o kasdieniai įpročiai ir priežiūros stoka. Vienas dažniausių veiksnių – perkrautas šaldytuvas, kai sutrinka oro cirkuliacija, todėl įrenginys turi dirbti intensyviau, kad išlaikytų reikiamą temperatūrą.

    Kita vertus, visiškai tuščias šaldytuvas taip pat ne visada efektyvus – produktai padeda stabilizuoti temperatūrą ir sumažina jos svyravimus kaskart atidarius dureles.

    Jeigu šaldytuvas neturi automatinio atitirpinimo sistemos, svarbu jį reguliariai atitirpinti. Susikaupęs ledas gali bloginti šilumos apykaitą ir didinti energijos sąnaudas. Taip pat rekomenduojama palaikyti optimalią temperatūrą – apie 4 laipsnius šilumos.

    Reikšmės turi ir šaldytuvo vieta virtuvėje. Jį verta statyti atokiau nuo šilumos šaltinių: radiatorių, orkaitės ar tiesioginių saulės spindulių. Tokiose sąlygose šaldytuvui sunkiau palaikyti žemą temperatūrą, todėl jis gali suvartoti daugiau elektros.

    Norint išlaikyti efektyvų šaldytuvo darbą, svarbu visuomet sandariai uždaryti dureles, reguliariai valyti vidų, tikrinti tarpinių būklę ir pasirinkti tinkamą temperatūros nustatymą.

  • Pagalvės nė nereikės skalbti: 3 paprasti triukai panaikina kvapą, drėgmę ir erkutes

    Pagalvės nė nereikės skalbti: 3 paprasti triukai panaikina kvapą, drėgmę ir erkutes

    Reguliari pagalvių priežiūra padeda išvengti jų viduje besikaupiančių dulkių erkučių, bakterijų, dulkių ir kitų alergenų. Nevalant ir neatnaujinant pagalvių, gali paaštrėti alergijos simptomai, atsirasti odos sudirgimų ar kvėpavimo takų problemų. Be to, nešvarios pagalvės kartais prisideda prie prastesnės odos būklės ir uždegiminių bėrimų.

    Dar vienas svarbus aspektas – miego kokybė. Visą naktį kvėpuojant dulkėmis ir erkutėmis, kvėpavimo sistema patiria papildomą krūvį, o poilsis tampa mažiau kokybiškas. Laikui bėgant pagalvės užpildas taip pat gali prarasti purumą ir elastingumą, todėl kaklas gali būti prilaikomas netaisyklingai, o tai neretai baigiasi nugaros ar sprando skausmais.

    Dėl šių priežasčių pagalvių priežiūra – tai investicija į geresnį miegą ir organizmo atsistatymą. Periodiškas atnaujinimas ir skalbimas riboja ligas sukeliančių mikroorganizmų dauginimąsi ir mažina sveikatos rizikas. Vis dėlto net ir prižiūrimas pagalves rekomenduojama keisti: sintetines – kas 1–3 metus, o su natūraliu užpildu – kas 4–6 metus.

    Kaip ir kada skalbti pagalves: dažnumas ir temperatūra

    Skalbimo dažnumas bei būdas priklauso nuo pagalvės užpildo tipo, tačiau dažniausiai sveikam miegui rekomenduojama pagalves skalbti kas 3–6 mėnesius.

    Pūkinės arba plunksninės pagalvės. Natūralaus užpildo pagalves patariama skalbti 1–2 kartus per metus didesnėje skalbyklėje (mažiausiai 7 kg talpos), kad jos nebūtų suspaustos ir nesusimuštų į gumulus. Rekomenduojama rinktis švelnius, geriausia – specialiai tokiam užpildui skirtus skalbiklius, vengti fermentų, baliklių ir intensyvių kvapų. Tinkamiausia temperatūra – 30–40 °C. Į būgną verta įmesti 1–2 teniso kamuoliukus, kad plunksnos mažiau suliptų. Džiovinti galima džiovyklėje žemiausiu režimu arba horizontaliai gerai vėdinamoje vietoje.

    Sintetinio užpildo pagalvės. Tokias pagalves prižiūrėti paprasčiau – jas galima skalbti net kas 3–4 mėnesius. Sintetinis užpildas dažnai gali būti skalbiamas 60 °C temperatūroje, naudojant įprastus skalbiklius. Patariama vengti audinių minkštiklio, nes jis gali sulipinti pluoštą. Kaip ir skalbiant natūralaus užpildo pagalves, pravartu į būgną įdėti teniso kamuoliukus ir neperkrauti skalbyklės. Po skalbimo pagalvę galima džiovinti džiovyklėje – taip ji greičiau atgauna purumą.

    Termoelastinės (memory) putos. Šio tipo pagalvės prisitaiko prie kūno šilumos ir spaudimo, todėl reikalauja kitokios priežiūros. Jų negalima skalbti skalbimo mašinoje, nes užpildas gali būti negrįžtamai sugadintas. Tokias pagalves rekomenduojama valyti lokaliai – drėgna šluoste ir švelniu plovikliu.

    Kaip atgaivinti pagalves be skalbimo: natūralūs būdai

    Kas 1–2 savaites pagalves galima atnaujinti ir be skalbimo – paprastais, natūraliais metodais.

    Soda. Ant abiejų pagalvės pusių paskleiskite storesnį sodos sluoksnį, švelniai įtrinkite šepetėliu ir palikite maždaug valandai. Soda sugeria drėgmę, neutralizuoja kvapus ir padeda sumažinti bakterijų kiekį. Po to pagalvę būtina gerai iškratyti ir kruopščiai išsiurbti dulkių siurbliu.

    Actas ir levandų eterinis aliejus. Actas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, o levanda suteikia malonų, raminantį kvapą ir papildo dezinfekuojantį poveikį. Sumaišykite vienodą kiekį vandens ir acto, įlašinkite apie 10 lašų levandų eterinio aliejaus, supilkite į purkštuvą ir lengvai apipurkškite pagalvę. Tuomet palikite ją išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje.

    Vėdinimas lauke. Saulė ir vėjas padeda natūraliai pašalinti drėgmę ir sumažinti erkučių kiekį. Sausą, saulėtą dieną pagalvę pakabinkite balkone ar sode 4–6 valandoms, kas valandą ją pakratydami.

  • Magnetukai ant šaldytuvo kelia sąskaitas už elektrą? Štai kas iš tiesų vyksta virtuvėje

    Magnetukai ant šaldytuvo kelia sąskaitas už elektrą? Štai kas iš tiesų vyksta virtuvėje

    Daugelis žmonių kolekcionuoja magnetukus ant šaldytuvo – dažniausiai tai kelionių suvenyrai iš įvairių pasaulio kampelių. Vis dėlto pastaruoju metu internete vis pasirodo teiginių, esą magnetai gali didinti elektros suvartojimą ir taip auginti sąskaitas. Specialistai ramina: tai – mitas.

    Magnetukai ir elektros sąnaudos: iš kur atsirado šis mitas?

    Baimes dažniausiai kursto įsivaizdavimas, kad magnetinis laukas gali trikdyti buitinės technikos darbą. Iš tiesų magnetukai sukuria magnetinį lauką, tačiau jis yra per silpnas, kad paveiktų šaldytuvo kompresorių ar jo veikimą. Tai galioja tiek moderniems no frost modeliams, tiek senesniems įrenginiams.

    Trumpai tariant, ant šaldytuvo prilipinti magnetukai nepakeičia šaldymo sistemos darbo režimo ir dėl jų šaldytuvas nepradeda vartoti daugiau elektros.

    Ar magnetukai gali sugadinti buitinę techniką?

    Įprasti magnetukai buitinės technikos paprastai negadina. Vis dėlto atsargesniems verta atkreipti dėmesį į išimtis: šaldytuvus su stikliniu fasadu ar itin jautria elektronika (pavyzdžiui, integruotais ekranais). Teoriškai labai stiprūs magnetai galėtų sukelti nesklandumų elektronikai arba pažeisti jautresnes išorines detales, todėl prie tokio tipo įrenginių geriau nenaudoti itin galingų magnetų.

    Dar viena praktinė rizika – ypač stiprūs neodimio magnetai. Jie gali stipriai pritraukti ir mechaniškai pažeisti paviršių: subraižyti dažus, palikti įskilimų ar nuskilimų. Tokie pažeidimai labiau estetiniai ir paprastai neturi įtakos šaldytuvo darbui.

    Tikras pavojus: svoris ir šaldytuvo durų apkrova

    Nors patys magnetukai elektros sąnaudų nedidina, problema gali kilti dėl papildomos durų apkrovos. Kai kurie magnetai būna dideli ir sunkesni, o jei tuo pačiu metu durų lentynose laikoma daug sunkių produktų (pavyzdžiui, pieno pakeliai ar stiklainiai), bendras svoris gali tapti pernelyg didelis.

    Tuomet didėja rizika, kad laikui bėgant labiau dėvėsis vyriai arba durys ims prasčiau prisispausti. Tokios situacijos pasitaiko retai, o magnetukai dažniausiai tėra papildomas veiksnys, tačiau, jei durys akivaizdžiai „sunkios“, verta perorganizuoti šaldytuvo turinį.

    Kas iš tiesų didina šaldytuvo elektros sąnaudas?

    Yra keli realūs veiksniai, kurie gali padidinti elektros suvartojimą:

    • Perkrautas šaldytuvas. Kai produktų per daug, sutrinka oro cirkuliacija, todėl įrenginiui reikia daugiau energijos palaikyti tinkamą temperatūrą.

    • Per tuščias šaldytuvas. Nedidelis kiekis produktų taip pat gali sumažinti efektyvumą, nes šaldytuvo turinys padeda stabilizuoti temperatūrą, kai durys dažnai atidaromos.

    • Šerkšnas ir ledas. Jei šaldytuvas neturi automatinio atitirpinimo sistemos, būtina jį reguliariai atitirpinti – susikaupęs ledas apsunkina šilumos mainus ir didina energijos sąnaudas.

    • Netinkama pastatymo vieta. Šaldytuvas, stovintis šalia radiatoriaus, orkaitės ar tiesioginiuose saulės spinduliuose, turi dirbti intensyviau, kad išlaikytų žemą temperatūrą.

    Norint, kad šaldytuvas veiktų ekonomiškai, verta reguliariai jį valyti, užtikrinti sandarias tarpines, kuo trumpiau laikyti atidarytas duris ir palaikyti optimalią temperatūrą – apie 4 laipsnius Celsijaus.

  • Velykinį želmenį po švenčių norėjote išmesti? Štai kaip paversti jį imuniteto eliksyru

    Priklausomai nuo to, kada Velykoms pasėjote žaliuosius želmenis, jie jau gali būti peraugę, pradėję virsti ir atrodyti nebe taip dailiai. Jei dar ne šiandien, tai per kelias artimiausias dienas. Vis dėlto skubėti jų išmesti neverta – želmenys gali tapti vertingu naudingų medžiagų šaltiniu.

    Kai lapeliai perauga, ima linkti, o dekoracija praranda patrauklumą. Tačiau net ir tokiu atveju želmenis galima panaudoti praktiškai – iš jų pasigaminti vadinamąjį sveikatos eliksyrą. Žiemos pabaiga ir pavasario pradžia neretai atneša nuovargį ar prastesnę nuotaiką, todėl specialistai dažnai pataria didinti vaisių ir daržovių kiekį mityboje.

    Peraugusių želmenų neverta išmesti dar ir todėl, kad jie gali padėti stiprinti organizmo apsaugines funkcijas. Tam ypač tinka jauni miežių daigai. Teigiama, kad jie gali būti naudingi esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, nemigai ar migrenai. Ne veltui jauni miežiai populiarūs ir parduodami miltelių pavidalu – juose gausu chlorofilo, vitaminų, baltymų, mineralinių medžiagų, esminių aminorūgščių bei antioksidantų.

    Chlorofilui priskiriamas priešuždegiminis ir dezinfekuojantis poveikis, taip pat jis siejamas su greitesniu žaizdų gijimu ir geresniu deguonies pernešimu organizme.

    Kaip gauti gėrimą iš želmenų? Pakanka nukirpti lapelius ir juos apdoroti sulčiaspaude. Jei naudojate trintuvą, įpilkite maždaug stiklinę vandens. Išspaustų sulčių paprastai gaunama apie 0,5–1 decilitras – jas galima gerti vienas arba praskiesti vandeniu iki maždaug pusės litro. Miežių skonis ne visiems patinka, todėl, jei norisi, dalį vandens galima pakeisti, pavyzdžiui, ananasų ar morkų sultimis.

    Norint užsiauginti želmenų, nereikia turėti daržo – pakanka vazono ar lovelio su žeme, o tinka ir dubenėlis, į kurį suberiamas miežių grūdas. Palankiomis sąlygomis maždaug po dešimties dienų želmenys užauga tiek, kad juos jau galima skinti. Vėliau derlių galima užsiauginti pakartotinai, o sėjant etapais – turėti nuolatinį šviežių želmenų šaltinį vitamininiam gėrimui.

    Žinoma, vienas paragavimas stebuklų nepadarys. Norint įvertinti galimą poveikį, siūloma gerti po vieną tokį gėrimą kasdien bent tris mėnesius. Vėliau galima įsivertinti savijautą ir nuspręsti, ar tęsti. Teigiama, kad per trumpą laiką organizmas tik pradeda prisitaikyti, todėl pradžioje savijauta gali net laikinai pablogėti.

    Tokiems gėrimams kaip pagrindą galima naudoti ir įvairius sode auginamus ar gamtoje randamus augalus: liucerną, dobilus, sėjamuosius salotinius, špinatus, dilgėles, ramunes, gysločius, kiaulpienes, kraujažoles, taukes, rasakilas, žliūges ir kitus. Juos galima derinti tarpusavyje, tačiau svarbu rinkti tik švariose vietose augančius augalus.

    Rekomenduojama gėrimo nesaldinti ir neskoninti citrina, medumi ar cukrumi, o vartoti kuo greičiau po paruošimo. Šaldytuve jis išsilaiko daugiausia iki kitos dienos, tačiau teigiama, kad oksidacija gali pabloginti ir kokybę, ir skonį.

  • Vienas lietingas vakaras ir siena atgyja: popierinių drugelių dekoracija, kurią pavydi svečiai

    Patinka švelnūs drugeliai, tarsi sklandantys ore? Savo namų sieną galite papuošti neįprasta dekoracija, kuri patrauks kiekvieno akį ir suteiks kambariui jaukumo.

    Mieste, o neretai ir gamtoje, vargu ar pamatysite didelius drugelių būrius. Dažniau ore praskrenda tik vienas kitas baltukas ar geltonukas, rečiau – margesnės rūšys. Vis dėlto šių gražių sparnuočių atmosfera gali apsigyventi jūsų namuose ir be kelionių į parodas ar specialias erdves. Nors drugeliai bus ne gyvi, jie pagyvins interjerą ir sukurs malonią nuotaiką. Be to, tokia plastinė, erdvinė dekoracija atrodo išties įspūdingai – svečiai ją tikrai pastebės.

    Geriausia tai, kad gamybai pakanka vieno lietingo popietės, kelių popieriaus lapų ir žirklių. Pravers ir šiek tiek fantazijos bei kantrybės, tačiau tobuli įgūdžiai čia nėra būtini.

    Kaip pasigaminti popierinių drugelių būrį ant sienos:

    1. Stačiakampį popieriaus lapą perlenkite skersai per pusę, o tuomet – dar kartą per pusę.

    2. Susidariusią „armonėlę“ perlenkite dar sykį, šį kartą iš dešinės į kairę. Per lenkimo vietą perkirpkite popierių – gausite dvi dalis.

    3. Iš kiekvienos perlenktos dalies atsargiai iškirpkite drugelio kontūrą. Nepamirškite ūsų.

    Jei piešti „iš akies“ nedrąsu, susiraskite drugelio atvaizdą ir pagal jį iš storesnio popieriaus pasigaminkite šabloną.

    4. Iškirptą formą išskleiskite, pakoreguokite netikslumus ir tuomet atskirkite į atskirus drugelius. Kartokite, kol turėsite tiek, kiek reikia norimam „būriui“.

    Galite pasidaryti kelių dydžių drugelių – taip ant sienos sukursite efektą, tarsi dalis jų toltų ir „išskristų“ į erdvę.

    5. Paruoštus drugelius pritvirtinkite prie sienos dvipusės lipnios juostos gabalėliais arba lipniais guminių kvadratėlių tipo tvirtinimais. Jų rasite didesnėse kanceliarinių prekių parduotuvėse ar „hobby“ parduotuvėse.

  • Vietoj šiukšlės – dizaineriška puošmena: iš kiaušinių dėklo pasidarysite vainiką ir rožes

    Pilkšvas kiaušinių dėklas iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip kažkas įdomaus, tačiau neapsigaukite. Po paprasto kartono sluoksniu slepiasi puiki medžiaga, iš kurios galima sukurti dekoracijas, vertas net stilingos interjero parduotuvės. Tereikės kelių įrankių, šiek tiek dažų ir fantazijos – o rezultatas maloniai nustebins ne tik jus, bet ir aplinkinius.

    Iš pažiūros šie pilki dėklai atrodo nereikalingi ir tinkami tik saugiai parnešti kiaušinius. Vis dėlto užtenka žirklių, klijų ar karštų klijų pistoleto, dažų ir kelių lengvai randamų priedų, kad per trumpą laiką jūsų rankose gimtų jauki namų puošmena ar net praktiškas interjero akcentas. Žemiau – keli paprasti, bet efektingi būdai, ką galima pasigaminti.

    Vaikams ypač patiks pavasariška idėja – iš dėklo sukurti gaidelį, vištelę ar viščiuką. Reikės aštrių žirklių: atsikirpkite tinkamą dėklo dalį. Iš veltinio arba standesnio spalvoto popieriaus iškirpkite snapelį, sparnelius, skiauterę ir kitas detales pagal pasirinktą gyvūnėlį, o tuomet jas priklijuokite. Pabaigai pridėkite akis – jas galima įsigyti kanceliarinių ar rankdarbių prekių parduotuvėse. Gaidelio uodegai puikiai tiks spalvotos plunksnos. Galutinis vaizdas – išties žaismingas.

    Jei labiau mėgstate dekoratyvinius vainikus – ant durų, lango, stalo ar sienos – kiaušinių dėklai pravers ir čia. Pagrindui galima naudoti pirktą šiaudinį ar polistireninį vainiko pagrindą: jį galima nudažyti, apvynioti krepiniu popieriumi, juostele ar jutiniu audiniu. Kitas variantas – iš standaus popieriaus ar kartono išsikirpti apskritimą. Ant pagrindo karštų klijų pistoletu tvirtinkite spalvingai nudažytas popierines gėles, kurias taip pat lengvai pasigaminsite iš kiaušinių dėklo. Fantazijai ribų nėra.

    Dažymui tiks beveik bet kokios priemonės: flomasteriai, vaško kreidelės, pastelės. Vis dėlto didesniems plotams patogiau rinktis akvarelę, guašą, akrilinius dažus arba dažus purškiklyje.

    Mažiesiems dar viena smagi užduotis – linksmas popierinis vikšras. Jam pakaks vienos eilės iš didesnio dėklo: vyresni vaikai gali ją išsikirpti patys, o mažesniems geriau padėti. Tuomet prireiks dažų, teptuko, pūkuotų dekoratyvinių vielučių (jų rasite rankdarbių parduotuvėse ir didesniuose kanceliarinių prekių skyriuose) bei didelių lipnių akių. Jei tokių neturite, akis galima tiesiog nupiešti. Leiskite vaikams vikšrą nuspalvinti pagal savo fantaziją, o pabaigoje sutrumpinkite vielutes, susukite ir suformuokite ūsus, o prireikus – ir kojeles.

    Iš kiaušinių dėklo pagamintomis rožėmis galima papuošti, pavyzdžiui, seną veidrodžio rėmą ar stalo vainiką. Jos gaminamos nesudėtingai, o atrodo itin efektingai. Dėklą sukarpykite į atskirus „duburėlius“. Kiekvieną jų iš šonų lengvai suspauskite ir įkirpkite taip, kad susidarytų keturi tarsi žiedlapiai. Jei norite natūralesnio vaizdo, vietoj tikslių kirpimų kai kurias dalis galite švelniai išplėšti rankomis – taip kraštai atrodys organiškiau. Tuomet suformuokite žiedlapius, kad jie būtų apvalesni ir panašesni į tikrus.

    Galiausiai sluoksnius suklijuokite karštais klijais. Vienai rožei dažniausiai prireiks keturių sluoksnių. Į pirmojo centro vietą įlašinkite šiek tiek klijų ir įstatykite antrą sluoksnį taip, kad jo žiedlapiai dengtų tarpus tarp pirmojo. Trečią ir ketvirtą sluoksnius klijuokite tuo pačiu principu. Pabaigoje rožes nupurkškite dažais purškiklyje.

  • Velykos jau čia pat: šie prabangiai atrodantys karoliukų margučiai pavyks visiems

    Velykos jau visai čia pat. Norite šiemet nustebinti atėjusius sveikintojus netradicine dovanėle ar tiesiog pasigaminti stalo dekoraciją, kurią visi pastebės? Karoliukais dekoruoti margučiai atrodo įspūdingai, o pasigaminti juos gali ir pradedantieji. Dalijamės trimis būdais, kaip tai padaryti.

    Nesvarbu, ar kiaušinius dažote svogūnų lukštais, piešiate, dekoruojate vašku, servetėlių technika ar lipdukais – šiemet galima išbandyti ką nors naujo. Pavyzdžiui, apkaroliuoti margučius. Nors darbas kiek kruopštus, rezultatas tikrai vertas pastangų. Be to, tai gali tapti smagia veikla ir vaikams.

    Karoliukais puoštiems margučiams prireiks kiaušinių: medinių, putplasčio arba plastikinių. Prieš Velykas jų nesunku rasti įvairiose parduotuvėse. Išpūsti tikri kiaušiniai šiam darbui dažniausiai netinka – jie trapūs ir dekoruojant gali lengvai sudužti.

    Jei rinksitės margutį dengti karoliukų tinkleliu, jums dar reikės silikoninio, beveik nematomo monofilamentinio siūlo, plonos ilgesnės adatos ir pakankamo kiekio smulkių stiklinių karoliukų įvairių spalvų bei formų. Tiks tiek apvalūs karoliukai, tiek pailgos „vamzdelio“ formos – viskas priklauso nuo planuojamo rašto. Karoliukų gausiai rasite „Stoklasa“ ar įvairiose karoliukų parduotuvėse.

    Jei rinksitės paprastesnį dekoravimo būdą – ant kiaušinio klijuoti suvertą karoliukų virvelę – papildomai prireiks klijų. O pabaigai, jei norėsite dekoratyvaus akcento, pasiruoškite ir juostelę kaspinui.

    Gaminant kiaušinį su karoliukų tinkleliu, pradinio žiedo dydį derinkite prie pasirinkto kiaušinio. Didesniam mediniam dažniausiai prireikia apie 16 karoliukų, o mažesniam putplasčio ar plastikiniam – apie 12. Galite laikytis pasirinkto rašto, tačiau jį verta vertinti ir kaip įkvėpimą – kuriant ornamentus fantazijai ribų nėra.

    Jei tinklelio pynimas atrodo per sudėtingas, nesate itin įgudę arba norite įtraukti jaunesnius vaikus, išbandykite paprastesnį variantą. Smulkius stiklinius karoliukus (gražiai atrodo 4–5 tos pačios spalvos atspalvių mišinys) suverkite ant 5–5,5 metro ilgio valo. Galuose užriškite mazgelius, o viename gale suformuokite mažą kilpelę iš maždaug 14 karoliukų. Ją priklijuokite prie vieno kiaušinio viršūnės, tuomet pamažu tepkite klijus ant paviršiaus ir kuo glaudžiau vyniokite karoliukų virvelę aplink kiaušinį.

    Kas 2–3 priklijuotas eilutes leiskite joms šiek tiek apdžiūti – kitaip apatinės eilės, dėl viršutinių svorio, gali pradėti atsiklijuoti. Taip tęskite iki galo, o likutį laiku nukirpkite ir vėl tvarkingai užfiksuokite, kad karoliukai nepradėtų byrėti.

    Į karoliukinių margučių kūrybą galite įtraukti ir pačius mažiausius. Iš storesnio popieriaus ar kartono iškirpkite įvairaus dydžio kiaušinio formos figūras, patepkite jas klijais, apibarstykite karoliukais ir palikite išdžiūti. Jei viršuje iš anksto padarysite skylutę, galėsite perverti virvelę ir tokiais papuošimais dekoruoti, pavyzdžiui, šakeles vazoje. Didesnes figūras galima klijuoti ant lango.

    Dar vienas paprastas būdas: įberkite karoliukų į dubenėlį, patepkite klijais vieną plastikinio ar putplasčio kiaušinio pusę ir apvoliokite karoliukuose. Kai išdžius, tą patį pakartokite su antra puse.

  • Pavasarinės dekoracijos iš samanų, šieno ar žolių: pasigaminkite kvapnius, stilingus akcentus

    Samanos – puiki dekoravimo medžiaga, ypač tuomet, kai kitų augalų pasirinkimas mažesnis. Jos lengvai formuojamos, gali atrodyti labai skirtingai ir namuose ilgai išsilaiko. Išnaudokite samanas velykinių dekoracijų kūrimui, o jei norisi kitokio stiliaus – rinkitės šieną ar dekoratyvines žoles. Iš jų taip pat nesunkiai pagaminsite išskirtinius papuošimus.

    Įspūdingai atrodo krepšelio formos kompozicija. Pagrindui tinka nedidelė pušies medienos kaladėlė, kuri apdedama dailiai susuktomis šakelėmis. Geriausia rinktis šviežias ir plonesnes šakas, kad formuojant jos nelūžtų. Ant kaladėlės viršaus sluoksniuokite samanas, derinkite jas su pavasarinėmis gėlėmis ir velykiniais akcentais.

    Pavasaris neatsiejamas nuo jauniklių motyvų – pasigaminkite, pavyzdžiui, zuikutį. Iš suglamžytų laikraščių ir krepinės juostos suformuokite kūną bei galvą, tuomet dalis suklijuokite. Iš tvirtesnės vielos išlankstykite ausis, apvyniokite jas popieriumi ir įsmeikite į galvą. Galiausiai visą figūrėlę apklijuokite samanomis. Kad atrodytų mieliau, galite užrišti kaspiną ant kaklo, priklijuoti akytes ar dekoruoti kitaip.

    Pagrindą velykiniam kiaušiniui taip pat galima suformuoti iš suglamžyto ir išmodeliuoto laikraštinio popieriaus. Vėliau kiaušinį apklijuokite samanomis ir papuoškite. Tokia dekoracija ypač gražiai atrodys paukščio lizde, susuktame iš šviežių beržo šakelių.

    Į lizdą galite įkurdinti ir mažą paukštelį iš purios dekoratyvinės žolės. Žolės žiedynus suriškite taip, kaip jums patogu, o vietoj mažų juodų akučių priklijuokite pipirų grūdelius. Snapą ir kojeles galima suformuoti iš žolės stiebelių.

    Panašiai pagaminsite ir mielą kiškutį. Akims tiks juodieji pipirai, o nosytei – raudonieji pipirai. Sunkiausia dalis dažniausiai būna ausys, tačiau kantriai formuojant rezultatą tikrai pasieksite.

    Velykoms būdingi kiaušiniai, o kartu su jais ir lizdai, kuriuose jie „ilsisi“. Paruoškite paprastus šieno lizdelius margučiams. Patogiam formavimui galite naudoti dubenėlį, apvyniotą folija, ir prie jo po truputį klijuoti šiaudų ar šieno kuokštelius, kol susiformuos tvirtas, gražus lizdas.

    Panašų lizdą galima supinti ir iš gluosnio vytelių, beržo šakelių, kačiukų šakelių, sausos žolės ar kitų gamtinių medžiagų. Vidų išklokite samanomis ir papuoškite smulkiais žiedeliais, kiaušiniais ar plunksnelėmis.

    Mažiems lizdeliams ypač tinka dekoracijos su „ausytais“ kiaušiniais. Tokį mielą papuošimą galima pakabinti įvairiose namų vietose – jis atrodo originaliai ir šventiškai.

    Į didesnį lizdą dėkite samanas ir įkomponuokite pavasarines svogūnines gėles. Drėgnos samanos padės palaikyti tinkamą drėgmę, tačiau vis tiek reguliariai apipurkškite vandeniu. Pridėkite kelis smulkius putpelių kiaušinukus, šakelių ir velykinio zuikučio dekoraciją.

    Samanomis galite papuošti ir durų vainiką, supintą iš gluosnio vytelių. Derinkite su keletu blindės šakelių ir mažais paukšteliais, išpjautais iš beržo žievės.

    Labai dailiai atrodo ir mažos stiklinaitės, pripildytos pavasario detalių: gėlių, šakelių ar kiaušinukų. Tokia dekoracija paprasta – tai tarsi miniatiūrinė vazelė, kurioje, be gėlių, komponuojamos ir kitos smulkmenos.

    Galite paimti stiklinę vazą ir iki pat viršaus pripildyti ją įvairių rūšių išpūstais kiaušiniais bei samanų gabalėliais. Galiausiai įstatykite sausos pampinės ar kitos dekoratyvinės žolės stiebų su vešliais žiedynais. Papildomai tiks blindės, svyruoklinio gluosnio ar beržo šakelės – moderniems namams tinkanti kompozicija paruošta.

    Velykų dekoracijose dažnai pasirodo ir vištelės. Jai pagaminti prireiks kartono, iš kurio iškirpsite paukščio siluetą, taip pat šieno, vielutės ir žirklių.

    Ant paruošto kartono pamažu vielute tvirtinkite šieną, kol susiformuos „plunksnos“ ir vištelė atrodys puri. Akims tiks juodi karoliukai, o iš filco galima iškirpti ir priklijuoti snapą, skiauterę bei kitas detales. Galiausiai šieninę vištelę įkurdinkite dekoruotame lizde.

    Pagamintas višteles galima „nutupdyti“ ant laktos – ją nesunkiai sukonstruosite iš beržo šakelių, o papuošimui panaudosite kiaušinių lukštus.

    Tokia pačia technika galima sukurti ir kitus naminius gyvūnėlius, pavyzdžiui, šiaudines žąsis.

    Didesni „augintiniai“ gali būti kiškučiai – jie ypač gražiai atrodo šventinėse kompozicijose.

    Jeigu turite galimybę gauti šiaudų plaušų, pabandykite pasigaminti avelę. Ji atrodo įspūdingai, o vietoj šiaudų plaušų galima naudoti ir džiovintą dekoratyvinę žolę.

  • Riebios dėmės ant staltiesės dings be chemijos: namų triukas, kurį vadina auksiniu

    Riebios dėmės ant staltiesės dings be chemijos: namų triukas, kurį vadina auksiniu

    Riebios dėmės ant staltiesės gali sugadinti net ir gražiausią vaišių stalą, tačiau dažnai jas įmanoma pašalinti paprastomis namų priemonėmis. Pirmiausia įvertinkite, ar dėmė šviežia, ar jau įsigėrusi ir sudžiūvusi – nuo to priklausys, kokį būdą pasirinkti.

    Namų triukas riebiosioms dėmėms

    Šviežioms riebalų dėmėms geriausiai tinka sugeriančių ir riebalus skaidančių priemonių derinys. Dėmę gausiai pabarstykite soda ir palikite 15–30 min. Vėliau sodą nuvalykite, užtepkite šiek tiek indų ploviklio ir kruopščiai įtrinkite į audinį. Palaukite apie 5 min. ir iš karto skalbkite skalbyklėje pagal staltiesės etiketėje nurodytą režimą.

    Svarbu, kad indų ploviklis neišdžiūtų ant audinio – išdžiūvęs jis gali palikti dėmių ar pakeisti spalvą.

    Jei dėmė senesnė, veikti reikės kitaip. Laikui bėgant riebalai įsigeria į pluoštą, oksiduojasi ir susimaišo su dulkėmis, todėl juos pašalinti sunkiau. Tokiu atveju padeda sodos pasta: sumaišykite sodą su drungnu vandeniu santykiu 3:1, kad gautumėte tirštą masę. Užtepkite ją ant dėmės ir gerai įtrinkite, pavyzdžiui, dantų šepetėliu. Palikite 20–30 min., tuomet ant viršaus užtepkite šiek tiek indų ploviklio ir iš karto skalbkite. Prireikus procedūrą galima pakartoti.

    Kiti būdai pašalinti dėmes nuo staltiesės

    Soda ir indų ploviklis dažnai vadinami tikru „auksiniu“ deriniu tiek šviežioms, tiek įsisenėjusioms riebalų dėmėms. Vis dėlto yra ir daugiau naminių metodų, kurie gali padėti kovojant su įvairiais nešvarumais.

    Glicerinas ir kalio muilas

    Šis mišinys ypač tinka riebiosioms, aliejinėms dėmėms. Sumaišykite 1/4 stiklinės augalinio glicerino, 1/4 stiklinės kalio muilo ir 1,5 stiklinės šilto vandens. Jei norite, įlašinkite kelis lašus citrinų eterinio aliejaus. Supilkite į purkštuvą, apipurkškite dėmę ir palikite: įsisenėjusiai dėmei – apie 1,5 val., šviežiai – 15–30 min. Tuomet skalbkite įprastu režimu.

    Actas arba vandenilio peroksidas

    Ant staltiesių pasitaiko ne tik riebalų, bet ir kavos ar arbatos dėmių. Kavos dėmėms gali padėti actas, praskiestas vandeniu: 1 arbatinis šaukštelis acto 1 l vandens. Tirpalu sudrėkinkite kempinėlę ir švelniai patrinkite dėmę.

    Arbatos dėmėms dažniau rekomenduojamas vandenilio peroksido ir drungno vandens mišinys santykiu 1:1. Pamirkius dėmę, staltiesę būtina išskalbti arba bent jau labai gerai išskalauti šiltu vandeniu.

    Po bet kurio iš šių būdų staltiesę geriausia išskalbti įprastu ciklu pagal gamintojo rekomendacijas etiketėje.