Category: Namai

  • Legendinė filmo Iris trobelė tapo tikra: pažiūrėkite, kaip atrodo atkurtas namelis viduje

    Žinome, kur slypi geriausias vaistas nuo niūrių žiemos vakarų. Yra vienas namas, tapęs pasauliniu kalėdinės jaukumo nuotaikos simboliu: spragsintis židinys, šilta šviesa ir žiemos romantika. Ilgus metus jis buvo tik kino dekoracija, tačiau dabar šis svajonių interjeras pagaliau tapo realybe. Legendinė akmeninė trobelė su medinėmis sijomis atvėrė duris svečiams – kviečiame pasižvalgyti po vietą, kurioje bent vieną naktį norėtų praleisti, regis, kiekvienas.

    Jei esate iš tų, kurie kiekvieną žiemą rituališkai peržiūri kalėdinę klasiką „Prázdniny (The Holiday)“, tikriausiai įsimylėjote ir Iris namelį. Ilgą laiką buvo žinoma, kad originalioji „Rosehill Cottage“ Anglijos Sario grafystėje iš tiesų neegzistavo – tai tebuvo tuščias „kiautas“, pastatytas filmavimui.

    Vis dėlto bendrovė „State and Season“ nusprendė tai pakeisti. Vaizdingoje „Blue Ridge Mountains“ vietovėje, netoli Atlantos, ji pastatė dviejų aukštų akmeninį prieglobstį, kuris iki smulkmenų atkuria filmo įkvėptą namelį. Trobelėje gali apsistoti iki šešių svečių, o atvykusieji gali praleisti naktį būtent tokiu stiliumi, kokį filme patyrė Iris ir Amanda, kurias įkūnijo aktorės Kate Winslet ir Cameron Diaz.

    Kas šią vietą daro tokia ypatinga? Pirmiausia – nepriekaištingas angliško kaimo stiliaus dizainas. „English cottage“ estetika remiasi šiluma ir jaukumu, kuris pasitinka vos peržengus slenkstį. Pamirškite šaltą minimalizmą: čia pagrindinį vaidmenį atlieka masyvios medinės sijos, spragsintis židinys ir sendintos, „vintažinės“ detalės.

    Šio stiliaus pagrindas – sluoksniavimas: minkšti pledai, gėlių raštai, atviros lentynos su porcelianu ir prislopinta stalinių lempų šviesa. Tai interjeras, švenčiantis apgyventumo jausmą ir natūralią, nenušlifuotą estetiką. O jei nuo židinio šilumos viduje pasidarytų per karšta, lauke laukia sūkurinė vonia po atviru dangumi – tiesa, tai jau amerikietiškas priedas, kurio filme nebuvo.

  • Šios miegamojo gudrybės sutaupys vietos ir nervų: nuo paklodės iki paslėptų laidų

    Ieškote būdų, kaip jaukiau įrengti miegamąjį, sutaupyti vietos ar palengvinti kasdienę rutiną? Pateikiame praktiškų ir stilingų idėjų – nuo tvarkingo paklodės su guma sulankstymo iki lengvai pasigaminamų lentynėlių, kišenių organizatorių ar durų atramų. Daugumą jų įgyvendinsite patys, neretai pasitelkę tai, ką jau turite namuose.

    Jei vis dar nežinote, kaip sulankstyti paklodę su guma taip, kad ji nesubyrėtų į netvarkingą gumulą, verta prisiminti paprastą principą: sulanksčius tvarkingai, paklodė išlieka kompaktiška ir patogiai telpa spintoje ar stalčiuje.

    O ką daryti, kai pagalvė yra perpus mažesnė nei jos užvalkalas? Tokiu atveju dažniausiai galima išsisukti be siuvimo, adatų ar žiogelių – pakanka tinkamai užlenkti ir „užrakinti“ audinį, kad pagalvė laikytųsi stabiliai.

    Norite lovos, primenančios viešbučio komfortą? Viena paprasčiausių paslapčių – kelių pagalvių „siena“. Be to, jei patalynėje vyrauja balta spalva, nebereikia sukti galvos dėl spalvų derinimo.

    Jeigu durys nuolat pačios užsiveria, pravers durų atrama. Ją nesunku pasisiūti net pradedančiajam – užteks tiesios siūlės. Galite perdirbti ir senus džinsus: pirmiausia pasiūkite paprastą maišelį, pripildykite ryžiais ar kita biria medžiaga (pavyzdžiui, lęšiais, pupelėmis, smulkiais akmenukais), pritvirtinkite kilpelę ir užsiūkite.

    Jei problema priešinga ir durys trenkiasi į sieną, palikdamos įdubimus, panašią atramą galima pasigaminti pakabinamą ant durų rankenos – ji sušvelnins smūgį.

    Yra ir dar vienas sprendimas – vadinamasis „beždžionės kumščio“ mazgas. Jam reikės storesnės virvės, nes ant plonos šniūrelio mazgo struktūra neatsiskleidžia. Kad mazgas išlaikytų formą, į vidų įdėkite mažą kamuoliuką, pavyzdžiui, golfo.

    Jei mėgstate knygas, galbūt norėsite jomis apsupti ir miegamajame. Įvertinkite erdvės galimybes ir pagalvokite apie įmontuotas lentynas – jos leidžia maksimaliai išnaudoti nišas ir kampus.

    Turite miegamajame išskirtinę nišą? Tokiai erdvei tiktų individualiai pritaikyta lentynų sistema, kuri gali virsti originalia biblioteka.

    Lentynėlė prie lovos praverčia visada, tačiau ne visuomet ant jos pakanka vietos. Tuomet gelbėja pakabinama kišenė ar organizatorius, kuriame svarbiausi daiktai bus po ranka ir jų nereikės slėpti po pagalve.

    Panašų kišenių organizatorių, kaip ant sofos, nesunku pasisiūti ir lovai. Į jį patogiai sutalpinsite ne tik televizoriaus pultelį, bet ir akinius, užrašinę ar skaitinį prieš miegą.

    Beje, lentynėlės šalia lovos nebūtina pirkti – atidėjimo vieta gali tapti beveik bet kas, pavyzdžiui, pintas krepšys. Tiesa, tokia „lentyna“ nebus labai tvirta, todėl verčiau neapkraukite jos sunkiais daiktais.

    Nereikia pirkti ir naktinio staliuko. Prie lovos pastatykite vieną ar dvi dėžes, o apačioje galite pritvirtinti kojeles arba, kad būtų lengviau tvarkytis, ratukus – taip staliukas taps mobilus.

    Parduotuvėse dažnai galima rasti dekoratyvinių medžio riekelių. Jei prie jų prisuksite kojeles, turėsite išskirtinį staliuką, puikiai derantį prie lovos.

    Paprastą lentynėlę galima ir pakabinti ant sienos – toks sprendimas atrodo efektingai, o įgyvendinimas nesudėtingas: pakanka dviejų kabliukų ir tiksliai pamatuoto virvės ilgio.

    Reikia tik mažo paviršiaus kampe? Prie kampo prisukite medinį žurnalų laikiklį ir turėsite kompaktišką lentynėlę.

    Erzina vis gausėjantys laidai ir įkrovikliai? Paslėpkite juos stalčiuje: ilgintuvą pritvirtinkite stalčiaus nugarėlėje, o į stalčių sudėkite įkraunamus telefonus bei kitus įrenginius.

    Kiekviename miegamajame kartais reikia kur nors padėti drabužius, aksesuarus ar smulkmenas. Tam gali pasitarnauti kopėčių tipo kabykla su daugiau kabliukų – ji praktiška ir kartu tampa interjero detale.

    Kosmetinis staliukas praverčia daugeliui, tačiau ne kiekviename miegamajame jam užtenka vietos. Išeitis – pritaikyti komodą: uždėkite stalviršį, o ant sienos pakabinkite veidrodį.

    Kai trūksta vietos, svarbus kiekvienas centimetras. Po lova dažniausiai lieka nemažai nenaudojamos erdvės, todėl verta pasigaminti ištraukiamą stalčių.

    Kad stalčių būtų patogu stumdyti, reikalingi bėgeliai arba ratukai. Tokių ratukų rasite baldų parduotuvėse ar ūkinių prekių skyriuose.

  • 10 paprastų namų atnaujinimų už kelis eurus: efektas nustebins, o pasidarysite patys

    Norite atnaujinti namus, bet žvilgsnis į banko sąskaitą greitai grąžina į realybę? Yra gera žinia: jaukus ir stilingas interjeras nebūtinai kainuoja tūkstančius. Dažnai užtenka pakeisti smulkmeną, o kartais – į rankas paimti teptuką. Pateikiame 10 idėjų, kurias galite įgyvendinti patys, greitai ir nebrangiai – nuo seno baldo atnaujinimo iki sprendimų, kurie kasdienybę padaro patogesnę.

    Norint namuose pokyčių, nebūtina išleisti krūvos pinigų. Daugybę darbų galima atlikti savarankiškai, o jei nerimaujate, kad trūksta patirties, internete rasite instrukcijų beveik viskam. Be to, nemažai parduotuvių rengia mokymus žmonėms, norintiems išmokti pagrindinių namų priežiūros darbų ar drąsiau imtis didesnių projektų.

    Jei mediniai baldai subraižyti, apsitrynę ar patamsėję, juos galima nušlifuoti ir iš naujo nulakuoti arba padengti nauja apdaila. Atnaujinti galima praktiškai bet kurį dar tinkamą naudoti baldą. O jei sienos atrodo nuobodžiai, išmokite persidažyti kambarį – pokytis bus akivaizdus. Senoje virtuvėje nebūtina pradėti didelio remonto: kartais užtenka pakeisti kelis prietaisus ar atnaujinti spintelių durelių išvaizdą.

    Kambario „faceliftas“ nebūtinai reiškia kapitalinę rekonstrukciją. Pabandykite pakeisti spintelių rankenėles ir rankenėles suktukus – jų rasite baldų parduotuvėse, taip pat antikvariatuose. Nors tai smulkmena, ji suteikia interjerui charakterio. Dar vienas greitas būdas pakeisti nuotaiką – apšvietimas: naujas šviestuvas prieškambaryje, pakabinamas šviestuvas virš valgomojo stalo ar papildoma lempa prie kosmetinio staliuko gali kardinaliai pakeisti erdvės pojūtį.

    Greitas ir prieinamas sprendimas – pakeisti arba atnaujinti elektros jungiklius. Pavyzdžiui, virtuvėje galima rinktis nerūdijančio plieno apdailą, kad ji derėtų prie buitinės technikos. Jei norite daugiau originalumo, galima pasidaryti dekorą patiems, naudojant dekupažo principą: išsirinkite motyvą, atsispausdinkite ant tvirtesnio popieriaus, priklijuokite prie jungiklio rėmelio, tvarkingai užlenkite kraštus, išpjaukite angą ir užtepkite apsauginį klijų sluoksnį. Prieš montuojant svarbu leisti gerai išdžiūti.

    Pelėsis, įsigėręs į silikoną aplink vonią ar praustuvą, yra dažna problema, tačiau ją galima išspręsti. Prireiks siūlių peilio senam silikonui pašalinti, siūlių glaistyklės naujai siūlei išlyginti, pelėsiui atsparaus silikoninio hermetiko, dažymo juostos ir popierinių rankšluosčių. Pirmiausia atsargiai nuimkite seną silikoną, kad nepažeistumėte plytelių. Paviršių nuvalykite, pašalinkite muilo ir nešvarumų likučius, išilgai siūlės priklijuokite dažymo juostą, tuomet užtepkite hermetiką (patogu naudoti pistoletą). Išlyginkite glaistykle, prireikus – ir pirštu, kad linija būtų švari. Po kelių minučių nuimkite juostą.

    Jei turite daug daiktų, bet mažai vietos, gelbsti aukšta lentynų sistema. Nebūtina pirkti brangaus komplekto – galima tiesiog pritvirtinti kelias lentynas prie sienos. Prieš gręžiant svarbu viską tiksliai išmatuoti ir pasižymėti pieštuku. Tvarką galima pagerinti ir esamoje spintoje: lentynas suskirstykite skirtukais, pridėkite papildomą drabužių kabinimo strypą, ant durų pritvirtinkite kabliukų, o po lentynomis pakabinami krepšeliai pravers šalikams, pirštinėms, papuošalams, rankšluosčiams ar šluostėms.

    Jei namuose nuolat trūksta tvarkos, verta pagalvoti apie sofą su daiktadėže. Netikėtos viešnagės atveju į ją per kelias sekundes galima paslėpti kasdienius smulkius daiktus – žaislus, žaidimus, žurnalus ar kitą „netvarką“, ir kambarys atrodys kur kas tvarkingesnis.

    Laiptų keitimas kainuoja brangiai, tačiau jei jie tvirti, o problema – tik išvaizda, pakanka lengvos renovacijos. Galite patiesti kilimą nuo viršaus iki apačios arba laiptus naujai nulakuoti. Nebijokite įdomesnių raštų – jie suteikia erdvei išskirtinumo.

    Vonios veidrodis – svarbi detalė, todėl jei jis nėra įmontuotas sienoje, verta jam suteikti naują „rūbą“. Paprastas sprendimas – naujas rėmas. Išmatuokite veidrodį, statybinių prekių parduotuvėje išsirinkite tinkamas apdailos juostas ir paprašykite supjauti reikiamais ilgiais. Kampus reikėtų pjauti 45 laipsnių kampu, kad kraštai gražiai susijungtų. Juostas priklijuokite statybiniais klijais.

    Kilimai suteikia jaukumo ir izoliuoja šaltį nuo grindų, tačiau net ir reguliariai siurbiami ilgainiui praranda spalvą, o plaukas susiguli. Kilimą galima atgaivinti valant sausuoju arba drėgnuoju būdu. Drėgnas valymas labiau tinka sintetiniams pluoštams, pavyzdžiui, polipropilenui, poliamidui, poliesteriui ar poliakrilui, o sausas – natūraliems, tokiems kaip medvilnė, šilkas ar vilna. Jei norite geriausio rezultato, galima pasitelkti profesionalus.

    Vietos trūkumas virtuvėje – dažna problema. Ką daryti su prietaisais, kuriuos naudojate nuolat ir nenorite jų kaskart ištraukinėti? Pavyzdžiui, sunkų virtuvinį kombainą ar maišytuvą galima montuoti ant pakėlimo mechanizmo, įrengto spintelės viduje. Toks sprendimas leidžia prietaisą pakelti iki stalviršio aukščio, o vėliau patogiai nuleisti atgal į spintelę.

    Nesvarbu, ar gyvenate kaime, ar mieste, įsilaužimo rizika išlieka. Prevencijai gali padėti judesio jutikliai, aukštesnė tvora, langai ir durys su saugumo sprendimais, taip pat patikimos spynos. Visgi namus gali kelti grėsmę ne tik įsilaužėliai – pavojingas ir gaisras. Paprasta apsauga yra autonominis dūmų detektorius, kuriame viename įrenginyje yra dūmų jutiklis ir garsinis signalas. Jį lengva įrengti, o veikimui pakanka baterijų. Namams, kuriuose naudojami degimo šaltiniai (pavyzdžiui, katilas ar krosnis), pravartu įsirengti anglies monoksido (smalkių) detektorių – šios dujos yra bespalvės, bekvapės ir mirtinai nuodingos.

    Nuotraukos šaltinis: „iStock“

    Šaltinis: autorių straipsnis

  • Pavojingas oras namuose žiemą: kokia drėgmė turi būti ir kodėl dubenėlio ant radiatoriaus neužtenka

    Oro drėgmė namuose yra kur kas svarbesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sveikatai kenkia tiek per sausas, tiek per drėgnas oras. Todėl verta žinoti, kokia drėgmė laikoma tinkama, kaip ją pamatuoti ir kokiais būdais galima ją reguliuoti.

    Skydiniuose daugiabučiuose gyventojai dažniausiai susiduria su pernelyg sausu oru – žiemą drėgmė neretai nukrenta net žemiau 20 proc. Tuo tarpu mūriniuose namuose dažnesnė kita problema: per didelė drėgmė, dėl kurios atsiranda pelėsis. Abiem atvejais tai gali rimtai apsunkinti kasdienybę ir paveikti savijautą.

    Jei žiemą vargina dažni nosiaryklės uždegimai, dirginantis kosulys, kartojasi viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligos, kaltos gali būti ne tik peršalimo infekcijos ar nusilpęs imunitetas. Dažna priežastis – sausas patalpų oras. Jis taip pat siejamas su išsausėjusia ir sudirgusia oda, suskilinėjusiais lūpų kampučiais, nepaaiškinamu nuovargiu, patinusiais paakiais ryte, užgulusia nosimi be slogos. Vaikams sausas oras gali paskatinti ir gerklų uždegimą.

    Vis dėlto per drėgnas oras taip pat pavojingas. Drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi dulkių erkės, o pelėsiai gamina sporas ir paskleidžia jas ore. Patekusios į kvėpavimo takus, jos gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, alergijas, astmą ar net plaučių uždegimą. Pelėsis siejamas ir su kitomis sveikatos bėdomis – pavyzdžiui, ausies landos uždegimu, sinusitu, akies ragenos uždegimu ar įvairiais odos uždegimais.

    Optimali oro drėgmė patalpose žiemą turėtų siekti 45–60 proc., o vasarą – 40–55 proc. Drėgmę patogiausia stebėti drėgmės matuokliu (higrometru) – tai prietaisas, kuris turėtų būti kiekvienuose namuose. Jei rodmenys nuolat mažesni arba didesni už rekomenduojamas ribas, verta imtis veiksmų.

    Sausas oras neigiamai veikia ne tik žmones. Drėgmės trūkumas kenkia ir augintiniams, kambariniams augalams bei natūralioms interjero medžiagoms. Veiksmingiausias būdas drėgmę padidinti – kokybiškas oro drėkintuvas, kuris vandenį paverčia garais ir juos paskleidžia ore. Svarbu, kad prietaiso galingumas atitiktų patalpos dydį.

    Jei drėkintuvo įsigyti nenorite arba negalite iš karto, drėgmę galima kiek padidinti ir paprastesniais būdais: naudoti ant radiatoriaus kabinamus garintuvus, interjero fontanėlius ar ant radiatoriaus padėtą dubenėlį su vandeniu. Į vandenį galima įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus, tačiau reikia suprasti, kad drėgmė dažniausiai padidės tik keliais procentais. Trumpam drėgmę pakelia ir džiovinamas skalbinys kambaryje, ant radiatorių ištiesti drėgni rankšluosčiai, taip pat didesnis kiekis kambarinių augalų.

    Jeigu namuose, priešingai, per drėgna, ant langų kaupiasi kondensatas, o kambario kampuose ar ant sienų atsiranda pelėsis, sprendimai paprastai būna sudėtingesni. Vis dėlto drėgmę galima bent iš dalies sumažinti: gaminant maistą visada įjungti gartraukį, o maudantis ar prausiantis – trumpai, bet intensyviai vėdinti, kad garai pasišalintų į lauką.

    Laikinai pagelbėti gali ir oro sausintuvas. Jis veikia taip: įtraukia drėgną orą, drėgmę sukondensuoja, surenka į talpą, o pašildytą orą grąžina į patalpą. Svarbu, kad sausinama patalpa būtų uždaryta, o prietaiso galingumas atitiktų jos plotą.

    Šaltinis: autorinis straipsnis, „Houseandgarden.co.uk“, „Housebeautiful.com“, „Womanandhome.com“

  • Ką rinktis vietoj plytelių virtuvėje: 60+ idėjų nuo tapetų iki prabangaus stiklo

    Klasikinės plytelės, mozaika, stiklinės ar laminuotos plokštės – būdų apsaugoti virtuvės sieną yra ne vienas. Jei dar neapsisprendėte, kas geriausiai tiktų jūsų namams, verta pasisemti idėjų iš įvairių sprendimų ir įvertinti jų privalumus bei trūkumus.

    Kasdien gaminant maistą sieną tarp apatinių ir viršutinių virtuvės spintelių greitai pasiekia riebalų purslai, vandens lašai ir kiti nešvarumai. Todėl svarbu šią zoną įrengti taip, kad paviršius būtų lengvai nuvalomas ir paprastai prižiūrimas.

    Jei rekonstruojate virtuvę arba planuojate keisti seną virtuvės komplektą, iš anksto apgalvokite, kaip ateityje apsaugosite erdvę už stalviršio. Pasirinkimų yra daug – nuo paprastų ir nebrangių iki prabangių, tačiau itin praktiškų sprendimų.

    Vienas pigiausių variantų – plaunamieji dažai arba tapetai. Juos dažniausiai galima įsirengti savarankiškai, todėl nereikės mokėti meistrams. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad tai nėra ilgaamžis sprendimas: dažnas valymas tokiems paviršiams ne visada palankus. Po kelių mėnesių ar metų gali tekti atnaujinti dažų sluoksnį ar keisti tapetus, o tai dažnai reiškia ir papildomus nepatogumus – virtuvės iškraustymą, spintelių nuėmimą.

    Kitas dažniausiai pasirenkamas būdas – klasikinės sienų plytelės. Šiuolaikinė pasiūla labai plati, o kainos dažnai būna prieinamos. Plytelių klijavimas sudėtingesnis nei dažymas ar tapetavimas, tačiau įgudęs meistras ar darbštus šeimininkas šį darbą gali atlikti ir pats. Pagrindinis minusas – siūlės tarp plytelių: jas sunkiau nuvalyti, jose greičiau kaupiasi nešvarumai.

    Praktiškiausiais dažnai laikomi vientisi, ištisiniai sienų skydai. Jų galima rasti įvairiose kainų kategorijose. Pigiausi ir lengvai prieinami – kieto PVC skydai bei MDF (medžio plaušo) plokštės, dengtos laminatu. Galima rinktis iš gausybės dekorų – nuo keramikinių plytelių imitacijos iki medžio motyvų.

    Brangiausi sprendimai – grūdinto akrilo panelės ir ištisinės stiklo plokštės. Jas prižiūrėti lengviausia, o virtuvei jos suteikia modernią ir prabangią išvaizdą. Nerimauti dėl pažeidimų dažniausiai nereikia: grūdintas stiklas yra atsparus dūžiams ir temperatūros poveikiui. Tiesa, tokias plokštes paprastai rekomenduojama patikėti montuoti specialistams.

  • Tvarkinga miegamojo formulė: 3 spalvos, 3 medžiagos ir spinta, kuri baigia ryto chaosą

    Miegamasis turėtų būti ramybės oazė, o ne sandėliukas. Tačiau kaip suderinti estetišką interjerą su būtinybe sutalpinti kalnus drabužių? Štai keli praktiški principai, kaip išnaudoti kiekvieną centimetrą po lova, kodėl verta laikytis trijų spalvų taisyklės ir kaip suplanuoti spintos vidų taip, kad rytinis rengimasis nebeprimintų chaoso.

    Miegamojo stilius ir išplanavimas atspindi jame gyvenančio žmogaus asmenybę, todėl baldai ir sprendimai turėtų būti parenkami pagal individualius poreikius. Pavyzdžiui, paaugliui dažnai reikia daugiau vietos knygoms, vadovėliams ir asmeniniams daiktams. Vaikų miegamajame paprastai praverčia ryškesnės spalvos ir didesnis saugumas – kad mažieji nesusižeistų, pavyzdžiui, į aštrius kampus. Kitaip tariant, miegamojo įranga turėtų atitikti amžių ir kasdienius įpročius. Išskirtiniai, apgalvoti baldai ir detalės suteikia kambariui elegancijos bei kuria raminančią atmosferą.

    Pradėję rinktis vieną spalvinę kryptį, jos laikykitės. Tai nereiškia, kad viskas turi būti vienos spalvos, tačiau svarbu išlaikyti vientisą liniją. Jei pasirinkote šviesias užuolaidas, jas galima papildyti, pavyzdžiui, tamsesnio atspalvio žvakide ar kitu akcentu. Vienoje patalpoje paprastai nerekomenduojama derinti daugiau nei dvi–tris spalvas.

    Dėmesio verta ir medžiagų gausa. Dažniausiai patariama apsiriboti trimis skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, oda, metalu ir stiklu, arba audiniu, medžiu ir porcelianu. Nors tai nėra griežta taisyklė, svarbiausia, kad dekoras ir baldai derėtų prie jau naudojamų medžiagų ir nekurtų vizualinės sumaišties.

    Ne visiems pasiseka turėti miegamąjį su idealia vonios ir drabužinės jungtimi. Dėl to įmontuojamos spintos tampa vienu universaliausių sprendimų. Tokia sistema paprastai susideda iš dviejų pagrindinių dalių: vertikalių stumdomų arba varstomų durų ir lentynų sistemos, kurią geriausia gaminti pagal individualius matmenis. Maksimaliai išnaudoti erdvę padeda drabužių strypai keliuose lygiuose, ištraukiami laikikliai, specialios pakabos kaklaraiščiams, kelnėms, diržams, rankinėms ar papuošalams.

    Spintos vidaus planavimas yra esminis. Jei garderobą daugiausia sudaro marškinėliai ir džinsai, o kostiumas ar suknelė – tik reta išimtis, ilgas pakabinamas strypas neturi didelės prasmės. Tokiu atveju naudingiau investuoti į patogiai suprojektuotas lentynas ir stalčius. Jei turite daugiau suknelių, palaidinių ar marškinių, verta rinktis platesnį strypą ir pakankamai aukštą vertikalią erdvę, kad drabužiai nesiglamžytų. Labai aukštose įmontuojamose spintose viršutinė dalis patogi lagaminams ar sezoniniams daiktams. Renkantis saugojimo sistemą, svarbu įvertinti patalpos dydį ir tai, kiek bei kokių drabužių reikia sutalpinti. Pravartu atsižvelgti ir į vyrų bei moterų garderobo skirtumus – vakarinėms suknelėms dažnai reikia kito aukščio nei švarkams.

    Nors įmontuojamos sistemos turi daug privalumų, šiuolaikiniuose interjeruose savo vietą išlaiko ir laisvai pastatomos spintos. Jos ypač praverčia, kai būstas įrenginėjamas etapais, arba vaikų kambaryje, kur baldus tikėtina keisti augant poreikiams. Tokius baldus lengviau perstatyti, pakeisti ar papildyti. Jei neturite atskiros komodos, o spintoje norite laikyti smulkesnius daiktus – pirštines, šalikus, kepures ar kaklaraiščius – pravers atviri ir uždari stalčiai, daiktadėžės bei ištraukiami krepšeliai. Miegamajame svarbiausia funkcionalumas, todėl dėmesio verti patogūs pakabinimo sprendimai, lengvai stumdomos durys ir taškinis apšvietimas spintos viduje.

    Kur dar rasti vietos patalynei, antklodėms, pagalvėms ar vaikų žaislams? Tam puikiai tinka lovos su integruota daiktadėže. Lovos viršus gali būti pakeliamas horizontaliai arba vertikaliai, o kartais daiktai laikomi galvūgalyje, kuris atsidaro iš šono ar už galvos. Vaikų kambaryje ar po aukštesne lova patogu naudoti konteinerius su ratukais, plastikines ar sustiprinto kartono dėžes su dangčiais, krepšius. Kartais stalčius yra lovos dalis, kitais atvejais jį galima užsisakyti papildomai. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad daiktadėžė neturėtų bloginti lovos patogumo ir miego kokybės.

    Prie nedidelių, bet reikšmingų miegamojo baldų priskiriamos komodos ir naktiniai staliukai. Komodos ypač pasiteisina palėpiniuose kambariuose ar ten, kur netelpa spinta, be to, jos gali veikti ir kaip savarankiškas baldas – stalčių miegamajame beveik niekada nebūna per daug. Komodų privalumas tas, kad jose daiktai mažiau dulkėja nei ant atvirų lentynų, o viršutinė plokštuma tinka nuotraukoms, augalams ar dekorui.

    Miegamasis be žadintuvo (telefono), knygos ir naktinės lempos daugeliui atrodo neįsivaizduojamas, todėl naktinis staliukas vieniems – būtinybė, kitiems – tik papildomas daiktas. Pasirinkimų netrūksta: staliukai gali būti su lentyna ar stalčiumi, įeiti į miegamojo baldų komplektą, stovėti atskirai arba būti integruoti į lovos dizainą.

  • 5 kambariniai augalai, kurie išgyvens beveik visur: tinka net užmaršuoliams ir tinginiams

    Namai be žalumos dažnai atrodo šalti ir nejaukūs. Tuo tarpu net viena tinkamoje vietoje pastatyta gėlė gali akimirksniu atgaivinti interjerą. Jei nenorite į namus parsinešti dar vieno „šeimos nario“, kuriam reikėtų nuolatinės, kruopščios priežiūros, yra gera žinia: kai kurie kambariniai augalai puikiai auga ir tuomet, kai jiems skiriama minimaliai dėmesio.

    Prieš renkantis augalą, verta įvertinti, kiek šviesos turite namuose. Langų kryptis dažnai lemia, kas iš tiesų prigis. Rytinė pusė paprastai suteikia švelnios šviesos ir pusiau pavėsį – tai tinka daugeliui įprastų rūšių. Vakarinė pusė vasarą gali būti labai kaitri, nes į patalpas plūsta popietinė saulė, kurios ne visi augalai pakelia. Žemiau – penki nereiklūs augalai, kurie ištveria daug ir kartu puošia namus.

    Dračena (Dracaena) – vienas atlaidiausių pasirinkimų. Ji mėgsta pusiau pavėsį, pakenčia sausesnį orą, o jei kartais pamiršite palaistyti, augimas dėl to paprastai nesustos. Ypač populiari Dracaena marginata, neretai vadinama „netikra palma“ – jos liaunas kamienas ir siauri lapai sukuria elegantišką siluetą. Norintiems ko nors kiek kitokio tinka „Lucky Bamboo“ (Dracaena sanderiana) – tai nėra tikras bambukas, tačiau atrodo panašiai ir lengvai dauginamas. Pakanka nupjauti stiebo gabalėlį, įmerkti į vandenį ir palaukti, kol išleis šaknis. Ieškantiems egzotiškesnio vaizdo gali patikti Dracaena deremensis, kurios lapai primena ananaso lapiją. Bendra taisyklė paprasta: kuo mažiau dračeną „kankinsite“ pertekliniu rūpesčiu, tuo ramiau ji augs.

    Jei norite augalo, kuris atrodytų tarsi gyvas meno objektas, verta rinktis lizdinį papartį – sleziniką (Asplenium nidus). Šviesūs, blizgūs lapai gražiai išlinksta į arkas ir iškart patraukia akį. Šis augalas mėgsta pusiau pavėsį ir tolygią drėgmę, tačiau nemėgsta tiesioginės saulės – ji gali nudeginti lapus. Radus jam ramią vietą be kaitrios šviesos, slezinikas atsilygina sodriu, dekoratyviu augimu. Sudėtingų ritualų jam nereikia: užtenka retkarčiais palaistyti ir netrikdyti.

    Ieškantiems greitai augančios, puikiai atrodančios ir prisitaikyti gebančios žalumos, verta atkreipti dėmesį į Epipremnum aureum (dar vadinamą potosu ar scindapsu). Tai vijoklinis augalas, kurio ūgliai, pasitelkę orines šaknis, gali kabėti nuo lentynos arba būti vedami į viršų ant atramos. Jis gerai toleruoja pusiau pavėsį, o padauginti jį labai paprasta: nupjaukite stiebo gabalėlį ir įdėkite į vandenį – po kurio laiko turėsite naują augalą.

    Elegantiška, architektūriška ir beveik „nesunaikinama“ – taip dažnai apibūdinama sansevjera (Sansevieria), liaudiškai vadinama uošvės liežuviu. Jos standūs, stačiai augantys lapai gali būti dryžuoti, margi ar su gelsvu apvadu. Skirtingos rūšys atrodo nevienodai, todėl galima derinti kelias ir sukurti įdomią kompoziciją. Sansevjera tinka ir šešėliui – tiesa, tuomet spalvos gali būti ne tokios ryškios, bet augimas paprastai nenukenčia. Svarbiausia taisyklė – laistyti retai, nes perlaistymas šį augalą pražudo patikimiausiai. Daugiau ypatingos priežiūros jam nereikia.

    Norintiems ne tik gražių lapų, bet ir žydėjimo, puikus pasirinkimas – taikos lelija, dar vadinama lopatėliu (Spathiphyllum). Sniego baltumo žiedynai, primenantys bures, pasirodo net kelis kartus per metus, ypač jei augalas stovi prie rytinio lango. Lopatėlis mėgsta drėgnesnį orą ir reguliarią drėgmę žemėje, tačiau kartais atleidžia ir užmaršumą. Svarbu tik laiku pašalinti nužydėjusius žiedynus – taip augalas išlieka stiprus ir pasiruošęs naujam žydėjimui. Palankiomis sąlygomis jis gali žydėti beveik visus metus.

    Net ir pats nereikliausias augalas geriau atrodo tinkamame vazone. Praktinis sprendimas – sunkesni, stabilūs keraminiai ar akmens masės dekoratyviniai vazonų gaubtai, kurie padeda surinkti vandens perteklių. Į juos patogu įstatyti augalą kartu su originaliu plastikiniu vazonėliu – taip lengviau laistyti, o pats gaubtas tarnauja ilgiau.

    Kad ir kurį augalą pasirinktumėte, verta įsigyti sveiką egzempliorių: lapai turi būti sodriai žali, be dėmių ir kenkėjų požymių. Ir prisiminkite – dažnai mažiau yra daugiau. Drąsiai pradėkite nuo vieno augalo: jis greitai parodys, kokių sąlygų jūsų namai iš tiesų turi.

  • Balta miegamojo paslaptis: taip įrengsite jaukiai, kad neprimintų ligoninės palatos

    Balta spalva miegamajame neturi konkurentų. Mažą buto kambarį ji vizualiai praplečia, o didesnėms erdvėms suteikia prabangos pojūtį. Balta siejama su švara ir ramybe, tačiau čia slypi ir spąstai – padarius kelias klaidas, namai gali imti priminti neasmenišką, sterilią ligoninės palatą. Todėl svarbu apgalvoti, kaip derinti baldus ir detales, kad miegamasis būtų šviesus, bet kartu šiltas ir jaukus.

    Balta spalva dažnai asocijuojasi su tyrumu ir nekaltumu, ji ramina ir padeda atsipalaiduoti. Nors tai laikoma vėsesniu atspalviu, jo privalumas akivaizdus – balta šviesina ir optiškai didina erdvę. Dėl to balti baldai puikiai tinka ir nedideliam miegamajam, o didesnėse patalpose padeda sukurti elegantišką, tvarkingą įvaizdį.

    Stilių pasirinkimas platus. Jaukiai atrodo rustic (kaimiško) stiliaus interjerai, kurie baltiems miegamiesiems ypač populiarūs, nors kai kam gali pasirodyti per daug puošnūs. Modernesnio dizaino mėgėjai dažnai renkasi lygius, aukšto blizgesio paviršius – tokie baldai suteikia interjerui išskirtinumo. Skandinaviškas minimalizmas dvelkia švara ir subtilia elegancija. Klasikinis stilius, labiau tinkantis erdvesnėms patalpoms, primena dvarišką prabangą ir suteikia miegamajam iškilmingumo.

    Vis dėlto svarbiausia – neleisti, kad galutinis vaizdas būtų liūdnas, šaltas ar net sterilus. Jei lova, naktiniai staliukai, tualetinis staliukas, spintos ir kiti baldai yra visiškai balti, interjerą būtina pagyvinti kontrastingais elementais. Tam tinka ryškesni spalviniai akcentai, tekstilė, dekoracijos ar keli tamsesni paviršiai. Taip pat galima rinktis sodresnį sienų atspalvį visame kambaryje arba bent jau vienoje akcentinėje sienoje.

    Ne mažiau svarbus ir apšvietimas – baltame miegamajame jis turi itin didelę įtaką jaukumui. Kad erdvė neatrodytų sterili, verta rinktis šiltą šviesą. Patogus sprendimas – lubiniai šviestuvai su nuotoliniu valdymu, leidžiantys reguliuoti šviesos intensyvumą ir išjungti ją neišlipus iš lovos. Kadangi miegamajame daugelis mėgsta skaityti, pravers ir stalinis arba sieninis šviestuvas. Geriausia, jei jis būtų reguliuojamas, kad būtų paprasta nustatyti kryptį skaitant tiek gulint, tiek sėdint.

  • Svajonių gaudyklė veikia tik tada, kai ją pasidarote patys: štai kaip per vieną popietę

    Svajonių gaudyklė, pasak tradicijų, turėtų saugoti nuo blogų sapnų, sustiprinti gražius ir kartu tapti stilinga namų detale, kurios dažnas svečias nepastebėti nepajėgs. Nors šis indiškos kilmės amuletas atrodo sudėtingas, iš tiesų jį nesunkiai pasigaminsite namuose. Tam dažniausiai pakanka kelių valandų, o galutinis rezultatas bus būtent toks, kokio norite – pritaikytas jūsų interjerui. Į kūrybinį procesą galima įtraukti ir vaikus.

    Pastaraisiais metais svajonių gaudyklės tapo madingu akcentu: jos dažnai kabo boho stiliaus miegamuosiuose ar svetainėse, o tėvai jas kabina virš vaiko lovytės. Vis dėlto sakoma, kad amuletas geriausiai atlieka savo paskirtį tuomet, kai yra padovanotas, o dar geriau – kai pagamintas jūsų pačių rankomis. Tokiu būdu gaudyklė įgauna asmeninę prasmę, o jūs patys pasirenkate spalvas, medžiagas ir dekorą.

    Tradiciniams amuletams indėnai naudojo šakeles, odines virveles, augalinius pluoštus, gyvūnų sausgysles, akmenėlius, karoliukus ir plunksnas. Šiuolaikinės gaudyklės dažniausiai taip pat gaminamos iš panašių medžiagų, tik šiandien pasirinkimas daug platesnis.

    Pagrindui prireiks žiedo. Jis gali būti metalinis, medinis siuvinėjimo lankelis ar kelių dydžių žiedai kompozicijai sukurti. Mažesniems žiedams tiks ir mediniai ar plastikiniai užuolaidų žiedai. Jei norite, kad gaudyklė būtų visiškai rankų darbo, žiedus galima susukti iš išdžiūvusių gluosnio vytelių ar pedigo, o paprastesniam variantui – išsikirpti iš tvirtesnio kartono.

    Žiedui apvynioti pravers švelni zomšinė odinė virvelė, tačiau galite rinktis ir juostelę, vilną, medvilninius siūlus, audinio juosteles ar kitą patinkančią medžiagą. Tinkleliui pinti tinka lininė ar medvilninė virvutė, natūralūs siūlai, vaškuota nailoninė gija ir pan. Svarbiausia, kad medžiaga būtų kiek įmanoma plona, bet tvirta. Taip pat prireiks karoliukų (medinių, stiklinių ar plastikinių), galima naudoti pragręžtas kriaukleles ar akmenukus. Ir, žinoma, nepamirškite plunksnų – jas galima nusipirkti arba surinkti gamtoje.

    1. Paimkite didįjį žiedą ir kruopščiai, tvirtai apvyniokite jį pasirinkta medžiaga (odine virvele, juostele, siūlais ar audinio juostele). Stenkitės apvynioti taip, kad žiedo pagrindas niekur nesimatytų.

    2. Pradėkite pinti tinklelį. Pasirinktos virvutės galą pririškite prie žiedo ir vienodais atstumais pritvirtinkite ją aplink visą žiedo perimetrą, formuodami pirmąjį tinklo pagrindą. Paskutinio tvirtinimo nepririškite visiškai prie pat pirmojo – palikite nedidelį tarpą.

    3. Antrą eilę pradėkite tvirtindami virvutę prie pirmos eilės lankelio vidurio. Toliau kartokite tą patį veiksmą aplink visą ratą, kaip ir pirmoje eilėje.

    4. Taip, spirale judėdami į vidų, pamažu suformuosite tinklelį. Siūlų per daug netempkite, bet ir nepalikite pernelyg laisvų – tinklas turi būti tvarkingas. Ilgainiui žiedo viduje pradės ryškėti žvaigždiška forma.

    Pastaba: drąsiai improvizuokite – raštų ir būdų yra daugybė. Vis dėlto tradiciškai tinklas turėtų būti simetriškas. Pasak indiškų tikėjimų, simetrija simbolizuoja harmoniją, kurios neva nemėgsta piktos dvasios, todėl įkliuvusios į tinklą jos nebegali iš jo ištrūkti.

    5. Pintant tinklelį, karts nuo karto galite suverti karoliuką ar kriauklelę ir pritvirtinti ją mazgeliais iš abiejų pusių. Didžiausią karoliuką įprasta įkomponuoti pačiame centre.

    Jei mokate nerti vąšeliu, vidinį tinklelį galite nunerti atskirai ir tuomet tiesiog pririšti jį prie žiedo.

    6. Galiausiai pasiruoškite plunksnų pakabučius. Priklausomai nuo žiedo dydžio, jų gali reikėti nuo trijų iki septynių. Pakabučiai daromi surišant dvi ar tris plunksnas virvute, o mazgelius galima paslėpti užveriant karoliukus. Ilgiausią pakabutį pririškite prie apatinės žiedo dalies vidurio, trumpesnius – šonuose.

    7. Pabaigoje pritvirtinkite kilpelę pakabinimui. Gaudyklę geriausia kabinti virš lovos, tačiau taip, kad dieną ją bent trumpam pasiektų saulės šviesa. Pagal tikėjimus, saulės spinduliai tarsi „sudegina“ tinkle įstrigusius blogus sapnus.

    Jei vis dar sunku įsivaizduoti gamybos eigą, verta peržiūrėti vaizdo pamoką – ji padeda aiškiai suprasti visus žingsnius.

  • Makramė grįžta su trenksmu: vos keli mazgai ir namai atrodys kaip iš dizainerio rankų

    Septintajame dešimtmetyje ši technika buvo itin populiari – pinti, rišti aksesuarai puošė ne tik namų interjerus, bet ir daugelio moterų įvaizdį. Vėliau drhimas buvo primirštas, tačiau šiandien makramė vėl sugrįžta į madą ir tampa viena ryškiausių interjero bei rankdarbių tendencijų.

    Nors iš pirmo žvilgsnio drhimo dirbiniai gali atrodyti sudėtingi, iš tiesų tai gana paprasta technika, kurią gali išmokti kiekvienas. Jos esmė – siūlų, virvučių ar špagato rišimas, kitaip tariant, mazgų pynimas. Jei mėgstate rankdarbius arba ieškote būdo atsipalaiduoti po kasdienio streso, makramė gali tapti puikiu pasirinkimu.

    Specialių priemonių neprireiks: dažniausiai pakanka virvutės kamuolio ir šiek tiek kantrybės. Pradedantiesiems užtenka išmokti du pagrindinius mazgus – plokščiąjį ir „žebrinį“. Įgijus daugiau pasitikėjimo, galima pereiti prie kitų mazgų: „babos“, audėjo, žiedinio, grandinėlės ir daugelio kitų.

    Ką galima pagaminti makramė technika? Tai viena seniausių tekstilės technikų, kuri pritaikoma tiek praktiniams, tiek dekoratyviniams gaminiams. Ja kuriamos rankinės, pirkinių krepšiai, durų užuolaidos, sapnų gaudyklės, sienų dekoracijos, gobelenai, staltiesėlės, vazonų laikikliai, diržai, apyrankės, vėriniai, auskarai, raktų pakabukai ir daugybė kitų namų bei mados aksesuarų.

    Į mazgus neretai įpinamos ir natūralios detalės: mediniai karoliukai, akmenėliai, oda, keramika ar panašios medžiagos. Įdomus, nors ir rečiau sutinkamas pritaikymas – makramė technika gaminamos vaikiškos sūpynės bei pakabinami supami krėslai suaugusiesiems.