CP v2

Category: Pasaulis

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Kas perims institucijas po D. Trumpo komandos permainų: mažai žinomi pavaduotojai, kylantys į viršų

    JAV administracijoje per pastaruosius mėnesius matyti ryškesnė kadrų kaita, kuri atkreipė dėmesį į pareigūnus, paprastai liekančius šešėlyje. Kalbama apie viceministrus, agentūrų pavaduotojus ir laikinus vadovus, kurie kasdien valdo didžiules institucijas, kol politiniai vadovai dalyvauja klausymuose, kelionėse ar viešuose pasisakymuose.

    Politologai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais reali valdžia dažnai pereina „antrajai grandžiai“, nes sprendimus reikia priimti nedelsiant, o kandidatų tvirtinimas Senate gali užtrukti. Be to, artėjant rinkiminiam ciklui ir augant įtampai Kongrese, kiekvienas naujas paskyrimas tampa ir politinės kovos objektu.

    Laikini paskyrimai ir Senato matematika

    Po kelių netikėtų pasitraukimų dalį pozicijų laikinai užėmė jau sistemoje dirbantys pareigūnai. Tai patogu Baltiesiems rūmams, nes institucija išlieka valdoma, tačiau ilgalaikiam stabilumui dažnai reikia Senato pritarimo.

    Respublikonams Senato balsų persvara reiškia, kad dalį kandidatų galima patvirtinti, bet kiekvienas ginčytinas paskyrimas kainuoja politinį laiką. Kuo daugiau permainų vienu metu, tuo sunkiau suderinti personalo sprendimus su darbotvarke, ypač kai įstatymų leidėjai daugiau dėmesio skiria kampanijai.

    Kas tie pavaduotojai, kurie gali tapti vadovais

    Teisingumo srityje į pirmą planą iškilo Toddas Blanche’as, tapęs laikinuoju generaliniu prokuroru po Pam Bondi pasitraukimo. Jo pozicija vertinama kaip tvirta dėl darbo administracijoje ir ryšių su Donaldu Trumpu, tačiau dalis prezidento rėmėjų jam priekaištauja dėl nepakankamo „kovingumo“.

    Darbo politikos lauke svarbia figūra tapo Keithas Sonderlingas, prižiūrintis kryptį, kuri tradiciškai siejama su reguliavimo mažinimu ir darbdaviams palankesne linija. Jo pranašumas yra patirtis ir gebėjimas gauti patvirtinimą Senate, tačiau lieka klausimas, ar jis atitinka prezidento pageidaujamą viešą politinį stilių.

    Žvalgybos sistemoje galimos permainos siejamos su Nacionalinės žvalgybos direktorės Tulsi Gabbard ateitimi. Jei vadovybėje atsivertų vakuumas, laikinai vairą galėtų perimti jos pavaduotojas Aaronas Lukas, karjeros žvalgybininkas, turėjęs pareigų tiek CŽV, tiek Nacionalinio saugumo taryboje.

    Energetikos srityje, didėjant diskusijoms dėl kainų ir energijos politikos krypties, dėmesio sulaukė viceministras Jamesas Danly. Jo reputacija siejama su kruopščiu reguliavimo darbu ir ankstesne patirtimi Federalinėje energetikos reguliavimo komisijoje, o pastaruoju metu vis dažniau akcentuojamas ir išaugęs duomenų centrų elektros poreikis, kurį skatina DI plėtra.

    Prekybos politikoje, šalia sekretoriaus Howardo Lutnicko, kasdienį institucijos darbą prižiūri Paulas Dabbaras, anksčiau dirbęs Energetikos departamente ir privataus sektoriaus technologijų srityje. Jo patirtis dažnai minima diskutuojant apie puslaidininkių tiekimo grandines ir federalinių tyrimų finansavimo kryptis.

    Aplinkosaugoje svarbiu „antro numerio“ kandidatu laikomas David Fotouhi, dirbantis Aplinkos apsaugos agentūroje. JAV aplinkos reguliavimas išlieka viena labiausiai politizuotų sričių, todėl kiekviena rokiruotė agentūroje paprastai reiškia ir didesnius ginčus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pramonės reikalavimų bei teisinių procedūrų.

    Vidaus reikalų departamente galimas scenarijus, kad atsivėrus vadovo vietai į priekį žengtų Kate MacGregor. Tokiose institucijose svarbus institucinis „žinojimas, kaip veikia sistema“, o ankstesnė praktika rodo, kad prezidentai neretai kelia pavaduotojus į aukščiausias pareigas, kai nori tęstinumo be ilgo įėjimo laikotarpio.

    Švietimo politikoje minima Nicholas Kento pavardė, jei iš posto pasitrauktų sekretorė Linda McMahon. Kentas siejamas su aukštojo mokslo politikos pertvarkomis, didesne federalinių lėšų priežiūra ir griežtesniais reikalavimais institucijoms, kurios gauna finansavimą per studentų paramos programas.

    Kodėl tai svarbu ne tik Vašingtonui

    Pavaduotojų vaidmens sustiprėjimas dažnai reiškia, kad sprendimai priimami technokratiškiau, bet kartu mažiau viešai. Verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms tai signalas, kad reali įtaka persikelia į kabinetus, kuriuose formuojamos taisyklės, gairės ir įgyvendinimo praktika.

    Kuo daugiau institucijų vadovybė dirba laikinai arba laukia patvirtinimų, tuo didesnė rizika, kad politinės kryptys svyruos, o prioritetai keisis greičiau nei įprasta. Tai ypač aktualu srityse, kur JAV sprendimai turi tarptautinį poveikį, nuo prekybos ir energetikos iki klimato ir saugumo politikos.

    „Prezidentas Trumpas turi talentingiausią JAV istorijoje kabinetą, kuris dirba visą parą įgyvendindamas prezidento darbotvarkę amerikiečių labui“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Taylor Rogers.

    Kol vyksta politinės rokiruotės, institucijų kasdienybę toliau užtikrina žmonės, kurių pavardės rečiau skamba antraštėse, bet kurių parašai ir sprendimai lemia, kaip realiai veikia valstybės aparatas. Būtent dėl to „B komandos“ pavaduotojai tampa vienu svarbiausių šių metų Vašingtono galios žaidimo elementų.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.

  • Rusijos kapitalas vis giliau Baltarusijoje: ką kontroliuoja Maskva ir ko Lukašenka dar neparduoda

    Rusijos verslo įtaka Baltarusijoje

    Rusija išlieka svarbiausia Baltarusijos prekybos partnerė, o abiejų šalių prekių apyvarta, viešai skelbiamais vertinimais, 2025 metais siekė apie 55 mlrd. eurų. Rusijos įmonės Baltarusijoje aktyviausiai investuoja į žemės ūkio perdirbimą, medienos sektorių, lengvąją pramonę ir statybines medžiagas, o Minskas tradiciškai remiasi rusiškų energijos išteklių tiekimu.

    Teisinės sąjunginės valstybės taisyklės supaprastina Rusijos įmonių patekimą į Baltarusijos rinką. Kartu didėja priklausomybė nuo rusiškos logistikos: dalis baltarusiškų krovinių nukreipiama per Rusijos uostus, o tokia schema tampa dar svarbesnė sankcijų sąlygomis.

    Energetika ir pramonė

    Ryškiausiai Rusijos įtaka matoma energetikoje ir sunkiojoje pramonėje, kur sprendimus dažnai lemia prieiga prie žaliavų, kreditų ir technologijų. Dujų sektoriuje „Gazprom“ jau seniai kontroliuoja dujų transportavimo infrastruktūros dalį per Baltarusijoje veikiančias struktūras, o tai suteikia Maskvai papildomų svertų.

    Lygiagrečiai plėtojami bendri projektai, susiję su mikroelektronika, staklių gamyba ir žemės ūkio technika, siekiant pakeisti Vakarų importą. Toks modelis gilina tiekimo grandinių susiejimą, o Baltarusijos įmonėms iš dalies leidžia veikti nepaisant ribojimų, tačiau didina priklausomybę nuo rusiškų subsidijų ir užsakymų.

    Mažmena, maistas, IT ir nekilnojamasis turtas

    Pasitraukus daliai Vakarų prekių ženklų, Baltarusijos mažmeninės prekybos nišas užėmė rusiški tinklai ir elektroninės prekybos platformos. Pokyčiai pastebimi ir paslaugų sektoriuje: rinkoje daugėja rusiškų maitinimo bei franšizių projektų, kurie plečiasi pasinaudodami bendra reguliacine erdve.

    Žemės ūkio ir maisto segmente Baltarusijoje fiksuotas kiaulininkystės apimčių mažėjimas, o tai sudarė palankesnes sąlygas rusiškai produkcijai. Tuo pat metu Baltarusija išlieka svarbi kai kurių rusiškų maisto produktų eksporto kryptis, o atskirų kategorijų importas tampa vis labiau koncentruotas.

    Augantis rusų kapitalo aktyvumas matomas ir IT srityje: Minske veiklą plečia arba įsitvirtina Rusijos technologijų bei finansų sektoriaus įmonės. Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat fiksuojamas didesnis Rusijos piliečių aktyvumas: vertinimais, jų dalis Minsko būsto sandoriuose gali siekti apie 8–10 proc., kai anksčiau ji buvo kelis kartus mažesnė.

    Dalį pirkėjų motyvuoja investiciniai tikslai ir lūkesčiai dėl kainų augimo, kitus traukia mažesni ribojimai interneto paslaugoms. Skelbiamuose segmentuose dažnai minimos 55 000–130 000 eurų pirkimo ribos už butą, priklausomai nuo vietos ir įrengimo.

    Kas Baltarusijoje lieka neliečiama?

    Nors Rusijos verslo įtaka plečiasi, dalis baltarusiškos ekonomikos išlieka valstybės rankose, ypač strateginiai pramonės aktyvai. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Pavelas Latuška teigia, kad procesą klaidinga vadinti visiška ekonomine inkorporacija, nes realybė esą gerokai sudėtingesnė.

    „Matome procesą, kurį daugelis klaidingai vadina visiška ekonomine inkorporacija, tačiau tikrasis vaizdas yra gerokai sudėtingesnis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Jo vertinimu, po Vakarų bendrovių pasitraukimo rusų kapitalas aktyviau užėmė atsivėrusias nišas, tačiau svarbiausi pramonės gigantai ir strateginiai aktyvai tebėra Baltarusijos valstybės kontrolėje. Pasak Latuškos, Aliaksandras Lukašenka vengia plataus masto privatizacijos, nes valstybės valdomos įmonės jam yra politinės galios instrumentas.

    „Lukašenka bijo plataus masto privatizacijos, nes jam valstybės įmonės yra valdžios išlaikymo įrankis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Pašnekovas pabrėžia, kad išimtys galimos, kai konkretaus turto strateginė reikšmė sumažėja, tačiau vadinamieji šeimos sidabrai, jo žodžiais, lieka griežtai prižiūrimi. Toks modelis reiškia, kad Rusijos įtaka gali augti per rinkos nišas ir priklausomybę nuo finansavimo, bet ne visuomet per tiesioginį pagrindinių aktyvų perėmimą.

    Scenarijus po valdžios kaitos

    Latuška teigia, kad rusų kapitalo buvimas nuosavybės struktūroje dar nepasiekė negrįžtamo lygio, todėl po politinių pokyčių Baltarusija galėtų gana greitai persiorientuoti į Europą. Jo nuomone, lemiamas veiksnys būtų ne vien pramonės įrenginiai, o žmonės, teisinės valstybės atkūrimas ir galimybė pritraukti Vakarų investicijas.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į Baltarusijos verslo diasporos vaidmenį ir teigia, kad Lenkijoje veikia apie 8 000 įmonių su baltarusišku kapitalu. Pasak jo, atkūrus teisės viršenybę, tokios įmonės ir europinės investicijos galėtų tapti pagrindiniu ekonomikos atsigavimo varikliu, o Lenkija būtų viena svarbiausių vartų Baltarusijos verslui į Europos rinką.

  • „Airbus“ didina gamybą, bet planus vis dar stabdo variklių tiekimas: kiek lėktuvų jau pristatyta

    Gamybos tempas auga, tikslas nepakeistas

    Europos aviacijos koncernas „Airbus“ 2026 metų balandį oro linijoms ir lizingo bendrovėms pristatė 67 keleivinius lėktuvus. Daugiausia tarp jų buvo A320neo ir A321neo šeimos orlaiviai, kurie šiuo metu sudaro didžiąją dalį paklausos trumpų ir vidutinių nuotolių segmente.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pristatymų skaičius buvo didesnis 13 orlaivių. Bendrovė nurodo, kad gavėjai buvo 39 skirtingi klientai, o tai rodo, kad pristatymai išlieka plačiai paskirstyti tarp rinkos dalyvių.

    Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius „Airbus“ iš viso pristatė 181 lėktuvą. Metinis planas kol kas nekeičiamas ir siekia apie 870 orlaivių, tačiau jo įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip sparčiai stabilizuosis tiekimo grandinė.

    Aviacijos rinka po pandemijos ir toliau susiduria su tuo, kad gamintojai negali taip greitai didinti pajėgumų, kaip auga paklausa, todėl kiekvienas tiekimo sutrikimas tiesiogiai atsispindi pristatymų grafikuose.

    Didžiausias stabdys – varikliai

    Didžiausia problema, kuri šiuo metu riboja pristatymus, išlieka variklių trūkumas. „Airbus“ pristatymus ir galutinį surinkimą ypač veikia vėluojančios variklių tiekimo grandinės, taip pat kai kurių korpusų ir komponentų pristatymo tempo svyravimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir pagamintas orlaivis ne visada gali būti laiku perduotas klientui, jei trūksta konkrečios komplektacijos ar vėluoja variklių pristatymas. Rinkoje plačiai aptariami iššūkiai, susiję su „Pratt & Whitney“ variklių tiekimu, kuris yra svarbus daliai A320neo šeimos užsakymų.

    Nors oro linijos pastaraisiais metais susiduria su kintančiomis sąnaudomis ir tiekimo rizikomis, masinių atsisakymų anksčiau užsakytų lėktuvų „Airbus“ kol kas nefiksuoja. Toks stabilumas yra svarbus signalas gamintojui, planuojančiam gamybos didinimą keliais etapais.

    Užsakymų portfelis išlieka didelis

    2026 metų balandžio pabaigoje bendras „Airbus“ turimų keleivinių lėktuvų užsakymų portfelis siekė 8 977 orlaivius. Per balandį užsakymų skaičius bendrai didėjo 28 lėktuvais, o tai leidžia daryti išvadą, kad paklausa išlieka atspari net ir esant tiekimo ribojimams.

    Didelis užsakymų portfelis suteikia gamintojui ilgalaikį matomumą, tačiau kartu didina spaudimą spartinti gamybą ir mažinti vėlavimus, nes oro linijos planuoja maršrutų plėtrą ir flotilės atnaujinimą konkrečiais terminais.

    Tarp „Airbus“ klientų yra ir Lenkijos oro bendrovė LOT, laukianti 40 A220 lėktuvų. „Airbus“ atstovai viešai yra teigę, kad šio užsakymo vykdymas vyksta pagal planą, o pirmieji A220 turėtų papildyti LOT flotilę kitais metais.

    Jei variklių tiekimas ir komponentų logistika stabilizuosis, „Airbus“ išlaikys galimybes pasiekti 2026 metų tikslus. Vis dėlto būtent varikliai ir tiekimo grandinės „butelio kakleliai“ išlieka svarbiausiu veiksniu, lemiančiu, ar gamybos augimas virs laiku įvykdytais pristatymais.

  • Artimųjų Rytų karas kelia naftos kainas: „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo, svarbus ir Orlenas

    Artimųjų Rytų konflikte sustiprėjusi įtampa ir dėl jos kilę trikdžiai naftos tiekimo grandinėse pastebimai atsispindėjo didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos „Saudi Aramco“ finansiniuose rezultatuose. Rinkos dalyviai tokiomis sąlygomis paprastai vertina ne tik kainas, bet ir realią logistikos riziką, ypač per pagrindinius jūrų „butelio kakliukus“.

    „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 25 proc. Pakoreguotas grynasis pelnas siekė daugiau kaip 30 milijardų eurų, o pajamos didėjo beveik 7 proc. iki maždaug 105 milijardų eurų.

    Rezultatams palankios buvo aukštesnės naftos ir degalų kainos, taip pat didesni pardavimo kiekiai. Tokiais laikotarpiais energetikos bendrovėms ypač svarbu turėti lankstesnius maršrutus, kurie leistų išvengti didžiausios rizikos zonų ir užtikrintų nepertraukiamą eksportą.

    Alternatyva Ormuzui ir 7 mln. barelių

    Pastarosiomis savaitėmis rinkos dėmesys krypo į Ormuzo sąsiaurį, per kurį įprastai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos srautų. Net ir laikini apribojimai ar karinių incidentų grėsmė čia paprastai kelia draudimo, frachto ir galutinių kainų spaudimą visame pasaulyje.

    „Saudi Aramco“ akcentuoja, kad didesnę dalį eksporto gali nukreipti sausumos infrastruktūra, ypač Rytų–Vakarų vamzdynu į Raudonosios jūros pakrantę. Tai leidžia dalį krovinių išgabenti apeinant jautriausius jūrų maršrutus.

    „Mūsų vamzdynas pasiekė maksimalų pajėgumą, 7 milijonus barelių per dieną, ir tapo kritine tiekimo arterija, padėjusia sušvelninti pasaulinio energetinio šoko pasekmes“, – sakė „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseris.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui

    Regiono rafinavimo rinkai svarbu tai, kad „Saudi Aramco“ yra strateginis tiekėjas ir Vidurio Europoje, įskaitant bendradarbiavimą su Orlenu. Pagal viešai skelbtus susitarimus nafta į Lenkijos perdirbimo gamyklas, tarp jų Gdansko ir Plocko, tiekiama jūra.

    Nurodoma, kad Saudo Arabija gali užtikrinti reikšmingą dalį Lenkijos metinio naftos poreikio, o dienos tiekimo apimtys siekia 200 000–337 000 barelių. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys trikdžiai Persijos įlankoje ar papildomi apribojimai jūrų transporte galėtų turėti netiesioginį poveikį degalų kainoms ir tiekimo planavimui regione.

  • „Asbis“ akcijos 2026 metais šovė daugiau nei 100 proc.: rekordinis ketvirtis ir DI serverių bumas

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro informacinių technologijų produktų ir sprendimų grupės „Asbis“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį pakurstė paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai, kuriuos bendrovė vadina geriausiais savo istorijoje.

    Įmonė pranešė apie ryškiai išaugusį pelningumą ir rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardijo sparčiai didėjančią paklausą duomenų centrams skirtai įrangai. Ši tendencija pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl pasaulinių investicijų į debesiją ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė 36,5 mln. JAV dolerių, kai prieš metus buvo 7,4 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal apytikrį valiutos kursą, tai sudaro apie 34 mln. eurų ir apie 7 mln. eurų.

    EBITDA per metus taip pat reikšmingai šoktelėjo iki 58,2 mln. JAV dolerių, palyginti su 18,4 mln. JAV dolerių. Pardavimo pajamos pasiekė 1,26 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus sudarė 736,4 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,16 mlrd. eurų ir 680 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat fiksavo geresnę bendrojo pelno maržą: 8,6 proc., kai prieš metus ji siekė 7 proc. Pasak „Asbis“, maržą kėlė didelė paklausa infrastruktūros plėtrai, tam tikrų produktų segmentų tiekimo ribojimai ir optimizuotas produktų krepšelis.

    DI duomenų centrai kelia serverių paklausą

    Didžiausiu augimo katalizatoriumi tapo serveriai ir serverių blokai, kurių pardavimai pirmąjį ketvirtį išaugo 233 proc. iki beveik 408 mln. JAV dolerių, arba maždaug 375 mln. eurų. Ši produktų grupė tapo didžiausia pagal vertę, aplenkdama išmaniuosius telefonus.

    Rinka, į kurią orientuojasi šis segmentas, pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes įmonės ir valstybės investuoja į skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir jų veikimui. Praktikoje tai reiškia, kad auga ne tik serverių, bet ir susijusios ekosistemos paklausa: spartesnių tinklų, duomenų saugyklų, energijos efektyvumo ir aušinimo sprendimų.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą parodėme, kad gebame prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei išnaudoti atsirandančias galimybes“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    „Tikime, kad plataus masto investicijos į debesijos ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą išliks pagrindiniu augimo varikliu 2026 metais ir vėliau“, – nurodoma bendrovės komentare.

    Kur augimas buvo sparčiausias?

    „Asbis“ pabrėžia, kad pardavimų augimas buvo platus ir apėmė daugumą geografinių segmentų, o didžiausią tradicinę dalį pajamose ir toliau sudarė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Vidurio ir Rytų Europos regionai. Tokia struktūra reiškia, kad bendrovės rezultatams svarbūs tiek atskirų rinkų investicijų ciklai, tiek tiekimo grandinės ir kainodaros pokyčiai.

    Tarp sparčiausiai augusių šalių įvardyti Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina. Šie šuoliai siejami su didesniais infrastruktūriniais užsakymais ir konkrečių produktų kategorijų paklausos banga, kuri dažnai pasižymi tuo, kad vienas stambesnis projektas gali reikšmingai išauginti ketvirčio statistiką.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą, o „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 930 mln. eurų. Vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, buvo pakilusi apie 108 proc.

  • Energetikos local content: kaip GUS matuos vietos vertę ir ką tai keičia valstybės valdomoms įmonėms

    Lenkijos energetikos sektoriuje vis garsiau skamba local content principas, pagal kurį dideli projektai turėtų daugiau pinigų palikti šalies įmonėms: tiekėjams, rangovams ir paslaugų teikėjams. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose šią kryptį aptarę rinkos dalyviai pabrėžė, kad tai siejama ne tik su pramonės politika, bet ir su tiekimo saugumu.

    Diskusijos esmė paprasta: kuo daugiau kritinės infrastruktūros komponentų ir kompetencijų yra vietoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo išorinių tiekėjų ir geopolitinių sukrėtimų. Pastarųjų metų patirtis Europoje parodė, kad sutrikus grandinėms brangsta ir vėluoja ne tik įranga, bet ir finansavimas, nes didėja projekto rizikos.

    Kaip bus matuojamas local content

    Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų – kaip tiksliai apskaičiuoti vietos indėlį. Pagal rengiamą modelį rodiklius turėtų sukurti ir metodiką parengti Lenkijos statistikos institucija GUS, o tai reikštų bandymą standartizuoti, kas laikoma vietine verte skirtinguose projektuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad tai bus ne tik duomenų rinkimas, bet ir papildomas darbas pirkimų bei projektų valdymo komandoms. Praktikoje reikės atskirti, kur realiai sukuriama vertė, o kur tik formaliai „perleidžiamos“ sutartys, kai galutinis komponentas ar technologija vis tiek importuojami.

    „Žinome, kad tai reikš daugiau darbo pirkimų padaliniams, nes reikės realiai išmatuoti dalykus ir juos pagrįsti“, – sakė Wojciechas Pawłuszko.

    Verslui svarbiausia ne taisyklės

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad net ir detalūs aprašai nepadės, jei nepasikeis pirkimų kultūra: kaip formuojami reikalavimai, kaip vertinami pasiūlymai ir ar mažesni tiekėjai turi realią galimybę patekti į grandinę. Tai ypač aktualu valstybės valdomoms energetikos grupėms, kur pirkimų procedūros dažnai būna griežtos, o klaidų kaina – didelė.

    „Svarbiausia yra mąstysena ir požiūris, o jau esamų instrumentų naudojimas gali duoti daugiau nei dideli žodžiai“, – sakė Szymon Paweł Moś.

    Vietos gamintojai argumentuoja, kad geopolitinės įtampos laikais stipresnė vidaus tiekėjų bazė mažina sisteminę riziką: nuo kritinių atsarginių dalių iki aptarnavimo pajėgumų. Kartu jie pabrėžia, kad vietinis indėlis nėra vien apie „tautybę“, o apie tai, kur kuriamos darbo vietos, kompetencijos ir mokestinė grąža.

    Ką tai reiškia finansavimui

    Finansų sektoriaus atstovai diskusijoje siejo tiekimo grandinės suverenumą su projekto kreditingumu. Logika tokia: jei projekto įgyvendinimas mažiau priklauso nuo vieno išorinio tiekėjo ar ilgos logistikos, mažėja vėlavimų ir kainų šuolių rizika, o tai gali pagerinti finansavimo sąlygas.

    „Tiekimo grandinės saugumo didinimas gali gerinti projekto kredito profilį“, – sakė Krzysztof Dresler.

    Vis dėlto kartu pripažįstama, kad vietos įmonės neperšoks į pasaulinę „pirmą lygą“ per vienerius metus. Todėl siūloma ne tiek „uždaryti“ rinką, kiek kurti mechanizmus, kurie leistų auginti subrangovus: per aiškesnes pirkimų dalis, ilgesnius planavimo horizontus ir prognozuojamus užsakymų portfelius.

    Kita skeptiška diskusijos linija – baimė, kad local content gali virsti biurokratiniu raportavimu be realaus poveikio. Kritikai akcentuoja, kad vien tik ataskaitų teikimas statistikos institucijai nepadidins investicijų grąžos, jei nebus paprastų ir veikiančių taisyklių, leidžiančių vietos įmonėms konkuruoti kokybe ir terminais.

    Galiausiai sektoriaus lyderiai sutaria dėl vieno: kryptis yra politiškai ir ekonomiškai patraukli, tačiau rezultatus parodys tik praktika – kokie rodikliai bus pasirinkti, kaip bus apibrėžtas vietos indėlis ir ar įmonių vadovybės tai įtrauks į realius veiklos tikslus.

    „Tiesiog pabandykime. Turime šiek tiek laiko ir pinigų, tad kodėl gi ne“, – sakė Witold Literacki.

  • Lodzės greitojo geležinkelio tunelis: jį gręš viena moderniausių TBM mašinų, startas šiemet

    Projektas artėja prie gręžimo starto

    Lenkijos Lodzės mieste planuojamas greitojo geležinkelio tunelis bus gręžiamas trečiosios kartos TBM skydine mašina, kurią rangovas „PORR“ įvardija kaip vieną moderniausių šiuo metu rinkoje. Pasak bendrovės, projektavimo etapas eina į pabaigą, o pati gręžimo pradžia numatoma metų pabaigoje arba 2026 metų pradžioje.

    Rangovas skelbia, kad antrą ir trečią metų ketvirtį vyks TBM skydo komplektavimas ir paruošimas darbams, o pati įranga atgabenta iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tokia seka įprasta dideliems tunelių projektams, kai iki starto derinami geologiniai sprendimai, logistikos grandinė ir darbo saugos procedūros.

    Kuo išsiskiria naujos kartos TBM?

    TBM yra didelio skersmens tunelių gręžimo įrenginys, kuris vienu metu ardo gruntą, transportuoja iškasas ir montuoja tunelio žiedus, todėl darbai gali vykti nuosekliai ir su mažesniu poveikiu paviršiui. „PORR“ vadovo Piotro Kledziko teigimu, Lodzėje planuojama naudoti skydą su pažangesnėmis kontrolės funkcijomis nei įranga, kuri anksčiau dirbo miesto skersinio tunelio projekte.

    Tokios modernizacijos dažniausiai reiškia tikslesnį slėgio valdymą kasimo kameroje, geresnį grunto stabilizavimą, labiau automatizuotą segmentų montavimą ir išsamesnę realaus laiko stebėseną. Tai ypač svarbu miestuose, kur tuneliai kerta sudėtingą inžinerinių tinklų zoną, o viršuje vyksta intensyvus eismas.

    „Mūsų motyvacija didelė, tačiau suprantame šio kontrakto riziką, kuri yra įstrigusi praeityje“, – sakė Piotras Kledzikas.

    Rangovas žvalgosi ir į skersinio tunelio tęsinį

    Be KDP tunelio, „PORR“ dalyvauja konsultacijose dėl Lodzės skersinio tunelio statybos užbaigimo, kai investuotojas nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu. Tokiose situacijose užsakovai paprastai renkasi dialogo procedūras, kad iš anksto įsivertintų technines alternatyvas, rizikų pasidalijimą ir realius terminus.

    Rangovas akcentuoja, kad pradžioje būtina aiškiai susitarti dėl technologinių sprendimų ir atsakomybių, nes būtent tai vėliau lemia darbų tempą ir kaštų kontrolę. Skersinio tunelio atvejis laikomas sudėtingu dėl ankstesnių projekto problemų ir to, kad darbai miestuose ypač jautrūs tiekimo grandinėms bei geologijai.

    Įtampa geležinkelių statybose ir konkursų ginčai

    Interviu metu „PORR“ vadovas komentavo ir platesnę geležinkelių statybų rinkos situaciją, įskaitant vėluojančius modernizacijos projektus, kuriuos stabdo konkurso procedūrų skundai. Jo vertinimu, įtampa rinkoje susiformavo dėl ankstesniais metais buvusio per mažo konkursų skaičiaus, kai įmonės kovojo dėl ribotų užsakymų.

    Kartu pabrėžiama, kad viešasis sektorius dabar skelbia daugiau didelės vertės pirkimų, o tai palaipsniui mažina rinkos „alkį“. Vis dėlto, rangovų bendruomenėje dažnai keliama diskusija, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp teisės apskųsti pirkimus ir valstybės interesų laiku įgyvendinti strategiškai svarbius infrastruktūros projektus.

    Naujos technologijos tuneliams ir greitajam geležinkeliui

    „PORR“ teigia diversifikuojanti užsakymų portfelį ir siekianti išlaikyti lyderystę moderniame infrastruktūros, ypač geležinkelių, statybos segmente. Bendrovė kaip vieną krypčių nurodo inovacijų diegimą, kuris tampa svarbiu konkurenciniu veiksniu dideliuose, technologiškai sudėtinguose projektuose.

    Tarp diegiamų sprendimų minimi ir bebalastės geležinkelio kelio konstrukcijos variantai, skirti tuneliams ir didelio greičio linijoms. Tokios sistemos paprastai pasižymi mažesne priežiūros apimtimi ir didesniu geometriniu stabilumu, tačiau reikalauja itin tikslaus įrengimo ir kokybės kontrolės.

  • Starmeris po triuškinančio pralaimėjimo liks poste: rinkėjai pasiuntė aiškią žinutę

    Starmeris po triuškinančio pralaimėjimo liks poste: rinkėjai pasiuntė aiškią žinutę

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė neketinantis trauktis iš pareigų, nors valdančioji Leiboristų partija vietos rinkimuose patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų per kelis dešimtmečius. Politikas pabrėžė, kad pasitraukimas dabar, jo vertinimu, tik didintų politinį nestabilumą.

    Starmeris viešai akcentavo, kad mato pareigą tęsti darbą ir atkurti pasitikėjimą, kartu pristatant aiškesnį ekonomikos ir viešųjų paslaugų stiprinimo planą. Pastaraisiais metais šalyje juntamas augimo tempų lėtėjimas ir įsisenėję gyvenimo lygio klausimai tapo vienu pagrindinių rinkėjų nepasitenkinimo šaltinių.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo antiimigracinė Reform UK, kuri vietos tarybose Anglijoje laimėjo daug mandatų, daugiausia Leiboristų sąskaita. Tai laikoma signalu, kad dalis elektorato nusivylė tradicinėmis partijomis ir ieško griežtesnės migracijos bei vidaus saugumo darbotvarkės.

    Velse daugiausia vietų parlamente iškovojo nepriklausomybės idėją palaikanti Plaid Cymru, taip nutraukdama ilgus metus trukusią leiboristų dominavimo tradiciją. Škotijoje daugiausia vietų surinko Škotijos nacionalinė partija, sustiprindama savo pozicijas devoliucijos sistemoje.

    Spėjimai dėl lyderystės ir rinkų reakcija

    Po pralaimėjimo dalis Leiboristų partijos narių viešai sugriežtino toną ir pradėjo kelti klausimą dėl Starmerio lyderystės ateities. Didėjant vidinei įtampai, politiniai oponentai bando šį momentą išnaudoti, o partijos vadovybei tenka balansuoti tarp vienybės išlaikymo ir permainų reikalavimų.

    Situaciją atidžiai stebėjo ir finansų rinkos, nes politinis neapibrėžtumas Jungtinėje Karalystėje dažnai tiesiogiai veikia skolos vertybinių popierių kainą ir skolinimosi kaštus. Pranešta, kad 10 metų Jungtinės Karalystės obligacijų pajamingumas penktadienį smuktelėjo iki maždaug 4,904 proc., kai premjeras pakartojo, kad neketina trauktis.

    Netikėtas ėjimas: Gordonas Brownas grįžta į sceną

    Tą pačią dieną Starmeris paskyrė buvusį ministrą pirmininką Gordoną Browną specialiuoju pasiuntiniu pasaulinių finansų ir bendradarbiavimo klausimais. Brownas vadovavo Jungtinei Karalystei 2007–2010 metais, o iki tol ilgus metus ėjo finansų ministro pareigas.

    Jo užduotis siejama su naujų tarptautinių finansavimo partnerystių paieška, kurios galėtų padėti pritraukti lėšas gynybos ir saugumo investicijoms bei stiprinti santykius su Europa. Šis sprendimas signalizuoja, kad vyriausybė bando raminti rinkas ir tuo pačiu siųsti žinutę apie didesnį dėmesį finansiniam patikimumui.

    Nors vietos rinkimų rezultatai tiesiogiai nekeičia parlamento Vestminsteryje sudėties ir vyriausybės statuso, jie laikomi svarbiu visuomenės nuotaikų barometru. Artimiausiu metu Leiboristams teks įrodyti, kad jie gali atsakyti į rinkėjų keliamus klausimus dėl ekonomikos, viešųjų paslaugų ir migracijos politikos, o premjero sprendimas likti poste taps vienu labiausiai vertinamų politinių pasirinkimų.