CP v2

Category: Regionai

  • Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga reiškia šeimoms ir kaip ją vis dažniau mini bendruomenės

    Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga reiškia šeimoms ir kaip ją vis dažniau mini bendruomenės

    Tėvo diena Lietuvoje minima kaip proga padėkoti tėčiams už kasdienį rūpestį, atsakomybę ir laiką su vaikais. Ši diena vis dažniau tampa ne tik šeimos švente, bet ir bendruomenių bei savivaldybių dėmesio ženklu.

    Sveikinimuose akcentuojama tėčio reikšmė šeimoje: nuo emocinio saugumo ir stabilumo iki vertybių perdavimo vaikams. Vis dažniau pabrėžiama, kad tėvystė nėra vien pareiga, o nuolatinis ryšio kūrimas per kasdienius darbus ir mažas, bet svarbias akimirkas.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje tėvystė aptariama plačiau, kalbama apie aktyvų tėčių įsitraukimą į vaikų auginimą, bendrą atsakomybę šeimoje ir partnerystę. Dėl to Tėvo dienos sveikinimai dažnai tampa priminimu ne tik pasveikinti, bet ir skirti laiko bendrystei.

    Įprastai ši proga minima paprastai: vaikų pagamintais atvirukais, bendru šeimos laiku, apsilankymais pas senelius ar trumpais išvykų planais. Bendruomenės taip pat prisideda organizuodamos renginius, iniciatyvas ar viešus sveikinimus, kurie sustiprina šventės prasmę.

    Tėvo dienos žinutė išlieka universali: dėkingumas už tėčio buvimą šalia ir už tai, kad šeimoje kuriamas saugumas, pagarba bei pasitikėjimas. Tai proga sustoti, įvertinti kasdienį indėlį ir pasakyti paprastą, bet svarbų ačiū.

  • Pagėgių savivaldybės mero sveikinimas Tėvo dienai: dėmesys šeimai ir tėčių vaidmeniui

    Pagėgių savivaldybės mero sveikinimas Tėvo dienai: dėmesys šeimai ir tėčių vaidmeniui

    Artėjant Tėvo dienai Pagėgių savivaldybė paskelbė mero sveikinimą, skirtą tėvams ir šeimoms. Tokiomis progomis savivaldybių vadovai paprastai akcentuoja bendruomeniškumą, pagarbą tėvystei ir dėkingumą už kasdienę atsakomybę.

    Lietuvoje Tėvo diena minima pirmąjį birželio sekmadienį, todėl sveikinimai dažniausiai pasirodo iš anksto, kad gyventojai spėtų suplanuoti laiką su artimaisiais. Ši diena vis dažniau tampa ne tik simboliniu palinkėjimu, bet ir proga kalbėti apie tėčių įsitraukimą į vaikų gyvenimą.

    Savivaldybių komunikacijoje Tėvo dienos žinutės neretai siejamos su socialinėmis iniciatyvomis, švietimo ir vaikų gerovės temomis, taip pat raginimu stiprinti emocinį ryšį šeimoje. Daug dėmesio skiriama idėjai, kad tėvystė nėra vien pareiga, o kasdienis dalyvavimas auklėjime, palaikyme ir pavyzdyje.

    Ekspertai pabrėžia, kad nuoseklus tėvų įsitraukimas yra svarbus vaiko emocinei raidai, pasitikėjimui savimi ir mokymosi motyvacijai. Vieši sveikinimai ir priminimai apie šios dienos prasmę prisideda prie platesnės diskusijos apie šeimos vaidmenį bendruomenėje.

    Gyventojams tai taip pat priminimas, kad prasmingiausia šios dienos dovana dažnai yra paprastas dėmesys ir kartu praleistas laikas. Savivaldybės sveikinimas kviečia nepamiršti tėčių, padėkoti jiems asmeniškai ir įvertinti jų indėlį į šeimos kasdienybę.

  • Molėtų meras sveikina Tėvo dienos proga: kasdieniai gestai, kurie vaikams palieka daugiausia

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tėvo dienos proga pasveikino tėčius ir padėkojo už jų vaidmenį šeimoje bei bendruomenėje. Pasak mero, tėvystė yra ne tik gyvenimo dovana, bet ir atsakomybė, kuri kasdien matoma vaikų augime.

    Sveikinime pabrėžiama, kad tėvo buvimas šalia vaikui kuria saugumo jausmą, pasitikėjimą ir vidinę stiprybę. Mero teigimu, rūpestis, kantrybė, palaikymas ir asmeninis pavyzdys padeda vaikams augti atsakingais, dorais ir savo kraštą mylinčiais žmonėmis.

    „Dažnai būtent paprasti, kasdieniai dalykai tampa pačiais svarbiausiais: padrąsinantis žodis, tvirtas apkabinimas, kartu praleistas laikas ar tylus supratimas“, – sakė Saulius Jauneika.

    Šie, iš pirmo žvilgsnio nedideli gestai, mero vertinimu, kuria ryšį, kuris išlieka visam gyvenimui ir tampa stipriu šeimos pamatu. Tėvo ir vaiko santykis, paremtas dėmesiu ir nuoseklumu, vaikams svarbus ne tik vaikystėje, bet ir vėlesniais gyvenimo etapais.

    Meras taip pat dėkojo visiems tėčiams už meilę vaikams, rūpestį šeima ir perduodamas vertybes, pabrėždamas, kad jų indėlis svarbus ne tik namuose, bet ir platesniame bendruomenės gyvenime. Sveikinimo pabaigoje tėčiams palinkėta sveikatos, stiprybės, artimųjų šilumos ir daugiau džiaugsmingų akimirkų su vaikais ir šeimomis.

  • Panevėžio merės Loreta Masiliūnienė sveikina Tėvo dienos proga: keli žodžiai tėčiams ir seneliams

    Tėvo dienos proga Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė kreipėsi į tėčius ir senelius, primindama apie kasdienio buvimo šalia svarbą. Sveikinime pabrėžiama, kad tėvystė dažnai matuojama ne dideliais pareiškimais, o nuosekliais darbais ir atsakomybe.

    Merės žinutėje akcentuojama, kad stiprybė telpa kantrybėje, padrąsinime ir gebėjime būti atrama šeimai. Pasak jos, tėvo vaidmuo atsiskleidžia per laiku ištartą žodį, rūpestį ir sprendimus, kurie kuria saugumo jausmą vaikams.

    „Tėvo diena primena tylų, bet labai svarbų buvimą šalia – patarimu, padrąsinimu, rūpesčiu, atsakomybe“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Sveikinime taip pat linkima, kad ši diena būtų kupina artimųjų dėmesio, šilumos ir nuoširdaus dėkingumo. Merė ragina Tėvo dieną išnaudoti ne tik kaip progą pasveikinti, bet ir kaip priminimą apie ryšį, kuriam svarbiausia yra laikas kartu.

    „Tegul ši diena būna kupina artimųjų dėmesio, šilumos ir nuoširdaus dėkingumo. Gražios Tėvo dienos“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargžduose, minint miesto gimtadienį, miesto parke atidarytas naujai įrengtas Baronų Renių skveras. Pagrindinis erdvės akcentas – restauruotas autentiškas Gargždų dvaro šulinys, siejamas su XIX amžiumi ir buvusia dvarvietės ūkine dalimi.

    Skvero atidarymo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pabrėžė istorinių ženklų svarbą miestų tapatybei. Jo teigimu, išsaugotas šulinys ir sutvarkyta aplinka leidžia istoriją patirti ne muziejuje, o kasdienėje viešojoje erdvėje.

    „Kiekvienas miestas turi savo istorijos ženklus, kurie padeda geriau suprasti, kas esame ir iš kur atėjome. Džiaugiuosi, kad Gargžduose pavyko ne tik išsaugoti autentišką dvaro laikų šulinį, bet ir sukurti erdvę, kurioje istorija tampa gyva ir prieinama kiekvienam“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kaip nurodo savivaldybė, akmenimis grįstas šulinys buvo atidengtas tvarkant buvusios dvarvietės teritoriją. Istoriškai jis buvo naudojamas praktiniams ūkio poreikiams, įskaitant vandens tiekimą ir gyvulių girdymą, todėl laikomas svarbiu dvaro kasdienybės liudininku.

    Aplink šulinį suformuota poilsio ir pažinimo erdvė: įrengti takai, želdiniai, akmens sienelės elementai, taip pat pristatyta baronų Renių heraldika. Skvero sprendiniai orientuoti į tai, kad lankytojai galėtų ne tik praeiti, bet ir sužinoti apie čia buvusį dvaro kompleksą.

    Istorinis kontekstas Gargžduose

    Rašytiniuose šaltiniuose Gargždų dvaras minimas nuo XVI amžiaus pradžios, o ryškiausias klestėjimo laikotarpis siejamas su XIX amžiumi. Tuo metu dvaras buvo vienas svarbiausių vietos ekonominio ir socialinio gyvenimo centrų, o dvarvietės struktūra apėmė reprezentacinę ir ūkinę dalis.

    Istoriniuose aprašymuose minima, kad dvaro teritorijoje veikė arklidės, daržai, šiltnamiai, o parkas buvo formuojamas pagal tuo metu Europoje paplitusius kraštovaizdžio principus. Miesto parke išlikę šulinys ir ankstesnių pastatų pamatų fragmentai yra vieni iš nedaugelio vizualiai atpažįstamų buvusios ūkinės zonos elementų.

    Kas finansavo ir kas kūrė skverą

    Baronų Renių skvero idėją pasiūlė Gargždų krašto muziejaus muziejininkai, o projektą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė. Projekto autorė – kraštovaizdžio architektė, dizainerė ir ekologė Vaiva Marozienė.

    Įgyvendinant projektą restauruotas šulinys, atkurti kai kurie akmeninės tvoros fragmentai, sutvarkyta aplinka ir įrengti informaciniai akcentai. Tokie sprendimai atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse stiprėjančią tendenciją istorinius radinius integruoti į viešąsias erdves, suteikiant jiems edukacinę funkciją.

    Šventės programoje – muzika ir paroda

    Skvero atidarymą lydėjo kultūriniai renginiai: miesto gyventojams ir svečiams surengtas koncertas pagal Ennio Morricone filmų muziką. Taip pat Gargždų krašto muziejuje atidaryta paroda „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“.

    Organizatorių teigimu, tokia programa pasirinkta siekiant, kad miesto gimtadienio renginiai sujungtų istorijos pažinimą ir šiuolaikinę kultūrą. Savivaldybė tikisi, kad skveras taps ne tik poilsio vieta, bet ir atspirties tašku domėtis Gargždų dvarvietės raida.

  • Gargždams – 773 metai: meras siunčia žinutę miestui ir kviečia šventę pasitikti bendrystėje

    Gargždai mini 773-iąjį miesto gimtadienį – sukaktį, kuri kasmet primena ne tik ilgametę vietovės istoriją, bet ir šiandienos bendruomenės kuriamą miesto veidą. Sveikinime pabrėžiama, kad per šimtmečius miestas augo ir keitėsi, tačiau svarbiausia jo vertybė išliko žmonės.

    Šventės proga klaipėdiečių kaimynystėje esantis miestas kviečiamas stabtelėti ir įvertinti tai, kas sukurta kartu: darbus, idėjas, rūpestį ir meilę savo kraštui. Tokie akcentai atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldoje šventes sieti su vietos tapatybe ir bendruomeniškumo stiprinimu, o ne vien pramogine programa.

    „Tegul ši šventė tampa proga sustoti, pasidžiaugti tuo, ką esame sukūrę kartu, ir pasisemti įkvėpimo ateities darbams“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Sveikinime taip pat išsakomas lūkestis, kad Gargždai ir toliau išliktų jaukūs, augantys ir atviri naujovėms. Miestų šventės vis dažniau tampa platforma kalbėti apie ateities kryptis – nuo viešųjų erdvių kokybės iki kultūrinio gyvenimo ir vietos ekonomikos gyvybingumo.

    Gargždų gimtadienis – proga susitikti skirtingoms kartoms, prisiminti miesto kelią ir sutarti dėl to, ką norima matyti toliau. Bendrystės idėja, kurią akcentuoja savivaldybės vadovas, šiemet tampa pagrindine šventinio sveikinimo ašimi.

  • Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje: kur ir kada bus ribojamas eismas

    Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje: kur ir kada bus ribojamas eismas

    Vilniuje birželio 7 dieną prasideda 6-asis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas, į kurį, organizatorių teigimu, atvyksta daugiau nei 5 000 dalyvių iš įvairių šalių. Dėl renginių ir procesijos sostinės centre bei Rasų apylinkėse numatyti laikini eismo ir stovėjimo ribojimai.

    Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nuo birželio 6 dienos 8 valandos iki birželio 12 dienos 22 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas ir stovėjimas Rasų gatvės atkarpoje nuo Rasų g. 7 iki Rasų g. 4. Taip pat ribojimai taikomi M. Daukšos gatvės atkarpoje nuo Žiupronių gatvės iki Rasų gatvės ir Vitebsko gatvėje.

    Papildomai nuo birželio 6 dienos 18 valandos iki birželio 7 dienos 16 valandos bus draudžiamas išvažiavimas iš Tilto gatvės į T. Vrublevskio gatvę. Savivaldybė prašo vairuotojų planuoti maršrutus iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis apylankas.

    Birželio 7 dieną nuo 5 valandos paruošiamųjų darbų metu bus ribojamas, o nuo 9 iki 16 valandos bus draudžiamas transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėse. Nuo birželio 7 dienos 8 valandos iki birželio 12 dienos 22 valandos dar bus uždaroma Drujos gatvės pirma eismo juosta šalia Rasų g. 8.

    Didžiausi trumpalaikiai ribojimai numatomi procesijos metu: birželio 7 dieną nuo 14 iki 17 valandos eismas bus draudžiamas Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, M. Daukšos, Subačiaus, Latako, Etmonų gatvėse ir Pasažo skersgatvyje. Tokiais atvejais galimi ir papildomi trumpi stabdymai gretimose gatvėse, jei to prireiktų dalyvių saugumui užtikrinti.

    Gyventojams ir įmonėms išduoti leidimai statyti automobilius mokamose stovėjimo vietose renginių laikotarpiu, birželio 6–12 dienomis, galios ir kitose stovėjimo zonose. Miestas taip pat informuoja, kad renginio dalyvių patogumui birželio 7–12 dienomis bus dažninamas 89 maršruto autobuso eismas.

    Viešojo transporto judėjimas realiu laiku paprastai stebimas virtualiose švieslentėse ir maršrutų planavimo programėlėse, todėl keleiviams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti atnaujintą situaciją. Vairuotojams patariama įvertinti galimą spūsčių riziką Senamiesčio prieigose ir planuoti daugiau laiko kelionei, ypač birželio 7 dienos vidurdienį ir popiet.

  • Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse birželio 9 dieną 18 valandą vilniečiai kviečiami į atnaujintos viešosios erdvės prie fontano su skulptūra „Pumpuras“ atidarymą. Po ilgesnės pertraukos atnaujinta vieta pristatoma kaip bendruomenės susitikimų taškas ir vienas ryškesnių rajono simbolių.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokios erdvės svarbios ne tik miesto centrui, bet ir miegamiesiems rajonams, kuriuose kasdienis viešųjų vietų patogumas tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Atnaujinimas siejamas ir su pastaraisiais metais mieste stiprėjančia kryptimi investuoti į mažesnes, bet gyventojams reikšmingas kaimynystės erdves.

    „Karoliniškėse yra vietų, kurios gyventojams reiškia daugiau nei tik dar vieną viešąją erdvę. „Pumpuras“ – vienas tokių simbolių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo renginys planuojamas kaip šventė įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai žada veiklas šeimoms, vaikams ir kaimynams, taip pat bendruomenės įsitraukimą skatinančias iniciatyvas, kad atnaujinta erdvė neliktų vien formaliu infrastruktūros projektu.

    Numatyta, kad renginyje bus pramogų vaikams, kūrybinių veiklų ir užsiėmimų, o vietos bendruomenės įstaigos prisistatys gyventojams. Šventinę programą papildys jaunimo kolektyvai ir pasirodymai, kurie, kaip tikimasi, padės sugrąžinti į šią vietą įprotį susitikti gyvai.

    Skulptūra „Pumpuras“ Karoliniškėse įrengta 1979 metais, ją sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Rausvo granito kūrinys siejamas su gyvybės, augimo ir atsinaujinimo simbolika, todėl atnaujinant erdvę akcentuota ir paveldėto rajono tapatumo išsaugojimo idėja.

    Tvarkant aplinką buvo siekta suderinti du tikslus: išlaikyti gyventojams atpažįstamą ženklą ir kartu pritaikyti erdvę šiandieniams poreikiams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia patogesnį judėjimą, aiškesnę erdvės logiką, daugiau vietų prisėsti ir galimybę erdve naudotis ne tik progomis, bet ir kasdien.

    Gyventojai kviečiami atvykti su šeima, kaimynais ir draugais, o atnaujinta fontano erdvė pristatoma kaip vieta, kurioje turėtų būti gera sustoti tiek trumpam, tiek ilgiau. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas padės sustiprinti kaimynystės ryšius ir sugrąžins gyvybę vienai žinomiausių Karoliniškių vietų.

  • Žemės ūkio studijoms – 200 eurų kas mėnesį: kam skiriamos tikslinės stipendijos ir kur?

    Žemės ūkio studijoms – 200 eurų kas mėnesį: kam skiriamos tikslinės stipendijos ir kur?

    Žemės ūkio ministerija skelbia tęsianti tikslinių skatinamųjų stipendijų programą studentams, pasirinkusiems žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos krypties studijas. Šį rudenį stipendijas gaus 43 įstoję studentai, o išmoka sieks 200 eurų per mėnesį visą studijų laikotarpį.

    Ministerijos teigimu, stipendijos skirtos padėti pritraukti daugiau jaunų specialistų į sektorius, kuriuose darbdaviai dažnai įvardija kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Parama mokama tiksliai pasirinkusiems konkrečias studijų programas, susijusias su žemės ūkiu, maisto pramone ir veterinarija.

    Kur ir kiek stipendijų skiriama?

    Vytauto Didžiojo universitete stipendijos numatytos agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos ir tvariosios inžinerijos programoms. Čia skiriamos 8 stipendijos.

    Lietuvos sveikatos mokslų universitete 8 stipendijos atiteks gyvūnų ir maisto mokslų bei veterinarinės medicinos programų studentams. Kauno technologijos universitete maisto mokslo ir technologijos studijų programai numatyta 1 stipendija.

    Kolegijose tikslinės stipendijos paskirstytos plačiau: Lietuvos inžinerijos kolegijoje žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos studijoms skiriamos 5 stipendijos. Vilniaus kolegijoje agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos specialybes pasirinkusiems numatytos 8 stipendijos.

    Kauno kolegijoje agroverslų technologijų, maisto technologijos bei gastronomijos ir antreprenerystės programas pasirinkusiems skiriamos 7 stipendijos. Utenos kolegijoje žemės ūkio ir maisto produktų technologijų programas pasirinkusiems numatytos 6 stipendijos.

    Kiek laiko mokama išmoka?

    Ministerija nurodo, kad tikslinės skatinamosios stipendijos teikiamos nuo 2020 metų, o jų gavėjai paramą gali gauti 3–6 metus, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos trukmės. Pavyzdžiui, veterinarinės medicinos studijos trunka šešerius metus, todėl parama gali būti mokama visą šį laikotarpį.

    Stipendijos skiriamos studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose, jei jų studijų programa patenka į nustatytas prioritetines sritis. Bendras šiuo metu finansuojamų stipendijų skaičius siekia 141.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad tokia parama yra viena iš priemonių didinti studijų patrauklumą ir stiprinti kompetencijas visoje maisto grandinėje nuo pirminės gamybos iki saugos, kokybės ir gyvūnų sveikatos užtikrinimo.

  • Moksleiviai ėjo palaimintosios sesers Marijos Raimundos Kukolovič keliu: piligrimystė į Barvaniškes

    Moksleiviai ėjo palaimintosios sesers Marijos Raimundos Kukolovič keliu: piligrimystė į Barvaniškes

    Birželio 2 dieną Šumsko pagrindinės mokyklos, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos ir Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos mokiniai kartu su mokytojais leidosi į tradicinę piligriminę kelionę į Barvaniškes. Tai buvo septintą kartą surengtas žygis į palaimintosios sesers Marijos Raimundos Kukolovič gimtąsias vietas, subūręs jaunimą maldai, bendrystei ir istorinei atminčiai.

    Prie piligrimų prisijungė Kalvelių seniūnijos seniūnė Renata Mickevič ir brolis pranciškonas Česlavas Križanovskis, atvykęs iš Hamburgo. Organizatorių teigimu, kelionė tapo proga ne tik eiti pasirinktu maršrutu, bet ir geriau suprasti, ką reiškia tikėjimo liudijimas šiandien, kai jaunų žmonių dėmesį dažnai blaško greitas kasdienybės ritmas.

    Piligrimystė prasidėjo Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur dalyviai meldėsi už saugią kelionę ir dvasinius jos vaisius. Prieš išvykstant piligrimus palaimino kunigas Henrikas Naumovičius, o bendruomenės intencijose skambėjo ir mokyklų, ir šeimų rūpesčiai bei padėkos.

    Kelyje į Barvaniškes skambėjo giesmės ir maldos, o tylos atkarpos buvo skirtos asmeniniams apmąstymams. Maršrutas vedė per apylinkių laukus ir gyvenvietes, todėl piligrimystė tapo ir gyva pažintine pamoka apie krašto religinį bei kultūrinį paveldą.

    Kelionės metu tikybos mokytoja Romualda Lapševič mokiniams pristatė seserų nazaretiečių istoriją ir jų dvasingumo kryptį. Pasak lydinčių pedagogų, jaunimui svarbu turėti aiškių, konkrečių pavyzdžių, kurie padėtų kalbėti apie vertybes ne abstrakčiai, o per asmenines istorijas ir realius pasirinkimus.

    Pasiekę atminimo kryžių Barvaniškėse, piligrimai sustojo poilsiui, bendram prisiminimui ir trumpai bendrystei. Vėliau dalyviai leidosi atgal, kalbėdami Rožinį ir patikėdami savo intencijas Švč. Mergelei Marijai.

    Piligrimystės pabaigoje mokyklos kieme dalyvių laukė vaišės: keptos dešrelės ir ledai. Organizatoriai dėkojo broliui Česlavui už paramą ir ilgametį įsitraukimą į vietos švietimo bei bendruomenines iniciatyvas, pabrėždami, kad tokie gestai vaikams ir jaunimui palieka ne mažesnį įspūdį nei pats nueitas kelias.

    Ši piligriminė kelionė tapo ne tik tradicijos tęstinumu, bet ir bendruomenės pastanga perduoti jaunajai kartai religinės atminties prasmę. Dalyvių teigimu, būtent tokie renginiai padeda tikėjimą ir istoriją patirti gyvai, o ne vien iš vadovėlių, ir skatina atsakomybę už savo krašto paveldą.

    Inf. ir nuotr. Danuta Černiavskaja, Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos lenkų kalbos mokytoja