CP v2

Category: Regionai

  • Sedos senamiesčio gyventojams – konsultacijos dėl tvarkybos: ką svarbu žinoti prieš pradedant darbus

    Sedoje organizuojamas konsultavimo renginys istorinio miesto branduolio gyventojams, kuriame bus aptariami dažniausiai kylantys klausimai planuojant pastatų ir sklypų tvarkymo darbus. Tokie susitikimai paprastai skirti padėti gyventojams aiškiau suprasti, kada reikalingi leidimai ir kokie sprendimai laikomi tinkamais kultūros paveldo teritorijoje.

    Renginyje daugiausia dėmesio numatoma skirti praktiniams atvejams: fasadų atnaujinimui, langų ir durų keitimui, stogų dangai, tvoroms, reklamai bei inžineriniams sprendimams, kurie gali keisti pastato išvaizdą. Gyventojams tai aktualu, nes istorinėse teritorijose net ir, atrodytų, nedideli pakeitimai gali reikalauti išankstinio suderinimo.

    Kultūros paveldo teritorijose galioja papildomi reikalavimai, nes siekiama išsaugoti autentiškas medžiagas, urbanistinį vaizdą ir architektūros detales. Praktikoje tai reiškia, kad dažnai vertinami tokie dalykai kaip spalviniai sprendimai, apdailos tipas, langų skaidymas ar stogo nuolydis, o netinkamai pasirinkti sprendimai gali užtraukti pareigą atkurti buvusią būklę.

    Gyventojams taip pat svarbu žinoti, kad skirtingoms darbų apimtims taikomi skirtingi procesai: vienur pakanka suderinimo, kitur prireikia projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Konsultacijos metu tikėtina bus paaiškinta, kur kreiptis pirmiausia, kokių dokumentų prireikia ir kaip išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi jau pradėjus remontą.

    Tokio formato konsultacijos paprastai naudingos ir dėl finansinių bei organizacinių aspektų: gyventojai gali sužinoti, kaip realistiškai planuoti biudžetą, kokios klaidos daromos dažniausiai ir ką verta aptarti su projektuotojais dar prieš pasirašant sutartis. Istorinėse miesto dalyse ypač svarbu suderinti funkcionalumą su paveldo reikalavimais, kad tvarkyba būtų ir patogi, ir teisėta.

    Gyventojams, planuojantiems atnaujinimus, rekomenduojama į konsultacijas atsinešti turimą informaciją apie pastatą ir numatomus darbus, o jei įmanoma, ir nuotraukų. Tai padeda specialistams tiksliau įvertinti situaciją ir pateikti konkretesnes rekomendacijas, kurios vėliau sutaupo laiko derinimo procedūrose.

  • Vytautui Kazielai skirta Jono Aisčio literatūrinė premija: įvertinta knyga Juodi išbaidyti žvėrys

    Vytautui Kazielai skirta Jono Aisčio literatūrinė premija: įvertinta knyga Juodi išbaidyti žvėrys

    Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris renginyje Kaišiadorių rajono savivaldybėje paskelbtas Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas. 2026 metais apdovanojimas atiteko uteniškiui poetui Vytautui Kazielai.

    Jono Aisčio literatūrinę premiją 2004 metais įsteigė Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba. Ji skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, taip pat už aistiškos dvasios puoselėjimą šiuolaikinėje literatūroje.

    Premijai svarstomos per pastaruosius dvejus metus pasirodžiusios poezijos, prozos, eseistikos ir literatūros mokslo knygos. Toks laikotarpis leidžia komisijai vertinti ne vien momentinį populiarumą, o kūrinio brandą ir jo vietą bendrame literatūros lauke.

    Šiemet Vytautas Kaziela įvertintas už eilėraščių knygą „Juodi išbaidyti žvėrys“, kurią 2025 metais Vilniuje išleido leidykla „Slinktys“. Komisija pabrėžė ir autoriaus kūryboje nuosekliai puoselėjamą aistiškos lyrikos tradiciją, kurioje svarbi santūri emocija, vidinė įtampa ir ryšys su lietuviškos poezijos klasika.

    Apdovanojimą poetui įteikė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir premijos skyrimo komisijos pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė Ieva Mažulienė. Jono Aisčio premija kasmet tampa ir proga priminti paties Aisčio kūrybos aktualumą bei įvardyti autorius, kurie klasikines poetines nuostatas pratęsia šiuolaikiniu balsu.

    Vytautas Kaziela Lietuvos literatūroje vertinamas kaip nuosekliai kuriantis poetas, kurio darbai ne kartą sulaukė nacionalinių ir regioninių apdovanojimų. Tarp jų minimos Kazio Umbraso literatūrinės premijos, Antano Miškinio premija, Utenos rajono meno ir kultūros premija, Antano Baranausko literatūrinė premija, o 2024 metais autorius tapo Poezijos pavasario laureatu.

    Literatūrinės premijos regionuose pastaraisiais metais vis dažniau siejamos ne tik su apdovanojimo ceremonija, bet ir su platesne kultūros sklaida. Jos skatina susitikimus su autoriais, skaitymus bibliotekose, mokyklose ir festivaliuose, todėl apdovanojimas tampa ilgiau trunkančiu dialogu su skaitytojais, o ne vien simboliniu įvertinimu.

  • Tarptautinė muziejų diena Jonavoje: kaip Krašto muziejaus komanda saugo ir pasakoja istorijas

    Tarptautinė muziejų diena Jonavoje: kaip Krašto muziejaus komanda saugo ir pasakoja istorijas

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena Jonavoje tapo proga padėkoti Jonavos krašto muziejaus darbuotojoms už kasdienį darbą, kuriuo saugoma vietos atmintis ir kuriami ryšiai su bendruomene. Sveikinimuose akcentuota, kad muziejus šiandien neapsiriboja eksponatų saugojimu, o vis dažniau tampa gyvu pasakojimų ir patirčių centru.

    Šventės metu dėmesys skirtas muziejininkių ir kitų darbuotojų kompetencijoms, kurios apima ne tik rinkinių priežiūrą, bet ir edukacijas, parodų rengimą, komunikaciją bei bendradarbiavimą su mokyklomis ir miesto organizacijomis. Tokios veiklos padeda istoriją pristatyti šiuolaikiškai ir suprantamai skirtingoms auditorijoms.

    „Didelis talentas slypi ne tik gebėjime išsaugoti praeitį, bet ir ją papasakoti taip, kad ji taptų artima šiuolaikiniam žmogui. Todėl muziejaus darbuotojų idėjos, kūrybiškumas ir atsidavimas profesijai kalba garsiau nei pats vertingiausias eksponatas“, – sakė vicemerė Birutė Gailienė.

    Kodėl muziejų darbas matomas vis labiau

    Pastaraisiais metais muziejai Lietuvoje vis aktyviau ieško būdų, kaip pritraukti lankytojus ne tik tradicinėmis ekspozicijomis, bet ir renginiais, edukacinėmis programomis bei skaitmeniniais sprendimais. Daugelyje institucijų plečiasi veiklos, susijusios su kultūros paveldo skaitmeninimu ir nuotoliniu turinio pasiekiamumu.

    Tarptautinė muziejų diena, minima kiekvienų metų gegužės 18 dieną, primena apie muziejų vaidmenį kuriant dialogą su visuomene. Ši data siejama ir su platesnėmis iniciatyvomis, kurios skatina bendruomenes į muziejus žvelgti kaip į atviras erdves diskusijoms, mokymuisi ir pažinimui.

    Jonavos krašto muziejaus darbuotojų pagerbimas pabrėžė, kad kultūros institucijų stiprybė dažnai priklauso nuo žmonių, kurie geba sujungti istoriją, švietimą ir šiuolaikinį pasakojimą. Tokie sveikinimai tampa ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir priminimu, kodėl muziejai išlieka svarbūs miestų ir regionų tapatybei.

  • Panevėžyje startuoja Senvagės fontano projekcijos: seansų laikai nuo gegužės iki spalio

    Panevėžyje prasideda Senvagės fontano audiovizualinių projekcijų sezonas, kuris šiltuoju metų laiku į Senvagę sugrąžina šviesos, vandens ir muzikos reginius. Nuo gegužės 23 dienos projekcijos vyks penktadienio ir šeštadienio vakarais, o seansų laikas keisis pagal tamsos metą.

    Organizatorių teigimu, didysis Senvagės fontanas ir vandens ekranas vasaros vakarais taps traukos centru tiek panevėžiečiams, tiek miesto svečiams. Programa pristatoma kaip originalių audiovizualinių kūrinių ciklas, kuriame susijungia vaizdas, garsas, judesys ir miesto pasakojimai.

    „Senvagė jau seniai tapo vieta, kurioje Panevėžys susitinka – čia žmonės leidžia vakarus, ilsisi, bendrauja ir iš naujo atranda miestą. Fontano projekcijos šiai erdvei suteikia dar daugiau gyvybės, kultūros ir emocijos“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šių metų projekcijų režisieriumi įvardijamas audiovizualinių menų kūrėjas Linartas Urniežius. Žiūrovams numatyta pristatyti kelias skirtingas programas, kuriose atsiskleis miesto raida, žmogaus ir gamtos santykis, šokio bei muzikos elementai, o vienoje jų integruojami ir menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvai.

    Pirmasis sezono seansas suplanuotas gegužės 23 dieną nuo 23.00 iki 23.30 valandos. Gegužės, birželio ir liepos mėnesiais projekcijos bus rodomos penktadieniais ir šeštadieniais nuo 23.00 iki 23.30 valandos, taip pat numatyti papildomi seansai birželio 23 dieną ir liepos 6 dieną.

    Rugpjūtį seansai vyks nuo 22.30 iki 23.00 valandos, rugsėjį – nuo 21.00 iki 21.30 valandos, o spalį – nuo 20.00 iki 20.30 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad laikas bus tikslinamas atsižvelgiant į paros tamsos trukmę, kad projekcijos būtų matomos kuo geriau.

    Miesto gimtadienio renginių metu rugsėjo 11–12 dienomis planuojami specialūs fontano pasirodymai, o jų tikslesnis grafikas bus paskelbtas vėliau. Dienos metu Senvagės fontano programa veikia pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 22 valandos, o penktadieniais–sekmadieniais – iki 23 valandos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia vakarus leisti Senvagėje, kur atviroje miesto erdvėje susitinka gamta, kultūra ir šiuolaikinės audiovizualinės formos. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Lietuvos miestuose, siekiant pritraukti lankytojus ir pasiūlyti nemokamų, viešose erdvėse vykstančių patirčių.

  • Nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: didesnė vienkartinė ir naujos išmokos

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimai. Jie aktualūs šeimoms, kurioms vaikai gims nuo šios datos, taip pat tėvams, globėjams ir įtėviams, atitinkantiems nustatytas sąlygas.

    Pakeitimais numatoma didinti dalį išmokų ir įvesti naujas paramos priemones, orientuotas į šeimas, kurios iki šiol turėjo mažiau galimybių gauti vaiko priežiūros išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuoja, kad nauja tvarka siekiama geriau atliepti skirtingas šeimų situacijas.

    Didėja vienkartinė išmoka vaikui

    Kiekvienam vaikui, gimusiam po 2026 metų birželio 1 dienos, bus skiriama 14 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Pagal šiuo metu galiojantį BSI dydį tai sudaro 1 036 eurus.

    Šios išmokos gavimui bus taikomas kreipimosi terminas: prašymą reikės pateikti per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo. Praktikoje tai reiškia, kad pavėlavus nustatytą terminą, teisė į išmoką gali būti prarasta.

    Nauja vaiko priežiūros išmoka neturintiems stažo

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos atsiras nauja vaiko priežiūros išmoka tiems, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir todėl neįgyja teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo tvarką.

    Tokiu atveju vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų bus skiriama 6 BSI dydžio išmoka, kuri pagal dabartinį BSI dydį siekia 444 eurus. Ji bus mokama nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks dveji metai, o gimus dviem ar daugiau vaikų vienu metu išmokos dydis nesikeis.

    Kompensacinė išmoka dirbantiems ir besimokantiems

    Įstatymo pakeitimais taip pat įvedama vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Ji bus skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų arba globėjų dirba, o kitas tuo metu mokosi arba studijuoja.

    Išmokos dydis sieks 5,2 BSI, o pagal dabartinį BSI dydį tai yra 384,8 euro. Ji galės būti mokama dirbantiems pagal darbo sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą.

    Numatyta, kad išmoka nebus skiriama asmenims, kuriems dėl negalios nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis. Kitas iš tėvų ar globėjų tuo pat metu turės mokytis pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba nuolatinių studijų programas, taip pat doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Detalios sąlygos ir praktinė kreipimosi tvarka bus aktualios artėjant įsigaliojimo datai, nes dalis reikalavimų priklausys nuo poįstatyminių aktų ir institucijų taikomos administravimo tvarkos. Šeimoms rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, kokių dokumentų gali prireikti, ypač jei situacija susijusi su studijomis, savarankiška veikla ar globa.

    Išsamesnė informacija apie planuojamus išmokų vaikams sistemos pokyčius skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje skiltyje apie socialinę paramą ir gyventojams priklausančias išmokas.

  • Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija baigė mokslo metus: diplomai įteikti 71 gimnazistui

    Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija (PEVA) užbaigė dar vienus mokslo metus ir įteikė diplomus septintajai gimnazistų laidai. Ceremonija surengta Panevėžio miesto savivaldybėje, kur aptarti akademijos metų rezultatai ir pasveikinti programą baigę moksleiviai.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad ankstyvas domėjimasis ekonomika ir verslu padeda jauniems žmonėms tvirčiau planuoti ateitį. Pasak jos, akademijoje mokiniai ne tik plečia žinias, bet ir mokosi geriau pažinti save, stiprina iniciatyvumą bei atsakomybę.

    „Jauni žmonės, kurie domisi ekonomika, verslu ir ieško atsakymų į klausimus apie savo ateitį, kuria stiprų pagrindą rytojui. Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir mokytis pažinti save – atrasti savo stiprybes, drąsiau priimti sprendimus, suprasti atsakomybės ir iniciatyvos vertę“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šiais mokslo metais PEVA baigė 71 gimnazistas iš skirtingų Panevėžio ugdymo įstaigų. Daugiausia dalyvių buvo iš Juozo Balčikonio gimnazijos ir Panevėžio 5-osios gimnazijos, taip pat prisijungė mokiniai iš Juozo Miltinio, Vytauto Žemkalnio, „Minties“ gimnazijų bei Panevėžio mokymo centro.

    Akademija įkurta Panevėžio miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto iniciatyva, o veiklas koordinuoja Panevėžio 5-oji gimnazija. Pagrindinis PEVA tikslas – sudaryti sąlygas kryptingai ugdyti verslumo, ekonominio mąstymo ir finansinio raštingumo kompetencijas, kurios vis dažniau įvardijamos kaip būtinos šiuolaikinei karjerai.

    16 užsiėmimų nuo spalio iki pavasario

    Šių metų akademijos veiklos startavo spalio 25 dieną ir tęsėsi iki gegužės vidurio. Per šį laikotarpį surengta 16 užsiėmimų, kuriuose mokiniai gilino ekonomikos, finansų ir verslo organizavimo žinias, o teoriją siejo su praktiniais pavyzdžiais.

    Programoje dėmesys skirtas rinkos pažinimui, finansų valdymui, verslumo pagrindams, karjeros planavimui ir komandiniam darbui. Užsiėmimus vedė dėstytojai, įvairių sričių specialistai bei praktikai, todėl mokiniai galėjo geriau suprasti, kaip realybėje veikia įmonės, rinkos ir finansiniai sprendimai.

    Ryšys su universitetu ir karjeros kryptimis

    Vienas svarbiausių akademijos partnerių – Mykolo Romerio universitetas, su kuriuo bendradarbiaujant gimnazistams sudaromos galimybės susipažinti su studijų aplinka. Tai padeda mokiniams geriau orientuotis studijų kryptyse ir šiuolaikinėse ekonomikos bei vadybos tendencijose.

    PEVA organizatoriai pabrėžia, kad tokios programos ypač naudingos, kai jauni žmonės vis anksčiau ieško atsakymų apie profesijos pasirinkimą, finansinį savarankiškumą ir galimybes kurti savo verslą. Akademijos formatas leidžia moksleiviams kryptingai išbandyti skirtingas temas ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti tiek studijose, tiek darbo rinkoje.

  • Trakų rajone plečiasi socialinių įgūdžių paslaugos: akredituota dar viena įstaiga

    Trakų rajone plečiasi socialinių įgūdžių paslaugos: akredituota dar viena įstaiga

    Trakų rajono savivaldybėje plečiamas socialinių paslaugų tinklas – savivaldybė akreditavo dar vieną socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikėją. Tai reiškia, kad gyventojai turės daugiau pasirinkimo, o paslaugos bus lengviau pasiekiamos.

    Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais balandžio 27 dieną įsakymu Nr. P2E-175 teisė teikti šią paslaugą nuo tos pačios dienos suteikta viešajai įstaigai „Šv. Jono vaikai“. Akreditavimas savivaldybei leidžia aiškiai nustatyti paslaugos teikimo reikalavimus ir užtikrinti, kad paslauga būtų teikiama pagal patvirtintą tvarką.

    Kas teiks paslaugą Trakuose

    Nuo šiol Trakų rajone socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą teiks viešoji įstaiga „Šv. Jono vaikai“, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras ir viešoji įstaiga Trakų neįgaliųjų užimtumo centras. Taip pat paslaugą teiks Trakų rajono neįgaliųjų draugija ir viešoji įstaiga LASS pietvakarių centras.

    Savivaldybės praktikoje kelių teikėjų tinklas paprastai padeda trumpinti laukimo laiką ir geriau pritaikyti pagalbą skirtingoms situacijoms. Be to, paslaugas teikiant daugiau organizacijų, atsiranda daugiau galimybių derinti pagalbą pagal gyvenamąją vietą ir žmogaus poreikius.

    Kam skirta ši pagalba

    Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga skirta socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms. Ji taip pat skiriama suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, kai reikalingas nuoseklus kasdienio savarankiškumo stiprinimas.

    Tokio pobūdžio paslaugos dažniausiai apima pagalbą atkuriant ar stiprinant kasdienius įgūdžius, socialinius ryšius ir motyvaciją spręsti problemas, kurios trukdo gyventi savarankiškai. Savivaldybėms plečiant akredituotų teikėjų tinklą, tikimasi užtikrinti pastovesnę pagalbą ir geresnį paslaugų prieinamumą rajono gyventojams.

  • Zarasų tarybos Ūkio komitetas renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyventojai galės stebėti

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos Ūkio komitetas 2026 metais gegužės 25 dieną renkasi į posėdį, kurį gyventojai gali stebėti nuotoliniu būdu. Savivaldybė posėdžio transliaciją pateikia viešai, taip sudarydama galimybę bendruomenei sekti sprendimų priėmimą.

    Ūkio komitetuose paprastai nagrinėjami klausimai, susiję su savivaldybės turto valdymu, infrastruktūros projektais, viešųjų paslaugų organizavimu ir biudžeto lėšų panaudojimu. Tokie svarstymai dažnai apima praktinius sprendimus, kurie tiesiogiai paliečia kasdienį gyvenimą: nuo kelių priežiūros iki viešųjų erdvių tvarkymo.

    Transliuojami posėdžiai savivaldybėse pastaraisiais metais tapo įprasta praktika, nes didina sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą. Nuotolinis stebėjimas ypač aktualus tiems, kurie negali atvykti į savivaldybę, bet nori sekti, kaip svarstomi rajonui reikšmingi projektai.

    Gyventojams, norintiems geriau suprasti planuojamus sprendimus, pravartu iš anksto susipažinti su posėdžio darbotvarke ir sprendimų projektų medžiaga, jei ji paskelbta savivaldybės kanaluose. Tai padeda aiškiau įvertinti, kokios išlaidos, terminai ar įsipareigojimai gali būti numatyti ir kokios alternatyvos svarstomos.

    Posėdžio vaizdo įrašas taip pat gali būti aktualus vėliau, kai gyventojai nori patikrinti, kaip buvo argumentuojami sprendimai ir kokios pozicijos išsakytos diskusijoje. Toks viešumas leidžia lengviau sekti, ar priimti sprendimai įgyvendinami, ir kokį poveikį jie turi rajono ūkiui bei infrastruktūrai.

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Įmonė skelbia, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos tarifas mažėja, todėl daliai vartotojų sąskaitos turėtų kiek sumažėti.

    Birželį šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 6,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra 0,13 cento už kilovatvalandę mažiau nei gegužę, o pokytis sudaro 1,84 proc.

    Taikant 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams sudarys 8,41 cento už kilovatvalandę. Toks įkainis aktualus visiems klientams, perkantiems centralizuotai tiekiamą šilumą iš AB „Panevėžio energija“.

    Įmonė taip pat nurodo karšto vandens kainą, kuri Zarasų mieste ir rajone priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių. Įvertinus šiuos veiksnius, gyventojams karštas vanduo kainuos 9,51 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Centralizuotos šilumos kainos Lietuvoje paprastai kinta kas mėnesį, nes jas veikia kuro ir energijos išteklių kainos, šilumos gamybos struktūra, perkamos šilumos dalis, klimatinės sąlygos bei kiti reguliuojami kaštai. Dėl šios priežasties net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti pastebimi sąskaitose, ypač didesnį šilumos kiekį suvartojantiems namų ūkiams.

    Gyventojams, norintiems tiksliau įvertinti galimą sąskaitų pokytį, svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė mokėtina suma priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio suvartojimo, pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto reguliavimo bei karšto vandens ruošimo būdo. Didžiausias skirtumas paprastai juntamas šildymo sezono metu, o vasarą didesnę sąskaitos dalį dažniau sudaro karšto vandens paruošimas ir cirkuliacija.

    AB „Panevėžio energija“ skelbia, kad išsamesnė informacija apie taikomus įkainius ir jų sudedamąsias dalis pateikiama įmonės interneto svetainėje. Kainos ir toliau bus perskaičiuojamos pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusius kaštus bei reguliavimo reikalavimus.