CP v2

Category: Regionai

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.

  • Šeimos kortelės partnerystė verslui: ką suteikia programa ir kaip prisijungti prie nuolaidų tinklo

    Šeimos kortelė yra valstybės inicijuota programa, skirta gausioms šeimoms ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Ja siekiama, kad kasdienės prekės ir paslaugos tokioms šeimoms būtų lengviau prieinamos, o partnerių suteikiamos nuolaidos taptų apčiuopiama parama.

    Programos partneriais tampančios įmonės ir organizacijos kortelės turėtojams taiko nuolaidas, lengvatas arba specialius pasiūlymus. Praktikoje tai gali būti mažesnė kaina, papildomos naudos perkant paslaugą ar lankstesnės sąlygos šeimoms, kurios dažnai patiria didesnes išlaidas.

    Verslui tokia partnerystė paprastai reiškia didesnį matomumą nacionaliniu mastu ir galimybę pasiekti aiškiai apibrėžtą auditoriją. Kartu tai yra ir socialinės atsakomybės žingsnis, kuris gali stiprinti reputaciją, ypač vietos bendruomenėse, kur šeimai palankios iniciatyvos vertinamos vis labiau.

    Prisijungti prie programos kviečiami įvairių sričių verslai: prekybos, paslaugų, laisvalaikio, sveikatingumo, maitinimo, kultūros, sporto ir kitų veiklų atstovai. Tai suteikia galimybę prisitaikyti prie savo sektoriaus specifikos ir pasiūlyti nuolaidų modelį, kuris būtų realiai pritaikomas kasdienėje veikloje.

    Norintiems tapti Šeimos kortelės partneriais aktualiausia pradžia yra susipažinti su partnerystės sąlygomis, nuolaidų taikymo principais ir pateikti paraišką oficialiame programos puslapyje. Savivaldybės taip pat kviečia vietos verslus nelikti abejingus ir prisidėti kuriant šeimai draugiškesnę aplinką.

    Birštono savivaldybė informuoja, kad partnerystė yra atvira skirtingų veiklų atstovams, o suteikiamos nuolaidos gali tapti papildomu impulsu rinktis vietos paslaugas. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, planuojančioms kasdienes išlaidas ir ieškančioms patikimų, aiškiai įvardytų naudų.

  • Anykščių savivaldybė nuomai siūlo sporto aikštelę Parko gatvėje: 490 eurų per mėnesį ir investicijos

    Anykščių savivaldybė nuomai siūlo sporto aikštelę Parko gatvėje: 490 eurų per mėnesį ir investicijos

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė viešą nekilnojamojo turto nuomos konkursą, kuriuo sporto veiklai siūloma išnuomoti sporto aikštelę Parko gatvėje Anykščiuose. Nuomos sutartį planuojama sudaryti 10 metų laikotarpiui.

    Skelbime nurodoma, kad pradinis mėnesinis nuompinigių dydis siekia 490 eurų. Kartu įtvirtintas ir papildomas įsipareigojimas – nuomininkas per pirmus nuomos metus turėtų investuoti į nuomojamą turtą ne mažiau kaip 25 000 eurų.

    Nuomojamą objektą apžiūrėti bus galima 2026 metais birželio 2 dieną nuo 9.00 iki 15.00 valandos, laiką suderinus iš anksto. Tai svarbus etapas dalyviams, norintiems įvertinti faktinę aikštelės būklę, reikalingas investicijas ir galimas veiklos apimtis.

    Paraiškų pateikimas ir vokų registravimas numatytas 2026 metais birželio 8–10 dienomis iki 14.00 valandos. Dokumentai priimami Anykščių rajono savivaldybės administracijoje J. Biliūno gatvėje 23, 201 kabinete.

    Konkurso komisijos posėdis vyks 2026 metais birželio 10 dieną 14.45 valandos savivaldybės administracijos patalpose, 3 aukšte, posėdžių salėje. Skelbime taip pat numatytas pradinis įnašas, lygus 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui.

    Dėl apžiūros ir konkurso procedūrų kontaktiniu asmeniu nurodyta Jurgita Pipirienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja. Išsamesnės konkurso sąlygos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.

  • Anykščių rajone nemokamai išveš asbestinį šiferį: nuo birželio 2 dieną priims prašymus

    Anykščių rajone nemokamai išveš asbestinį šiferį: nuo birželio 2 dieną priims prašymus

    Anykščių rajono savivaldybės administracija skelbia pradedanti nemokamą asbestinio šiferio atliekų surinkimą iš gyventojų valdų. Prašymai bus priimami nuo birželio 2 dieną 8.00 valandos, o galimybė galios tol, kol bus pasiektas numatytas atliekų kiekis.

    Savivaldybė nurodo, kad šiais metais planuojama sutvarkyti iki 111 tonų asbestinio šiferio atliekų. Pasiekus šį limitą, naujų prašymų registracija bus stabdoma, todėl gyventojai raginami dokumentus pateikti nedelsiant, kai tik prasidės priėmimas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Norintys pasinaudoti paslauga savivaldybei turi pateikti užpildytą prašymo formą ir nurodyti vardą, pavardę, kontaktinį telefono numerį, el. pašto adresą bei paėmimo adresą. Taip pat prašoma įrašyti preliminarų asbestinio šiferio kiekį, orientuojantis, kad 1 kvadratinis metras sveria apie 11 kilogramų.

    Prašymus galima pristatyti į savivaldybės administraciją J. Biliūno gatvėje 23, Anykščiuose, arba siųsti el. paštu info@anyksciai.lt. Savivaldybė pažymi, kad anksčiau pateikti prašymai nebus registruojami.

    Kiek atliekų paims ir iki kada veš?

    Nustatyta, kad iš vienos valdos maksimaliai bus išvežama iki 3 tonų asbesto šiferio atliekų. Pasibaigus prašymų registracijai, bus sudaromas sąrašas ir perduodamas konkursą laimėjusiam rangovui, kuris organizuos surinkimą ir išvežimą.

    Atliekas planuojama išvežti iki šių metų lapkričio 1 dieną. Prieš atvykstant paimti šiferio, rangovas su valdos savininku susisieks ir suderins konkrečią išvežimo datą.

    Kaip paruošti asbestinį šiferį?

    Asbesto turinčios atliekos turi būti sukrautos vienoje vietoje taip, kad transporto priemonė galėtų lengvai privažiuoti ir jas paimti. Pageidautina, kad šiferis būtų sudėtas ant paletės ar palečių, o jei tokios galimybės nėra, atliekos turi būti sukrautos tvarkingai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad duženos turi būti sudėtos į maišus. Jei atliekos nebus paruoštos pagal šias sąlygas, paslaugos teikėjas iš tokios valdos jų neišveš.

    Asbestas laikomas pavojinga medžiaga, todėl jo atliekos turi būti tvarkomos laikantis nustatytų reikalavimų, siekiant sumažinti dulkių ir skaidulų pasklidimo riziką. Dėl to gyventojams rekomenduojama šiferį tvarkyti atsargiai ir neardyti jo taip, kad jis smarkiai trupėtų.

  • VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir jo patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su savivaldybės vadovais ir Utenos apskrities statutinių tarnybų atstovais aptarti civilinės bei viešosios saugos klausimai, gynybinis pasirengimas grėsmėms ir regiono poreikiai.

    Susitikime taip pat nagrinėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų eiga ir praktiniai iššūkiai, kylantys įgyvendinant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus. Akcentuota, kad saugumo stiprinimas regione neatsiejamas nuo aiškių procedūrų, žmonių ir infrastruktūros.

    Civilinė sauga ir priedangos

    Didžiausias dėmesys skirtas civilinės saugos parengčiai ir savivaldybių atsakomybei. Pasak ministro, neseniai vykę gyventojų įspėjimo bandymai ir praktinis algoritmų patikrinimas parodė, kur reikia tikslinti vaidmenų pasidalijimą, informavimo grandines ir techninius valdymo procesus.

    Ministras nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavestos užduotys koreguoti reagavimo algoritmus, kad skirtingose situacijose sprendimai būtų priimami greičiau ir vienodais principais. Savivaldybei aktualu, kad veiksmai būtų aiškūs nuo pirmo signalo iki gyventojų nukreipimo į saugias vietas.

    Diskutuojant apie priedangų tinklą, aptartas jų prieinamumas visą parą ir parengties palaikymo kaštai. Anykščių savivaldybė pabrėžė, kad nuolatinis priedangų paruošimas reikalauja tikslinio valstybės finansavimo, o ministras informavo, jog savivaldybėms bus pateiktas vieningas techninių specifikacijų pavyzdys.

    Taip pat keltas klausimas dėl Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimų terminų ekstremalių situacijų planavime. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste planų rengimo tempas turi būti spartesnis, ypač kalbant apie gyventojų aprūpinimą ir logistiką.

    Dronai, oro pavojus ir mokyklos

    Vienas aštresnių susitikimo klausimų buvo reagavimas į bepiločių orlaivių grėsmes ir galimi veiksmų scenarijai savivaldybių teritorijose. Ministras aiškino, kad operatyviam reagavimui pirmiausia būtinas realus grėsmės fiksavimas, o sprendimas neutralizuoti droną priklauso ir nuo vietos, kurioje tai būtų daroma.

    Ministro teigimu, ne visada saugu numušti droną virš gyvenamųjų teritorijų, nes krentančios nuolaužos gali kelti tiesioginį pavojų žmonėms ir turtui. Dėl to dalis tankiai apgyvendintų zonų tampa probleminės, kai reikia rinktis tarp momentinio veiksmo ir galimų šalutinių pasekmių.

    Aptarta ir civilinės saugos parengtis švietimo sistemoje, įskaitant situacijas egzaminų metu. Vidaus reikalų ministerijos atstovai nurodė, kad kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinami scenarijai, kaip elgtis paskelbus oro pavojų per brandos egzaminus.

    Policija, ugniagesiai ir valstybės tarnyba

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Renatas Vitkauskas pristatė situaciją regione ir įvardijo pagrindinius iššūkius Anykščių rajone. Tarp jų minėtas pareigūnų trūkumas, nusidėvėjęs transportas ir poreikis atnaujinti kriminalinės žvalgybos techniką.

    Ministras pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemoje atlikti teisiniai pakeitimai ir didintas finansavimas, o pareigūnų pritraukimui būtinas nuoseklus darbas su jaunimu ir švietimo įstaigomis. Susitikime sutarta, kad regionuose svarbu ne tik didinti pajėgumus, bet ir užtikrinti realias darbo sąlygas.

    Kalbant apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pertvarką, savivaldybė išsakė susirūpinimą dėl planų mažinti vieną ugniagesių komandą. Nors reformos tikslas – didesnis budinčių pareigūnų skaičius ir operatyvumas, vietos vadovams svarbu, kad sprendimai nesusilpnintų pagalbos pasiekiamumo nutolusiose vietovėse.

    Susitikime buvo paminėtas ir Viešintų ugniagesių indėlis gesinant Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Akcentuota, kad net ir senesnė, bet didelio pravažumo technika tam tikromis sąlygomis tampa kritiškai svarbi, kai modernesnės priemonės negali pasiekti gaisravietės.

    Reikšminga dalis skirta valstybės tarnybos reformos praktikai ir atlygio klausimams. Ministras pabrėžė, kad darbo užmokesčio suvienodinimas valstybės tarnyboje nėra nei realistiškas, nei teisiškai pagrįstas, nes skiriasi pareigybių atsakomybės, kompetencijos ir darbų apimtys.

    Diskusijose paliesta ir idėja savivaldybėse steigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, perimančius dalį kontrolės funkcijų. Anykščių meras tokią kryptį vertino kritiškai.

    „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys“, – sakė Anykščių rajono meras.

    Susitikimo pabaigoje aptarti Vidaus reikalų ministerijos kuruojami Europos Sąjungos finansuojami projektai ir jų išlaidų tinkamumo klausimai. Savivaldybė pabrėžė, kad aiškūs reikalavimai ir operatyvūs sprendimai padėtų lėšas panaudoti laiku ir taip, kad jos realiai didintų žmonių saugumą bei gerintų viešąją infrastruktūrą.

  • Dembavos darželio „Smalsutis“ pedagogės grįžo iš Erasmus+ kursų Valensijoje: ką parsivežė?

    2026 metais gegužės 4–9 dienomis Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ pedagogės Jūratė Baltrušaitienė, Jovita Niauronienė ir Ramutė Adomavičė dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ Teacher Academy mokymuose Valensijoje. Kursai vyko įgyvendinant Erasmus+ dalyvių mobilumo projektą KA121-SCH-000207438-2026-04-22/3.

    Mokymų tema „Blue Schools: Where Sustainability and Innovation Meet“ buvo skirta tam, kaip ugdymo įstaigose stiprinti tvarumo kompetencijas ir inovatyvų mokymąsi. Pedagogės gilino žinias apie aplinkosauginį sąmoningumą ir praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į kasdienes veiklas su vaikais.

    Dalyvės susipažino su Blue Schools iniciatyvos principais, akcentuojančiais atsakingą požiūrį į gamtą ir vandens išteklių saugojimą. Tokie tarptautiniai kursai dažniausiai orientuojasi į realiai pritaikomas veiklas, todėl daug dėmesio skiriama konkretiems metodams, o ne vien teorijai.

    Tarptautinėje grupėje pedagogės bendravo su mokytojais iš įvairių Europos šalių ir dalijosi praktine patirtimi. Užsiėmimuose vyko kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir patirtinio ugdymo veiklos, padedančios vaikams suprantamai ir įtraukiai pažinti tvarumo temas.

    Pasak darželio atstovių, tokie mokymai suteikia ne tik profesinį impulsą, bet ir konkrečių idėjų, kurias galima pritaikyti ugdymo procese. Įgyta patirtis planuojama panaudoti „Smalsutyje“, stiprinant vaikų atsakomybę už aplinką, smalsumą ir kūrybiškumą.

    Erasmus+ mobilumo projektai švietimo bendruomenėms suteikia galimybę kelti kompetencijas, plėsti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir atsinaujinti pagal naujausias ugdymo kryptis Europoje. Tokios patirtys dažnai tampa pagrindu ilgalaikiams pokyčiams mokyklos ar darželio kasdienybėje.

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Smilgių gimnazijoje – Šeimų diena ir 220 metų sukaktis: kuo šventė nustebino bendruomenę

    2026 metų gegužės 15 dieną Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje surengta Šeimų dienos šventė tapo svarbiu bendruomenės susitikimu, subūrusiu mokinius, jų artimuosius ir mokytojus. Renginys šiemet išsiskyrė ir dar viena proga – paminėta 220 metų sukaktis nuo pirmosios parapijinės mokyklos krašte istorijos pradžios.

    Šventės veiklos persikėlė į gimnazijos stadioną, kur šeimos galėjo rinktis iš kūrybinių, sportinių ir pažintinių užsiėmimų. Organizuotos įvairios aktyvios erdvės, skatinusios ne tik judėjimą, bet ir bendravimą tarp skirtingų kartų.

    Didelio dėmesio sulaukė žirgų erdvė, kur vaikų laukė ponis ir žirgas, taip pat hobby horsing trasa. Greta veikė saugumo ir sveikatinimo stotelės, kuriose lankytojai galėjo susipažinti su pareigūnų, gelbėtojų bei bendruomeninių organizacijų veikla.

    Šventėje vyko ir kraujo donorystės akcija, priminusi, kad bendruomeniškumas gali turėti labai praktišką, kitiems žmonėms tiesiogiai padedančią formą. Tokie sprendimai vis dažniau integruojami į mokyklų renginius, kai pramogos derinamos su pilietiškumo iniciatyvomis.

    Minint 220 metų sukaktį, renginyje akcentuota švietimo tęstinumo idėja: per du šimtmečius keitėsi kartos, ugdymo aplinka ir technologijos, tačiau mokyklos vaidmuo telkiant vietos bendruomenę išliko esminis. Organizatoriai pabrėžė, kad mokykla šiandien vis dažniau tampa ne tik ugdymo, bet ir vietos socialinio gyvenimo centru.

    Gimnazija padėkojo renginį praturtinusiems partneriams ir pagalbininkams: Panevėžio rajono kultūros centro Smilgių padaliniui, Nacionaliniam kraujo centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, sporto klubui „Veckų žirgai“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, orkestrui „Saulutė“, Panevėžio rajono savivaldybės Smilgių ir Naujamiesčio priešgaisrinėms tarnyboms, futbolo klubui „Ekranas“, Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-ajai rinktinei ir Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

    Pasak organizatorių, partnerių įsitraukimas leido sukurti saugią, turiningą ir skirtingiems amžiams pritaikytą programą. Šventė tapo proga ne tik pasidžiaugti bendrais pasiekimais, bet ir sustiprinti ryšį tarp šeimų ir mokyklos.

  • Panevėžio rajone startuoja maudyklų stebėsena: vanduo bus tiriamas kas dvi savaites

    Panevėžio rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ir informuoti apie maudyklų būklę, pradeda reguliarią vandens telkinių stebėseną. Vandens kokybės tyrimai atliekami kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija, o rezultatai padeda laiku pastebėti galimą taršą.

    Pagal nustatytą tvarką pirmieji mikrobiologiniai mėginiai imami dar prieš oficialų maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 dieną. Vėliau vanduo planuojamas tirti periodiškai kas dvi savaites, stebėseną vykdant nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Šiemet specialistai stebės 26 gyventojų pamėgtus vandens telkinius visame rajone. Tikrinant vertinama, ar vandenyje nėra padidėjusios mikrobiologinės taršos požymių, kurie dažniausiai siejami su fekaline tarša ir poilsiautojams gali sukelti virškinamojo trakto ar odos negalavimų.

    „Tikslas – kad gyventojai prieš važiuodami prie vandens turėtų naujausią informaciją apie maudyklų saugumą. Tačiau švara priklauso ir nuo mūsų elgesio: prašome nešiukšlinti, neteršti pakrančių, o augintinių nemaudyti ten, kur maudosi žmonės“, – sakė Savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė.

    Gavus laboratorijos išvadas, naujausi tyrimų duomenys bus reguliariai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokia stebėsena yra viena svarbiausių prevencinių priemonių vasarą, kai dėl šilumos, intensyvesnio poilsiautojų srauto ir liūčių nuotekų rizika kai kuriuose telkiniuose didėja.

    Gyventojams primenama, kad Panevėžio rajone nėra gelbėtojų prižiūrimų oficialių paplūdimių, todėl ypač svarbus asmeninis atsargumas. Rekomenduojama nesirinkti neaiškių vietų, nešokti į nepatikrintą vandenį, nepalikti vaikų be priežiūros ir neplaukti toli nuo kranto.

    Pastebėjus incidentą vandenyje, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir, jei įmanoma, padėti iš kranto saugiomis priemonėmis. Savivaldybė ragina poilsiauti atsakingai ir sekti skelbiamus vandens tyrimų rezultatus, ypač po stipresnių liūčių ar užsitęsus karščiams.

  • Panevėžio rajono mokyklose paskutinis skambutis: 173 abiturientai ir 249 dešimtokai finiše

    Panevėžio rajono gimnazijose šią savaitę vyrauja paskutinio skambučio nuotaikos: mokyklos bendruomenės atsisveikina su abiturientais, o mintys vis dažniau krypsta į brandos egzaminus ir artėjantį studijų ar darbo pasirinkimą. Paskutinis skambutis tradiciškai žymi vieno etapo pabaigą ir naujų sprendimų pradžią.

    Panevėžio rajone šiemet gimnazijas baigia 173 abiturientai, o pagrindinį išsilavinimą įgis 249 dešimtokai. Šie skaičiai parodo, kiek jaunuolių artimiausiomis savaitėmis priims vienus svarbiausių sprendimų dėl tolimesnių mokslų krypčių ar profesinio kelio.

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus pabrėžė, kad ši šventė mokiniams dažnai tampa riba, kai įprastas pamokų ritmas užleidžia vietą gyvenimo pamokoms ir atsakomybei už savo pasirinkimus.

    „Paskutinis skambutis – akimirka, kai vaikystės pamokas keičia gyvenimo pamokos. Šiais mokslo metais mūsų rajone užaugo kūrybinga ir talentinga karta“, – sakė Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Anot jo, abiturientams ir dešimtokams svarbiausia išlaikyti ramybę prieš egzaminus, neprarasti pasitikėjimo savimi ir drąsiai planuoti ateitį. Savivaldybė taip pat ragina bendruomenę palaikyti jaunuolius šiame etape, kai emocinis krūvis dėl atsiskaitymų ir sprendimų neretai būna didžiausias per visus mokyklos metus.

    Skirtingose Panevėžio rajono gimnazijose paskutinio skambučio šventės numatytos nevienodomis dienomis, todėl mokyklos šį laikotarpį mini pagal savo tradicijas ir pasirinktą programą. Daug kur paskutinis skambutis tampa proga padėkoti mokytojams, tėvams ir klasės draugams, o pačių mokinių kalbose dažnai skamba ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybės jausmas prieš brandos egzaminus.

    Paskutinis skambutis bus minimas ne tik abiturientams: dalyje rajono mokyklų atsisveikinimo šventės rengiamos ir dešimtų klasių mokiniams, kurie baigia pagrindinio ugdymo etapą. Tai momentas, kai dalis mokinių tęs mokslus gimnazijoje, o kiti pasirinks profesinį mokymą ar kitą kelią.