CP v2

Category: Regionai

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.

  • Festivalio „Amber Wind“ naktinės sesijos Palangoje: nuo Karolio Šarkaus „XIDEA“ iki RAVENJAZZ

    Gegužės 22 ir 23 dieną Palangoje vyksiantis festivalis „Amber Wind“ kviečia į dvi naktines sesijas „Oldman Palanga“ erdvėje. Vakarinių koncertų tęsinys žada šiuolaikinio džiazo, improvizacijos ir elektronikos jungtį, kuri skirtingais kampais atskleis dabartinės Lietuvos džiazo scenos pulsą.

    Pirmąją naktį, gegužės 22 dieną, scenoje pasirodys saksofonininkas ir kompozitorius Karolis Šarkus su grupe. Jo muzikoje šiuolaikinio džiazo kalba siejasi su aiškia melodika, atmosferišku skambesiu ir roko energija, o gyvuose pasirodymuose kūriniai dažnai virsta atvira, nuolat kintančia improvizacija.

    Palangoje muzikantas pristatys albumą „XIDEA“ – naujausių idėjų ir ilgiau brandintų eskizų pagrindu sukurtą programą. Koncerte tikimasi išgirsti ir saksofono tembrų, ir efektų, ir klavišinių sluoksnių dialogą, kuriame svarbią vietą užima ritminis variklis bei gyvo atlikimo dinamika.

    RAVENJAZZ: džiazas, kuris juda kaip klubas

    Antroji naktinė sesija vyks gegužės 23 dieną, iškart po festivalio gala koncerto. Joje „Vilnius JJAZZ Ensemble“ pristatys projektą „RAVENJAZZ“, kuriame džiazo improvizacija susiduria su reivo kultūros estetika ir šiuolaikinės elektronikos ritmika.

    Projektą kuria Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus, scenoje derinantys pučiamuosius, kilpų technologijas ir sensorinę perkusiją. Skambesyje susilieja techno, deep house, ambient ir eksperimentinės elektronikos nuotaikos, o gyvas garso apdorojimas leidžia kompozicijoms vystytis tarsi klubiniame sete.

    „RAVENJAZZ“ Lietuvoje ir už jos ribų išsiskiria tuo, kad elektronika čia nėra fonas ar priedas, o lygiavertė improvizacijos partnerė. Toks formatas atliepia platesnę Europos džiazo scenos tendenciją, kurioje klubinės kultūros ritmai vis dažniau tampa džiazo koncertų dalimi, pritraukiančia ir tradicinio, ir naujo klausytojo auditorijas.

    Ką verta žinoti prieš einant

    Organizatoriai pabrėžia, kad naktinės sesijos kuriamos kaip atskira festivalio patirtis, orientuota į artimą kontaktą su scena ir gyvo garso energiją. Skirtingos programos suplanuotos taip, kad viena papildytų kitą: nuo introspektyvesnio, atmosferiško skambesio iki pulsuojančios, klubinės krypties.

    Festivalį „Amber Wind“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė. Renginių programa ir praktinė informacija skelbiama festivalio organizatorių kanaluose.

  • Palangos taryba renkasi gegužės 28 dieną: biudžeto pakeitimai, mokesčių lengvatos ir turto klausimai

    Palangos miesto savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną 9 valandą rinksis į 10-ojo šaukimo 36-ąjį posėdį Savivaldybės administracijos salėje Gintaro gatvėje 33A. Darbotvarkė paskelbta vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu.

    Vienas svarbiausių posėdžio klausimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas. Nuo tokių sprendimų paprastai priklauso savivaldybės finansinės galimybės vykdyti suplanuotus projektus, perskirstyti asignavimus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą per metus, kai keičiasi prioritetai ar pajamų prognozės.

    Biudžetas ir vietiniai mokesčiai

    Taryba taip pat svarstys nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimą mažajai bendrijai „Kūrybinės dirbtuvės“. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai vertinami kaip priemonė remti veiklas, kurios kuria darbo vietas, skatina paslaugų plėtrą ar prisideda prie bendruomenės poreikių, tačiau kartu kelia klausimą dėl vienodų sąlygų visiems mokesčių mokėtojams.

    Darbotvarkėje numatytas ir 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Ši procedūra yra viena svarbiausių metinių kontrolės priemonių, nes leidžia tarybai įvertinti, kaip buvo panaudotos lėšos, kokie rezultatai pasiekti ir ar laikytasi finansinės drausmės.

    Paslaugos, taisyklės ir įkainiai

    Posėdyje planuojama spręsti dėl Palangos kultūros centro mokamų paslaugų sąrašo patvirtinimo. Praktikoje tai reiškia, kad gali būti atnaujinamos paslaugų rūšys ar jų apimtis, o gyventojams ir renginių organizatoriams tampa aiškesnė tvarka, už ką ir kokiomis sąlygomis taikomi įkainiai.

    Taryba svarstys Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimą, taip pat socialinių paslaugų kainų ir finansavimo dydžių atnaujinimą. Šie klausimai tiesiogiai paliečia kasdienę miesto aplinkos priežiūrą ir pažeidžiamiausių gyventojų grupių paslaugų prieinamumą, todėl sprendimai paprastai sulaukia didesnio vietos bendruomenės dėmesio.

    Turto valdymas ir miesto infrastruktūra

    Darbotvarkėje numatyti sprendimai dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise, tarp jų – turtas, susijęs su SĮ Šventosios jūrų uosto direkcija, taip pat patalpų perdavimas ugdymo įstaigoms ir kitoms organizacijoms. Tokie klausimai svarbūs siekiant aiškaus atsakomybės paskirstymo ir sklandaus pastatų bei infrastruktūros eksploatavimo.

    Tarp aptariamų temų – pritarimas sporto bazės Gėlių aikštėje 1A koncesijos konkurso ir sutarties sąlygoms. Koncesija paprastai reiškia, kad objektas gali būti modernizuojamas ar valdomas privačių partnerių, tačiau tarybai tenka užtikrinti, kad būtų apgintas viešasis interesas, paslaugų prieinamumas ir skaidrios sąlygos.

    Taip pat planuojama tvirtinti Palangos miesto botanikos parko nuostatus ir spręsti dėl parko teikiamų mokamų paslaugų bei realizuojamos produkcijos kainų. Šie sprendimai svarbūs nustatant veiklos taisykles ir finansinį modelį, kuris gali turėti įtakos tiek lankytojų patirčiai, tiek parko priežiūros ir plėtros galimybėms.

    Atskira darbotvarkės dalis skirta valstybinės žemės nuomai, sutikimams perleisti patalpas ar pastatus bei nuomos sutarčių nutraukimui įvairiais adresais Palangoje. Tokie sprendimai dažnai susiję su nekilnojamojo turto vystymu, paskirties keitimu ar teisinių santykių sureguliavimu, todėl gali turėti reikšmės ir verslui, ir miesto planavimui.

    Darbotvarkėje numatyti ir techninio pobūdžio klausimai, pavyzdžiui, rašymo apsirikimų ištaisymas ankstesniuose tarybos sprendimuose ir sutartyse. Nors tai gali atrodyti formalumas, tokie pataisymai svarbūs, kad dokumentai atitiktų faktines aplinkybes ir nekiltų ginčų dėl taikymo ateityje.

    Posėdyje taip pat numatytas klausimas dėl Kristinos Vaitilavičės paskatinimo. Savivaldybių praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su pripažinimu už reikšmingus nuopelnus bendruomenei, pasiekimus ar indėlį į miesto veiklas.

    Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje iš viso numatytas platus sprendimų spektras – nuo biudžeto ir ataskaitų iki turto, paslaugų kainodaros bei miesto taisyklių. Nuo priimtų sprendimų gali priklausyti tiek savivaldybės finansiniai prioritetai, tiek viešųjų paslaugų organizavimas ir miesto infrastruktūros valdymas.

  • Jurbarko savivaldybės parama verslui: kas gali gauti, kokios sumos skiriamos ir kur kreiptis

    Kas skelbiama ir kur ieškoti

    Jurbarko rajono savivaldybė viešai skelbia informaciją apie biudžeto lėšas, skirtas verslo sąlygoms gerinti, taip pat pateikia smulkiojo verslo rėmimo fondo bei kaimo rėmimo fondo ataskaitas ir sąmatas. Šie dokumentai padeda suprasti, kaip lėšos planuojamos, kam jos skiriamos ir kokia buvo parama ankstesniais metais.

    Savivaldybės svetainėje pateikiami ir ankstesnių laikotarpių gavėjų sąrašai, kurie leidžia įvertinti paramos kryptis bei tipines finansuojamas veiklas. Tokia praktika didina skaidrumą ir palengvina orientaciją tiems, kurie tik svarsto teikti paraišką.

    Kokioms kryptims skiriama parama

    Skelbiamoje informacijoje matyti kelios pagrindinės kryptys: smulkiojo verslo rėmimas ir atskirai organizuojamas kaimo rėmimo fondas. Abu instrumentai paprastai siejami su vietos ekonomikos stiprinimu, naujų veiklų skatinimu ir sąlygų gerinimu rajone.

    Praktikoje tokia parama dažniausiai aktuali smulkiesiems ūkio subjektams, pradedantiesiems verslams ar regiono veikloms, kurios kuria darbo vietas, didina paslaugų pasiūlą ir prisideda prie vietos bendruomenių gyvybingumo.

    Dokumentai, ataskaitos ir sprendimai

    Savivaldybė skelbia fondo ataskaitas ir ateinančių metų sąmatas, tvirtinamas tarybos sprendimais. Tai reiškia, kad finansavimo prioritetai ir planuojami asignavimai formaliai patvirtinami savivaldos lygmeniu, o gyventojai ir verslas gali matyti, kaip keičiasi kryptys bei apimtys.

    Taip pat pateikiami ankstesnių metų dokumentai, kurie naudingi planuojant paraiškas: galima palyginti, kaip kito finansavimo apimtys, kokie projektai ar veiklos buvo remiami, ir kokios paramos priemonės buvo taikomos skirtingais laikotarpiais.

    Konsultacijos verslo pradžiai

    Ieškantiems praktinės pagalbos, nurodoma, kad VšĮ Jurbarko verslo ir informacijos centras konsultuoja verslo pradžios klausimais. Tokios konsultacijos paprastai padeda susidėlioti verslo modelį, pasirengti dokumentus, įvertinti licencijavimo ar leidimų poreikį ir pasirinkti tinkamiausią finansavimo kelią.

    Pradedantiesiems verslams tai ypač aktualu dėl dažnų klaidų pirmaisiais mėnesiais: neįvertintų administracinių reikalavimų, neaiškios veiklos apimties ar netinkamai suplanuotų kaštų.

    Leidimai laikiniesiems įrenginiams

    Savivaldybė taip pat skelbia informaciją apie prašymų pateikimą ir leidimų išdavimą laikiniesiems kilnojamiesiems įrenginiams. Tai aktualu sezoninei prekybai, laikinoms paslaugų vietoms, renginiams ar kitoms veikloms, kur reikalingas aiškus suderinimas su savivaldybės tvarka.

    Tokie leidimai yra svarbi verslo aplinkos dalis, nes leidžia veiklą vykdyti teisėtai ir iš anksto įsivertinti, kokių dokumentų, terminų ir derinimų prireiks, kad veikla startuotų laiku.

  • Nėgių žvejyba Šventosios upėje pripažinta nematerialiu paveldu: ką tai reiškia Palangai?

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmėse paskelbta, kad nėgių žvejyba Šventosios upėje oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai reiškia, kad tradicija pripažįstama nacionalinės reikšmės gyvuoju paveldu, kurį svarbu saugoti ir perduoti ateities kartoms.

    Šis įvertinimas ypač reikšmingas Šventosios bendruomenei ir žvejams, nes kalbama ne tik apie amatą ar sezoninį užsiėmimą. Nėgių žvejyba pajūryje daugeliui siejasi su vietos tapatybe, žiniomis apie upę, jos ciklus ir ilgamečiais bendruomenės susitarimais, kaip šią tradiciją puoselėti atsakingai.

    Kas buvo pristatyta iškilmėse?

    Vertybę renginyje pristatė tradicijos puoselėtojai ir žinovai, tarp jų Šventosios žvejai, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius bei Palangos kurorto muziejaus atstovai. Būtent šios gyvosios patirties ir nuoseklaus vietos darbo derinys paprastai yra lemiamas, kai tradicija siekia nacionalinio pripažinimo.

    Paraišką sąvadui parengė Palangos kurorto muziejaus komanda kartu su tradicijos puoselėtojais ir vietos bendruomene. Iškilmėse dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Tarybos narys Nerijus Stasiulis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Įtraukimas į sąvadą dažnai padeda aiškiau įvardyti tradicijos vertę ir sukuria papildomą impulsą edukacijai, pristatymui bei perdavimui jaunajai kartai. Tai taip pat gali stiprinti vietos iniciatyvas, susijusias su kultūriniu turizmu, muziejine veikla ir bendruomenės renginiais, kuriuose akcentuojamas pajūrio krašto savitumas.

    Nematerialus kultūros paveldas skiriasi nuo materialaus tuo, kad jo esmė yra gyvos praktikos, įgūdžiai, pasakojimai ir bendruomenės atmintis. Todėl pripažinimas tampa ne vien simboliniu apdovanojimu, bet ir įsipareigojimu išlaikyti tradiciją gyvą, o ne tik pristatomą kaip istorijos faktą.

    Kiek tradicijų jau įrašyta?

    Renginyje iš viso pristatyta trylika nacionalinį sąvadą papildžiusių gyvojo paveldo reiškinių. Tarp jų paminėtos Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos, analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje ir kitos kultūrinės praktikos bei paveldo išsaugojimo veiklos.

    Skelbiama, kad į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos. Palangos miesto savivaldybė dabar turi dvi į sąvadą įtrauktas vertybes: nėgių žvejybos tradiciją Šventosios upėje ir Palangos Jurgines, įrašytas 2021 metais.

  • Palangoje paminėta Šavuot šventė: giesmės sinagogoje ir pažintis su žydų kulinariniu paveldu

    Gegužės 20 dieną Palangoje surengtas renginys, skirtas vienai svarbiausių judaizmo švenčių Šavuot pažinti. Į susitikimą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pakvietė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Palangos žydų bendruomene.

    Renginys vyko tęsiant Claims Conference finansuojamą projektą Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje 2025–2027 metais. Susitikime dalyvavo muziejininkai, edukatoriai, pedagogai ir miesto bendruomenės nariai.

    Ką reiškia Šavuot?

    Šavuot hebrajų kalboje reiškia savaitės ir minima praėjus lygiai septynioms savaitėms po Pesach. Istoriškai šventė siejama su derliaus ciklu, tačiau jos dvasinė prasmė judaizme yra esminė.

    Ši diena taip pat vadinama Toros dovanojimo laiku, nes tradicija sieja Šavuot su Toros gavimu Sinajaus kalne. Dėl to daugelyje bendruomenių akcentuojamas mokymasis, religinės apeigos ir bendras susitelkimas.

    Muzika, pasakojimai ir skoniai

    Renginio dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventės simboliką, istoriją ir šiuolaikines tradicijų interpretacijas, kurį pristatė Natalja Cheifec. Taip pat aptarta, kaip religiniai papročiai išlaiko gyvumą skirtingose šalyse ir bendruomenėse.

    Autentišką atmosferą kūrė Vilniaus sinagogos kantorius Shmuel Yatom, atlikęs tradicines maldos giesmes. Klausytojams tai tapo proga išgirsti liturginės muzikos skambesį ir geriau suprasti religinio ritualo vaidmenį šventėje.

    Neatsiejama Šavuot dalis yra pieniškų patiekalų tradicija, todėl susitikime daug dėmesio skirta kulinariniam paveldui. Degustacijoje pristatyti pieno produktai, o avies sūrių įvairovę dalyviams aprodė „Sūrio kelias“.

    Švietimas ir istorinė atmintis

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai svarbūs ne tik kaip kultūriniai susitikimai, bet ir kaip ilgalaikio švietimo dalis. Jie padeda stiprinti tarpkultūrinį dialogą, mažinti stereotipus ir kurti gyvą ryšį su Lietuvos daugiakultūre istorija.

    Projektas, kurio kontekste vyko renginys, orientuotas į neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis. Siekiama ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduotų vaikams ir jaunimui, akcentuojant žmogaus teises ir istorinio teisingumo svarbą.

    Holokausto metu buvo sistemingai nužudyta apie 6 000 000 žydų ir milijonai kitų žmonių, todėl istorinės atminties puoselėjimas išlieka jautrus ir būtinas. Pasak organizatorių, nuosekli švietimo veikla ir bendruomenių įsitraukimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių suprasti praeities pamokas ir stiprinti visuomenės atsparumą neapykantai.

  • „Press rally 2026“ startas Molėtuose: kur ir kada stebėti ralio sprintus bei ekipažų paradą

    2026 metais gegužės 28 ir 29 dienomis Molėtai taps automobilių sporto bendruomenės susitikimo vieta: čia prasidės tradicinis „Press rally 2026“. Renginio organizatoriai kviečia miestiečius ir svečius gyvai pamatyti ralio automobilius, pabendrauti su ekipažais ir stebėti pirmąsias varžybų akimirkas.

    „Press rally“ laikomas vienu geriausiai žinomų žurnalistų automobilių ralių Baltijos šalyse, į kurį kasmet susirenka žiniasklaidos atstovai, automobilių sporto mėgėjai ir partneriai iš transporto sektoriaus. Tokie renginiai miestams paprastai atneša ir papildomą naudą: didesnius turistų srautus, užimtumą apgyvendinimo bei maitinimo vietose, aktyvesnį savaitgalio centrą.

    Molėtų renginiai gegužės 28 dieną

    Pirmoji ralio diena Molėtuose prasidės vakare. Gegužės 28 dieną 19.00 valandą Molėtų universalioje daugiafunkcinėje aikštėje, esančioje Ąžuolų g. 10, numatytos varžybos dėl Molėtų mero taurės.

    Žiūrovams tai patogi proga pamatyti, kaip ekipažai startuoja sezono ritmu ir kokiu tempu važiuoja trumposiose rungtyse. Tokie miesto sprintai dažnai tampa labiausiai matoma dalimi tiems, kurie į ralį atvyksta pirmą kartą.

    Oficialus startas gegužės 29 dieną

    Gegužės 29 dieną 8.30 valandą Vilniaus g. 44 bus duotas oficialus „Press rally 2026“ startas. Netrukus po jo, 8.45 valandą, prie Molėtų sporto centro prasidės rungtis „Febi I“.

    Organizatoriai primena, kad tikslus judėjimas tarp vietų ir žiūrovų srautai priklausys nuo dalyvių grafiko, todėl į renginius verta atvykti kiek anksčiau. Stebint varžybas svarbu laikytis saugumo reikalavimų ir klausyti renginio tvarkdarių bei pareigūnų nurodymų.

  • Molėtų rajono NMPP: ketvirtokai lenkia šalį, bet aštuntokų matematika siunčia rimtą signalą

    Kiek mokinių dalyvavo ir kaip vertinta

    Molėtų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose 2025–2026 mokslo metais Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (NMPP) dalyvavo 125 ketvirtų klasių ir 117 aštuntų klasių mokinių. Ketvirtokams lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos patikrinimai antrus metus iš eilės yra privalomi.

    Mokinių pasiekimai vertinti keturiais lygiais: slenkstiniu, patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, galėjo dirbti ilgiau, o dalis užduočių jiems buvo neprivalomos.

    4 klasė: rezultatai virš šalies, bet matomas kritimas

    Ketvirtų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 69,7 proc. ir buvo aukštesnis už šalies vidurkį, kuris sudarė 67,2 proc. Vis dėlto, palyginti su 2024–2025 mokslo metais, savivaldybės vidurkis sumažėjo 8,9 proc. punkto.

    Skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 16,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį pasiekė 61,6 proc., patenkinamą 16 proc., slenkstinį 5,6 proc. Svarbus pokytis tas, kad aukštesnįjį lygį pasiekusių dalis per metus sumažėjo nuo 31,5 proc. iki 16,8 proc.

    Ketvirtų klasių matematikos vidurkis sudarė 68,1 proc. ir buvo labai arti šalies vidurkio, siekusio 68,6 proc. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, Molėtų rajono vidurkis sumažėjo 5,6 proc. punkto, tačiau mažėjo ir bendras šalies rodiklis.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 16 proc. ketvirtokų, pagrindinį 62,4 proc., patenkinamą 17,6 proc., slenkstinį 4 proc. Ne pasiekusių slenkstinio lygio šiais mokslo metais nebuvo, kai 2024–2025 mokslo metais patenkinamo lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių.

    8 klasė: skaitymas stabilus, matematika išlieka silpniausia vieta

    Aštuntų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 71,3 proc. ir buvo artimas šalies vidurkiui, kuris sudarė 71,6 proc. Per metus savivaldybės vidurkis sumažėjo 3,2 proc. punkto ir tapo nežymiai mažesnis už šalies rodiklį.

    Skaityme aukštesnįjį lygį pasiekė 6,8 proc. aštuntokų, pagrindinį 90,6 proc., patenkinamą 2,6 proc. Nei slenkstinio, nei žemesnio už jį lygio šioje dalyje nepasiekė nė vienas mokinys, tačiau ryškiai krito aukštesniojo lygio dalis nuo 20,6 proc. iki 6,8 proc.

    Didžiausi iššūkiai fiksuoti aštuntų klasių matematikos patikrinime: Molėtų rajono vidurkis siekė 49,1 proc., o šalies 50,3 proc. Nors atotrūkis nuo šalies sumažėjo, savivaldybės vidurkis per metus krito 7,7 proc. punkto.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 1,7 proc. aštuntokų, pagrindinį 52,1 proc., patenkinamą 34,2 proc., slenkstinį 6,8 proc. Slenkstinio lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių, o patenkinamo lygio nepasiekusių dalis išaugo iki 11,9 proc., kai 2024–2025 mokslo metais ji sudarė 4 proc.

    Ką žada savivaldybė ir ką svarbu žinoti tėvams

    Savivaldybė nurodo, kad kitais mokslo metais mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio, bus sudaromi individualūs mokymosi pasiekimų gerinimo planai. Penktose ir I gimnazijos klasėse numatoma vienam dalykui skirti ne mažiau kaip 20 konsultacijų, kad mokiniai sustiprintų spragas ir sėkmingiau mokytųsi toliau.

    NMPP rezultatai neturi įtakos mokinio perkėlimui į aukštesnę klasę, tačiau jie laikomi svarbiu diagnostiniu įrankiu, padedančiu mokykloms ir tėvams laiku pastebėti, kuriose vietose reikia papildomos pagalbos. Informaciją apie konkretaus mokinio rezultatus ir jų reikšmę tėvams teikia mokykla.

  • Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajono savivaldybė tęsia trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą ir gegužės 20 dieną pasirašė dar vieną trišalę sutartį dėl finansinės skatinimo priemonės. Sutartis skirta pareigūnei, kuri dirbs Molėtų rajono policijos komisariate.

    Dokumentą pasirašė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renatas Vitkauskas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Irma Balčiūnienė.

    Pagal sutarties sąlygas savivaldybė skirs vienkartinę 10 000 eurų skatinamąją išmoką. Mainais pareigūnė įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus dirbti Molėtų rajono policijos komisariate.

    Kaip veikia pritraukimo programa

    Priemonė įgyvendinama pagal savivaldybės tarybos patvirtintą trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą. Tokios sutartys savivaldybei leidžia greičiau užpildyti pareigybes, kai atranka ir pareigūnų parengimas užtrunka, o konkurencija dėl specialistų tarp regionų išlieka didelė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra stiprinti viešąjį saugumą rajone ir sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti bei išlaikyti policijos pareigūnus. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę paskatą atvykstantiems pareigūnams, bet ir aiškesnį abipusį įsipareigojimą, kad rajone būtų užtikrintas stabilus pajėgų komplektavimas.

    Kodėl savivaldybės įsitraukia

    Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje ieško būdų prisidėti prie viešojo saugumo užtikrinimo, ypač ten, kur pareigūnų trūkumas tampa kasdieniu iššūkiu. Vienkartinės išmokos ar kitos motyvacinės priemonės dažniausiai siejamos su įsipareigojimu dirbti konkrečioje teritorijoje nustatytą laiką, kad investicija duotų apčiuopiamą rezultatą.

    Molėtų rajono savivaldybė teigia, kad tokia kryptis padeda gerinti paslaugų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti greitesnę reakciją į įvykius. Taip pat tikimasi, kad nuosekliai tęsiama programa ilgainiui prisidės prie mažesnės pareigūnų kaitos ir stabilesnio darbo organizavimo rajone.

  • Molėtų savivaldybės atvirų durų diena: ko žmonėms su negalia labiausiai trūksta kasdienybėje

    Molėtų savivaldybės atvirų durų diena: ko žmonėms su negalia labiausiai trūksta kasdienybėje

    Gegužės 20 dieną Molėtų rajono savivaldybėje surengta pirmoji atvirų durų diena, skirta asmenims su negalia, jų artimiesiems ir globėjams. Susitikimas tapo erdve tiesioginiam pokalbiui su savivaldybės specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir asmens su negalia reikalų koordinatoriumi.

    Dalyviai daugiausia dėmesio skyrė būsto ir aplinkos pritaikymo klausimams, kurie dažnai lemia, ar žmogus gali savarankiškai judėti ir gyventi įprastą gyvenimą. Taip pat aptarta, kaip gyventojams paprasčiau sužinoti apie jiems priklausančią pagalbą ir paslaugas, nes informacijos paieška neretai tampa papildoma kliūtimi.

    Kas paaiškėjo susitikimo metu?

    Renginyje apsilankę žmonės dalijosi asmenine patirtimi ir įvardijo kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria namuose ir viešojoje erdvėje. Praktiniai klausimai, tokie kaip įvažiavimų, laiptinių, sanitarinių patalpų ar kiemo dangų pritaikymas, įvardyti kaip vieni aktualiausių.

    Artimieji ir globėjai akcentavo emocinę ir fizinę slaugos naštą, kuri dažnai tenka šeimoms, kai pagalba nepasiekiama arba ją sudėtinga gauti laiku. Pasak jų, svarbu ne tik spręsti konkrečias infrastruktūros problemas, bet ir turėti aiškų kontaktą savivaldybėje, į ką kreiptis kilus klausimams.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Nors atvirų durų diena surengta pirmą kartą, savivaldybė tikisi, kad tokie susitikimai taps nuolatine praktika. Tiesioginis dialogas leidžia greičiau identifikuoti realius poreikius ir išvengti sprendimų, kurie formaliai atrodo tinkami, bet kasdienybėje neveikia.

    Gyventojų išsakytos pastabos, patirtys ir pasiūlymai gali padėti tiksliau planuoti aplinkos pokyčius, numatyti būsto pritaikymo prioritetus ir tobulinti savivaldybės teikiamas paslaugas. Tai ypač aktualu siekiant, kad prieinamumas būtų suprantamas kaip nuoseklus procesas, o ne pavieniai darbai.

    Kur kreiptis, jei nedalyvavote?

    Savivaldybė primena, kad klausimus dėl pagalbos, paslaugų ar pritaikymo galima teikti tiesiogiai asmens su negalia reikalų koordinatoriui. Tokia galimybė aktuali tiems, kurie negalėjo atvykti į renginį, bet nori aptarti individualią situaciją.

    Kontaktai dėl konsultacijų ir tolesnio bendradarbiavimo teikiami Molėtų rajono savivaldybės oficialiais kanalais.