CP v2

Category: Regionai

  • 26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    Neringoje šią savaitę vieši partnerio Vokietijos salos Fėmarno keliautojų grupė. Tokios viešnagės organizuojamos kas dvejus metus, o šių metų susitikimas kurorte tapo jau aštuntuoju.

    Į Neringą atvyko 48 žmonės, iš jų pusė kurorte lankosi ne pirmą kartą. Neringos–Fėmarno draugystės komiteto pirmininkas Giunteris Šrioderis teigė, kad 24 delegacijos nariai Neringoje jau buvo viešėję anksčiau.

    „Labai džiaugiamės, kad šią savaitę esame pas jus su 48 asmenų grupe – 24 naujais ir 24 jau buvusiais dalyviais. Noriu išskirti ponią Anitą, kuri dalyvavo visose kelionėse“, – sakė G. Šrioderis.

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, sveikindamas delegaciją, dėkojo už ilgametę bičiulystę ir pabrėžė, kad svečiai kurorte visuomet laukiami. Pasak mero, šie susitikimai tapo tradicija, kuri peržengia oficialių vizitų rėmus.

    „Esame be galo laimingi, kad jūs čia. Ši draugystė, tikiu, tęsis dar daug metų – taip ilgai, kad mūsų anūkai lygiai taip pat nuostabiai bendraus tiek čia, tiek pas jus“, – kalbėjo D. Jasaitis.

    Vizito metu netrūko ir jautrių akimirkų, kai prisimintas šių metų pradžioje miręs ilgametis kelionių dalyvis. G. Šrioderio teigimu, jam viešnagės Neringoje buvo tapusios svarbia gyvenimo dalimi, o grupė – artima bendruomene.

    „Ši kelionė jam buvo viskas. Kas dvejus metus jis jai gyveno, visuomet būdavo kartu, nepaisydamas sveikatos sunkumų. Jis priklausė šiai grupei – nuotaikingas, laimingas, nuoširdus žmogus“, – prisiminė G. Šrioderis.

    Svečiai Neringai perdavė simbolinių dovanų ir linkėjimų, tarp jų ir Fėmarno ugniagesių bendruomenės informacinį leidinį, skirtą Neringos ugniagesiams. Tokie gestai, anot organizatorių, atspindi praktinę partnerystės pusę, kai ryšiai palaikomi ne tik kultūriniu, bet ir bendruomeniniu lygmeniu.

    Neringos ir Fėmarno partnerystė per daugiau nei du dešimtmečius išaugo į tęstinį žmonių ryšį, paremtą pasitikėjimu ir sugrįžtančia tradicija. Savivaldybės pabrėžia, kad tokie mainai stiprina tarpusavio pažinimą, skatina bendradarbiavimą ir padeda išlaikyti gyvą bendruomenių ryšį, nepaisant geografinių atstumų.

  • Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys kol kas išlieka vienintelis Lietuvos objektas, įtrauktas į Europos švyturių kelią. Neringos muziejai skelbia švyturio sezono pradžią ir kviečia į susitikimą, kuriame bus aptarta, ką toks tarptautinis statusas reiškia vietos bendruomenei ir turizmui.

    Birželio 4 dieną Nidos švyturio administraciniame pastate Švyturio gatvėje 1 vyks susitikimas su Europos švyturių kelio nariais. Kartu su Neringos muziejų vadove, istorike dr. Lina Motuziene, jie pristatys iniciatyvos kryptį ir galimas naudas regionui.

    Kas yra Europos švyturių kelias?

    Europos švyturių kelias vienija skirtingų šalių švyturius ir jų valdytojus, siekiančius saugoti jūrinį paveldą bei kurti bendrus kultūrinius projektus. Iniciatyva jungia 145 švyturius 13 Europos valstybių, o maršrutas driekiasi nuo Norvegijos iki Portugalijos.

    Organizacijos tikslas yra ne tik istorijos sklaida, bet ir tvarus švyturių infrastruktūros įveiklinimas. Tai reiškia, kad švyturiai vis dažniau matomi kaip kultūriniai traukos taškai, galintys prailginti turistinį sezoną ir paskatinti lankytojus rinktis mažiau masines kryptis.

    Tarptautinė misija Baltijos jūroje

    Šiuo metu organizacinė komanda vykdo kelionę laivu „Gamle Oksøy“ ir lanko Šiaurės bei Baltijos jūrų švyturius. Iš viso planuojama aplankyti 11 valstybių ir 22 švyturius, stiprinant bendradarbiavimą tarp skirtingų pakrančių bendruomenių.

    Lietuva ir Nidos švyturys yra penktoji įgulos stotelė nuo kelionės pradžios. Laivas birželio 4 dieną švartuosis Klaipėdos uoste, nes dėl seklių Kuršių marių vandenų pasiekti Nidos krantų neturi galimybės.

    Ekskursija ir sezono pradžia

    Tą patį vakarą po susitikimo numatyta nemokama ekskursija Nidos švyturyje. Jos metu lankytojai bus kviečiami prisiminti pirmąjį Nidos švyturį, vadintą Raudonuoju Kristupu, pastatytą 1874 metais, ir susipažinti su dabartiniu švyturiu, veikiančiu nuo Urbo kalno.

    Neringos muziejai taip pat praneša, kad vasaros sezonu švyturį planuojama lankyti kasdien nuo 12 iki 18 valandos. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie atviri lankymo formatai tampa svarbia šiuolaikinio paveldo kryptimi, kai istorinis objektas išsaugomas, bet kartu pritaikomas pažinimui ir edukacijai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad švyturių kelias yra atviras naujiems nariams, todėl Nidos pavyzdys gali tapti postūmiu ir kitiems Lietuvos pakrantės objektams. Kol kas Nidos švyturys išlieka vienintelis Lietuvos švyturys šiame Europos tinkle, tačiau sąrašas nėra baigtinis.

  • Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringos savivaldybė kviečia vietos darbdavius registruotis ir prisidėti prie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Ja skatinama, kad 14–18 metų jaunuoliai vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o verslas sulauktų papildomų rankų sezono metu.

    Programos esmė – sudaryti realias galimybes moksleiviams dirbti per vasaros atostogas, geriau pažinti darbo rinką ir sustiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai naudinga abiem pusėms: jaunimas mokosi darbo įgūdžių, o darbdaviai gali lengviau planuoti sezono krūvius ir ugdyti būsimus darbuotojus.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Dalyvauti gali 14–18 metų jaunuoliai, gyvenantys Neringos savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose. Programa taip pat atvira jaunuoliams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo ir registruotiems Neringos savivaldybėje.

    Programa įgyvendinama vasaros mėnesiais – birželį, liepą ir rugpjūtį, kai nevyksta ugdymo procesas. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai gali siūlyti sezoninius darbus, o jaunuoliai gali dirbti teisės aktuose numatyta tvarka ir apimtimi.

    Kompensacijos darbdaviams

    Darbdaviams, įdarbinusiems jaunuolius pagal programą, numatytos kompensacijos, kurios siejamos su minimalia mėnesine alga ir darbo krūviu. Įdarbinus jaunuolį visu etatu, gali būti kompensuojama iki 50 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio suma per mėnesį.

    Jei įdarbinamas jaunas neįgalus asmuo visu etatu, kompensacija gali siekti iki 75 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio. Tais atvejais, kai jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Kaip registruotis ir iki kada

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje, kviečiami registruotis elektroniniu paštu zydrune.janauskiene@neringa.lt. Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 686 55922.

    Registracija vyksta iki birželio 10 dienos. Savivaldybė ragina nedelsti, kad darbo vietos ir planuojamos kompensacijos galėtų būti suderintos dar prieš prasidedant aktyviausiam vasaros sezonui.

  • Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje pradedami ir tęsiami paviršinių, arba lietaus, nuotekų tinklų modernizavimo darbai, kuriais siekiama sumažinti po intensyvių liūčių kylančią sklypų ir gatvių apsėmimo riziką. Projektą įgyvendina UAB „Joniškio vandenys“ kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Darbai vykdomi Vingio ir Žemaitės gatvėse, taip pat Žemaičių ir Vingio gatvių ruožuose bei Atgajos ir Žemaičių gatvių sankryžoje. Šiose vietose įrengiami nauji paviršinių nuotekų vamzdynai, o surinktas vanduo nukreipiamas į esamą miesto lietaus nuotekų tinklą.

    Projekto metu remontuojami ir rekonstruojami esami šuliniai, numatomas naujų šulinių įrengimas, taip pat montuojami vandens surinkimo šulinėliai, kurie padeda greičiau surinkti nuo važiuojamosios dalies ir šaligatvių nubėgantį lietaus vandenį. Tokie sprendimai paprastai taikomi ten, kur po stipresnių kritulių vanduo kaupiasi žemiausiose vietose ir užlieja gretimus sklypus.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Gyventojams tai turėtų reikšti mažesnę užmirkimo tikimybę po liūčių, kai vanduo nespėja susigerti į gruntą ar nubėgti natūraliais nuolydžiais. Sutvarkyti tinklai taip pat padeda saugoti kelio dangą ir mažina riziką, kad vanduo ilgiau užsilaikys ant važiuojamosios dalies.

    Vis dėlto darbų metu gali būti laikini eismo ir pėsčiųjų judėjimo ribojimai, o dėl kasinėjimų ir technikos judėjimo gyventojai gali susidurti su didesniu triukšmu ar dulkėtumu. Savivaldybė primena, kad planuojant kasdienius maršrutus verta atsižvelgti į vykdomus darbus konkrečiuose ruožuose.

    Finansavimas ir terminai

    Darbus vykdo UAB „Joniškio vandenys“ kartu su UAB „SROS“, o projektas finansuojamas savivaldybės biudžeto ir UAB „Joniškio vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad projekto darbai bus užbaigti 2026 metais birželio 29 dieną.

    Taip pat informuojama, kad birželio mėnesį Žemaičių ir Žemaitės gatvėse numatomi asfaltavimo darbai. Dėl jų galimi papildomi laikini ribojimai, todėl vairuotojams ir gyventojams rekomenduojama sekti atnaujinimus apie darbų eigą.

  • Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo didėja prioritetinių pedagogikos specializacijų, į kurias įstoję studentai gali pretenduoti į tikslines stipendijas, skaičius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša, kad parama bus taikoma ir trims naujoms kryptims, kurios laikomos svarbiomis mokyklų poreikiams.

    Prie prioritetinių specializacijų nuo ateinančių mokslo metų prisideda anglų kalbos pedagogika, ispanų kalbos pedagogika ir socialinė pedagogika. Ministerija pabrėžia, kad sprendimai siejami su savivaldybių ir mokyklų poreikiu bei ilgalaikėmis pedagogų trūkumo prognozėmis.

    Kam skiriamos stipendijos

    Kaip ir anksčiau, tikslinės stipendijos numatytos stojantiesiems į matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų ir vokiečių kalbų pedagogiką. Taip pat į prioritetinių sąrašą įtrauktos fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos ir informatikos pedagogikos studijos.

    Stipendijų gali tikėtis ir specialiosios pedagogikos bei pradinio ugdymo studentai. Ministerija akcentuoja, kad prioritetinių krypčių sąrašas atnaujinamas siekiant valstybės paramą nukreipti ten, kur mokytojų trūkumas jaučiamas labiausiai.

    Kokio dydžio parama numatyta

    Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro ar gretutines studijas galės pretenduoti į iki 481 euro per mėnesį siekiančias stipendijas. Tokia parama skirta didinti studijų patrauklumą ir sumažinti finansinius barjerus renkantis pedagogo kelią.

    Didesnė, iki 814 eurų per mėnesį siekianti stipendija, numatyta prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų studentams ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentams. Ši parama siejama su aiškiu įsipareigojimu po studijų ateiti dirbti į švietimo sistemą.

    „Ieškodami galimybių, kaip į mokyklas pritraukti daugiau naujų mokytojų, atsižvelgiame į ilgalaikes pedagogų trūkumo prognozes, realius mokyklų ir savivaldybių poreikius. Tai leidžia valstybės paramą planuoti tikslingai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

    Kokie įsipareigojimai taikomi

    Norint gauti 814 eurų per mėnesį stipendiją, reikės sudaryti sutartį su savivaldybe arba mokykla. Studentai įsipareigos baigę studijas dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažesniu kaip 0,7 etato krūviu.

    Ministerija pabrėžia, kad stipendijos nėra vienintelė priemonė sprendžiant mokytojų trūkumo problemą. Tarp planuojamų žingsnių minimas pradedančiųjų mokytojų mentorystės stiprinimas ir dėmesys darbo sąlygoms, nes šie veiksniai turi tiesioginės įtakos jaunų specialistų išlaikymui mokyklose.

  • Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Birželio 1–7 dienomis Pakruojo rajone suplanuota gausi kultūros ir bendruomeninių veiklų programa: nuo edukacijų moksleiviams iki „Kultūros nakties“ renginių bei vasaros skaitymo iššūkio bibliotekose. Renginius organizuoja kultūros centrai, bibliotekų padaliniai ir muziejai, o dalis veiklų vyks atvirose miesto erdvėse.

    Visą vasarą, nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, visose rajono bibliotekose vyksta akcija „Vasara su knyga“. Tai visoje Lietuvoje organizuojamas skaitymo iššūkis, kviečiantis įvairaus amžiaus skaitytojus įtraukti daugiau knygų į kasdienybę ir atrasti naujus autorius.

    Birželio 1–2 dienos

    Birželio 1 dieną Linkuvos kultūros centre 9.00 valandą vyks edukacija pradinių klasių moksleiviams „Diena kultūros centre. Istorijų ratu“. Tą pačią dieną 10.00 valandą Žeimelio bibliotekos padalinyje planuojama iniciatyva „Tėčiai skaito vaikams“, po kurios vyks kūrybinė edukacija vaikams.

    Minint Gedulo ir vilties dieną, birželio 1 dieną 12.00 valandą numatytas tremtinių kapų lankymas Bardiškių ir Diržių kapinėse „Atmintis gyva“. Birželio 2 dieną 9.00 valandą Linkuvos kultūros centre moksleiviams bus pristatoma akvarelistų plenero paroda „Atspindžiai“ ir pasakojama apie dailininką Algirdą Lulkštą.

    Kultūros naktis Pakruojyje ir Linkuvoje

    Birželio 5 dieną Pakruojyje vyks „Kultūros naktis“, apjungianti skirtingas veiklas vaikams, šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. 16.00 valandą Pakruojo kultūros centre numatytas filmas vaikams „Karalienės Korgis“, o vakare veiklos persikels į miesto erdves.

    18.00 valandą Pakruojo Vienybės aikštėje planuojama animatorių programa „Vaikų miestas“, o 19.00 valandą startuos naktinis kultūros žygis „Kultūros kompasas“ Pakruojo mieste. 20.00 valandą numatytas vakaro koncertas, taip pat vyks „Silent disco“ buvusio teismo kiemelyje, o Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriuje 19.00 valandą rengiama vokalinių ansamblių šventė „Birželio vakarai“.

    Parodos ir tradicinės šventės

    Birželio 6 dieną 13.00 valandą Balsių etnografinėje sodyboje vyks tradicinė armonikierių šventė „Stasiuka armoniok“. Tuo pačiu laikotarpiu rajone veiks daug parodų, skirtų istorinei atminčiai, vietos kūrėjams ir įvairioms sukaktims.

    Birželio 1–30 dienomis Bardiškių bibliotekos padalinyje pristatoma dokumentų paroda „Ištremtieji likimai“, o Guostagalio bibliotekos padalinyje veiks kraštietės Neringos Plauškienės paroda „Iš širdies – spalvomis“. Linkuvos kultūros centre visą mėnesį eksponuojama akvarelistų plenero „Atspindžiai“ paroda.

    Pakruojyje birželio 1–30 dienomis bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje veiks dokumentų paroda vaikams „Mikės Pukuotuko pasaulis: 100 metų“, o Pakruojo kultūros centre iki birželio 26 dienos pristatoma paroda „Didžiosios istorijos paraštėse 1915“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms.

    Žeimelyje muziejuje „Žiemgala“ tęsiama paroda „100 metų radijui“, o Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ veikia prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Tapybos formos“ iš ciklo Laisvė ir atsitiktinumas. Žvirblonių bibliotekos padalinyje birželio 1–30 dienomis eksponuojama Almutės Armonavičienės paroda „Molio kelionės“, kurios atidarymas numatytas birželio 16 dieną 14.00 valandą.

    Renginių laikai ir vietos gali keistis, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti informaciją konkrečiose kultūros įstaigose. Programa parengta pagal rajono kultūros įstaigų pateiktą informaciją.

  • Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Birželio 1 dieną prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje ceremonijoje įteikė 60 ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalių. Šiais apdovanojimais tradiciškai pagerbiami žmonės iš visos šalies už nuoseklų darbą, pilietiškumą ir reikšmingą indėlį į bendruomenę.

    Tarp apdovanotųjų – Žeimelyje gyvenanti Emilija Bumblienė, kuriai medalį pasiūlė Pakruojo rajono savivaldybė. Jos įvertinimas siejamas su ilgamečiu švietėjišku darbu ir aktyvia visuomenine veikla vietos bendruomenėje.

    Pedagogikos kelias ir šeima

    Jonas ir Emilija Bumbliai užaugino tris vaikus – sūnų ir dvi dukras. Šiandien šeima džiaugiasi šešiais vaikaičiais ir penkiais provaikaičiais, o pati E. Bumblienė yra augusi gausioje šeimoje su dviem broliais ir seserimi.

    Emilija Bumblienė baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir dirbo Pakruojo rajono Žeimelio vidurinėje mokykloje biologijos mokytoja. Už profesinius pasiekimus jai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos vardas.

    Veikla Žeimelio bendruomenėje

    Be darbo mokykloje, E. Bumblienė aktyviai prisideda prie Žeimelio viešųjų erdvių puoselėjimo: prižiūri sodybos aplinką, dalijasi savo išaugintais augalais ir patarimais želdinant miestelį. Bendruomenėje ji vertinama kaip žmogus, telkiantis kitus ir nuosekliai palaikantis vietos iniciatyvas.

    Ji taip pat dainuoja Žeimelio darželio-daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ mišriame ansamblyje. Emilija Bumblienė minima ir kaip Žeimelio tradicinės šventės Pražydo jurginai Žeimely pradininkė bei sumanytoja.

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais paprastai įvertinamas ne vien vienkartinis pasiekimas, o ilgalaikė, kasdienė veikla, kuri kuria apčiuopiamą naudą valstybei ar bendruomenei. Tokie apdovanojimai dažnai atkreipia dėmesį į regionuose dirbančius žmones, kurių darbai matomi pirmiausia artimiausioje aplinkoje, tačiau daro platesnį poveikį.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šis įvertinimas yra svarbus ne tik pačiai E. Bumblienei, bet ir visam Žeimelio kraštui. Apdovanojimas, anot savivaldybės, primena, kad bendruomeniškumas, švietimas ir kultūrinės iniciatyvos išlieka kertinėmis stiprios visuomenės atramomis.

  • Palanga ruošiasi vasarai: viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai visą gegužę mokėsi

    Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba, artėjant 2026 metų vasaros sezonui, visą gegužę skyrė darbuotojų mokymams. Tarnyba teigia, kad pagrindinis tikslas – sustiprinti profesines kompetencijas ir praktinius įgūdžius, kurie reikalingi kasdienėje veikloje, užtikrinant viešąją tvarką kurorte.

    Didžiausias dėmesys šįkart buvo skirtas viešojo administravimo principams ir administracinei teisenai. Mokymus vedė teisėsaugos institucijų ir tarptautinės viešosios teisės specialistė, ilgametė Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnė bei lektorė Rasa Bekėžienė.

    Mokymų metu aptarti teisės taikymo klausimai, administracinių procedūrų logika ir praktinės situacijos, su kuriomis tarnybos darbuotojai susiduria dirbdami viešosiose erdvėse. Tokios temos ypač aktualios prieš sezoną, kai išauga žmonių srautai, o sprendimus dažnai tenka priimti greitai ir aiškiai dokumentuojant veiksmus.

    Be teisinių mokymų, vyko pirmosios medicininės pagalbos mokymai, kuriuos vedė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė Leonavičiūtė. Tarnyba pabrėžia, kad kurorte dažniau pasitaiko situacijų, kai pirmieji į įvykio vietą atvykstantys darbuotojai turi mokėti suteikti pradinę pagalbą iki atvykstant medikams.

    Taip pat surengti darbuotojų saugos ir saugumo mokymai su praktiniais užsiėmimais, kuriuos vedė darbo saugos ir sveikatos specialistas Tomas Ruikis, UAB „Tutum opus“ vadovas. Jų metu atnaujintos žinios apie saugų darbo organizavimą, veiksmus ekstremalių situacijų metu ir atsakomybę už saugios darbo aplinkos užtikrinimą.

    Tarnybos vertinimu, tokie mokymai prieš vasarą padeda vienodinti praktiką, mažinti klaidų riziką ir gerinti paslaugų kokybę gyventojams bei poilsiautojams. Kurortui ruošiantis didžiausiam metų intensyvumui, sustiprintos darbuotojų kompetencijos turėtų prisidėti prie sklandesnio viešosios tvarkos užtikrinimo Palangos mieste.

  • Merų klubo susitikimas Palangoje: Kurhauze pristatyti kurorto projektai ir Šventosios uosto planai

    Gegužės 29 dieną Palangoje surengtas Lietuvos merų klubo susitikimas, kurio metu savivaldybių vadovai aptarė aktualius savivaldos klausimus ir regionams svarbius iššūkius. Susitikimas vyko Kurhauze, kur Palangos miesto vadovai pristatė pastarųjų metų pokyčius ir artimiausius darbus.

    Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kartu su vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu svečiams pristatė įgyvendinamus ir planuojamus infrastruktūros, švietimo, kultūros bei viešųjų erdvių projektus. Pasak organizatorių, šie sprendimai siejami su nuosekliu kurorto augimu ir gyvenimo kokybės gerinimu.

    Kas keičia kurortą?

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja viešąsias investicijas ir derina jas su kasdieniais gyventojų poreikiais bei sezoniškumu. Kurortams tai ypač aktualu, nes piko metu išauga transporto srautai, apkrova paslaugoms ir viešosioms erdvėms.

    Merų klubo nariai teigė teigiamai vertinantys Palangoje vykstančius pokyčius ir pabrėžė, kad kurortas per kelerius pastaruosius metus pastebimai modernėjo. Anot dalyvių, akivaizdžiausiai matomi pokyčiai siejami su atnaujintomis viešosiomis erdvėmis ir kryptingu miesto vystymu.

    Vizitas Šventosios uoste

    Po susitikimo Kurhauze merų klubo nariai apsilankė Šventosios jūrų uoste. Ten jie susitiko su uosto direktoriumi Mindaugu Skritulsku ir aptarė uosto veiklą bei tolesnius planus.

    Tokie vizitai savivaldybių vadovams leidžia palyginti skirtingų miestų praktikas, įvertinti infrastruktūros sprendimus ir ieškoti pritaikomų modelių savo savivaldybėse. Merai akcentavo, kad reguliarūs susitikimai padeda dalintis patirtimi ir greičiau rasti sprendimus regionams svarbiausiais klausimais.

  • Palanga griežtina tvarką vasarai: J. Basanavičiaus gatvėje nuo birželio 1 dienos – draudimas riedėti

    Palangoje vasaros sezonui įsigalioja eismo ribojimai populiariausiose pėsčiųjų zonose: nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos J. Basanavičiaus gatvėje draudžiamas dviračių, velomobilių ir elektrinių paspirtukų eismas. Tokiu laikotarpiu kurorte ženkliai išauga pėsčiųjų srautai, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo prioritetą.

    Tokie ribojimai taikomi siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai siauresnėse atkarpose ir prie kavinių terasų susimaišo pėstieji bei riedantys eismo dalyviai. Didžiausia rizika kyla ten, kur žmonės juda lėtai, dažnai sustoja, o matomumą riboja stendai, lauko prekyba ar tankiai išsidėsčiusios poilsio erdvės.

    Kur draudimai galioja nuolat

    Mieste nurodoma, kad analogiškas ribojimas galioja visus metus ant Palangos jūros tilto ir Birutės parke. Šiose vietose pėsčiųjų judėjimas yra intensyvus ne tik vasarą, o infrastruktūra nėra pritaikyta saugiam mišriam eismui, todėl siekiama išvengti incidentų.

    Gyventojai ir kurorto svečiai, keliaujantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar velomobiliais, raginami rinktis dviračių takus. Į ribojamo eismo zonas patenkant ar norint pasiekti objektus pačioje teritorijoje, rekomenduojama važiuoti šalutinėmis gatvėmis arba nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.

    Ką verta žinoti planuojantiems maršrutą

    Prasidėjus sezonui, maršrutą verta susiplanuoti iš anksto, ypač piko valandomis, kai judėjimas miesto centre lėtėja. Praktikoje tai reiškia, kad patogiausia palikti paspirtuką ar dviratį už draudžiamos zonos ribų ir likusį atstumą įveikti pėsčiomis, taip išvengiant ir spūsčių, ir galimų pažeidimų.

    Tokie ribojimai pastaraisiais metais tampa įprasta kurortų praktika, nes mikrojudumo priemonių skaičius auga greičiau nei pėsčiųjų erdvėms pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės sprendimai dažniausiai orientuoti į aiškų srautų atskyrimą: riedėjimas nukreipiamas į dviračių takus, o pagrindinės promenados paliekamos pėstiesiems.