CP v2

Category: Regionai

  • Nauja monografija apie Alfonsą Maldonį: pristatyme skambės poezijos skaitymai ir pokalbis

    Pristatymas vyks gegužės 21 dieną

    Gegužės 21 dieną 17.15 valandą kviečiama į monografijos „Žmogaus balsu. Apie Alfonsą Maldonį ir jo poeziją“ pristatymo renginį. Jame žadamas ne tik pokalbis apie knygą, bet ir gyvas susitikimas su poezija, kai kūryba skamba balsu, o ne vien puslapiuose.

    Renginyje dalyvaus monografijos autorė, literatūrologė dr. Donata Mitaitė, taip pat humanitarinių mokslų daktarė Reda Pabarčienė. Alfonso Maldonio poeziją skaitys aktorė Jūratė Vilūnaitė.

    Kodėl Alfonsas Maldonis vėl svarbus?

    Alfonsas Maldonis dažnai pristatomas kaip ryškus 1930-ųjų kartos poetas, kurio vardas platesniame viešajame lauke ilgainiui priblėso. Jo kartai teko patirtys, kurios formavo visą XX amžiaus Lietuvos žmogaus pasaulėjautą: dar vaikystėje matytas prieškario gyvenimas, vėliau okupacijos, partizaninis karas, prievarta perkurta kaimo kasdienybė.

    Šis istorinis lūžis nebuvo tik fonas biografijai, jis tiesiogiai veikė kūrybą ir jos toną. Kartu tai paaiškina ir sudėtingą autoriaus kelią: nuo ankstyvųjų bandymų ir kompromisų iki brandesnės, labiau reflektuojančios poezijos, kuri išlaikė kritišką žvilgsnį į praeitį ir paties žmogaus pasirinkimus.

    Kas akcentuojama monografijoje?

    Monografijos pavadinimas „Žmogaus balsu“ leidžia suprasti pagrindinę prieigą: ieškoma ne vien literatūros istorijos faktų, bet ir gyvo santykio su poetu bei jo laikmečiu. Tokia perspektyva ypač aktuali šiandien, kai literatūros skaitymas vis dažniau persikelia į fragmentus, o platesnė kūrybos visuma reikalauja kantraus, argumentuoto paaiškinimo.

    Renginyje žadama atskirai pasikalbėti ir apie Dzūkijos temą Alfonso Maldonio poezijoje. Tai svarbi kryptis, nes regiono patirtys ir kalbos skambesys lietuvių lyrikoje dažnai tampa ne dekoracija, o mąstymo būdas, leidžiantis kalbėti apie netektis, atmintį ir ištvermę.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad renginio metu bus galima įsigyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistų knygų. Pristatymas orientuotas į tuos, kurie nori ne tik išgirsti apie leidinį, bet ir iš arčiau susipažinti su poetu, kurio kūryba, kritikos teigimu, nepraranda vidinės išsilaikymo galios.

  • Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Akmenės rajono savivaldybė praneša įsitraukusi į invazinių rūšių kontrolės planus, tačiau pabrėžia, kad šliužų atveju laukti nėra kada. Šiltėjantis klimatas, drėgnos vasaros ir lengvas pernešimas su žeme bei augalais sudaro palankias sąlygas invaziniams šliužams plisti greičiau nei spėjama juos naikinti.

    Savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 23 dieną sprendimu pritarta projekto dėl invazinių rūšių naikinimo Akmenės rajone įgyvendinimui. Tarp prioritetų įvardyti ispaninis arionas, didžioji rykštenė ir Sosnovskio barštis, o paraiškos teiktos pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimą.

    Šiuo metu paraiška dėl Sosnovskio barščio dar vertinama, o paraiškos dėl didžiosios rykštenės ir ispaninio ariono įtrauktos į rezervinį projektų sąrašą. Tai reiškia, kad finansavimas šioms veikloms gali būti skirtas tik atsiradus sutaupytų ar nepanaudotų lėšų.

    Kaip atpažinti ispaninį arioną?

    Suaugęs invazinis šliužas dažniausiai būna 7–15 centimetrų ilgio, oranžinės ar rusvos spalvos. Jaunikliai neretai turi tamsesnes juostas kūno šonuose ir ryškesnį piešinį nugaros priekyje.

    Viena iš dažniau minimų ypatybių, padedančių atskirti šiuos šliužus, yra juodi akių čiuopikliai. Kiaušinių dėtyje gali būti iki 200 kiaušinių, o patys kiaušiniai dažniausiai balzgani ir iki 5 milimetrų skersmens.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavienis nepastebėtas židinys per sezoną gali virsti nuolatiniu galvos skausmu visam kvartalui. Todėl svarbiausia yra ne tik rinkti suaugusius šliužus, bet ir nuosekliai ieškoti jų kiaušinių dėjimo vietų.

    Kur jie slepiasi ir kaip neplatinti?

    Invaziniai šliužai vengia tiesioginės saulės ir sausros, todėl laikosi pavėsingose, drėgnose vietose. Dažniausiai jie aptinkami sodų ir daržų pakraščiuose, aukštoje žolėje, po lentomis, malkomis, vazonais ar įvairiomis lauko dekoracijomis.

    Kiaušinėlių verta ieškoti organikos krūvose, po šviežiai nušienauta drėgna žole, po pūvančiais vaisiais ar augalų liekanomis. Taip pat jie gali būti po gyvūnų dubenėliais, ypač lietingomis dienomis.

    Vienas svarbiausių principų yra nepernešti rizikos į kitas vietas. Jei teritorijoje jau yra šliužų, rekomenduojama nekelti vazonų su žeme, atidžiai apžiūrėti įrankius, daiktus ir net automobilio apačią, o parsivežtus augalus laikinai izoliuoti ir stebėti bent parą.

    Naikinimo būdai ir atsakomybė

    Efektyviausias laikotarpis kovai dažniausiai įvardijamas nuo kovo iki lapkričio, tačiau realiai viskas priklauso nuo oro sąlygų. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones ir veikiant nuosekliai, o ne vienkartinėmis akcijomis.

    Mechaninis rinkimas ypač naudingas drėgnomis dienomis, o saulėtu oru šliužus patogiau ieškoti ryte, kai būna rasa. Kuo anksčiau sunaikinami mažesni šliužai ir kiaušinių dėtys, tuo mažesnė tikimybė, kad vasaros viduryje situacija taps nevaldoma.

    Prie plitimo mažinimo prisideda ir aplinkos tvarkymas: reguliariai pjaunama žolė, šalinamos slėptuvės, surenkama nupjauta augalija. Kai kuriose sodybose šliužų gausą mažina naminiai paukščiai, ypač antys, tačiau vien šios priemonės paprastai neužtenka.

    Cheminės priemonės taip pat naudojamos, tačiau svarbu rinktis registruotus produktus ir laikytis etiketėse nurodytų reikalavimų bei saugos taisyklių. Praktikoje daugiausia rezultatų duoda ne vienas „stebuklingas“ metodas, o nuolatinis kelių priemonių taikymas visoje teritorijoje kartu su kaimynais.

    Už invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatytos baudos už valdymo priemonių nevykdymą, taip pat už neteisėtą laikymą, dauginimą ar tiekimą rinkai.

    Specialistai pabrėžia, kad šliužų problemos viename sklype dažnai neįmanoma išspręsti, jei aplinkinėse teritorijose nesiimama jokių veiksmų. Todėl svarbiausias žingsnis dabar yra sutarti dėl bendrų veiksmų, kuo anksčiau naikinti kiaušinių dėtis ir sumažinti slėptuves, kol šliužai dar nepasiekė piko.

  • Savivaldybės ieško, kaip modernizuoti vietinės rinkliavos administravimą: daugiau skaitmenos ir DI

    Gegužės 13 dieną Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) inicijuotame pasitarime regiono savivaldybių atstovai aptarė, kaip modernizuoti vietinės rinkliavos administravimą ir pagerinti gyventojų aptarnavimą. Pagrindinis tikslas – mažinti rankinio darbo ir popierinių procesų dalį, kartu išlaikant paslaugų prieinamumą visiems gyventojams.

    Susitikime akcentuota, kad vietinės rinkliavos administravimas vis dažniau susiduria su praktiniais iššūkiais: duomenų tikslumu, pranešimų pristatymu, mokėjimų patogumu ir greitu atsakymu į gyventojų klausimus. Savivaldybėms svarbu rasti sprendimus, kurie padėtų vienodinti procesus ir sumažintų administracinę naštą.

    Nuo popierinių sąskaitų prie skaitmenos

    Vienas iš pagrindinių aptartų pokyčių – nuoseklus perėjimas nuo popierinių sąskaitų prie skaitmeninių pranešimų. Tai apimtų sąskaitų pateikimą elektroniniais kanalais, aiškesnę komunikaciją apie mokėjimo terminus ir patogesnes nuorodas į atsiskaitymo būdus.

    „Perlas IT“ pristatė galimybes mažinti fizinių sąskaitų siuntimą ir plėsti skaitmeninius sprendimus, paliekant alternatyvas tiems, kuriems elektroniniai kanalai nepatogūs. Tarp aptartų idėjų – galimybė gyventojams prireikus sąskaitas atsispausdinti „Perlo“ terminaluose, taip užtikrinant paslaugos prieinamumą ir mažinant išlaidas.

    Taip pat diskutuota apie atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis plėtrą. Praktikoje tai reikštų daugiau patogių mokėjimo taškų ir greitesnį apmokėjimų užskaitymą, o gyventojams – mažiau papildomų žingsnių ieškant tinkamo būdo sumokėti vietinę rinkliavą.

    Gyventojų duomenys ir aiškesnė komunikacija

    Kita svarbi kryptis – klientų duomenų bazės kūrimas ir nuoseklesnis duomenų valdymas. Pasitarime pabrėžta, kad tikslūs kontaktiniai duomenys ir aiškūs pasirinkimai, kaip gyventojas nori gauti pranešimus, gali reikšmingai sumažinti vėluojančių mokėjimų bei klaidingų pranešimų skaičių.

    Tokio sprendimo nauda būtų dvejopa: gyventojai greičiau gautų aktualią informaciją apie sąskaitas, lengvatas ar pasikeitusius terminus, o administruojančios įstaigos galėtų efektyviau planuoti aptarnavimo apkrovas. Kartu akcentuota, kad modernizuojant sistemas būtina užtikrinti asmens duomenų saugumą ir aiškią prieigų kontrolę.

    DI sprendimai klientų aptarnavimui

    Pasitarime taip pat aptarta, kaip dirbtinis intelektas galėtų prisidėti prie spartesnio gyventojų aptarnavimo. „Novian“ pristatė DI grįstą skambučių centro sprendimą, kuris galėtų realiuoju laiku atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus lietuvių kalba.

    Tokie sprendimai paprastai taikomi ten, kur pasikartojančių užklausų daugiausia: apie vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo būdus, sąskaitų gavimą, lengvatų taikymą ar atliekų tvarkymo tvarką. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad automatizavimas turi papildyti darbuotojų darbą, o sudėtingesni klausimai privalo išlikti sprendžiami specialistų.

    Susitikimo pabaigoje sutarta, kad skaitmenizacija ir technologiniai sprendimai gali tapti svarbia priemone modernizuojant vietinės rinkliavos administravimą. Tikimasi, kad nuoseklūs pokyčiai leistų didinti aptarnavimo greitį, mažinti popierinių procesų apimtį ir užtikrinti aiškesnę komunikaciją su gyventojais.

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija

  • Marijampolė klausia gyventojų: ar leisti „Unigames“ tęsti lošimus Kauno skg. 6-2?

    Marijampolė klausia gyventojų: ar leisti „Unigames“ tęsti lošimus Kauno skg. 6-2?

    Marijampolės miesto seniūnija pradėjo gyventojų apklausą dėl UAB „Unigames“ lošimų organizavimo veiklos tęstinumo adresu Kauno skg. 6-2, Marijampolėje. Savivaldybė siekia įvertinti, ar bendruomenė pritaria, kad ši veikla nurodytoje vietoje būtų tęsiama.

    Apklausoje gyventojų prašoma pasirinkti vieną iš dviejų pozicijų: pritarti arba nepritarti „Unigames“ prašymui. Seniūnija pabrėžia, kad gyventojų nuomonė bus reikšminga priimant sprendimus, susijusius su viešuoju interesu ir gyvenamosios aplinkos kokybe.

    Kas bus vertinama?

    Apklausos metu vertinamas galimas lošimų vietos poveikis viešajai tvarkai, kriminogeninei situacijai ir bendrai gyventojų saugumo savijautai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kaip tokia veikla gali paveikti švietimo ir kultūros aplinką bei visuomenės sveikatą.

    Tokio pobūdžio vertinimai savivaldybėms aktualūs todėl, kad lošimų vietos dažnai kelia diskusijų dėl triukšmo, žmonių srautų, galimų konfliktų rizikos ir socialinių pasekmių. Praktikoje bendruomenės nuomonė ypač svarbi ten, kur šalia yra gyvenamieji namai ar vietos, į kurias kasdien atvyksta nepilnamečiai.

    Kas gali dalyvauti apklausoje?

    Balsuoti gali tik Marijampolės miesto seniūnijos teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, kuriems yra ne mažiau kaip 18 metų. Seniūnija nurodo, kad kiekvienas gyventojas apklausoje gali dalyvauti tik vieną kartą.

    Apklausa vyksta iki gegužės 22 dienos 15.45 valandos. Savivaldybė primena, kad apklausa organizuojama vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2022 metais spalio 31 dieną patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatyti vertinimo kriterijai ir prašymų nagrinėjimo procedūros.

  • Marijampolės ligoninėje – modernus medicininis bėgimo takelis: daugiau galimybių vaikų reabilitacijai

    Marijampolės ligoninėje – modernus medicininis bėgimo takelis: daugiau galimybių vaikų reabilitacijai

    Marijampolėje plečiamos vaikų reabilitacijos galimybės – VšĮ Marijampolės ligoninę pasiekė modernus medicininis bėgimo takelis, skirtas vaikams, turintiems raidos ir judėjimo sutrikimų. Projektą inicijavo Marijampolės Rotary klubas, prisidėjo Marijampolės savivaldybė ir kiti partneriai.

    Naujoji įranga leis kineziterapeutams tiksliau dozuoti fizinį krūvį ir pritaikyti pratimų programą pagal vaiko būklę, amžių bei tikslus. Tokie sprendimai reabilitacijoje svarbūs siekiant nuosekliai gerinti eiseną, pusiausvyrą ir raumenų ištvermę, o kartu mažinti kritimų bei netaisyklingų judesių riziką.

    Kam skirtas medicininis bėgimo takelis?

    Medicininis bėgimo takelis skiriasi nuo įprasto sporto įrenginio tuo, kad yra pritaikytas terapijai ir darbui su jautresniais pacientais. Jis gali būti naudojamas vaikams po traumų, esant neurologiniams sutrikimams, raidos atsilikimui, taip pat kai reikalingas saugus, kontroliuojamas vaikščiojimo ar bėgimo treniravimas.

    Specialistams tai suteikia galimybę nuosekliai stebėti progresą ir koreguoti programą pagal pasiektus rezultatus. Praktikoje tai dažnai reiškia trumpesnį kelią iki savarankiškesnio judėjimo, geresnio pasirengimo kasdienėms veikloms ir lengvesnės integracijos darželyje ar mokykloje.

    Kuo tai svarbu šeimoms ir regionui?

    Regionuose viena didžiausių problemų – ribota modernios reabilitacijos infrastruktūra ir ilgesnis kelias iki specializuotų paslaugų. Papildoma įranga Marijampolės ligoninėje gali sumažinti poreikį vykti į didžiuosius miestus, ypač tais atvejais, kai reikalingos reguliarios procedūros kelis kartus per savaitę.

    Marijampolės savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tęstinis bendruomenės ir organizacijų įsitraukimas leidžia greičiau atliepti realius pacientų poreikius. Ligoninės vadovybė akcentuoja, kad tokios investicijos padeda stiprinti paslaugų kokybę ir suteikia reabilitacijos komandai daugiau priemonių taikyti šiuolaikiškus metodus.

    Kas prisidėjo prie projekto?

    Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant keliems partneriams – Marijampolės savivaldybei, VšĮ Marijampolės ligoninei, Marijampolės Rotary klubui ir „Rotary Club of Chicagoland Lithuanians“. Toks modelis, kai bendruomeninės organizacijos telkia paramą konkrečiai įrangai, Lietuvoje tampa vis dažnesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų srityse.

    Planuojama, kad medicininis bėgimo takelis bus integruotas į kasdienį vaikų reabilitacijos procesą, o procedūros bus skiriamos pagal gydytojų reabilitologų ir kineziterapeutų sudarytus individualius planus. Ligoninė ragina tėvus dėl reabilitacijos galimybių kreiptis į savo gydytoją arba registratūrą, kad būtų įvertinti vaiko poreikiai ir parinkta tinkamiausia programa.

  • Marijampolėje Vaiko ir šeimos dieną žygyje susitiko kartos: bendrystės kelias iki stadiono

    Marijampolėje Vaiko ir šeimos dieną žygyje susitiko kartos: bendrystės kelias iki stadiono

    Vaiko ir Tarptautinę šeimos dieną Marijampolėje miesto centras trumpam tapo bendruomenės susitikimo vieta. J. Basanavičiaus aikštėje susirinkę dalyviai žygiavo per Poezijos parką iki stadiono, pabrėždami saugios vaikystės ir šeimos svarbą.

    Žygį surengė „Gelbėkit vaikus“ Marijampolės padalinys, pakvietęs prisijungti įvairaus amžiaus marijampoliečius. Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia ne tik kartu prasmingai praleisti laiką, bet ir primena, kad vaikų gerovė prasideda nuo kasdienio dėmesio šeimoje ir bendruomenėje.

    Žygyje ėjo kelios kartos

    Prie iniciatyvos prisijungė šeimos, darželio bendruomenė, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai ir kiti miesto gyventojai. Skirtingų kartų dalyvavimas tapo vienu ryškiausių renginio akcentų, sustiprinusiu bendrystės idėją.

    Susirinkusiuosius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis. Jis pabrėžė, kad bendruomeniškos iniciatyvos padeda kurti aplinką, kurioje vaikams saugiau augti, o šeimoms lengviau rasti palaikymą.

    Finiše laukė staigmenos

    Pasiekus stadioną dalyvių laukė atokvėpis po žygio ir mažos dovanėlės. Tokios simbolinės staigmenos, anot organizatorių, skatina vaikus įsitraukti, o šeimoms suteikia progą šventinę dieną paminėti aktyviai.

    Renginio organizatoriai primena, kad Vaiko ir šeimos dienai skirti susitikimai yra proga ne tik švęsti, bet ir atkreipti dėmesį į realius šeimų poreikius. Bendruomenės palaikymas, savanorystė ir įsitraukimas į vaikų gerovės iniciatyvas išlieka vieni svarbiausių ilgalaikių pokyčių veiksnių.

  • Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Dešimtmetis, paremtas antra galimybe

    Marijampolėje veiklą dešimtmetį skaičiuojantys Pusiaukelės namai mini sukaktį, kuri jų bendruomenei reiškia daugiau nei datą kalendoriuje. Per 10 metų čia suformuota praktika, kai bausmės pabaiga tampa ne formaliu išėjimu pro vartus, o kryptingu pasirengimu gyvenimui laisvėje.

    Pusiaukelės namai Lietuvoje veikia kaip tarpinė grandis tarp įkalinimo įstaigos ir savarankiško gyvenimo. Pagrindinis tikslas – mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinant kasdienius įgūdžius, atsakomybę ir ryšius su bendruomene.

    Kas yra pusiaukelės namai ir kaip jie veikia?

    Pusiaukelės namuose gyvena bausmę baigiantys atlikti žmonės, kurie yra motyvuoti keistis ir sutinka su aiškiomis taisyklėmis. Kasdienybė čia struktūruota: siekiama, kad gyventojai dirbtų arba mokytųsi, laikytųsi nustatyto režimo ir nuosekliai ruoštųsi grįžimui į visuomenę.

    Šis modelis paremtas principu, kad resocializacija yra procesas, o ne vienkartinis sprendimas. Nuo elementarių finansų, dokumentų ir darbo paieškos įgūdžių iki konfliktų valdymo ar priklausomybių rizikos atpažinimo – realūs kasdieniai iššūkiai čia sprendžiami dar prieš grįžtant į įprastą aplinką.

    Renginyje – vadovai, partneriai ir asmeninės istorijos

    Jubiliejaus proga Pusiaukelės namų bendruomenę pasveikino įstaigų vadovai, partneriai ir bičiuliai. Taip pat renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Seimo narys Karolis Podolskis.

    Renginio metu pristatytas per dešimtmetį nueitas kelias, aptarta Pusiaukelės namų veikla ir kasdieniai praktiniai sprendimai, kuriais remiamasi dirbant su gyventojais. Akcentuota, kad sėkmingas žmogaus sugrįžimas į visuomenę paprastai priklauso nuo nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo ir aiškios atsakomybės sistemos.

    „Pusiaukelės namai yra apie antrą galimybę. Apie žmogų, kuris po klaidų mokosi iš naujo gyventi atsakingai, dirbti, kurti santykį su aplinka ir pačiu savimi. Labai svarbu, kad šiame kelyje jis nebūtų paliktas vienas“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Ypatingą renginio dalį sudarė asmeniniai liudijimai. Buvęs Pusiaukelės namų gyventojas Pavelas pasidalijo patirtimi, kaip gyvenimas tarpinėje sistemoje padėjo ramiau pereiti į savarankišką etapą ir grįžti į įprastą ritmą be staigaus lūžio.

    Vėliau svečiai apžiūrėjo Pusiaukelės namus, susipažino su gyvenimo sąlygomis, tvarka ir kasdieniais reikalavimais. Bendruomenei pristatyta ir dabartinių gyventojų patirtis – vienas jų, Tomas, papasakojo, kaip struktūruota rutina ir aiškūs lūkesčiai padeda susidėlioti planus po išėjimo į laisvę.

    Per 10 metų Marijampolės Pusiaukelės namai įtvirtino kryptį, kurioje kontrolė derinama su pagalba, o reikalavimai – su realiomis priemonėmis keistis. Bendras siekis išlieka tas pats: kad pusiaukelė vestų į priekį ir žmogus turėtų realią galimybę pradėti iš naujo.

  • Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Seime surengtuose nacionaliniuose apdovanojimuose Šeimai draugiškiausia savivaldybė pirmą kartą pagerbtos savivaldybės, kurios kryptingai stiprina šeimoms palankią aplinką. Renginys subūrė savivaldos, ministerijų ir bendruomenių atstovus, akcentuotas realių sprendimų vaidmuo kasdienėje šeimų gerovėje.

    Tarp apdovanotųjų atsidūrė Marijampolės savivaldybė, pelniusi įvertinimą nominacijoje Už ilgalaikes investicijas į šeimai palankų švietimą. Komisija išskyrė nuoseklų dėmesį kokybiškam ir prieinamam ugdymui, mokymuisi visą gyvenimą ir kompleksinei pagalbai vaikams bei šeimoms.

    Marijampolės savivaldybės vardu apdovanojimą atsiėmė vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Pasak savivaldybės atstovų, įvertinimas siejamas su ilgalaikiais sprendimais, kurie padeda šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei užtikrina stabilesnę paslaugų kokybę skirtingoms amžiaus grupėms.

    Nacionaliniai apdovanojimai surengti bendradarbiaujant kelioms ministerijoms, o pačią iniciatyvą organizatoriai pristato kaip paskatą savivaldybėms dalintis praktika, kuri veikia. Tokie įvertinimai dažniausiai atkreipia dėmesį į ankstyvosios pagalbos šeimai svarbą, įtraukaus ugdymo plėtrą ir paslaugų prieinamumą ne tik didmiesčiuose.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimas yra švietimo bendruomenės ir su šeimomis dirbančių specialistų bendro darbo rezultatas. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimas taps papildomu impulsu tęsti pradėtas priemones ir dar labiau stiprinti šeimoms palankias paslaugas visame regione.

  • Filosofija komiksuose Šiauliuose: geriausi plakatai keliauja po miestą ir autobusus

    Filosofija komiksuose Šiauliuose: geriausi plakatai keliauja po miestą ir autobusus

    Šiauliuose paskelbti komiksų plakatų kūrimo konkurso laureatai, o geriausi darbai jau tapo miesto kasdienybės dalimi. Jaunieji autoriai apdovanoti diplomais ir prizais, o jų plakatai pristatomi ne tik parodose, bet ir viešajame transporte.

    Konkurse dalyvavo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Stasio Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių technologijų mokymo centro Menų ir grožio paslaugų skyriaus bei „Ringuvos“ mokyklos mokiniai. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas buvo sudėtingas idėjas paversti aiškia, vizualia ir jaunimui artima kalba.

    „Gyvenimas nėra tobulas, kai jame trūksta tiesos, gėrio ir grožio“, – sakė bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė.

    Filosofija per komikso kalbą

    Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, prieš vienuolika metų įkūrusi Komiksų centrą, šiemet pasirinko temą, kuri dažnai laikoma akademine ir nelengvai prisijaukinama. Idėja filosofiją pasakoti komiksais leido suderinti tekstą, simbolius ir vaizdą taip, kad prasmė būtų suprantama iš pirmo žvilgsnio.

    Konkurso sumanymas susietas ir su miesto progomis: Šiaulių 790 metų jubiliejumi bei filosofo Stasio Šalkauskio 140-osiomis gimimo metinėmis. Pasak organizatorių, tai tapo proga apie vietos istoriją ir idėjas kalbėtis ne paskaitos forma, o kūrybiniu dialogu.

    Paroda išeina į gatves

    Renginio metu pristatyta dešimties geriausių komiksų plakatų paroda, kuri pasirinkta kaip keliaujanti ekspozicija. Laureatų darbai puošia maršrutinius mikroautobusus, rodomi miesto autobusų ekranuose, o dalis plakatų perkelta į įvairias viešas erdves.

    Nuo gegužės 18 dieną ekspozicijas galima pamatyti bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje Aido gatvėje bei Povilo Višinskio bibliotekos Vaikų abonemente Aušros aikštėje. Nuo birželio pradžios komiksų plakatai turėtų atsirasti ir Vilniaus gatvės bulvaro vitrinoje.

    Jaunimui svarbu, kad mato miestas

    Renginyje dalyvavusi Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė akcentavo jaunimo iniciatyvą ir kūrybinę drąsą. Patys laureatai sakė, kad jiems itin reikšminga ne vien pergalė, bet ir tai, jog jų darbai matomi plačiai, o ne lieka tik mokyklos bendruomenėje.

    Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Adrija ir Aleksas, akordeonais atlikę muzikinį kūrinį. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai rodo bibliotekų pokytį: jos vis dažniau tampa vieta, kur gimsta šiuolaikinės idėjos, o miestas į kūrybą įtraukiamas kaip gyva galerija.

    Projektas įgyvendintas vykdant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą kultūrinę priemonę miesto įvaizdžiui gerinti „Stasys Šalkauskis ir Šiauliai: filosofinis dialogas komikse“.

  • Šiaulių regiono vizitas Zadare: kaip ES fondai ir investicijos keičia miestą ir ką perimti Lietuvai

    Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.

    Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.

    ES fondai ir regionų plėtra

    Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.

    Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.

    Ryšiai, sportas ir bendri interesai

    Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.

    Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos

    Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.

    Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.