Category: Regionai

  • Panevėžio darželiuose plečiamas integruotas ugdymas: ką nuo 2026 metų rudenio gaus šeimos?

    Panevėžio miesto savivaldybė, įgyvendindama Visos dienos mokyklos projektą, pokyčius vykdo ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Mieste trijuose lopšeliuose-darželiuose – „Voveraitė“, „Pasaka“ ir „Vyturėlis“ – jau taikomas integruotos veiklos modelis, o nuo 2026 metų rudens numatomas jo stiprinimas ir plėtra.

    Integruota dienotvarkė apjungia priešmokyklinį ugdymą ir papildomas veiklas, kad vaiko diena būtų nuosekli ir paremta patirtiniu mokymusi. Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis padeda geriau suderinti ugdymą, užimtumą ir priežiūrą, o tėvams suteikia daugiau aiškumo planuojant kasdienybę.

    Kaip veikia integruotas modelis?

    Integruotos veiklos esmė – formaliojo ugdymo turinį papildyti judėjimo, kūrybos, pažinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo veiklomis, išlaikant vientisą dienos ritmą vienoje vietoje. Praktikoje tai reiškia, kad vaikai per dieną įtraukiami į skirtingas veiklas, kurios siejamos bendromis temomis ir vaiko raidos tikslais.

    Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje ypač svarbus kalbos, smulkiosios motorikos, emocijų atpažinimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo gebėjimų stiprinimas. Todėl greta įprastų ugdomųjų veiklų vis dažniau pasitelkiami STEAM elementai, eksperimentai, meninė raiška ir aktyvūs lauko užsiėmimai.

    „Vaikui svarbi ne tik saugi ir stabili diena darželyje, bet ir galimybė kasdien augti – pažinti, judėti, kurti, bendrauti. Integruotas ugdymas leidžia šias patirtis sujungti į vieną nuoseklią dieną. Tai sprendimas, kuris kuria daugiau aiškumo vaikams ir daugiau ramybės šeimoms“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kuo skiriasi darželiai?

    Pasak savivaldybės, modelis kiekvienoje įstaigoje įgyvendinamas pagal jos stiprybes, todėl skiriasi akcentai ir siūlomos veiklos. Tai leidžia šeimoms rinktis ugdymo aplinką pagal vaiko pomėgius, poreikius ir temperamentą.

    Lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ daugiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir įvairiapusiam užimtumui, įtraukiant skirtingų krypčių užsiėmimus. Savivaldybė nurodo, kad vaikai čia gali dalyvauti veiklose, kurios lavina koordinaciją, judesių įvairovę ir saviraišką.

    „Voveraitėje“ ugdymas orientuojamas į kritinį ir matematinį mąstymą bei inovatyvias veiklas, įskaitant „Numicon“ metodiką. Taip pat vykdomos skaitmeninės kūrybos, anglų kalbos ir sporto veiklos, siekiant suderinti pažinimą su praktiniais įgūdžiais.

    „Pasakoje“ akcentuojamas patirtinis ugdymas, kai vaikai mokosi per bandymą, tyrinėjimą ir kūrybą. Savivaldybė išskiria, kad čia daugiau veiklų siejama su eksperimentais, gamtos pažinimu, judėjimu ir menine raiška.

    Kas keisis nuo 2026 metų rugsėjo?

    Panevėžio miesto savivaldybė skelbia, kad nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos „Voveraitėje“ numatomi papildomi pokyčiai, dar nuosekliau integruojant fizinio aktyvumo, STEAM ir inžinerinio mąstymo veiklas į priešmokyklinį ugdymą. Taip pat planuojama kurti kūrybiškumo studiją ir stiprinti vaikų skaitymo įgūdžius.

    Šeimoms numatomos ir papildomos paslaugos: „Šeštadieninė voveriukų mokyklėlė“ 3–6 metų vaikams bei ankstyvojo ugdymo galimybės vaikams iki vienerių metų. Savivaldybė pažymi, kad tai gali būti aktualu tėvams, kurie derina darbą, studijas ar individualią veiklą.

    Įgyvendinus pirmąjį etapą, integruotos veiklos modelį planuojama plėsti ir kituose darželiuose – „Rūtoje“ ir „Jūratėje“. Nurodoma, kad šiose įstaigose jau vyksta arba startuoja visos dienos ugdymo veiklos, apimančios fizinį aktyvumą, meninę raišką bei pažintinius ir kūrybinius užsiėmimus.

    Kartu planuojama atnaujinti ugdymo aplinką: modernizuoti patalpas, įrengti edukacines erdves ir lauko klases, įsigyti šiuolaikiškos įrangos. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti dar geresnes sąlygas vaikams mokytis, tyrinėti ir augti saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

  • Panevėžys perka 12 socialinių butų: kam jie skirti, kokie reikalavimai ir iki kada teikti pasiūlymus

    Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje ir planuoja įsigyti socialinius būstus mieste. Pirkimu siekiama didinti socialinio būsto prieinamumą tiems gyventojams, kuriems jo labiausiai reikia.

    Projektas orientuotas į asmenis su negalia ir gausias šeimas, kurioms būtinas tinkamai pritaikytas būstas. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pirkimai yra viena priemonių mažinti socialinio būsto laukimo eiles ir gerinti gyvenimo sąlygas.

    Pirkimo būdas ir objektai

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija yra Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Numatoma įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m. Butai turi būti daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste ir turėti veikiančias inžinerines sistemas, įskaitant vandentiekį, nuotekas, šildymą, vėdinimą, dujas ir elektrą.

    Taip pat planuojama nupirkti 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m ir ne didesnis kaip 80 kv. m. Šiems būstams taikomi analogiški reikalavimai dėl inžinerinių sistemų ir vietos mieste.

    Abiem atvejais nurodyta, kad butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C. Praktikoje tai reiškia mažesnes šildymo sąnaudas ir aiškesnius minimalius kokybės kriterijus, kurie vis dažniau taikomi viešiesiems būsto pirkimams.

    Kam skirti būstai?

    Projekto tikslinė grupė yra gausios šeimos ir asmenys, turintys judėjimo, psichikos, intelekto arba regos negalią, kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas. Savivaldybė siekia, kad nupirkti butai realiai atitiktų šių gyventojų poreikius ir būtų tinkami saugiam, savarankiškam gyvenimui.

    Toks pirkimų modelis leidžia savivaldybei greičiau papildyti socialinio būsto fondą jau esamais butais, nelaukiant ilgo statybų ciklo. Tai ypač aktualu, kai būsto poreikis auga sparčiau nei naujų objektų atsiradimas rinkoje.

    Terminai ir dokumentų pateikimas

    Pasiūlymai ir sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame Laisvės a. 20 Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Dokumentus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba atsiųsti paštu.

    Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba. Pasiūlymų pateikimo terminas yra iki 2026 metų gegužės 27 dieną 10 valandos.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų gegužės 27 dieną 11 valandos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinius ryšius telefonu ir el. paštu.

  • Panevėžyje gegužės 16 dieną – 20-oji Gatvės muzikos diena: kur skambės koncertai ir kas dalyvaus

    Gegužės 16 dieną Panevėžyje vyks jubiliejinė, 20-oji Gatvės muzikos diena. Miesto centre ir kitose erdvėse skambės gyva muzika, o pasirodymai kvies sustoti, išgirsti ir atrasti skirtingus žanrus.

    Šių metų renginys Panevėžyje sulaukė didelio susidomėjimo: organizatoriai skelbia, kad jau registruota apie tris dešimtis atlikėjų ir grupių, o registracija dar tęsiasi. Tikimasi, kad jubiliejinė šventė taps vienu didžiausių gyvos muzikos renginių mieste.

    Kur vyks pasirodymai?

    Muzikantų pasirodymai planuojami Ukmergės, Kranto, Respublikos ir Vasario 16-osios gatvėse, taip pat Laisvės aikštėje bei Senvagės saloje. Numatyta ir papildoma vieta prie gėlių salono Klaipėdos gatvėje.

    Atlikėjų sąrašas ir konkrečios pasirodymų vietos skelbiami Panevėžio kultūros centro puslapyje, o registracija dalyviams vykdoma Gatvės muzikos dienos svetainėje. Organizatoriai ragina sekti atnaujinimus, nes programa gali pildytis artėjant renginiui.

    Kodėl Gatvės muzikos diena pritraukia miestus?

    Gatvės muzikos diena kasmet išryškina paprastą idėją: muzika trumpam persikelia iš scenų į atviras miesto erdves, kur klausytoju gali tapti kiekvienas praeivis. Toks formatas suteikia progą prisistatyti tiek debiutuojantiems, tiek patyrusiems atlikėjams ir kuria tiesioginį ryšį su publika.

    Žiūrovams tai galimybė per vieną dieną išgirsti daug skirtingų stilių, netikėtai atrasti naujų vardų ir pajusti gyvą miesto ritmą. Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gegužės 16 dieną išeiti į miesto gatves, palaikyti muzikantus ir prisidėti prie šventinės atmosferos.

  • Triatlono varžybos Panevėžyje: savaitgalį ribos eismą centre ir keisis 4, 6, 6A bei 16 autobusai

    Panevėžio miesto savivaldybė praneša, kad gegužės 17 dieną mieste vyks B. Abramaičio triatlono taurės varžybos ir Lietuvos baseino triatlono čempionatas. Dėl renginių laikinai bus ribojamas eismas centrinėje miesto dalyje ir koreguojami kai kurių autobusų maršrutai.

    Gyventojai ir miesto svečiai raginami keliones planuoti iš anksto, įvertinti galimus vėlavimus bei vadovautis laikinaisiais kelio ženklais. Savivaldybė taip pat prašo atidumo pėsčiųjų perėjose ir sankryžose, kuriose varžybų metu gali dirbti reguliuotojai.

    Eismo ribojimai mieste

    Savivaldybės duomenimis, gegužės 16 dieną nuo 14 valandos bus draudžiamas eismas Elektros gatvėje. Vairuotojams patariama iš anksto pasirinkti alternatyvius maršrutus, ypač vykstantiems į miesto centrą.

    Gegužės 17 dieną nuo 6 iki 19 valandos eismas bus draudžiamas Elektros, Vasario 16-osios, J. Urbšio ir Respublikos gatvėse, Taikos alėjoje, A. Jakšto gatvėje bei dalyje Smėlynės gatvės. Ribojimai bus taikomi tiek lengviesiems automobiliams, tiek kitam transportui, išskyrus organizatorių numatytas išimtis.

    Kaip keisis autobusų maršrutai?

    Nuo gegužės 16 dienos 14 valandos 4-ojo maršruto autobusai į Vaivadus važiuos J. Basanavičiaus ir Smėlynės gatvėmis, o į Molainius grįš įprasta trasa. Keleiviams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų įprastos stotelės pateks į laikinai aptarnaujamas atkarpas.

    Taip pat nuo gegužės 16 dienos 14 valandos 6-ojo ir 6A maršrutų autobusai į Įmonių ir Pažalvaičių gatves bei geležinkelio stotį važiuos Smėlynės ir Marijonų gatvėmis. Į Pajuostės plentą ir Veteranų gatvę autobusai grįš įprasta trasa.

    Gegužės 17 dieną nuo 6 iki 19 valandos 4-ojo maršruto autobusai į Vaivadus važiuos J. Basanavičiaus ir Smėlynės gatvėmis, o į Molainius vyks Smėlynės, J. Basanavičiaus, Vilniaus ir Ramygalos gatvėmis. Dėl pasikeitusios trasos kelionės laikas piko metu gali kisti.

    Tuo pačiu laikotarpiu 6-ojo ir 6A maršrutų autobusai į Įmonių ir Pažalvaičių gatves bei geležinkelio stotį važiuos Smėlynės ir Marijonų gatvėmis, o į Veteranų gatvę ir Pajuostės plentą grįš Marijonų, Smėlynės ir J. Basanavičiaus gatvėmis.

    16-ojo maršruto autobusai į Molainių gatvę važiuos Marijonų, Pušaloto ir Nemuno gatvėmis, o į Švyturio gatvę (Pažagienius) grįš Pušaloto, Marijonų ir Nemuno gatvėmis. Keleiviams patariama iš anksto įvertinti persėdimus ir galimus stotelių pasikeitimus.

    Panevėžio miesto savivaldybė atsiprašo gyventojų už laikinus nepatogumus ir kviečia būti kantriems varžybų dieną. Naujausius viešojo transporto tvarkaraščių bei trasų pasikeitimus rekomenduojama sekti vežėjų ir miesto informaciniuose kanaluose.

  • Trakų rajone atnaujinta vietinė rinkliava už viešąją infrastruktūrą: 1,50 euro už nakvynę

    Trakų rajone atnaujinta vietinė rinkliava už viešąją infrastruktūrą: 1,50 euro už nakvynę

    Trakų rajono savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi viešąja infrastruktūra, dar vadinama pagalvės mokesčiu. Ji renkama iš visų savivaldybės teritorijoje veikiančių nakvynės paslaugų teikėjų, nepriklausomai nuo to, ar tai fiziniai, ar juridiniai asmenys.

    Pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2024 metų balandžio 25 dieną priimtą sprendimą, rinkliavos dydis nustatytas 1,50 euro už vienam asmeniui suteiktą vieną nakvynę. Mokestis skaičiuojamas pagal faktinį apgyvendinimo paslaugos gavėjams suteiktų nakvynių skaičių.

    Numatyta, kad tam tikroms gyventojų grupėms taikoma 100 proc. lengvata, todėl rinkliava joms neskaičiuojama. Tarp atleidžiamų asmenų yra pacientai, kuriems medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, taip pat asmenys, gaunantys reabilitaciją privačiose įstaigose, turinčiose teisę teikti tokias paslaugas.

    Rinkliavos nereikia mokėti ir asmenims, gyvenantiems pagal ilgalaikes slaugos arba ilgalaikes socialinės globos sutartis. Taip pat lengvata taikoma nepilnamečiams ir vyresnio amžiaus moksleiviams, pateikusiems galiojantį moksleivio pažymėjimą.

    Nuo rinkliavos atleidžiami ir asmenys su negalia, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis. Lengvata taikoma ir nuo karo veiksmų pasitraukusiems kitų valstybių piliečiams, jei apgyvendinimo įstaiga apgyvendinimo paslaugas jiems teikia nemokamai arba už specialią sumažintą kainą, artimą savikainai.

    Atskirai numatyta išimtis ilgalaikei nuomai: kai apgyvendinama 30 dienų ir ilgiau, rinkliava netaikoma nuo antros nakvynės dienos. Ši nuostata aktuali tiek paslaugų teikėjams, tiek ilgesniam laikui apsistojantiems asmenims, kurie apgyvendinimo paslaugas perka kaip ilgalaikę paslaugą.

    Rinkliavos mokėtojai pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, tai yra ketvirčiui, iki kito mėnesio 15 dienos turi pateikti viešosios infrastruktūros deklaraciją Trakų rajono savivaldybės administracijai. Rinkliavą reikia sumokėti iki kito mėnesio 25 dienos į deklaracijoje nurodytą banko sąskaitą.

    Savivaldybė primena, kad pavėlavus sumokėti rinkliavą skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Nesumokėta suma ar nepriemoka gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, o papildomos išlaidos gali tekti skolininkui.

    Turizmo sezono metu tokio pobūdžio rinkliavos savivaldybėms tampa svarbiu pajamų šaltiniu viešosioms erdvėms, infrastruktūrai ir paslaugoms prižiūrėti, todėl nakvynės paslaugų teikėjams svarbu tiksliai apskaityti suteiktas nakvynes ir laiku pateikti deklaracijas. Savivaldybė ragina paslaugų teikėjus nelaukti paskutinės dienos ir įsipareigojimus vykdyti laiku.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įpusėjo ir jau suteikė pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų pasiekiama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai pagalbai, kai iššūkiai dar neperauga į ilgalaikes krizes.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir orientuotos į realius kasdienius žmonių poreikius: nuo individualių ir grupinių konsultacijų iki savitarpio paramos grupių. Taip pat siūlomi tėvystės mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Prevencinės paslaugos skirtos padėti laiku, kol problemos dar valdomos ir nereikalauja sudėtingesnių intervencijų. Socialinių paslaugų lauke tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti riziką, kad emociniai, santykių ar elgesio sunkumai peraugs į gilesnes krizes.

    Dažnai žmonės pagalbos ieško pavėluotai ir bando tvarkytis vieni, ypač jei profesionalios konsultacijos atrodo sunkiai pasiekiamos ar per brangios. KOPA modelis remiasi principu, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    Projekte akcentuojamas paslaugų prieinamumas: prireikus organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, kurioms sudėtinga derinti darbą, vaikų priežiūrą ir vizitus pas specialistus.

    Skaičiuojama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse vyksta apie 1 000 veiklų, o įpusėjus projektui suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Didelė dalis paslaugų gavėjų – darbingo amžiaus žmonės ir šeimos, auginančios vaikus, kuriems tokia pagalba gali tapti svarbia atrama kasdienybėje.

    Projekte taip pat sprendžiami jautrūs, bet dažni klausimai: skyrybos, šeimos krizės, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumas, vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Partnerių tinklas apima apie 70 organizacijų visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

  • Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Poilsis gamtoje, prie ežerų ar išvykose su šeima ir draugais daugeliui tampa vasaros planu numeris vienas. Tačiau ugniagesiai primena, kad nelaimės dažniausiai nutinka dėl skubotų sprendimų, neįvertintų rizikų ir elementarių taisyklių pamiršimo.

    Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ragina prieš išvykstant iš anksto apgalvoti tiek elgesį prie vandens, tiek saugumą pasirinktoje nakvynės vietoje. Paprasti veiksmai, tokie kaip blaivus maudymasis, budrumas prižiūrint vaikus ir atsargumas su ugnimi, gali išgelbėti gyvybes.

    Svarbiausia prie vandens

    Prie vandens telkinių didžiausia rizika kyla tuomet, kai maudomasi neįvertinus sąlygų arba pervertinus savo jėgas. Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad net ir pažįstamose vietose dugnas gali būti nelygus, o vandens temperatūra ir srovės pasikeisti.

    Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams ir paaugliams, net jei jie moka plaukti. Saugiausia, kai vaikai prie vandens yra nuolat matomi, o suaugusieji nesiblaško į telefonus ar kitą veiklą.

    Ugnis ir būstas poilsiui

    Poilsiaujant sodybose, kempinguose ar nuomojamuose būstuose svarbu atsakingai elgtis su kepsninėmis, laužais ir kitais atviros ugnies šaltiniais. Ugnį reikėtų kūrenti tik tam skirtose vietose, nepalikti jos be priežiūros ir visada turėti kuo ją užgesinti.

    Renkantis nakvynės vietą verta įsitikinti, kad aiškiai žinomi išėjimai, o patalpose yra veikiantys dūmų detektoriai. Net trumpai viešint pravartu susitarti, kur susirinks visi žmonės, jei tektų skubiai išeiti į lauką.

    „Atsakingas elgesys poilsio metu padeda išvengti nelaimių ir užtikrina, kad išvykos būtų malonios, o ne pasibaigtų gelbėjimo operacijomis“, – teigė Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

    Trakų ugniagesiai ragina su šia atmintine susipažinti iš anksto ir ja vadovautis visos išvykos metu. Pasak tarnybos, saugios atostogos prasideda nuo elementarių įpročių, kuriuos lengva pamiršti, kai norisi atsipalaiduoti.

  • Šeimos kortelė: kam ji priklauso ir kokias nuolaidas gausios bei vaikus su negalia auginančios šeimos gauna

    Šeimos kortelė: kam ji priklauso ir kokias nuolaidas gausios bei vaikus su negalia auginančios šeimos gauna

    Šeimos kortelė Lietuvoje veikia jau šešerius metus ir yra skirta padėti gausioms bei vaikus su negalia auginančioms šeimoms kasdienėse išlaidose. Kortelė suteikia nuolaidas ir papildomas naudas paslaugoms bei prekėms įvairiuose sektoriuose, o ja gali naudotis visi šeimos nariai.

    Programos naudos apima kultūros ir laisvalaikio paslaugas, pavyzdžiui, renginius, muziejus ar edukacijas, taip pat apgyvendinimą, poilsį ir keliones. Kortelė taikoma ir sveikatos priežiūros išlaidoms, įskaitant odontologines paslaugas, akinius, sanatorijas bei medicinos klinikas.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, kortelė gali būti aktuali ir dėl kasdienių specialiųjų išlaidų mažinimo. Priklausomai nuo partnerių pasiūlymų, nuolaidos gali būti taikomos pavėžėjimo paslaugoms, slaugos prekėms ir įvairioms specializuotoms paslaugoms.

    Šiuo metu programoje dalyvauja beveik 350 partnerių, o nuolaidos ir kitos naudos taikomos maždaug 3 000 vietų, įskaitant ir internetu veikiančias įmones. Šeimos kortelės pasiūlymai pasiekiami visoje Lietuvoje, o dalis naudų gali būti pritaikoma ir Latvijoje bei Estijoje.

    Kortelė išduodama nemokamai ir galioja nepriklausomai nuo šeimos gyvenamosios vietos. Be fizinės kortelės, galima naudotis ir mobiliąja Šeimos kortele, kuri įdiegiama kiekvieno šeimos nario išmaniajame telefone.

    Kas gali gauti Šeimos kortelę?

    Teisę į Šeimos kortelę turi gausios šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų. Taip pat ji priklauso šeimoms, auginančioms ar prižiūrinčioms vaiką su negalia, arba prižiūrinčioms darbingo amžiaus asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikis.

    Norint tiksliai įsivertinti, kokios nuolaidos taikomos konkrečioje savivaldybėje ar pasirinktoms paslaugoms, verta pasitikrinti programos žemėlapį ir partnerių pasiūlymus oficialioje Šeimos kortelės svetainėje. Prašymai dėl kortelės paprastai teikiami per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Savivaldybės taip pat kviečia vietos įstaigas ir verslus prisijungti prie programos, kad šeimos nuolaidas galėtų panaudoti plačiau ir arčiau namų. Kuo daugiau partnerių įsitraukia, tuo didesnė tikimybė, kad kortelės nauda taps realiai juntama kasdienėse šeimos išlaidose.

  • Atviras pokalbis Zarasų mokyklose: atlikėjas Atikin su jaunimu kalbėjo apie priklausomybes ir patyčias

    Atviras pokalbis Zarasų mokyklose: atlikėjas Atikin su jaunimu kalbėjo apie priklausomybes ir patyčias

    Zarasų rajono mokyklose apsilankė atlikėjas Atikin, su mokiniais susitikęs ne koncertui, o atviram pokalbiui apie kasdienius pasirinkimus ir jų kainą. Susitikimai vyko prevenciniu formatu, akcentuojant asmenines patirtis, o ne formalias pamokas.

    Pasak organizatorių, pagrindinės temos buvo narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo žala, patyčios, draugystė ir emocinė savijauta. Mokiniai buvo kviečiami kalbėti apie patiriamą spaudimą, ribas ir situacijas, kai sprendimus lemia ne žinios, o aplinkinių įtaka.

    Akcentas – realios istorijos

    Atlikėjas su jaunimu dalijosi asmeniškais išgyvenimais, kurie padėjo jautrias temas perkelti iš teorijos į realų gyvenimą. Tokia forma dažnai veikia stipriau, nes leidžia paaugliams atpažinti panašias situacijas ir įvertinti pasekmes dar prieš susiduriant su rizika.

    Per susitikimus kalbėta ir apie savisaugą, atsakomybę už draugus bei drąsą laiku kreiptis pagalbos. Dėmesys skirtas ir tam, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas, o brandus žingsnis, ypač kai sunkumai susiję su priklausomybių rizika ar patyčiomis.

    Kas inicijavo susitikimus

    Susitikimų iniciatoriais įvardyti Zarasų mokyklas baigęs Rapolas Pranciškus ir Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Renginius organizavo Zarasų rajono savivaldybė ir rajono jaunimą ugdančios įstaigos.

    Organizatoriai tikisi, kad tokie pokalbiai palieka ilgalaikį poveikį, nes jaunimui suteikia erdvę saugiai užduoti klausimus ir išgirsti gyvenimišką patirtį. Prevencinių susitikimų tikslas – stiprinti sąmoningumą ir paskatinti rinktis atsakingą kelią dar prieš atsirandant rimtoms problemoms.

  • Zarasuose atnaujinamas pėsčiųjų perėjų ženklinimas: darbai vyks gegužę, numatytos ir naujos perėjos

    Zarasuose atnaujinamas pėsčiųjų perėjų ženklinimas: darbai vyks gegužę, numatytos ir naujos perėjos

    Zarasuose pradedami pėsčiųjų perėjų horizontalaus ženklinimo atnaujinimo darbai. Savivaldybė informuoja, kad perėjos tradiciškai perdažomos gegužę, kai oro sąlygos tampa stabilesnės ir dangos būklė leidžia užtikrinti kokybišką rezultatą.

    Šiemet darbus atliks UAB „Nomera“. Planuojama, kad darbai vyks dvi dienas, tačiau grafikas gali keistis, jei sutrukdys lietus ar per didelė drėgmė.

    Bus atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, esančios vietinės reikšmės keliuose ir miesto gatvėse, už kurių priežiūrą atsakinga Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybė primena, kad valstybinės reikšmės keliuose esančių perėjų ženklinimą organizuoja kitos institucijos.

    Taip pat numatoma įrengti naujas pėsčiųjų perėjas dviejose miesto vietose. Jos planuojamos S. Nėries, Smėlynės ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje bei Vytauto ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje.

    Atnaujintas ženklinimas gerina perėjų matomumą ir eismo organizavimą, ypač prastėjančio matomumo sąlygomis ar intensyvesnio eismo metu. Vairuotojai prašomi darbų zonoje būti atidesni, laikytis laikinų ribojimų ir pasirinkti saugų greitį, o pėstieji raginami prieš žengiant į perėją įsitikinti, kad eiti saugu.

    Informaciją pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracija.