CP v2

Category: Regionai

  • Jaunimo laisvalaikio centras atšventė 18-metį: „raudonasis kilimas“ ir nauji planai jaunimui

    Gegužės 8 dieną Jaunimo laisvalaikio centras (JLC) paminėjo 18-ąjį gimtadienį, pasirinkęs pilnametystę simbolizuojančią šventės temą „Raudonasis kilimas: į suaugusių pasaulį“. Organizatorių teigimu, idėja skirta parodyti, kad kiekvienas į centrą užsukantis jaunuolis yra vertas dėmesio, saugios erdvės ir galimybės atsiskleisti.

    Renginį pradėjusi JLC direktorė Daiva Pranskevičienė subūrė centro bendruomenę bendrai nuotraukai, o į šventę susirinko ir svečiai iš kitų miestų bei jaunimo organizacijų. Anot centro atstovų, toks dėmesys dar kartą patvirtino, kad JLC per 18 metų tapo ne tik laisvalaikio vieta, bet ir nuoseklaus jaunimo ugdymo, savanorystės bei bendrystės erdve.

    Scena, kūryba ir bendruomenė

    Šventinėje programoje pasirodė su centru siejami atlikėjai ir grupės, o koncertinė dalis tapo proga prisiminti, kiek daug jaunų žmonių per šiuos metus išbandė save muzikoje, scenoje ir viešame kalbėjime. Renginio metu pabrėžta, kad tokios patirtys jaunimui dažnai tampa pirmuoju žingsniu į platesnes kūrybines ar profesines veiklas.

    Lygiagrečiai koncertams vyko veiklos, skirtos įtraukti dalyvius ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip kūrėjus. Lauko erdvėje buvo kuriamas graffiti piešinys, o viduje veikė improvizuotos pramogų ir reportažų zonos, kur jaunimas galėjo išbandyti komunikaciją, interviu bei įvaizdžio sprendimus.

    Kodėl tokios erdvės svarbios?

    Jaunimo centrų vaidmuo pastaraisiais metais vis dažniau siejamas ne vien su laisvalaikiu, bet ir su prevencija bei įtrauktimi. Neformalus ugdymas, savanorystė, komandinis darbas ir galimybė saugiai leisti laiką po pamokų ar darbo laikomi veiksniais, padedančiais stiprinti jauno žmogaus socialinius įgūdžius ir ryšį su bendruomene.

    JLC atstovai akcentuoja, kad pilnametystė šiuo atveju yra ne tik sukaktis, bet ir įsipareigojimas atsinaujinti: girdėti jaunimo poreikius, kurti patrauklias veiklas ir telkti partnerius. Pasak organizatorių, po šventės centro komanda planuoja tęsti renginių ir užsiėmimų kryptį, kurioje derinamos kūrybinės iniciatyvos, jaunimo įgalinimas ir bendruomeniniai projektai.

    Vakarą užbaigė diskoteka, o renginio dalyviai buvo kviečiami ir toliau aktyviai įsitraukti į JLC veiklas. Centro bendruomenė sako, kad 18 metų sukaktis jiems yra ne finišas, o startas naujam etapui, kuriame svarbiausia išlieka jaunų žmonių iniciatyvos, saugumas ir galimybė augti.

  • Telšių rajono savivaldybė perka kurą šildymui: akmens anglį, briketus ir granules

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą kurui šildymui. Pirkimo objektas apima akmens anglį, medienos briketus ir medienos granules.

    Skelbime nurodytas pirkimo numeris – 7 785 622. Tokie pirkimai įprastai skelbiami iš anksto, kad tiekėjai spėtų pateikti pasiūlymus ir savivaldybė laiku pasirengtų šildymo sezonui.

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2026-05-20, vietos laiku iki 10:00. Tiekėjams svarbu įvertinti, kad pasiūlymai po termino paprastai nebepriimami, todėl dokumentus verta paruošti iš anksto.

    Detali pirkimo informacija ir sąlygos skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Ten pateikiami reikalavimai tiekėjams, planuojami kiekiai, techninės specifikacijos, vertinimo kriterijai ir sutarties projekto sąlygos.

    Savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus pateikti kontaktus, kad apie naujus pirkimus būtų informuojama elektroniniu paštu. Praktikoje tai leidžia verslui greičiau sužinoti apie naujus konkursus ir nepraleisti terminų.

  • Telšių rajone bus atnaujintos 6 priedangos: pasirašyta beveik 200 tūkst. eurų sutartis

    Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašė sutartį dėl priedangų infrastruktūros stiprinimo projekto antrojo etapo.

    Projektas skirtas didinti priedangų atsparumą ir prieinamumą Telšių rajone, kad ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju gyventojai turėtų saugesnes, geriau pritaikytas vietas laikinai slėptis.

    Beveik 200 tūkst. eurų iš Gynybos fondo

    Bendra projekto vertė siekia 199 328,75 euro. Nurodoma, kad projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, savivaldybės nuosavų lėšų šiame etape nenumatyta.

    Įgyvendinimo laikotarpis planuojamas nuo 2026 metų antrojo ketvirčio iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, orientuotą į pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Ką planuojama padaryti Telšių rajone?

    Projekto tikslas – pagerinti Telšių rajone esančių priedangų technines charakteristikas, kurios tiesiogiai lemia gyventojų saugumą ir galimybes priedangomis naudotis realios grėsmės metu.

    Skelbiama, kad bus vystoma 6 priedangų infrastruktūra ir jos aprūpinamos reikalingomis priemonėmis. Numatyta užtikrinti, kad šios priedangos atitiktų II ir III lygio reikalavimus.

    Kam tai aktualiausia?

    Tikslinė grupė – Telšių rajono gyventojai, kurie oro pavojaus, tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo bei kitų kinetinių grėsmių atveju galėtų pasinaudoti priedanga.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema savivaldybėse įgavo naują svorį: daugiau dėmesio skiriama ne tik priedangų skaičiui, bet ir jų realiam funkcionalumui, prieinamumui bei aiškiai komunikacijai gyventojams, kur ir kada slėptis.

  • Telšių rajone atnaujintas 2026 metų kvietimų grafikas: rudenį planuojamas papildomas finansavimas

    Telšių rajono vietos veiklos grupė praneša atnaujinusi 2026 metų kvietimų teikti vietos projektus tvarkaraštį. Pokyčiai aktualūs pareiškėjams, planuojantiems teikti paraiškas pagal vietos plėtros strategijos priemones ir ieškantiems artimiausių finansavimo langų.

    Kaip nurodoma, 2026 metais pagal VPS priemonę Parama žemės ūkio verslui pradėti ir plėtoti buvo paskelbtas kvietimas, tačiau jo metu gauta viena vietos projekto paraiška. Tuo metu kvietime numatytas finansavimas buvo skirtas dviem paraiškoms, todėl dalis lėšų liko nepanaudota.

    Dėl šios priežasties planuojamas papildomas kvietimas, kad likusios lėšos būtų panaudotos efektyviai ir laiku. Tokie sprendimai praktikoje leidžia išvengti finansavimo „užšaldymo“ ir suteikia antrą galimybę tiems, kurie nespėjo ar nebuvo pasiruošę dalyvauti pirmame etape.

    Papildomas kvietimas pagal minėtą priemonę planuojamas nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos iki spalio 1 dienos. Telšių rajono vietos veiklos grupė ragina potencialius pareiškėjus iš anksto įsivertinti projektų brandą, pasirengti dokumentus ir pasitikslinti tinkamumo reikalavimus, kad paraišką būtų galima pateikti per numatytą laikotarpį.

    Dėl konsultacijų ir detalesnės informacijos pareiškėjai gali kreiptis į Telšių rajono vietos veiklos grupę. Kontaktai nurodomi organizacijos pranešime: Sedos g. 6, Telšiai, telefonas +370 616 38484.

  • Telšiuose ir Varniuose startuoja gatvių remontas: dalį želdinių teks šalinti, dalį planuoja atsodinti

    Telšių rajone šiemet planuojama pradėti ilgai lauktus kelių gatvių tvarkymo darbus: Telšiuose bus remontuojamos S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvės, taip pat atnaujinama Butkų Juzės gatvės atkarpa. Numatyti darbai ir Sinagogos gatvėje Telšiuose bei Kalno gatvėje Varniuose.

    Kaip nurodo savivaldybė, įgyvendinant projektus kai kuriose vietose teks pašalinti dalį medžių, nes želdiniai patenka į būsimų pėsčiųjų takų, važiuojamosios dalies ar paviršinių nuotekų surinkimo zoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai priimti vertinant kiekvieną situaciją atskirai.

    Komisija įvertino medžius

    Sprendimus dėl želdinių šalinimo priėmė Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Komisijai vadovavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Jankauskienė.

    Komisija vertino medžių būklę, jų augimo vietą ir tai, kaip želdiniai dera su suplanuotais inžineriniais sprendiniais. Taip pat buvo nagrinėtos galimybės dalį medžių išsaugoti, jei tai netrukdo darbams ir saugaus eismo sprendiniams.

    Telšiuose S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvėse pritarta 58 medžių šalinimui, o dėl dar 21 medžio numatytas pakartotinis vertinimas. Butkų Juzės gatvės atkarpoje nuo Muziejaus gatvės iki sankryžos su Valančiaus gatve planuojama pašalinti 16 liepų.

    Sinagogos gatvėje planuojama šalinti 12 medžių, tačiau komisija siūlo išsaugoti du kaštonus. Varniuose Kalno gatvėje, įgyvendinant kapitalinio remonto sprendinius, pritarta 34 medžių šalinimui.

    Žada atsodinti ir ieškoti vietų

    Savivaldybė nurodo, kad dalis pašalintų medžių bus atsodinta. Jei toje pačioje gatvėje naujų želdinių pasodinti nepavyks dėl inžinerinių tinklų, eismo sprendinių ar ribotos erdvės, bus ieškoma kitų tinkamų vietų viešojoje erdvėje.

    „Kiekvienas sprendimas dėl medžių šalinimo buvo gerai apsvarstytas. Mūsų tikslas nėra šalinti želdinius – priešingai, siekiame juos išsaugoti, tačiau kai kalbame apie žmonių saugumą ir būtinybę įgyvendinti infrastruktūros projektus, kartais kompromisai yra neišvengiami“, – sakė Kristina Jankauskienė.

    Pasak jos, kartu su sprendimais dėl šalinimo numatomas ir atsodinimas, kad mieste išliktų žalumos balansas. Savivaldybė akcentuoja, kad želdiniai yra svarbi miesto mikroklimato ir gyvenimo kokybės dalis, todėl sodinimas planuojamas kaip neatsiejama darbų dalis.

    Lygiagrečiai vyksta miesto žalinimas

    Kartu su gatvių remonto projektais Telšiuose įgyvendinamas ir miesto žalinimo planas, apimantis Telšių senamiesčio, Turgaus aikštės, Respublikos gatvės ir jų prieigų apželdinimą. Tikslas – atnaujinti viešąsias erdves ir suderinti želdinius su miesto architektūra bei istorine aplinka.

    Šiuo metu vykdomi pirmasis ir antrasis projekto etapai, apimantys J. Staugaičio taką, Katedros aikštę ir jos prieigas, teritoriją prie Didžiosios žemaičių sienos, Durbės skverą, miesto amfiteatrą ir erdvę šalia lifto Masčio ežero pakrantėje. Šiose vietose sodinami miesto sąlygoms tinkami, šalčiui atsparūs ir lengviau prižiūrimi augalai.

    Savivaldybė skelbia, kad ateityje želdinimo darbai planuojami ir kitose vietose: Nepriklausomybės aikštėje, Turgaus aikštėje, autobusų stoties ir Meno mokyklos prieigose bei teritorijoje prie Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Tikimasi, kad tvarkoma infrastruktūra ir kryptingas apželdinimas padės suderinti patogesnį judėjimą ir žalesnę miesto aplinką.

  • Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose, prie daugiabučio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, kelių pakopų pandusas. Jis skirtas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau kasdienėje buityje pravers ir tėvams su kūdikių vežimėliais bei senjorams.

    Panduso sprendimas išskirtinis dėl vietos reljefo: daugiabutis stovi dauboje, todėl ankstesnių darbų, įskaitant renovaciją, metu patogaus pritaikymo prie įėjimo įrengti nepavyko. Reikalinga erdvė patenka už namo sklypo ribų ir yra viešojoje teritorijoje.

    Į gyventojų prašymą sureagavusi Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė įgyvendinti atskirą projektą ir darbams skyrė savo lėšas. Savivaldybės teigimu, pasirinktas sprendimas pritaikytas taip, kad infrastruktūra būtų patogi ir saugi kasdieniam naudojimui.

    „Kartais tam, kad žmogus galėtų tiesiog savarankiškai išeiti iš namų, reikia ieškoti nestandartinių sprendimų. Šiuo atveju būtent taip ir buvo. Džiaugiamės, kad pavyko rasti sprendimą, kuris šiandien gerina ne vieno žmogaus kasdienybę“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus.

    Skelbiama, kad projekto vertė siekė 35 000 eurų. Įrengtą pandusą apžiūrėjo ir įvertino būsto pritaikymo bei asmens su negalia gerovės klausimus nagrinėjančių komisijų nariai, taip pat įvairias negalias turintys Gargždų gyventojai.

    Pasak savivaldybės, didžiausias pokytis – galimybė saugiau ir savarankiškiau pasiekti namo įėjimą, kai laiptai ar stačios įkalnės tampa rimta kliūtimi. Gyventojai taip pat svarsto, kaip naują infrastruktūrą integruoti į aplinką ir ją papuošti, kad erdvė būtų ne tik funkcionali, bet ir jauki.

  • Klaipėdos rajono jaunimui atsiveria vasaros darbai: kas gali dalyvauti ir iki kada kandidatuoti

    Klaipėdos rajono jaunimui atsiveria vasaros darbai: kas gali dalyvauti ir iki kada kandidatuoti

    Vasara daugeliui moksleivių tampa proga ne tik pailsėti, bet ir pirmą kartą legaliai išbandyti darbą bei užsidirbti savų pinigų. Klaipėdos rajono savivaldybė jau septintus metus tęsia jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuria skatina darbdavius įdarbinti nepilnamečius, kompensuodama dalį jų atlyginimų.

    Programoje gali dalyvauti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę jaunuoliai nuo 14 iki 18 metų. Svarbi sąlyga ta, kad darbo sutarties sudarymo metu jaunuolis dar neturi būti sulaukęs 18 metų.

    Šių metų įdarbinimo procesas numatytas nuo gegužės 10 dienos iki birželio 20 dienos. Norintys dirbti jaunuoliai kviečiami patys aktyviai kandidatuoti: siųsti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką darbdaviams bei dalyvauti atrankos pokalbiuose.

    Kaip pasiruošti kandidatavimui?

    Darbdaviai vasarą dažniausiai ieško pagalbos paslaugų sektoriuje, prekyboje, maitinime, sezoniniuose darbuose ar paprastesnėse administracinėse užduotyse. Todėl verta iš anksto apgalvoti, kokias valandas realiai galėsite dirbti, kokių užduočių imtis galite atsakingai, ir tai aiškiai įvardyti gyvenimo aprašyme.

    Motyvaciniame laiške svarbiausia konkretumas: kodėl norite būtent šio darbo, kuo galite būti naudingi ir ko tikitės išmokti. Net ir neturint patirties, darbdaviams dažnai svarbūs punktualumas, komunikabilumas ir noras mokytis.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Klaipėdos rajone jaunuolius šiame procese konsultuoja Gargždų atviro jaunimo centro darbuotoja Neringa Lankutytė. Ji gali padėti susigaudyti programos sąlygose, pasiruošti kandidatavimui ir atsakyti į praktinius klausimus, susijusius su įdarbinimu.

    Visa detali informacija apie Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, reikalavimus bei šių metų darbo pasiūlymus pateikiama savivaldybės skelbiamoje medžiagoje. Prieš kandidatuojant verta ją peržvelgti, kad nepraleistumėte svarbių terminų ir dokumentų.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų?

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai yra svarbūs žemės savininkams ir ūkininkams, nes nuo jų priklauso, kokie veiklos apribojimai taikomi konkrečioms teritorijoms. Patvirtinti pakeitimai vėliau perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos pradeda galioti nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl keičiama

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT nurodo, kad žemėlapiai tikslinami institucijos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pranešimus. Pokyčius lemia ir natūrali gamtinė dinamika, kai buveinės susiformuoja, kinta arba išnyksta, o jų ribos pasislenka.

    Teisinis pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad ribų tikslinimas nėra vienkartinis sprendimas, o nuolat atnaujinamas procesas.

    Kada apribojimai pradeda galioti

    Naujai nustatytose arba pakeistose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Tuo tarpu panaikinamose teritorijose apribojimai nebegalioja nuo išregistravimo iš NTR dienos.

    Toks mechanizmas svarbus planuojantiems darbus sklype: vien projekto viešinimas savaime dar nereiškia, kad ribos jau įsigaliojo. Vis dėlto, jei sklypas patenka į viešinamus pakeitimus, verta įsivertinti galimą poveikį planams ir konsultuotis iš anksto.

    Kokie pagrindiniai draudimai taikomi

    Natūraliose pievose ir ganyklose iš esmės draudžiama jas suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį. Kartu pabrėžiama, kad pievų ir ganyklų palaikymui reikalinga veikla, tokia kaip reguliarus šienavimas ar ganymas, dažnai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

    VSTT atkreipia dėmesį ir į Europos Bendrijos svarbos buveines, kuriose sumedėjusi augmenija turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. Natūralias pievas ir ganyklas taip pat leidžiama aptverti, jei veikla neprieštarauja taikomiems reikalavimams.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudimai susiję pirmiausia su hidrologiniu režimu ir augaline danga. Draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių augalinę dangą, taip pat pelkes paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Kartu numatytos ir išimtys, kai tam tikra veikla galima, jei teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, gali būti leidžiamas ekstensyvus ganymas.

    „Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino, nes jis priklauso nuo kintančios gamtinės situacijos ir teisinio reguliavimo pokyčių“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti žemėlapius. Prašymuose paprastai prašoma nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl ribos turėtų būti koreguojamos.

    VSTT taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Konkrečios galimybės priklauso nuo taikomo režimo ir pasirinktų ūkininkavimo priemonių.

    Gyventojams, planuojantiems ūkinius darbus ar investicijas, svarbiausia yra laiku pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į viešinamus pakeitimus, ir įvertinti, ar planuojama veikla atitinka nustatytus apribojimus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl vėliau paaiškėjusio specialiojo režimo.

  • Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičiuose, miestelio centre, duris atvėrė naujose patalpose įsikūręs J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialas. Oficialus atidarymas surengtas pirmadienį, o visos dienos programa kvietė gyventojus susipažinti su atnaujintomis erdvėmis ir įsitraukti į veiklas.

    Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų, naujasis filialas turi tapti ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdve. Bibliotekoje planuojama daugiau edukacijų, kūrybinių užsiėmimų ir renginių, skirtų skirtingoms amžiaus grupėms.

    „Labai džiugu matyti, kad Vėžaičių centre atsirado dar viena gyva ir bendruomenei atvira erdvė. Naujoji biblioteka – tai ne tik vieta knygoms, bet ir susitikimų, bendravimo, idėjų gimimo vieta“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bibliotekos atidarymas yra platesnio miestelio centro atnaujinimo dalis. Artimiausiu metu numatyti darbai ir aplink esančioje viešojoje erdvėje, kad ji būtų patogesnė kasdieniam naudojimui ir mažesniems renginiams.

    „Iki rudens planuojama atnaujinti esamus takus, įrengti 10 šviestuvų, kad aikštė būtų saugi ir patogi lankymui“, – teigė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Taip pat jau pasirašyta maždaug 63 000 eurų vertės sutartis su bendrove „Panprojektas“ dėl pastato atnaujinimo projektavimo. Numatoma suplanuoti pastato apšiltinimą ir apdailą, prieigų sutvarkymą, drenažą, taip pat II lygio priedangą rūsyje.

    Projektavimo darbus planuojama užbaigti rudenį, o vėliau ketinama ieškoti išorės finansavimo. Savivaldybė nurodo svarstysianti paraišką Valstybės gynybos fondui dėl priedangos įrengimo, taip pat sieksianti ES paramos pastato fasadų tvarkymui.

    Skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti numatyta 1,6 mln. eurų. Savivaldybė akcentuoja, jog tikslas yra ne vien atnaujinti pastatą, bet ir sustiprinti Vėžaičių centro patrauklumą bei sukurti daugiau kasdieniam bendruomenės gyvenimui pritaikytų erdvių.

  • Projektas KOPA įsibėgėjo: nemokama pagalba šeimoms jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje vykdomas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) per įgyvendinimo laikotarpį jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės pagalbos modelis orientuotas į prevenciją ir psichosocialinę paramą, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau, nelaukiant, kol jos taps gilesnės.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o paslaugos teikiamos visose šalies savivaldybėse.

    Kas įeina į kompleksines paslaugas

    Kaip nurodo Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė, kompleksiškumas reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas. Tai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimus.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė J. Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Projekto logika paremta tuo, kad ankstyva pagalba mažina riziką, jog laikini sunkumai virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinėmis problemomis.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    KOPA veikia nacionaliniu mastu, o koordinavimas savivaldybėse patikėtas Bendruomeniniams šeimos namams. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos organizuojamos arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, o esant poreikiui sudaromos papildomos sąlygos, kad pagalba būtų realiai pasiekiama.

    Projekte numatoma spręsti ir paslaugų prieinamumo kliūtis, kurios dažnai lemia, kad žmonės atidėlioja pagalbą. Kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad konsultacijos ir užsiėmimai būtų įmanomi šeimoms, auginančioms vaikus.

    Rezultatai ir aktualiausios temos

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgyjamus kasdien pritaikomus įgūdžius.

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Didelė dalis tikslinės grupės yra darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus, todėl projektas siejamas su ilgalaike šeimos politikos kryptimi ir socialinės atskirties prevencija.

    Paslaugų turinys pritaikomas prie realių krizių, su kuriomis susiduria šeimos: skyrybų ir santykių konfliktų, priklausomybių, pogimdyminės depresijos, vienišumo, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimo. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip sritys, kuriose ankstyva psichosocialinė pagalba leidžia sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek šeimai, tiek bendruomenei.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad būtent tokia partnerystė padeda paslaugas pritaikyti skirtingų regionų poreikiams.

    Gyventojai, norintys gauti paslaugas, gali kreiptis į savo savivaldybėje veikiantį Bendruomeninių šeimos namų koordinavimo centrą, kuris nukreipia į tinkamiausias konsultacijas ar užsiėmimus. KOPA tikslas išlieka tas pats: kad pagalba būtų ne išimtis, o lengvai pasiekiama kasdienė praktika.