CP v2

Category: Regionai

  • Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: kas slypi už iniciatyvos Stipresnės kartu augimo?

    Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: kas slypi už iniciatyvos Stipresnės kartu augimo?

    Druskininkuose balandžio 29 dieną surengtas Mamų psichikos sveikatos dienai skirtas renginys Stipresnės kartu, subūręs mamas, šeimas ir visus, kuriems svarbi emocinė gerovė. Mieste jis įvyko jau trečią kartą ir, organizatorių teigimu, kasmet pritraukia vis platesnę bendruomenę.

    Renginio dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, pabrėžusi, kad rūpestis savimi mamoms dažnai nusikelia į antrą planą. Pasak jos, tokios iniciatyvos primena, kad emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė, o pagalbos prašymas neturėtų kelti gėdos.

    Mamos emocinė sveikata – kodėl tai svarbu

    Mamų psichikos sveikatos tema Lietuvoje vis dažniau siejama ne tik su pogimdyminiu laikotarpiu, bet ir su ilgalaike kasdiene įtampa, miego stoka, darbu bei vaikų priežiūra derinamu krūviu. Specialistai pabrėžia, kad laiku atpažinti nerimo ar depresijos požymius svarbu ne tik pačiai mamai, bet ir visai šeimai.

    Pastaraisiais metais daugėja viešų diskusijų apie psichikos sveikatą ir mažėja stigma, tačiau praktikoje daliai žmonių vis dar sudėtinga kreiptis pagalbos. Bendruomeniniai renginiai, kuriuose psichikos sveikata aptariama natūraliai, laikomi viena iš priemonių, padedančių normalizuoti atvirą pokalbį.

    Kas vyko Druskininkuose

    Renginys prasidėjo prie Druskonio ežero amfiteatro, kur dalyvių laukė bendra mankšta. Vėliau bendruomenė leidosi į simbolinį ėjimą aplink Vijūnėlės tvenkinį ir Druskonio ežerą, pabrėžiant judėjimo ir buvimo kartu reikšmę emocinei savijautai.

    Po žygio vyko šokio judesio terapijos užsiėmimas, taip pat kūrybinės veiklos vaikams ir tėvams. Organizatorių tikslas buvo sukurti aplinką, kurioje mamos galėtų ne tik atsikvėpti, bet ir patirti palaikymą be vertinimo.

    Iniciatyva Stipresnės kartu plečiasi

    Iniciatyva Stipresnės kartu Lietuvoje rengiama siekiant atkreipti dėmesį į mamų emocinę sveikatą, skatinti atvirą kalbėjimą apie sunkumus po gimdymo ir auginant vaikus. Šiemet Mamų psichikos sveikatos dienos renginiai vyko 35 Lietuvos miestuose, o tai rodo augantį visuomenės dėmesį temai.

    Visos Lietuvos iniciatyvą koordinuoja VšĮ „Mama mums rūpi“, o renginį Druskininkuose organizavo „Šalto kavos klubas“. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinė žinutė išlieka paprasta: mama neturi būti viena su savo nuovargiu ar nerimu, o bendruomenė gali tapti pirmu žingsniu į realią pagalbą.

  • Dalyvaujamasis biudžetas 2026 Biržuose: idėjos jau pateiktos, gegužę startuos gyventojų balsavimas

    Dalyvaujamasis biudžetas 2026 Biržuose: idėjos jau pateiktos, gegužę startuos gyventojų balsavimas

    Biržų rajono savivaldybėje baigėsi dalyvaujamojo biudžeto 2026 projektų idėjų teikimas. Nuo 2026 metų kovo 30 dienos iki balandžio 29 dienos gyventojai buvo kviečiami siūlyti iniciatyvas viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai kurti bei gerinti.

    Savivaldybė pranešė sulaukusi 2 projektų idėjų pasiūlymų, kurių bendra vertė siekia 99 607 eurus. Idėjos pateiktos pagal įgyvendinimo vietą pasiskirstė po vieną Ramongalių kaime ir Kratiškių kaime.

    Kaip vyks balsavimas?

    Toliau savivaldybė vertins, ar projektų idėjos atitinka nustatytus kriterijus. Už atrinktas ir reikalavimus atitinkančias iniciatyvas Biržų rajono savivaldybės gyventojai bus kviečiami balsuoti.

    Balsavimas numatytas elektroniniu būdu savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų patalpose. Kaip skelbiama, balsavimą planuojama paskelbti jau gegužės mėnesį.

    Kiek lėšų skiriama 2026 metais?

    Daugiausia gyventojų balsų surinkusį projektą ar projektus 2026 metais įgyvendins Savivaldybės administracija. Projektai bus finansuojami 100 proc. savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Priminta, kad 2026 metų savivaldybės biudžete gyventojų iniciatyvų projektams numatyta 50 000 eurų. Tai reiškia, kad gyventojų išrinktoms idėjoms bus skiriamas aiškiai apibrėžtas finansavimas, o įgyvendinimo darbai taps savivaldybės atsakomybe.

    Ką rodė 2025 metų rezultatai?

    Praėjusiais metais Biržų rajone gyventojai pateikė 5 projektų idėjas už 211 000 eurų. Iš jų 3 atitiko vertinimo kriterijus ir buvo teikiamos gyventojų balsavimui.

    Daugiausia balsų tuomet sulaukė projekto „Svajonių scena“ idėja, kuri įgyvendinama Pabiržės miestelyje. Savivaldybė tikisi, kad ir šiemet gyventojai aktyviai įsitrauks į balsavimą, nes būtent jis lemia, kurios iniciatyvos realiai pasieks rajono viešąsias erdves.

  • Birštone vyko „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai: ką savivaldybės išsiveža į mokyklas

    Gegužės 7 dieną ir gegužės 8 dieną Birštone surengti Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai, į kuriuos susirinko savivaldybių švietimo bendruomenių atstovai, ekspertai ir programos koordinatoriai. Birštono savivaldybei renginyje atstovavo programos koordinatorė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė.

    Mokymuose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip tvarumo principus praktiškai perkelti į ugdymo įstaigų kasdienybę ir valdymą. Dalyviai aptarė įgyvendinimo pažangą, mokyklų įsivertinimo duomenų analizę bei pasirengimą naujam vertinimo etapui, akcentuojant lyderystę ir tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.

    Praktika švietimo įstaigose

    Dalis programos vyko Birštono švietimo įstaigose, kur dalyviai susipažino su realiais įsivertinimo proceso pavyzdžiais ir iššūkiais. Aplankytas Birštono vaikų lopšelis-darželis „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokykla, kur pagal taikomą metodiką atliktas bandomasis vertinimas.

    Vizitų metu analizuota įstaigų veikla, aptarti konkretūs sprendimai ir pateiktas tiesioginis grįžtamasis ryšys. Tokia praktinė dalis leido ne tik palyginti skirtingas patirtis, bet ir tiksliau suprasti, kuriose vietose mokykloms dažniausiai prireikia koordinatorių pagalbos.

    Diskusijos apie lyderystę ir partnerystes

    Diskusijoje Birštono savivaldybės didžiojoje salėje dalyvius pasveikino vicemeras Edvardas Citvaras. Jo teigimu, tvarumo ugdymas tampa vis labiau neatsiejamas nuo šiuolaikinės mokyklos, o realūs pokyčiai dažniausiai įvyksta tada, kai savivaldybės ir ugdymo įstaigos veikia kaip partneriai.

    „Tvari mokykla šiandien nebeapsiriboja pavienėmis iniciatyvomis, ji reikalauja nuoseklaus bendruomenės susitarimo ir bendradarbiavimo“, – sakė Edvardas Citvaras.

    Mokymų pabaigoje daug dėmesio skirta refleksijoms, gerosios patirties mainams ir planavimui, kaip sutartas idėjas pritaikyti skirtingų savivaldybių kontekste. Dalyviai aptarė, kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu, stiprinant darbą su mokyklomis ir aiškiau susiejant tvarumo tikslus su ugdymo rezultatais.

  • Biržuose pradedama invazinių šliužų kontrolė: gyventojų sutikimų seniūnijose laukiama iki gegužės 25 dienos

    Biržuose pradedama invazinių šliužų kontrolė: gyventojų sutikimų seniūnijose laukiama iki gegužės 25 dienos

    Biržų rajono savivaldybė patvirtino invazinės rūšies ispaninio ariono (Arion vulgaris) kontrolės ir naikinimo tvarką. Ja siekiama mažinti invazinių šliužų plitimą, apsaugoti biologinę įvairovę ir gyventojų daržus bei sodus.

    Pagal patvirtintą tvarką gyventojai, kuriems reikalinga pagalba, 2026 metais gegužės 13–25 dienomis kviečiami kreiptis į savo seniūniją ir pateikti nustatytos formos sutikimą. Sutikimai priimami tik atvykus į seniūniją.

    Pateikus sutikimus ir kitus reikalingus dokumentus, seniūnijos organizuos invazinių šliužų naikinimo darbus gyventojų valdomuose ar naudojamuose žemės sklypuose. Savivaldybė taip pat numato priemones viešosiose erdvėse, kur šliužai plinta lengviausiai.

    Ispaninis arionas laikomas viena agresyviausių invazinių rūšių, galinčių greitai daugintis ir išstumti vietines rūšis. Šie šliužai ypač nukenksmina daržovių daigus, lapines daržoves ir dekoratyvinius augalus, todėl didžiausia rizika išauga šiltuoju ir drėgnu sezonu.

    Gyventojams primenama, kad už invazinių šliužų kontrolę savo sklypuose atsakomybė tenka ir patiems šeimininkams. Tvarkoje akcentuojama, jog svarbu imtis priemonių laiku, kad šliužai neišplistų į kaimynines teritorijas ir viešąsias erdves.

    Naikinimui numatoma taikyti kompleksines priemones, derinant mechaninius būdus, biologines priemones ir teisės aktuose leidžiamus cheminius sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad dažniausiai efektyviausias būna kelių metodų derinys, parinktas pagal sklypo situaciją ir sezoniškumą.

  • Birštone susitiko rekordinis vyriausiųjų architektų būrys: ką savivaldybėms žada pokyčiai?

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone įvyko kasmetinė vyriausiųjų architektų konferencija, subūrusi savivaldybių vyriausiuosius architektus ir urbanistikos, teritorijų planavimo bei statybos specialistus iš visos Lietuvos. Renginį organizavo Aplinkos ministerija kartu su Birštono savivaldybe, o šiemet jis išsiskyrė rekordinio masto dalyvių skaičiumi – susirinko apie 170 profesionalų.

    Konferencijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Lietuvos architektų rūmų, Kultūros paveldo bei kitų institucijų atstovai. Dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras, o nuotoliniu būdu renginyje įžvalgomis dalijosi aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

    Kas savivaldybėms aktualiausia?

    Pagrindinis dėmesys konferencijoje skirtas savivaldybėms tiesiogiai „ant stalo“ gulintiems klausimams: urbanistikos sprendimų kokybei, teritorijų planavimo efektyvumui, statybų reguliavimo taikymui praktikoje ir būsto prieinamumo didinimui. Diskutuota, kaip suderinti gyventojų lūkesčius, viešąjį interesą ir realias savivaldybių galimybes sparčiai kintančioje ekonominėje bei demografinėje aplinkoje.

    Ne mažiau svarbi tema tapo žaliųjų infrastruktūrų plėtra ir atsparumo klimato kaitai sprendimai, kurie savivaldybėms vis dažniau virsta ne tik strateginiais tikslais, bet ir konkrečiais projektų bei finansavimo klausimais. Aptarta, kaip šiuos sprendimus integruoti į teritorijų planavimą ir viešąsias erdves, kad jie veiktų ne „popieriuje“, o kasdienėje miesto ar miestelio struktūroje.

    Skaitmenizavimas ir įstatymų pokyčiai

    Renginyje daug kalbėta apie teritorijų planavimo dokumentų ir statybą leidžiančių dokumentų procesų skaitmenizavimą. Savivaldybėms tai reiškia didesnį procesų skaidrumą ir greitesnę informacijos apytaką, tačiau kartu kelia reikalavimą stiprinti kompetencijas, vienodinti praktiką ir užtikrinti, kad sprendimai sistemoje atspindėtų realią situaciją vietoje.

    Taip pat aptarti numatomi Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo pokyčiai, kurie gali koreguoti savivaldybių darbų seką, atsakomybes ir terminus. Specialistai diskutavo, kaip pasirengti taikymui praktikoje, kad pasikeitimai netaptų papildoma administracine našta ir iš tiesų prisidėtų prie aiškesnio, prognozuojamesnio reguliavimo.

    Europos iniciatyvos ir praktiniai sprendimai

    Konferencijoje pristatytos Europos urbanistinės iniciatyvos ir galimybės savivaldybėms įgyvendinti tvarius bei inovatyvius sprendimus. Dalis diskusijų buvo orientuota į tai, kaip gerąsias praktikas pritaikyti skirtingo dydžio savivaldybėms, kur poreikiai panašūs, bet administraciniai ir finansiniai pajėgumai neretai skiriasi.

    Apvalaus stalo diskusijose dalyviai dalijosi patirtimi apie sudėtingiausias situacijas, kurios kyla derinant projektus, sprendžiant konfliktus dėl viešųjų erdvių, tankinimo, paveldosaugos ar susisiekimo infrastruktūros. Bendras akcentas išliko aiškus: kokybiška urbanistika vis dažniau priklauso ne vien nuo taisyklių, bet ir nuo institucijų bendradarbiavimo, aiškios komunikacijos bei nuoseklių sprendimų.

    Birštonas šiemet tapo erdve, kurioje profesionalai ne tik aptarė aktualijas, bet ir ieškojo praktinių atsakymų, kaip savivaldybėms veikti greičiau, tiksliau ir gyventojams suprantamiau. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda suvienodinti praktiką ir mažinti sprendimų skirtumus tarp skirtingų savivaldybių.

  • Biržuose trims dienoms ribos eismą J. Janonio gatvėje: kuria atkarpa geriau nevažiuoti

    Biržuose trims dienoms ribos eismą J. Janonio gatvėje: kuria atkarpa geriau nevažiuoti

    Biržų mieste 2026 metais gegužės 12–14 dienomis dėl paprastojo remonto darbų bus ribojamas eismas J. Janonio gatvės važiuojamojoje dalyje. Laikini apribojimai galios ir pėstiesiems, ir motorinėms bei kitoms transporto priemonėms.

    Remonto darbai vyks J. Janonio gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Vilniaus gatve iki pėsčiųjų tilto per Apaščios upę, esančio gatvės gale. Vairuotojams ir vietos gyventojams rekomenduojama šią atkarpą suplanuotu laiku aplenkti.

    Numatoma, kad nurodytomis dienomis bus gruntuojama važiuojamoji dalis, įrengiama raudono asfalto danga ir montuojamos eismo saugumo priemonės. Dėl darbų technikos ir dangos įrengimo gatvėje gali susidaryti laikini susiaurėjimai ar trumpalaikiai uždarymai.

    Gyventojų prašoma tomis dienomis automobilių nepalikti tvarkomoje gatvės atkarpoje ir rinktis gretimas gatves ar kitas leistinas stovėjimo vietas. Taip pat svarbu laikytis laikinai įrengtų kelio ženklų nurodymų ir įvertinti, kad pėsčiųjų judėjimas darbo zonoje gali būti nukreiptas apylankomis.

    Už galimus laikinus nepatogumus atsiprašoma, o eismo dalyviams primenama planuojant maršrutus iš anksto pasitikrinti situaciją vietoje. Po darbų turėtų pagerėti dangos būklė ir eismo saugumas šioje Biržų miesto dalyje.

  • Biržų rajono VVG skelbia kvietimus: iki birželio 15 dienos priimamos paraiškos bendruomeniniam ir socialiniam verslui

    Biržų rajono VVG skelbia kvietimus: iki birželio 15 dienos priimamos paraiškos bendruomeniniam ir socialiniam verslui

    Biržų rajono vietos veiklos grupė (VVG) paskelbė du kvietimus teikti vietos projektus, skirtus bendruomeniniam ir socialiniam verslui kurti bei plėsti. Paraiškos priimamos pagal vietos plėtros strategiją „Biržų rajono kaimo vietovių vietos plėtros strategija 2025-2029 m.“

    Pagal kvietimą Nr. 6 „Bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra“ laukiamos iniciatyvos, kurios stiprina vietos bendruomenių ekonominį aktyvumą ir kuria naujas paslaugas ar produktus. Tokie projektai paprastai orientuojasi į vietos poreikius ir siekia ilgalaikio veiklos tęstinumo.

    Kvietimas Nr. 7 „Sumanių verslumo iniciatyvų ir (arba) paslaugų kūrimas bei įgyvendinimas“ skirtas socialiniam verslui. Šioje priemonėje akcentuojamas ne tik ekonominis gyvybingumas, bet ir aiški socialinė nauda, pavyzdžiui, paslaugų prieinamumo didinimas ar tikslinių grupių įtrauktis į veiklas.

    Abu kvietimai galioja nuo 2026 metų gegužės 11 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų birželio 15 dienos 23.59 valandos. Paraiškas planuojantiems teikti pareiškėjams rekomenduojama neatidėlioti: dažniausiai daugiausia laiko užima dokumentų parengimas, projekto biudžeto pagrindimas ir suplanuotų rezultatų įrodymas.

    Kvietimų sąlygos, reikalaujami dokumentai ir kita aktuali informacija skelbiama Biržų rajono VVG interneto svetainėje. Dėl konsultacijų galima kreiptis į Biržų rajono VVG J. Janonio g. 2, Biržuose, telefonu (0 450) 31 551 arba el. paštu info@birzuvvg.lt.

    „Kvietimai skirti paskatinti realias, vietos poreikius atliepiančias iniciatyvas, kurios kuria vertę bendruomenei ir stiprina kaimo vietovių gyvybingumą“, – teigiama Biržų rajono vietos veiklos grupės informacijoje.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.

  • Biržuose planuojamas naujas daugiabutis Vėjo g. 30: kur ir kada gyventojai gali teikti pastabas

    Biržuose planuojamas naujas daugiabutis Vėjo g. 30: kur ir kada gyventojai gali teikti pastabas

    Biržų rajono savivaldybė praneša pradedanti rengti gyvenamosios paskirties daugiabučio namo statybos projektą Biržuose, Vėjo gatvėje 30. Procedūros vykdomos pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 nuostatas, numatančias visuomenės informavimą ir dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus.

    Numatomas objektas priskiriamas daugiabučių pastatų paskirties grupei, o statybos rūšis įvardijama kaip naujo statinio statyba. Žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas kaip daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Sklypas, kuriame planuojama statyba, turi kadastro numerį 3604/0039:152 Biržų miesto kadastro vietovėje. Statytoju įvardijama Biržų rajono savivaldybė, kurios buveinė yra Vytauto gatvėje 38, Biržuose.

    Projektuotojas – „Synergy Solutions“, projekto vadovas – Justinas Dūda. Savivaldybė nurodo, kad gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys su projektiniais pasiūlymais gali susipažinti nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos Infostatyba sistemoje ir Biržų rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Pasiūlymus dėl projektinių sprendinių galima teikti raštu iki 2026 metų gegužės 28 dienos 15.00 valandos, taip pat viešo susirinkimo metu. Teikiant pastabas privaloma nurodyti vardą, pavardę arba organizacijos pavadinimą, adresą, kitus ryšio duomenis, datą ir argumentus, kuriais grindžiamas pasiūlymas.

    Viešas susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną 15.00 valandos, nuotoliniu būdu tiesioginės vaizdo transliacijos forma. Savivaldybė primena, kad tokie svarstymai yra vienas pagrindinių etapų, kai visuomenė dar gali daryti įtaką planuojamo projekto sprendiniams iki galutinių projektavimo ir leidimų procedūrų.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško Kultūros ir turizmo skyriaus vyresniojo specialisto: terminas iki gegužės 22 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė ieško Kultūros ir turizmo skyriaus vyresniojo specialisto: terminas iki gegužės 22 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė atranką į Kultūros ir turizmo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Skelbime nurodoma, kad paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 22 dienos imtinai.

    Šios pareigos paprastai apima kultūros iniciatyvų koordinavimą, turizmo projektų įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su vietos įstaigomis bei organizatoriais. Tikslios funkcijos ir reikalavimai pateikiami oficialiame valstybės tarnybos atrankos aprašyme.

    Tokio profilio specialisto paieška dažnai siejama su savivaldybių poreikiu stiprinti renginių planavimą, kultūros paslaugų prieinamumą ir kryptingą vietovės pristatymą lankytojams. Pastaraisiais metais daugėja projektinio darbo, komunikacijos ir partnerysčių, todėl kandidatams neretai svarbūs ir viešųjų ryšių bei planavimo įgūdžiai.

    Norintys dalyvauti atrankoje turėtų įvertinti, ar atitinka kvalifikacinius reikalavimus, ir dokumentus pateikti per oficialią valstybės tarnybos atrankų sistemą. Artėjant terminui verta neatidėlioti, nes daliai kandidatų papildomai prireikia pažymų ar patikslintų dokumentų.