CP v2

Category: Regionai

  • Marijampolės savivaldybė aiškina D.U.K.: kur kreiptis, kaip gauti pagalbą ir kokie kontaktai svarbiausi

    Marijampolės savivaldybės administracijos D.U.K. skiltis skirta greitam orientavimuisi, kai gyventojams prireikia kontaktų, nuotolinės pagalbos ar aiškaus atsakymo, kur kreiptis dėl paslaugų. Toks formatas vis dažniau pasirenkamas savivaldybėse, nes leidžia sumažinti skambučių srautus ir pagreitinti informacijos paiešką.

    Puslapyje pateikiami pagrindiniai savivaldybės administracijos kontaktai ir adresas J. Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje. Nurodomi telefono numeriai ir elektroninio pašto adresas, taip pat pateikiama nuoroda į dažniausiai užduodamų klausimų puslapį, kuriame gyventojai gali rasti aktualią informaciją vienoje vietoje.

    Šalia įprastų kontaktų išskiriama ir nuotolinės pagalbos galimybė, kuri ypač aktuali tais atvejais, kai žmogui reikia techninės konsultacijos ar pagalbos pateikiant dokumentus elektroniniu būdu. Tokios priemonės pastaraisiais metais tapo svarbios siekiant, kad paslaugos būtų pasiekiamos ir tiems, kurie negali atvykti gyvai.

    Atskirai pateikiama informacija apie prieinamumą ir galimybę teikti prieinamumo paraišką. Tai susiję su viešųjų institucijų pareiga užtikrinti, kad skaitmeninė informacija ir paslaugos būtų prieinamos kuo platesniam žmonių ratui, įskaitant asmenis su negalia ar naudojančius pagalbines technologijas.

    Puslapyje taip pat paaiškinama slapukų naudojimo tvarka: nurodoma, kad būtini slapukai reikalingi svetainės veikimui, o kiti slapukai siejami su lankomumo analize ar trečiųjų šalių turiniu. Akcentuojama, kad dalis funkcinių ir reklaminių slapukų šiuo metu nėra naudojami, o nustatymus galima keisti slapukų valdymo puslapyje.

  • Marijampolės civilinė sauga: kur ieškoti įspėjimų, pagalbos ir veiksmų plano krizei ištikus

    Marijampolės savivaldybės svetainėje publikuojama civilinės saugos skiltis, skirta gyventojams greitai rasti aktualius įspėjimus ir informaciją apie veiksmus ekstremaliosios situacijos metu. Tokia informacija ypač svarbi, kai pranešimai keičiasi greitai, o žmonėms reikia aiškių instrukcijų vienoje vietoje.

    Skiltyje numatyta galimybė rodyti skubius pranešimus ir informacinius įrašus, kurie gali būti atnaujinami realiu laiku. Tai leidžia savivaldybei operatyviai informuoti apie grėsmes, rekomendacijas gyventojams ir paslaugų teikimo pokyčius, kai sutrinka įprastas gyvenimo ritmas.

    Praktiškai civilinė sauga apima ne tik perspėjimą, bet ir pasirengimą: ką daryti gavus pranešimą, kur kreiptis pagalbos, kaip veikti nutrūkus ryšiui ar elektros tiekimui, kaip pasirūpinti šeima ir pažeidžiamais artimaisiais. Tokie paaiškinimai ir kontaktai savivaldybės kanaluose padeda sumažinti sumaištį, kai svarbiausia yra laikas ir aiškus planas.

    Gyventojams svarbu iš anksto išsisaugoti savivaldybės kontaktus, o kilus klausimams naudotis oficialiai nurodytais telefono numeriais ir elektroniniu paštu. Krizės atveju patikimiausi yra savivaldybės, atsakingų tarnybų ir valstybės institucijų pranešimai, todėl verta tikrinti informaciją keliuose oficialiuose kanaluose.

    Pačioje svetainėje taip pat pateikiama informacija apie pasiekiamumą ir kitas nuorodas, susijusias su paslaugomis, tačiau civilinės saugos kontekste svarbiausia yra greitai randami pranešimai ir aiškūs kontaktai. Rekomenduojama periodiškai pasitikrinti, ar turite atnaujintą šeimos veiksmų planą ir būtiniausių priemonių rezervą bent kelioms paroms.

  • Marijampolės savivaldybė primena gyventojams: kur kreiptis ir kokie kontaktai aktualūs kasdien

    Marijampolės savivaldybės administracija skelbia gyventojams svarbiausią praktinę informaciją: kur ir kaip susisiekti, kai reikia greitos konsultacijos, dokumentų pateikimo ar bendrų paslaugų paaiškinimų. Aktualiausi kontaktai nurodomi savivaldybės interneto svetainėje, todėl gyventojams rekomenduojama periodiškai pasitikrinti, ar nepasikeitė telefono numeriai ar priėmimo tvarka.

    Gyventojų aptarnavimas vyksta savivaldybės administracijos patalpose Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje 1. Pagrindinis bendrasis telefono numeris yra +370 343 90 011, taip pat nurodomas papildomas numeris +370 343 90 062, kuriuo galima kreiptis dėl informacijos ar nukreipimo į atsakingus specialistus.

    Elektroniniam susisiekimui pateikiamas oficialus el. pašto adresas administracija@marijampole.lt. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad siunčiant paklausimus el. paštu verta aiškiai nurodyti temą, trumpai aprašyti situaciją ir, jei reikia, pridėti susijusius dokumentus, kad atsakymas būtų pateiktas greičiau.

    Šalia kontaktų savivaldybės svetainėje pateikiama ir su prieinamumu susijusi informacija, įskaitant galimybę pateikti prieinamumo paraišką. Tai aktualu gyventojams, kurie susiduria su kliūtimis naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, ieškant informacijos ar naršant savivaldybės puslapius.

    Taip pat nurodoma nuotolinės pagalbos galimybė, kuri kai kuriais atvejais leidžia greičiau išspręsti techninius klausimus ar padėti gyventojui atlikti veiksmus elektroninėje aplinkoje. Prieš jungiant nuotolinę pagalbą rekomenduojama įsitikinti, kad kreipiamasi per oficialiai savivaldybės kanaluose pateiktą sprendimą ir laikomasi asmens duomenų saugumo principų.

    Gyventojams primenama, kad savivaldybės svetainėje naudojami slapukai, kurie reikalingi pagrindinėms funkcijoms užtikrinti ir lankomumo statistikai analizuoti. Slapukų nustatymus galima valdyti atskirame slapukų valdymo puslapyje, o nesutikus su nebūtinų slapukų naudojimu dalis funkcijų gali veikti ribotai.

  • Gestų kalba Marijampolėje: kaip savivaldybė didina prieinamumą ir ką tai reiškia gyventojams

    Marijampolės savivaldybė plečia gestų kalbos informacijos prieinamumą internete, kad klausos negalią turintys gyventojai svarbiausias žinias galėtų gauti jiems patogia forma. Tokie sprendimai tampa vis dažnesni viešajame sektoriuje, nes skaitmeninės paslaugos turi būti vienodai pasiekiamos visiems.

    Savivaldybių svetainėse gestų kalbos turinys dažniausiai pateikiamas vaizdo įrašais, kurie padeda suprasti pagrindinę informaciją apie paslaugas, kontaktus, dokumentų pateikimą ir kitus kasdienius klausimus. Tai ypač aktualu ten, kur anksčiau buvo remiamasi tik rašytiniu tekstu, ne visada patogiu žmonėms, kurių gimtoji kalba yra gestų kalba.

    Kas keičiasi gyventojams?

    Gyventojams tai reiškia paprastesnį savivaldybės paslaugų pasiekiamumą ir aiškesnę komunikaciją, kai reikia greitai rasti atsakymą ar susisiekti su administracija. Praktikoje gestų kalbos turinys prisideda prie didesnio savarankiškumo ir mažina situacijų, kai būtinas tarpininkas.

    Kartu tai padeda savivaldybei geriau atliepti prieinamumo reikalavimus ir gerinti naudotojų patirtį. Įprastai tokiose svetainėse taip pat pateikiama prieinamumo paraiška, kuri leidžia pranešti apie kliūtis ir paprašyti pritaikymų.

    Prieinamumas apima ne tik vaizdą

    Skaitmeninis prieinamumas nėra vien gestų kalbos vaizdo įrašai. Jis apima ir aiškią puslapių struktūrą, patogų naršymą klaviatūra, suprantamas formuluotes, tekstų alternatyvas bei suderinamumą su ekrano skaitytuvais.

    Ne mažiau svarbi tema yra trečiųjų šalių turinys, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformų įskiepiai. Jie gali turėti įtakos privatumo nustatymams ir slapukų valdymui, todėl institucijos vis dažniau atskirai informuoja, kokie slapukai naudojami ir ką reiškia jų pasirinkimas.

    Kodėl tai tampa standartu?

    Viešasis sektorius vis labiau orientuojasi į paslaugų prieinamumą kaip į kokybės kriterijų, o ne papildomą funkciją. Augant skaitmeninių paslaugų apimtims, prieinamumo sprendimai tampa būtini, kad žmonės galėtų lygiaverčiai naudotis informacija ir paslaugomis.

    Marijampolės pavyzdys rodo kryptį, kuri svarbi ne tik vienai savivaldybei. Kuo daugiau oficialios informacijos pateikiama suprantamomis, skirtingiems poreikiams pritaikytomis formomis, tuo mažiau barjerų atsiranda kasdienėse situacijose.

  • Kas yra lengvai suprantama kalba ir kodėl savivaldybės ja vis dažniau pateikia informaciją?

    Lengvai suprantama kalba yra informacijos pateikimo būdas, kai tekstas rašomas paprastais žodžiais, trumpais sakiniais ir aiškia struktūra. Ji skirta tam, kad žmonės greičiau suprastų svarbią informaciją ir galėtų priimti sprendimus be papildomos pagalbos. Toks rašymo būdas ypač svarbus, kai kalbama apie teises, paslaugas ar dokumentus.

    Ši praktika vis dažniau taikoma savivaldybėse, nes daliai gyventojų standartinė administracinė kalba yra per sudėtinga. Lengvai suprantama kalba padeda žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, vyresnio amžiaus gyventojams, lietuvių kalbos besimokantiems asmenims, taip pat tiems, kurie skuba ir nori esmę suprasti iš karto. Tai prisideda prie didesnio viešųjų paslaugų prieinamumo ir mažina riziką, kad žmogus nesupras jam aktualių procedūrų.

    Kur ji naudojama dažniausiai

    Dažniausiai lengvai suprantama kalba taikoma socialinių paslaugų, išmokų, negalios nustatymo, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos ir būsto klausimų informacijoje. Tokiose temose žmonėms svarbu greitai rasti atsakymus, kokius dokumentus pateikti, kur kreiptis ir kokie terminai taikomi. Aiški kalba sumažina klaidų skaičių ir sutrumpina laiką, kurio reikia konsultacijoms.

    Kita sritis yra ekstremalios situacijos ir civilinė sauga, kai pranešimai turi būti suprantami per kelias sekundes. Kuo paprastesnė formuluotė, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės teisingai sureaguos. Dėl to aiškus informavimas tampa ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimu.

    Kaip atpažinti gerai parašytą tekstą

    Lengvai suprantamas tekstas paprastai turi aiškų pavadinimą, trumpas pastraipas ir nuoseklią mintį. Vengiama perteklinių įterpinių, sudėtingų sąvokų ir ilgų sakinių, o jei specialus terminas būtinas, jis paaiškinamas paprastai. Taip pat dažnai naudojami konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, ką žmogus turi padaryti pirmiausia ir kur kreiptis toliau.

    Prie tokio turinio neretai pridedamos iliustracijos ar piktogramos, kurios padeda greičiau susigaudyti. Vis dėlto svarbiausia išlieka tekstas, nes būtent jis turi tiksliai perteikti informaciją ir nepalikti dviprasmybių. Savivaldybėms tai reiškia ir didesnę atsakomybę už formuluotes, kad gyventojai nebūtų suklaidinti.

    Kodėl tai tampa standartu

    Viešajame sektoriuje stiprėja požiūris, kad informacija turi būti ne tik paskelbta, bet ir realiai suprantama. Prieinamumas apima ne vien techninius sprendimus interneto svetainėse, bet ir kalbos aiškumą. Dėl to daugėja atvejų, kai tekstus rengia ne vien komunikacijos specialistai, o turinį peržiūri ir žmonės, kuriems toks formatas yra aktualiausias.

    Praktikoje tai taip pat duoda apčiuopiamos naudos institucijoms: mažėja pasikartojančių užklausų, skambučių ir vizitų dėl elementarių paaiškinimų, o gyventojai dažniau teisingai užpildo prašymus. Ilgainiui tai gali gerinti paslaugų kokybę ir didinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

    Lengvai suprantama kalba nereiškia supaprastinimo iki netikslumo. Tai būdas sudėtingą informaciją parašyti taip, kad ji būtų tiksli, bet prieinama didesnei visuomenės daliai. Dėl to ši kryptis vis dažniau tampa ne išimtimi, o nauju standartu savivaldybių ir kitų institucijų komunikacijoje.

  • Mamos dienos proga: mero sveikinimas ir priminimas, kodėl dėmesys mamoms svarbus kasdien

    Mamos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl daugelyje savivaldybių šia proga skelbiami oficialūs vadovų sveikinimai gyventojams. Tokie kreipimaisi paprastai akcentuoja padėką mamoms, globėjoms ir visiems, kurie kasdien rūpinasi vaikais bei šeimomis.

    Savivaldybės meras sveikinime pabrėžia bendruomeniškumą ir kviečia šią dieną skirti artumui, pokalbiui ir dėmesiui. Pasak jo, Mamos diena yra proga ne tik pasveikinti, bet ir prisiminti, kad emocinė parama šeimoje daro ilgalaikę įtaką vaikų savijautai ir tarpusavio santykiams.

    „Nuoširdžiai sveikinu visas mamas Mamos dienos proga. Tegul ši diena būna kupina šilumos, artimųjų dėmesio ir paprastų, bet brangių akimirkų“, – sakė meras.

    Pastaraisiais metais viešajame diskurse vis dažniau kalbama apie tėvystės ir motinystės emocinį krūvį, taip pat apie poreikį šeimoms lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad prasmingas dėmesys svarbus ne tik per šventes, todėl sveikinimai neretai tampa ir subtiliu priminimu pasirūpinti vieni kitais kasdien.

    Mero kreipimasis taip pat ragina prisiminti mamas, kurios šią dieną sutinka vienos, ir parodyti joms daugiau žmogiško artumo. Bendruomenės nariai kviečiami rasti laiko aplankyti, paskambinti ar tiesiog pasiteirauti, kaip laikosi artimieji.

  • Vilnius baigė 2025 metų jaunimo tyrimus: ką rodo duomenys ir kur reikės keisti politiką?

    Du tyrimai, skirti sprendimams

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus jaunimo politikos centru 2025 metais įgyvendino du tyrimus, kuriais siekta sustiprinti įrodymais grįstą jaunimo politiką. Jie apėmė jaunimo politikos kokybės vertinimą ir jaunimo situacijos mieste analizę.

    Abiejų tyrimų tikslas buvo ne tik aprašyti padėtį, bet ir suteikti pagrindą konkretiems sprendimams: kaip geriau planuoti paslaugas, kur nukreipti finansavimą ir kaip tikslinti priemones skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Jaunimo politikos kokybės vertinimas

    Jaunimo politikos kokybės vertinimo tyrimas orientuotas į tai, kaip Vilniuje formuojama ir įgyvendinama jaunimo politika, ir kur jos grandys veikia efektyviausiai. Tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto tyrėjai, remdamiesi nacionaliniu lygmeniu patvirtinta ir Vilniui pritaikyta metodika.

    Duomenys rinkti kokybiniais metodais: pusiau struktūruotais interviu ir fokus grupėmis su jaunimo politiką formuojančiais bei įgyvendinančiais dalyviais. Tokia prieiga leidžia ne tik fiksuoti problemas, bet ir suprasti jų priežastis, pavyzdžiui, koordinavimo spragas ar informacijos perdavimo trūkumus.

    Įgyvendinimas vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: parengtas tyrimo dizainas, atlikta esamų duomenų analizė, įvykdytas empirinis etapas ir parengta ataskaita. Tyrimo pagrindu suformuluotos rekomendacijos, nukreiptos į kokybės, efektyvumo ir praktinio įgyvendinimo stiprinimą.

    Jaunimo situacijos identifikavimas

    Antrasis tyrimas buvo skirtas jaunimo situacijos identifikavimui, siekiant visapusiškai įvertinti jaunų žmonių padėtį Vilniuje ir sprendimus grįsti duomenimis. Tyrimas atliktas remiantis Jaunimo reikalų agentūros parengta metodika.

    Šiuo atveju akcentuota antrinių duomenų analizė ir kiekybinio tyrimo rezultatų interpretavimas, kuriuos surinko nepriklausoma tyrimų organizacija. Tokia struktūra leidžia palyginti Vilniaus rodiklius platesniame kontekste ir aiškiau matyti, kur miestas išsiskiria, o kur atsilieka.

    Tyrimas taip pat vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: išgryninti poreikiai, adaptuota metodika, surinkti ir išanalizuoti antriniai duomenys, įvertinti kiekybiniai rezultatai ir parengta ataskaita. Išvados ir rekomendacijos numatytos kaip praktinis pagrindas tobulinti priemones, kurios atliepia skirtingus jaunimo poreikius.

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad tyrimų rezultatai turėtų tapti atspirties tašku planuojant tolesnius sprendimus ir vertinant, ar jaunimo politika pasiekia tuos, kam ji labiausiai reikalinga. Toks duomenimis grįstas modelis vis dažniau tampa standartu savivaldybėms, siekiančioms aiškiai pamatuojamo poveikio.

  • Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje gegužės 4 dieną 17 valandą planuojama Šv. Florijono skvero atidarymo šventė Naujamiestyje. Atnaujinta erdvė dedikuota ugniagesių temai, o renginio metu numatytas ir gyvas kūrybinis procesas.

    Vienu pagrindinių akcentų taps menininko Dariaus Janonio iniciatyva: iki šiol buvusi tuščia siena šventės metu virs ugniagesių tematikos meno kūriniu. Organizatoriai kviečia prisidėti ir vilniečius, kad piešinys taptų bendruomenės įsitraukimo ženklu.

    Skvere įrengti nauji pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto zona ir mažosios architektūros elementai. Vaikų erdvės pritaikytos ugniagesių tematikai, o dalis informacijos apie priešgaisrinę saugą pateikiama ir Brailio raštu.

    „Šv. Florijono skverą kūrėme kaip gyvybingą bendruomenės traukos tašką, skirtą tiek poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo programoje numatyta gaisrinės technikos ekspozicija, ugniagesių gelbėtojų pasirodymai, ugnies gesinimo simuliacija ir praktiniai mokymai, kaip naudotis gesintuvu. Tokie užsiėmimai vis dažniau įtraukiami į miesto renginius, nes civilinės saugos įgūdžiai vertinami kaip kasdienė, o ne tik ekstremalių situacijų tema.

    Mažųjų lauks vaikiška trasa, pasirodymai ir įvairios pramogos, o paaugliams bei suaugusiesiems žadamos sportinės varžybos. Skvero pristatymas orientuotas į šeimas, tačiau kartu siekia parodyti, kaip viešosios erdvės gali veikti ir kaip edukacijos vietos.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad idėja buvo derinama prie vietos gyventojų poreikių ir to, ką jie nori matyti kasdienėje aplinkoje. Anksčiau menkai naudojama teritorija, kuri dažnai atlikdavo tik tranzitinę ar šunų vedžiojimo funkciją, dabar transformuota į teminę poilsio ir veiklų erdvę.

    Šventės partneriais įvardijama Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o renginyje taip pat numatytos vaišės ir rėmėjų veiklos. Organizatoriai akcentuoja, kad atidarymas kvies ne tik apžiūrėti atnaujintą skverą, bet ir patirti, kaip kuriamas naujas miesto akcentas realiu laiku.

  • Balandžio 30 dieną šalyje kauks sirenos: bus tikrinama gyventojų perspėjimo sistema

    Trečiadienį, balandžio 30 dieną, Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Nuo 11.52 valandos iki 11.55 valandos daugelyje vietovių bus girdimas sirenų signalas.

    Patikrinimo metu bus įjungtas garsinis pranešimas, skirtas informuoti, kad vykdomas sistemos testas. Užbaigus sirenų įjungimą, gyventojams per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei regionines ir vietines radijo stotis bus pateikiama informacija ir rekomendacijos.

    Kartu su sirenų patikra numatyta išsiųsti ir trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus. Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos ne visada parodo įrenginiai, kuriuose išjungta perspėjimų priėmimo funkcija.

    Specialistai primena, kad tokios patikros reikalingos įvertinti, ar perspėjimo kanalai veikia sklandžiai ir pasiekia gyventojus realiomis sąlygomis. Praktika rodo, kad svarbiausia grandis čia yra ne tik sirenos ar transliacijos, bet ir žmonių įpročiai laiku atkreipti dėmesį į pranešimus bei žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojų prašoma apie planuojamą sirenų patikrinimą informuoti artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones ir tuos, kuriems garsiniai signalai gali sukelti nerimą. Jei pranešimas telefonu nepasiekia, verta pasitikrinti perspėjimų nustatymus įrenginyje.

  • Ruzguose atidarytas „Širdies kartų“ muziejus: trejus metus rinkti eksponatai tapo gyva atmintimi

    Ruzguose gegužės 2 dieną duris atvėrė „Širdies kartų“ muziejus – bendruomenės iniciatyva sukurta erdvė, kurioje kaupiami vietos žmonių šeimų pasakojimai, buities daiktai ir fotografijos. Atidarymas sutapo su artėjančia Motinos diena, todėl renginyje netrūko padėkų šeimoms ir kartų ryšį stiprinančių akcentų.

    Naujoji erdvė siekia ne tik pristatyti praeitį, bet ir ją „įdarbinti“ šiandienai: muziejus planuojamas kaip vieta susitikimams, edukacijoms ir vietos istorijos pažinimui. Tokie maži, vietos žmonių kuriami muziejai pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau tampa bendruomeniškumo centru, o ne vien eksponatų saugykla.

    Atidaryme dalyvavę svečiai pabrėžė, kad muziejaus atsiradimas yra nuoseklaus darbo rezultatas. Susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Ruzgų bendruomenės pirmininkė Jūratė Statkuvienė, dėkodamos už istorinės atminties išsaugojimą ir iniciatyvumą.

    „Kai žmonės atneša šeimos relikvijas, jie perduoda ne tik daiktus, bet ir pasitikėjimą, kad jų istorija bus išgirsta“, – sakė Jūratė Statkuvienė.

    Muziejaus idėjos iniciatorė yra J. Statkuvienė, o eksponatai rinkti trejus metus. Gyventojai dovanojo papuošalų, namų apyvokos reikmenų, drabužių, nuotraukų ir kitų šeimos relikvijų, kurios liudija krašto kasdienybę, tradicijas ir gyvenimo būdą skirtingais laikotarpiais.

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ ir kiti atlikėjai. Bendruomenė tikisi, kad „Širdies kartų“ muziejus taps vieta, į kurią norėsis sugrįžti ne tik dėl eksponatų, bet ir dėl gyvo pasakojimo apie žmones, kūrusius šį kraštą.