CP v2

Category: Regionai

  • Pagėgių krašto jubiliatai kovą: 95, 90 ir 85 metų sukaktys bei gyvenimo istorijos

    Pagėgių krašto jubiliatai kovą: 95, 90 ir 85 metų sukaktys bei gyvenimo istorijos

    Kovas Pagėgių savivaldybėje tradiciškai paženklintas prasmingomis sukaktimis, kai bendruomenė pagerbia garbaus amžiaus jubiliatus. Tokios progos primena ne tik metus, bet ir žmonių nueitą kelią, jų darbus, šeimas bei indėlį į krašto gyvenimą.

    Šiemet išskirtinės sukaktys paminėtos Pagėgiuose, Natkiškiuose ir Vilkyškiuose. Jubiliejai tampa proga sustoti, padėkoti už gyvenimo patirtį ir pasidžiaugti artimųjų dėmesiu, kuris vyresniame amžiuje dažnai yra svarbiausia dovana.

    95 metų sukaktis Pagėgiuose

    Pagėgiuose gyvenanti Morta Kasiulienė kovo 11 dieną paminėjo 95 metų jubiliejų. Ji kilusi iš Žygaičių, o į Pagėgių kraštą atvyko po karo, kai daugeliui šeimų teko iš naujo kurti kasdienybę ir namus.

    M. Kasiulienė augo su dviem seserimis, vėliau užaugino du sūnus, o šiandien džiaugiasi anūko dėmesiu. Didžiąją gyvenimo dalį ji dirbo medicinos sesele, rūpinosi žmonėmis ir savo darbu prisidėjo prie bendruomenės gerovės.

    Natkiškiuose paminėtas 80 metų jubiliejus

    Natkiškiuose gyvenanti Elena Endriukaitienė kovo 21 dieną sutiko 80-ąjį gimtadienį. Ji gimė Giegždų kaime, augo Natkiškiuose gausioje šeimoje su keturiomis seserimis ir broliu.

    E. Endriukaitienė užaugino tris dukras ir sūnų, taip pat globojo dar vieną vaiką, tad su meile ir atsakomybe augino penkis vaikus. Didžiąją gyvenimo dalį ji dirbo pieninės laboratorijoje, kur reikėjo kruopštumo ir atsakingo požiūrio.

    Dar trys sukaktys: 85 ir du 90 metų jubiliejai

    Pagėgiuose gyvenanti Ona Arasamavičiutė kovo 13 dieną paminėjo 85-ąją gimimo dieną. Į Pagėgių socialinės globos namus ji atvyko 2012 metais iš Saulių kaimo, Natkiškių seniūnijos, ir nuo tada ši vieta tapo jos kasdieniais namais.

    Nuo vaikystės turėdama klausos ir kalbos negalią, O. Arasamavičiutė yra rami ir santūri, tačiau išsiskiria švelnumu ir nuoširdumu. Bendruomenėje ji vertinama už kantrybę ir gebėjimą kurti jaukią aplinką vien buvimu šalia.

    Jadvyga Jokubauskienė Pagėgiuose kovo 14 dieną atšventė 90 metų jubiliejų. Ji kilusi iš Žemaičių Naumiesčio ir augo devynių vaikų šeimoje, todėl nuo mažens pažino atsakomybę bei darbštumą.

    J. Jokubauskienė dirbti pradėjo anksti, vėliau darbavosi raštinėje ir tarnavo bažnyčioje. Ji užaugino dvi dukras, džiaugiasi penkiais anūkais ir keturiais proanūkiais, o artimieji ją apibūdina kaip pareigingą ir tvirtų vertybių žmogų.

    Vilkyškiuose gyvenanti Ona Kunšteinienė kovo 28 dieną sutiko 90-ąją gimimo dieną. Į Pagėgių kraštą ji atsikraustė 1959 metais iš Skirsnemunės, o didžiąją gyvenimo dalį skyrė šeimai ir namams.

    O. Kunšteinienė užaugino tris vaikus, džiaugiasi keturiais anūkais ir trimis proanūkiais. Artimieji pabrėžia jos kantrybę ir gebėjimą sutelkti šeimą, o tokios sukaktys tampa proga įvardyti tai, kas dažnai lieka nutylėta kasdienybėje.

    Jubiliatų pasveikinti atvyko Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir seniūnijų vadovai: Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė, Vilkyškių seniūnijos seniūnas Darius Jurkšaitis bei Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė.

    Tokie vizitai dažnai tampa svarbiu dėmesio ženklu vyresnio amžiaus žmonėms, o kartu primena bendruomenei apie pagarbą ilgaamžiškumui, gyvenimo patirčiai ir paprastiems kasdieniams darbams, kuriais kuriamas krašto tvirtumas.

  • Pagėgiuose startuoja SVV paramos kvietimas: iki 1 500 eurų ir aiškūs prioritetai paraiškoms

    Pagėgiuose startuoja SVV paramos kvietimas: iki 1 500 eurų ir aiškūs prioritetai paraiškoms

    Pagėgių savivaldybės administracija paskelbė kvietimą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikti paraiškas finansinei paramai iš savivaldybės biudžeto. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 7 dienos iki 2026 metų gegužės 8 dienos 15.45 valandos.

    Didžiausia įprastinė parama vienam pareiškėjui siekia iki 1 500 eurų, o ją galima gauti ne dažniau kaip kartą per trejus kalendorinius metus. Tai reiškia, kad finansavimą gavę 2024 ar 2025 metais, 2026 metų kvietime dalyvauti negali.

    Parama teikiama kompensavimo būdu, todėl dengiama dalis jau patirtų išlaidų per 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo dienos imtinai. Išlaidos paprastai vertinamos be pridėtinės vertės mokesčio, išimtis taikoma tais atvejais, kai pareiškėjas nėra PVM mokėtojas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo apibrėžimą, o registracijos vieta, deklaruota gyvenamoji vieta ir vykdoma veikla yra Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Dirbantiems su verslo liudijimu arba pagal individualios veiklos pažymą numatyta sąlyga, kad veikla turi būti įregistruota ne trumpesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui per kalendorinius metus.

    Taip pat būtina neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir Pagėgių savivaldybės biudžetui. Šis reikalavimas praktikoje dažniausiai yra vienas svarbiausių, nes net ir nedidelės skolos gali tapti pagrindu atmesti paraišką.

    Finansavimas neskiriamas, jei pareiškėjas yra bankrutuojantis, likviduojamas ar restruktūrizuojamas, taip pat jei tai valstybės ar savivaldybės įmonė arba įmonė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip pusė įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Atskirai pabrėžiama, kad parama nenumatyta ir tiems, kurie anksčiau gavo paramą, bet neįvykdė įsipareigojimų.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Viena dažniausiai pasirenkamų priemonių yra naujai įkurtos darbo vietos rėmimas: už vieną darbo vietą gali būti skiriama iki 1 000 eurų, o įsipareigojama ją išlaikyti ne trumpiau kaip dvejus metus. Kelių darbo vietų atveju bendra suma gali augti, tačiau kartu didėja ir pareigos užtikrinti, kad darbuotojų skaičius nemažėtų.

    Kvietime numatytas ir dalinis įrangos, darbo įrankių, patalpų įrengimo ar atnaujinimo medžiagų kompensavimas. Įrangai gali būti kompensuojama iki 50 proc. išlaidų, o patalpų įrengimo ar atnaujinimo medžiagoms ir priemonėms taikomas mažesnis, iki 20 proc. kompensavimo intensyvumas, abiem atvejais numatant iki 1 000 eurų ribą.

    Taip pat numatyta parama pradinių steigimosi išlaidų kompensavimui, verslo planų ir paraiškų rengimo išlaidoms, dalyvavimui parodose ar mokymuose, interneto svetainės sukūrimui bei palaikymui, rinkodaros priemonėms ir ženklinimui. Atskirai įtraukta priemonė infrastruktūrai pritaikyti asmenims su judėjimo negalia bei galimybė kompensuoti negyvenamųjų patalpų nuomą naujai veiklą pradėjusiems verslams.

    Kaip bus vertinami prioritetai?

    Jei paraiškų bus daug arba biudžeto lėšų nepakaks, savivaldybė numato galimybę mažinti maksimalią finansavimo sumą, atsižvelgiant į prioritetus. Tarp jų išskiriama, ar pareiškėjas teikia paraišką pirmą kartą, kiek planuojama sukurti naujų darbo vietų visai darbo dienai ir ar vystomas naujas, netradicinis verslas.

    Prioritetas taip pat gali būti taikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje negyveno ilgiau nei metus, bei socialinės atskirties grupėms priskiriamiems pareiškėjams, pavyzdžiui, asmenims su negalia, našlaičiams ar auginantiems daugiau nei tris vaikus iki 18 metų. Jei pareiškėjas remiasi prioritetu, kartu su paraiška turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

    Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu lietuvių kalba ir pasirašyta elektroniniu parašu arba pasirašyta ranka ir nuskenuota. Savivaldybė pabrėžia ir praktinį aspektą: kadangi parama skiriama kompensuojant išlaidas, būtina pasirūpinti tvarkingais sąskaitų, sutarčių ir apmokėjimo dokumentais, nes būtent jie dažniausiai lemia, ar išlaidos bus pripažintos tinkamomis.

  • Pagėgių krašto turizmas keis kursą: savivaldybė su Kauno kolegija rengia naują strategiją

    Pagėgių krašto turizmas keis kursą: savivaldybė su Kauno kolegija rengia naują strategiją

    Pagėgių savivaldybėje pradedamos diskusijos dėl progresyvesnės turizmo plėtros krypties: balandžio 2 dieną meras Vaidas Bendaravičius su Kauno kolegijos Verslo fakulteto atstovais inicijavo susitikimą, kuriame dėmesys sutelktas į strategijos atnaujinimą. Savivaldybė siekia aiškiau įvardyti pagrindines problemas ir susitarti dėl realiai įgyvendinamų sprendimų.

    Diskusijoje dalyvavo vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, savivaldybės darbuotojai, taip pat kultūros, turizmo ir švietimo įstaigų atstovai. Aptarti Pagėgių kraštui aktualūs klausimai, nuo lankytojų srautų sezoniškumo iki paslaugų pasiūlos suderinimo ir kryptingos vietovės komunikacijos.

    Trijų metų planas turizmui

    Savivaldybė numato per trejus metus parengti ir įgyvendinti pažangesnį turizmo vietovės valdymo modelį. Tokie modeliai Lietuvoje vis dažniau grindžiami aiškiai paskirstytomis atsakomybėmis, bendrais tikslų rodikliais ir nuolatiniu rezultatų matavimu, kad sprendimai nebūtų vienkartiniai.

    Į modelio kūrimą planuojama tiesiogiai įtraukti mokslo institucijas, vietos turizmo paslaugų teikėjus, bendruomenes ir gyventojus. Tokia partnerystė paprastai leidžia greičiau identifikuoti, ko iš tiesų reikia lankytojams, ir kartu užtikrinti, kad turizmo plėtra stiprintų vietos ekonomiką, o ne kurtų papildomų įtampų infrastruktūrai ar aplinkai.

    Ko tikimasi artimiausiais mėnesiais

    Artimiausiu metu, balandžio mėnesį, planuojamas bendras Pagėgių krašto turizmo verslo, turizmo, kultūros ir kitų institucijų susirinkimas. Jo metu ketinama pristatyti pagrindinius sektoriaus iššūkius, aptarti bendradarbiavimo formatus ir įvardyti perspektyvas, kurias savivaldybė galėtų paversti konkrečiais projektais.

    Praktikoje tokie susitikimai svarbūs tuo, kad leidžia suderinti interesus ir susitarti dėl bendrų prioritetų, pavyzdžiui, maršrutų ir paslaugų sujungimo į vieną pasiūlą, informacijos prieinamumo gerinimo ar renginių kalendoriaus planavimo. Tikimasi, kad nauja strategija padės Pagėgių kraštui nuosekliau konkuruoti dėl vietos keliautojų dėmesio ir didinti turizmo teikiamą naudą vietos verslams.

    Iniciatyvą viešai pristatė VšĮ „Pagėgių krašto turizmo informacijos centras“.

  • Pagėgių mokyklos ruošiasi ekstremalioms situacijoms: aptarti evakuacijos planai ir LT72 programėlė

    Pagėgių mokyklos ruošiasi ekstremalioms situacijoms: aptarti evakuacijos planai ir LT72 programėlė

    Balandžio 22 dieną Pagėgių savivaldybėje surengtame švietimo įstaigų vadovų pasitarime aptartas mokyklų ir darželių pasirengimas veikti ekstremalių situacijų metu. Susitikime dalyvavo administracijos patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė ir Tauragės savivaldybės karo komendantūros karo komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas.

    Pasitarime pristatytos karo komendantūros funkcijos ir jos vaidmuo užtikrinant savivaldybės saugumą bei koordinuojant sąveiką su vietos institucijomis. Taip pat aptarta geopolitinė situacija ir galimi iššūkiai, kurie krizės atveju gali paveikti viešųjų paslaugų tęstinumą, įskaitant ugdymo procesą.

    Jūratė Mažutienė pristatė civilinės saugos sistemos organizavimą Pagėgių savivaldybėje, įvardijo stipriąsias puses ir sritis, kuriose reikalingi tobulinimai. Daug dėmesio skirta švietimo įstaigų vaidmeniui, nes jos yra ne tik ugdymo vietos, bet ir bendruomenės atramos taškai, kuriuose svarbu užtikrinti aiškią informavimo tvarką bei praktinį pasirengimą.

    Susitikimo metu akcentuota, kad pasirengimas turi remtis konkrečiais veiksmais: atnaujintais evakuacijos planais, aiškiai paskirstytomis atsakomybėmis, darbuotojų instruktavimu ir periodinėmis pratybomis. Aptarta ir tai, kad realiose situacijose dažniausiai nulemia ne dokumentų gausa, o tai, ar mokiniai ir personalas žino maršrutus, susirinkimo vietas ir veiksmų seką.

    Parengties pareigūnė taip pat paragino švietimo įstaigų bendruomenes aktyviau naudotis programėle „LT72“, skirta gyventojų informavimui ir pasirengimo rekomendacijoms. Tokie įrankiai gali būti svarbūs tuomet, kai informacija turi pasiekti žmones greitai, o įprasti kanalai būna apkrauti arba neveikia.

    Pasitarime pristatytos ir tarptautinio forumo apie mokyklų darbą karo sąlygomis įžvalgos bei gerosios praktikos pavyzdžiai. Diskusijose sutarta stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuosekliai kelti švietimo įstaigų pasirengimo lygį, kad krizės atveju būtų užtikrintas vaikų saugumas ir kuo sklandesnis ugdymo tęstinumas.

  • Pagėgiuose vaikų piešinių paroda apie civilinę saugą: ką jų kūryba pasako apie pasirengimą?

    Pagėgiuose vaikų piešinių paroda apie civilinę saugą: ką jų kūryba pasako apie pasirengimą?

    Kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje Pagėgių savivaldybės Kultūros centre lankytojams pristatyta vaikų piešinių paroda Esu saugus, kai…. Iniciatyva skirta Pasaulinei civilinės saugos dienai paminėti ir kartu priminti, kad saugumo įgūdžiai prasideda nuo paprastų, kasdienių sprendimų.

    Parodos darbai atskleidė, kaip vaikai suvokia pavojų atpažinimą ir tinkamą elgesį įvairiose situacijose. Piešiniuose ryškėjo temos nuo gaisrinės saugos iki veiksmų nelaimių metu, taip pat supratimas, kad kritinėse situacijose svarbu išlikti ramiems ir laikytis aiškių taisyklių.

    Tokios iniciatyvos atliepia ir praktinį poreikį: civilinės saugos specialistai nuolat pabrėžia, kad gyventojų pasirengimas dažnai priklauso nuo žinių apie perspėjimo signalus, evakuacijos principus ir pagalbos iškvietimą. Vaikams šias temas lengviau įsisavinti per vaizdą ir istoriją, todėl kūrybinės užduotys tampa veiksminga prevencijos priemone.

    Prie parodos organizavimo prisidėjo Pagėgių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka ir Pagėgių meno bei sporto mokykla. Toks institucijų bendradarbiavimas padeda civilinės saugos žinias perkelti iš teorijos į bendruomenei matomą, vaikams suprantamą formatą.

    Parodos dalyviai buvo įvertinti už aktyvumą ir kūrybiškumą, jiems įteiktos Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės padėkos bei simbolinės dovanėlės. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias rezultatas yra ne apdovanojimai, o augantis vaikų sąmoningumas ir aiškesnis supratimas, ką daryti susidūrus su rizika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad saugumo kultūra stiprėja tada, kai apie ją kalbama nuosekliai ir įvairiais kanalais: mokyklose, bibliotekose, bendruomenės renginiuose. Paroda Pagėgiuose tapo dar vienu priminimu, jog pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo ankstyvo amžiaus ir praktinių, lengvai įsimenamų žinučių.

  • Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje balandžio 27 dieną surengta „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos baigiamoji konferencija. Jos tema kvietė įvertinti, ar įgyvendintos priemonės iš tiesų padidino ugdymo vertę rajono mokyklose ir kokie žingsniai būtini tęstinumui.

    Renginį pradėjo Molėtų pradinės mokyklos mokinių muzikinis pasveikinimas, o konferenciją moderavo savivaldybės mero patarėjas ir TŪM darbo grupės vadovas Valentinas Stundys. Dalyvius pasveikinę Molėtų rajono savivaldybės vadovai akcentavo, kad programa tapo svarbiu postūmiu ugdymo kokybės stiprinimui.

    Konferencijoje ne kartą pabrėžta partnerių grandinės reikšmė, nes TŪM modelis remiasi savivaldybės, mokyklų ir išorinių organizacijų bendradarbiavimu. Prie veiklų prisidėjo universitetai, kultūros įstaigos, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, „Teltonika“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir mokyklų bendruomenės.

    Savo patirtimis dalijosi Molėtų gimnazijos, Molėtų progimnazijos, Alantos gimnazijos, Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos ir Molėtų pradinės mokyklos komandos. Mokyklų atstovai pristatė, kaip keitėsi pamokų organizavimas, mokinių įsitraukimas ir kokias naujas veiklas pavyko įtvirtinti per programos laikotarpį.

    Aptariant pasiektus rezultatus, daug dėmesio skirta bendruomenių lyderystei, mokytojų bendradarbiavimui ir mokinių aktyvesniam įsitraukimui į ugdymo procesą. Taip pat nagrinėta STEAM ir kultūrinio ugdymo plėtra, veiklos partnerių erdvėse, ugdymo priemonių atnaujinimas ir mokyklų aplinkos gerinimas.

    Vienas iš praktinių programos akcentų buvo įtraukties stiprinimas, ypač sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo ugdyme klausimus. Konferencijoje pabrėžta, kad tvarūs pokyčiai priklauso ne tik nuo priemonių ar infrastruktūros, bet ir nuo nuoseklių metodinių sprendimų bei komandinio darbo mokyklose.

    Renginyje pranešimus skaitė ir Vilniaus universiteto tyrėjai, vertinę programos įgyvendinimo patirtis bei rezultatus. Tyrėjų grupės vadovė dr. Jūratė Valuckienė pabrėžė, kad savivaldybė programą įgyvendino nuosekliai, o rezultatai rodo apčiuopiamą pažangą ugdymo kokybės srityje.

    „Molėtų rajono savivaldybė TŪM programą įgyvendino nuosekliai ir atsakingai, o pasiekti rezultatai rodo reikšmingą pažangą stiprinant ugdymo kokybę“, – sakė dr. Jūratė Valuckienė.

    Prieš konferenciją tyrėjas S. Balčiūnas su mokyklų vadovais aptarė kiekvienos mokyklos tyrimo rezultatus ir pateikė rekomendacijas, kuriose srityse verta stiprinti veiklą. Konferencijos pabaigoje akcentuota, kad svarbiausias etapas prasideda dabar, kai būtina išlaikyti pasiektą tempą, vertinti pažangos rodiklius ir planuoti tęstines priemones.

    Baigiamąjį renginį užbaigė Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos mokinių muzikinis pasirodymas. Organizatoriai pabrėžė, kad tolesnės kryptys bus siejamos su tvariu ugdymo kokybės gerinimu, mokinių pasiekimų augimu ir mokyklų bendruomenių gebėjimu pačioms kurti bei išlaikyti pokyčius.

  • Pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigų darbuotojams: 4,5 valandos žinių ir praktikos vietoje

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus registruotis į nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus. Juose daugiausia dėmesio skiriama praktiniams sprendimams, kaip veikti ekstremaliosios situacijos metu ir ką svarbu žinoti, jei šalyje kiltų karinė grėsmė.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami su pagrindiniais asmeninio ir organizacijos pasirengimo principais, elgesiu krizių metu bei pilietinio pasipriešinimo formomis. Taip pat numatyta dalis apie psichologinį atsparumą, nes stresas, informacijos perteklius ir nežinomybė krizėse tiesiogiai veikia gebėjimą priimti sprendimus.

    Programoje aptariama ir pirmoji pagalba, kuri laikoma viena svarbiausių praktinių kompetencijų, galinčių išgelbėti gyvybę iki atvykstant medikams. Mokymuose akcentuojama, kad pasirengimas nėra vien teorija: net keli aiškūs algoritmai ir iš anksto sutarti veiksmai organizacijoje gali sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis.

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, atvykstant lektoriams į dalyvių nurodytą vietą sutartu laiku. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių, o baigusiems mokymus išduodami pažymėjimai.

    Norint dalyvauti, kviečiama registruotis el. paštu pp.mokymai@kam.lt. Registruojantis verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, miestą ir kelis galimus laikus, kad mokymų organizatoriai galėtų greičiau suderinti detales.

  • Prienų rajone balandžio 30 dieną baigiasi šildymo sezonas: ką svarbu žinoti gyventojams

    Prienų rajone balandžio 30 dieną baigiasi šildymo sezonas: ką svarbu žinoti gyventojams

    Prienų rajono savivaldybė pranešė, kad balandžio 30 dieną savivaldybės teritorijoje skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas vadovaujantis mero potvarkiu, atsižvelgiant į faktines oro sąlygas ir šilumos poreikį.

    Šildymo sezono pabaiga reiškia, kad centralizuotai šiluma gyvenamiesiems namams ir daliai kitų pastatų nebebus tiekiama, jei nenustatyta kitaip. Praktikoje šilumos tiekimo nutraukimas gali vykti etapais, todėl dalis pastatų šilumą gali prarasti skirtingu metu.

    Gyventojams, kurių namus administruoja daugiabučių administratoriai ar bendrijos, verta pasitikslinti, ar numatomi atskiri sprendimai dėl šildymo pratęsimo. Jei pastate yra jautrių grupių ar patalpos greitai atvėsta, administratorius gali vertinti galimybę koreguoti šilumos vartojimą pagal teisės aktuose nustatytą tvarką.

    Savivaldybė primena, kad šilumos sąskaitoms didžiausią įtaką daro faktiškai suvartotas šilumos kiekis, todėl šiltesnės pavasario savaitės paprastai sumažina mėnesio mokėjimus. Pasibaigus sezonui, dalis gyventojų taip pat gali sulaukti metinių perskaičiavimų, jei taikomas suvartojimo paskirstymas pagal šilumos apskaitos prietaisus.

    Jei šildymas išjungiamas, rekomenduojama nepamiršti vėdinimo ir drėgmės kontrolės, ypač kampiniuose butuose, kad būtų išvengta pelėsio rizikos. Kilus klausimams dėl šilumos tiekimo nutraukimo datos konkrečiame name, gyventojai turėtų kreiptis į pastato administratorių arba šilumos tiekėją.

  • Prienų krašto šventė gegužės 22–31 dienomis: koncertai, miuziklas ir kvietimas į eitynes

    Prienų krašto šventė gegužės 22–31 dienomis: koncertai, miuziklas ir kvietimas į eitynes

    Gegužės 22–31 dienomis Prienų krašte vyks dešimties dienų šventinių renginių ciklas, kviečiantis bendruomenes ir svečius į koncertus, pasirodymus bei susitikimus. Šių metų šventė pristatoma su šūkiu KURTI–ŠVĘSTI–BŪTI, pabrėžiant bendrystę ir vietos iniciatyvų svarbą.

    Organizatoriai skelbia, kad programoje suplanuoti įvairių žanrų koncertai ir sceniniai pasirodymai, todėl renginiai orientuoti į skirtingas auditorijas. Numatyti tiek didesni vakaro koncertai, tiek kultūriniai renginiai, skirti šeimoms ir vyresnio amžiaus lankytojams.

    Viešai skelbiamoje programoje minimi grupių „MemelBand“ ir „Aksomas“ pasirodymai, taip pat Šampaninio Kauno choras, grupė „G&G Sindikatas“ bei atlikėja Natalija Bunkė. Tarp akcentų išskiriamas ir miuziklas „Sulaužyti sparnai“, kuris paprastai pritraukia žiūrovus, ieškančius ne tik muzikos, bet ir teatrinės patirties.

    Šventės organizatoriai taip pat kviečia prisijungti prie šventinių eitynių, kurios planuojamos gegužės 30 dieną. Skelbiama, kad dalyviai rinksis Prienų Laisvės aikštėje ir judės Vasaros estrados link, o dalyvauti kviečiamos organizacijos, įstaigos, bendruomenės, kraštiečiai bei miesto svečiai.

    Norintiems žygiuoti eitynėse rekomenduojama registruotis iš anksto, nes taip lengviau planuoti dalyvių srautus ir renginio logistiką. Papildoma informacija paprastai teikiama Prienų rajono savivaldybės ir kultūros įstaigų komunikacijos kanalais, kur skelbiami tikslūs laikai bei galimi programos atnaujinimai.

  • Mato Šalčiaus premijos konkursas: 2 000 eurų už kelionių žurnalistiką, paraiškos iki gegužės 21 dienos

    Prienų rajono savivaldybė paskelbė kasmetinį konkursą Mato Šalčiaus premijai gauti. Šis apdovanojimas, rengiamas kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga, skirtas įvertinti kelionių tematika kuriamus autorinius darbus ir skatinti pasaulio pažinimą žiniasklaidoje.

    Premijos dydis siekia 2 000 eurų, ji skiriama žurnalistui arba žurnalistų grupei už brandžius ir išsamius darbus spaudoje, radijuje, fotografijoje, televizijoje ar interneto žiniasklaidoje. Vertinami per kalendorinius metus paskelbti autoriniai darbai, atskleidžiantys kelionių patirtis, kultūrų pažinimą ir platesnį kontekstą.

    Kandidatus premijai gali siūlyti pirminės žurnalistinės organizacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai ir klubai, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, taip pat patys žurnalistai. Premija numatyta Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariams, taip pat Prienų krašto studentams, studijuojantiems žurnalistiką, arba žurnalistams, kilusiems iš Prienų krašto.

    Pateiktus darbus vertins specialiai sudaryta Mato Šalčiaus premijos skyrimo komisija, į kurios sudėtį įtraukiami deleguoti Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybų nariai. Komisija analizuos tiek turinio kokybę, tiek temos atskleidimo gylį ir darbų profesionalumą skirtingose žiniasklaidos platformose.

    Dokumentai konkursui priimami nuo 2026 metų balandžio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 21 dienos imtinai. Paraiškos teikiamos Prienų rajono savivaldybės administracijai elektroniniu paštu arba pristatomos adresu Laisvės a. 12, 59126 Prienai.

    Teikiant kandidatūrą pareiškėjas turi išvardyti premijai siūlomus darbus, pridėti, jo manymu, reikalingus dokumentus ir rekomendaciją. Jei dokumentus teikia pats kandidatas, kartu būtina pateikti kompetentingo asmens ar organizacijos rekomendaciją.

    Dėl dokumentų pateikimo ir konkurso sąlygų konsultuoja Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Rusevičienė. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos.