CP v2

Category: Regionai

  • Marijampolėje startavo „MMKC ŽŪKLĖ 2026“: pirmajame etape sugauta 22,88 kg ir visos žuvys paleistos

    Marijampolėje startavo „MMKC ŽŪKLĖ 2026“: pirmajame etape sugauta 22,88 kg ir visos žuvys paleistos

    Marijampolėje, Marių parko pakrantėje, įvyko pirmasis vaikų ir jaunimo žūklės čempionato „MMKC ŽŪKLĖ 2026“ etapas. Jį trečius metus organizuoja Marijampolės moksleivių kūrybos centras, suburiantis jaunuosius žvejus praktiškai mokytis atsakingos žūklės.

    Varžybų rytas prasidėjo dalyvių registracija ir sektorių paskirstymu, o startavus žvejybai pakrantėje įsivyravo susikaupimas ir sportinis azartas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato renginiai ugdo ne tik techninius įgūdžius, bet ir taisyklių laikymąsi bei pagarbą gamtai.

    Per pirmąjį etapą iš viso pagauta 22,88 kilogramo žuvies, o laimikis, laikantis atsakingos žūklės principų, buvo saugiai paleistas atgal į vandenį. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad jaunimo varžybose svarbi ne vien rezultato siekiamybė, bet ir praktika, kaip žuvį tvarkyti taip, kad ji išliktų gyvybinga.

    Asmeninėje įskaitoje nugalėjo Dovydas Bindokas, sugavęs 3,500 kilogramo žuvies. Antrą vietą užėmė Justas Remeika su 3,220 kilogramo, trečią vietą iškovojo Matas Samuolis, kurio rezultatas siekė 2,500 kilogramo.

    Komandų varžybose pirmą vietą pelnė „Naujieji starkiai“ su 6,00 kilogramo laimikiu. Antroje vietoje liko „Ešeriniai žvejai“ su 5,410 kilogramo, trečioje vietoje buvo „Du kabliai“, surinkę 2,49 kilogramo.

    Čempionatas vyksta trimis etapais, o galutinė rikiuotė bus sudaroma sumuojant visų etapų rezultatus, todėl kiekvienas startas gali lemti bendrą įskaitą. Organizatoriai taip pat kviečia moksleivius jungtis prie žūklės užsiėmimų, kuriuose nuosekliai ugdomi praktiniai įgūdžiai ir atsakingas požiūris į vandens telkinius.

    Skelbiama, kad antrasis etapas vyks gegužės 23 dieną per Marijampolėje rengiamą Sporto savaitę, o finalas numatytas spalio 10 dieną. Čempionatas yra projekto „Judėk ir tobulėk“ veiklų dalis, o iniciatyvą iš dalies finansuoja Marijampolės savivaldybė.

  • Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Šiaulių istorijos muziejuje balandžio 28 dieną vyks Kvedlinburgo analų faksimilės perdavimo ceremonija. Tai dokumento kopija, liudijanti pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą 1009 metais ir siejama su ankstyvuoju Lietuvos valstybingumo pasakojimu.

    Renginys numatytas 16 valandą Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47). Po perdavimo faksimilė bus saugoma ir eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, tad ją galės pamatyti ir miesto gyventojai, ir svečiai.

    Kodėl Kvedlinburgo analai svarbūs?

    Kvedlinburgo analai yra vienas reikšmingų viduramžių kronikų šaltinių, kuriuose 1009 metais užfiksuotas Lietuvos vardas. Įrašas susijęs su misionieriaus Brunono, dar vadinamo Bonifacu, žūtimi Lietuvos ir Rusios paribyje, o šis paminėjimas laikomas simboline rašytinės Lietuvos istorijos pradžia.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie ankstyvieji paminėjimai yra ypač reikšmingi, nes leidžia tiksliau įvertinti Lietuvos vietą to meto Europos politiniame ir religiniame kontekste. Faksimilė, nors ir nėra originalas, suteikia galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su šaltinio forma ir turiniu muziejinėje aplinkoje.

    Kas inicijavo leidinį ir kam jis skiriamas?

    Skelbiama, kad faksimilės atkūrimą, bendradarbiaujant su Saksonijos žemės archyvais ir Drezdeno universiteto biblioteka, inicijavo Vilniaus LITUA Rotary klubas. Į Šiaulius ją perduos klubo atstovai, o dokumentą priims Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

    Iš viso pagaminta 150 faksimilės egzempliorių, kurie perduodami mokslo institucijoms, muziejams, bibliotekoms ir daliai mokyklų. Tokia sklaida siejama su edukaciniais tikslais, kad ankstyvieji rašytiniai šaltiniai būtų pasiekiami ne tik sostinėje, bet ir regionuose.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Šiaulių istorijos muziejus pasirinktas neatsitiktinai, nes ekspozicijos čia nuosekliai pasakoja apie miesto ir regiono raidą nuo pirmųjų gyventojų iki modernios valstybės kūrimosi. Faksimilės atsiradimas Šiauliuose papildo šį pasakojimą konkrečiu dokumentiniu liudijimu apie Lietuvos vardą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad perdavimo aktas simbolizuoja ne tik nacionalinės reikšmės šaltinio svarbą, bet ir jo integravimą į regioninį kultūrinį gyvenimą. Tikimasi, kad eksponavimas skatins domėtis istorija, stiprins istorinį sąmoningumą ir muziejų edukacines programas.

    „Faksimilė yra reikšmingas mūsų istorinio paveldo rašytinis šaltinis“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

  • Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    2026 metų balandžio 13–15 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė ir Irma Jančauskienė dalyvavo darbo stebėjimo vizite Suomijos Kangasniemi gimnazijoje. Vizitas vyko pagal „Erasmus+“ akreditacijos projektą, tęsiant užmegztą bendradarbiavimą su mokyklos vadovybe ir bendruomene.

    Pagrindinis vizito tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip Suomijos ugdymo kultūra veikia kasdienėje mokyklos veikloje, ir atsirinkti idėjas, kurias realu pritaikyti Lietuvos mokyklose. Per kelias dienas stebėtos pamokos, aptarti ugdymo organizavimo sprendimai ir bendrauta su mokytojais bei administracija.

    Kas labiausiai krenta į akis?

    Kangasniemi gimnazijoje ryškiai matomas pasitikėjimu grindžiamas modelis, kai mokytojui suteikiama reali pedagoginė autonomija, o sprendimai remiami profesine atsakomybe. Suomijoje mokytojo profesijai taikomi aukšti reikalavimai, todėl plačios savarankiškumo ribos čia laikomos ne privilegija, o sistemos logika.

    Ne mažiau svarbus ir lygių galimybių principas: ugdymo kokybė siejama su ankstyva pagalba, įtrauktimi ir kasdieniu mokinio gerovės užtikrinimu, o ne su mokinių atranka ar reitingavimu. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau dėmesio skiriama individualiai pažangai, o pagalbos priemonės aktyvuojamos vos pastebėjus sunkumus.

    Vizito metu taip pat buvo akcentuota, kad Suomijoje vertinimas dažniau orientuojamas į mokymąsi palaikantį grįžtamąjį ryšį, o ne į nuolatinį testavimą. Tai padeda mažinti įtampą, tačiau iš mokytojo reikalauja aiškių kriterijų, nuoseklaus komunikavimo ir gebėjimo argumentuoti vertinimo sprendimus.

    Kaip organizuojamas mokymasis gimnazijoje?

    Kangasniemi gimnazijos kasdienybėje matomas lankstumas, siejamas su kreditais paremta mokymosi struktūra, kuri Suomijoje gimnazijose taikoma nuo 2021 metų. Mokiniai planuoja savo mokymosi kelią, derina modulius ir tempą, o mokytojo vaidmuo tampa labiau konsultacinis, padedantis kryptingai siekti rezultatų.

    Suomijos gimnazinis ugdymas paprastai trunka trejus metus, tačiau mokinys gali rinktis spartesnį ar lėtesnį tempą. Tokia sistema skatina atsakomybę už asmeninius sprendimus ir kartu išryškina planavimo įgūdžių svarbą: mokiniui reikia matyti ilgalaikį tikslą ir nuosekliai dėlioti tarpinius žingsnius.

    Baigiant gimnaziją laikomas valstybinis brandos egzaminas, reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas. Vizito metu aptarta, kad egzaminų reikalavimai tampa orientyru, tačiau kasdienė mokyklos veikla nėra pastatyta vien ant pasirengimo testams.

    Ką parsivežame į Lietuvą?

    Vizitas išryškino kelias kryptis, kurios gali būti aktualios Lietuvos mokykloms, jei jos pritaikomos vietos kontekstui. Pirmiausia tai pasitikėjimo ir atsakomybės dermė, kai autonomija remiasi aiškiais bendruomenės susitarimais ir profesinėmis diskusijomis, o ne vien formalia kontrole.

    Antroji kryptis siejasi su mokinio įgalinimu planuoti mokymąsi: kreditų ir modulių logika parodo, kaip pasirinkimai gali tapti ne chaosu, o sąmoningu ugdymo keliu, jei mokykla suteikia aiškias taisykles ir konsultacinę pagalbą. Tokie sprendimai ypač svarbūs kalbant apie motyvaciją, atsakomybę ir ilgalaikių tikslų išsikėlimą.

    Trečia kryptis yra mokinio gerovė ir ankstyva pagalba, kuri suvokiama kaip ugdymo kokybės dalis. Pokalbiuose su Suomijos kolegomis akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai mokykla turi pakankamai resursų ir aiškiai pasidalintus vaidmenis, o pagalbos teikimas neprasideda tik tada, kai problema įsisenėja.

    „Tarptautiniai mainai leidžia į savo kasdienę praktiką pažvelgti iš šalies ir atsirinkti sprendimus, kurie veikia ne teorijoje, o realioje klasėje“, – sakė vizite dalyvavusi mokytoja.

    Planuojama vizito įžvalgomis pasidalyti metodinėse grupėse ir profesiniuose susitikimuose, aptariant, kokie pokyčiai būtų tvarūs mokyklos lygmeniu. Taip pat numatoma tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti temų būsimoms „Erasmus+“ partnerystėms, kuriose tvarumas, įtrauktis ir mokinių gerovė išliktų pagrindiniais prioritetais.

  • Šiauliuose surengta „Saugus 360“ stovykla: daugiau nei 70 jaunuolių mokėsi saugumo ir lyderystės

    Šiauliuose surengta „Saugus 360“ stovykla: daugiau nei 70 jaunuolių mokėsi saugumo ir lyderystės

    Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyrius Šiaulių miesto atvirajame jaunimo centre surengė intensyvią jaunimo mokymų stovyklą „Saugus 360“. Į veiklas įsitraukė daugiau nei 70 jaunuolių, o programos ašis buvo saugumo, bendravimo ir atsakingo veikimo bendruomenėje temos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai skirti ne vien žinioms perduoti, bet ir realiems įgūdžiams ugdyti. Dėmesys sutelktas į situacijas, su kuriomis jauni žmonės susiduria kasdien: konfliktų sprendimą, tarpusavio pasitikėjimą, komandinį darbą ir sprendimų priėmimą.

    Praktika vietoje teorijos

    Stovyklos programoje atsisakyta vien tik paskaitų formato ir pasirinkti neformalaus ugdymo metodai. Dalyviai mokėsi per komandines užduotis, estafetes, kūrybines dirbtuves ir diskusijas, kuriose buvo skatinamas aktyvus įsitraukimas.

    Jaunuoliai dirbo mažose grupėse ir atliko užduotis, reikalaujančias ne tik kūrybiškumo, bet ir atsakomybės. Jie rengė prisistatymus, kūrė vaidybines situacijas, atspindinčias realius iššūkius, bei pagal pateiktus tekstus filmavo trumpus vaizdo siužetus.

    Jaunieji samariečiai ėmėsi lyderystės

    Ryški stovyklos dalis buvo jaunimo lyderystės kompetencijų stiprinimas. Jaunieji samariečiai čia veikė kaip grupių vadovai ir moderatoriai, koordinavo užduotis ir padėjo bendraamžiams įsitraukti į veiklas.

    Tokios patirtys, anot organizatorių, ugdo iniciatyvumą ir pasitikėjimą savo jėgomis, o kartu formuoja įprotį prisiimti atsakomybę už bendrą rezultatą. Praktinis vadovavimas ir diskusijų moderavimas jauniems žmonėms tampa saugia erdve išbandyti lyderio vaidmenį.

    Mokymų stovykla „Saugus 360“ dalyviams tapo proga įsivertinti savo bendravimo įgūdžius ir išsinešti konkrečių praktinių pamokų. Tikimasi, kad įgytos patirtys bus pritaikytos kasdienėje veikloje, stiprinant saugesnę ir labiau įsitraukiančią miesto bendruomenę.

    Nuotraukos Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus.

    Parengta pagal Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pateiktą informaciją.

  • Šiauliuose pagerbti medicinos darbuotojai: meras padėkojo ir priminė, kodėl prevencija tampa svarbiausia

    Šiauliuose pagerbti medicinos darbuotojai: meras padėkojo ir priminė, kodėl prevencija tampa svarbiausia

    Medicinos darbuotojų dienos proga Šiaulių miesto savivaldybėje surengta padėkos popietė, skirta miesto sveikatos priežiūros įstaigų komandų darbui įvertinti. Renginyje dalyvavo Šiaulių centro poliklinikos, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro, Šiaulių reabilitacijos centro ir Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atstovai.

    Nusipelniusiems specialistams dėkojo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, mero patarėjas Vincas Urbonavičius ir Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė. Renginio metu akcentuota, kad medicinos darbuotojų darbas apima ne tik gydymą, bet ir pacientų palydėjimą per ilgalaikius sveikatos iššūkius, reabilitaciją bei kasdienę slaugą.

    „Mano manymu, sveikatos priežiūros sistema miestui pavaldžiose įstaigose šiuo metu veikia tikrai gerai, žinoma, reikia ramiai, kantriai ir tvariai dirbti. Tik norint sveikesnės bendruomenės, reikia daug daugiau dėmesio skirti prevencijai. Tiesa, čia jau būtina keisti pačių žmonių požiūrį, kažkaip paskatinti juos rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą, sveikesnę mitybą“, – sakė Artūras Visockas.

    Renginyje išskirta ir prevencijos svarba, kuri vis dažniau įvardijama kaip viena pagrindinių sveikatos sistemos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik profilaktinius patikrinimus ar skiepijimą, bet ir ankstyvą lėtinių ligų rizikų atpažinimą, pacientų mokymą bei sveikatinimo iniciatyvas, kurios mažina būtinybę vėliau gydyti komplikacijas.

    Padėkos įteiktos įvairių sričių specialistams, kurių darbas tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą ir kokybę: šeimos medicinos, diagnostikos, slaugos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos ir dietetikos atstovams. Tarp apdovanotųjų paminėti Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytoja Audronė Navickaitė, bendrosios praktikos slaugytoja Renata Česnienė, medicinos registratorė, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas echoskopuotojas Darius Dicevičius ir slaugytoja Irena Prichockienė.

    Taip pat padėkota Šiaulių reabilitacijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui Mariui Atkočiūnui, kineziterapeutei ir gydomojo masažo specialistei Donatai Jocienei, Visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorei Monikai Juknytei. Įvertintos ir Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro specialistės: vyresnioji dietistė Živilė Sinkevičienė bei bendrosios praktikos slaugytoja Alina Tamulionienė.

    Miesto vadovas atskirai padėkojo ir savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams už iniciatyvas, naujoves ir sprendimus, kurie gerina paslaugų kokybę bei pacientų patirtį. Savivaldybė pabrėžė, kad pokyčiai dažniausiai gimsta iš kasdienio komandų darbo ir nuoseklaus paslaugų organizavimo, ypač ten, kur tenka derinti didelius pacientų srautus ir ribotus resursus.

  • Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną bus vykdomas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas sirenomis. Gyventojai raginami iš anksto pasiruošti ir žinoti, kur ieškoti oficialios informacijos, jei pasigirs kaukimas.

    Nurodoma, kad sirenoms nustojus kaukti apie 11 valandą 55 minutės būtina išklausyti pranešimus per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Taip pat reikėtų perskaityti perspėjimo pranešimą, kuris bus atsiųstas į mobilųjį telefoną.

    Informacija bus skelbiama ir per Šiaulių mieste įrengtų 20 elektroninio tono ir balso sirenų garsiakalbius. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad po ilgesnės patikrinimų pertraukos dalis sirenų gali ir neįsijungti.

    Kad perspėjimo pranešimai pasiektų telefoną, gyventojams rekomenduojama įsijungti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją įrenginio nustatymuose. Ši paslauga yra nemokama, o pranešimai siunčiami kaip operatorių perduodami civilinės saugos įspėjimai.

    Primename, kad sirenų signalai yra skirti atkreipti dėmesį ir paskatinti nedelsiant sekti oficialius informavimo kanalus. Išgirdus sirenas, svarbiausia nepanikuoti, patikrinti gautą pranešimą telefone ir vadovautis pateiktomis instrukcijomis.

  • Balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena: ką iš tiesų rodo medikų atlygio ir trūkumo skaičiai

    Balandžio 27 dieną minima Medicinos darbuotojų diena primena ne tik apie gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų darbą, bet ir apie problemas, kurios kasdien veikia sveikatos sistemą. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugiausia diskusijų kelia specialistų trūkumas, darbo krūviai ir atlygio skirtumai.

    Ši diena dažnai tampa proga įvertinti, kaip keitėsi medikų darbo sąlygos po pandemijos, kai sveikatos sektoriui teko išskirtinis krūvis. Dalis įstaigų sustiprino paslaugų planavimą ir infekcijų kontrolę, tačiau eilės pas specialistus ir toliau išlieka vienu jautriausių klausimų pacientams.

    Kur labiausiai trūksta specialistų?

    Sveikatos priežiūros sistemoje didžiausias spaudimas dažniausiai tenka šeimos medicinai, slaugai ir regionų gydymo įstaigoms. Mažesniuose miestuose ir rajonuose sudėtingiau pritraukti tiek gydytojus specialistus, tiek slaugytojus, o pacientams tai reiškia ilgesnį laukimą arba būtinybę vykti į didmiesčius.

    Darbuotojų trūkumą didina ir natūrali kaita, kai dalis personalo pasiekia pensinį amžių, o jaunesni specialistai renkasi darbą didesnėse įstaigose arba užsienyje. Dėl to vis dažniau kalbama apie rezidentūros vietų planavimą, slaugos studijų patrauklumą ir papildomas motyvacines priemones regionams.

    Atlygis, krūviai ir pacientų lūkesčiai

    Diskusijos dėl atlygio sveikatos sektoriuje dažnai susijusios ne tik su baziniais dydžiais, bet ir su realiu darbo krūviu bei atsakomybe. Medikų darbas apima budėjimus, emocinę įtampą ir sprendimus, nuo kurių priklauso pacientų sveikata, todėl atlygio tema paprastai vertinama platesniame kontekste.

    Kita medalio pusė yra pacientų lūkesčiai, kurie per pastaruosius metus išaugo. Vis daugiau žmonių tikisi greitesnių paslaugų, aiškesnės komunikacijos ir patogesnio registravimo, o įstaigoms tenka derinti kokybės reikalavimus su ribotais žmogiškaisiais resursais.

    Kas keičiasi artimiausiu metu?

    Sveikatos sistemoje vis didesnį vaidmenį įgyja skaitmeniniai sprendimai, kurie turėtų mažinti administracinę naštą ir gerinti paslaugų prieinamumą. Praktikoje tai reiškia daugiau elektroninių procesų, geresnį duomenų apsikeitimą ir pastangas sumažinti nereikalingus vizitus, kai dalį klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu.

    Tačiau technologijos vienos problemos neišsprendžia, jei trūksta žmonių, galinčių teikti paslaugas. Dėl to Medicinos darbuotojų diena tampa ir priminimu, kad ilgalaikiai sprendimai turi apimti personalo rengimą, darbo sąlygų gerinimą bei aiškią paslaugų organizavimo kryptį.

    „Didžiausia dovana medikams yra ne tik padėkos žodžiai, bet ir realiai veikianti sistema, kurioje įmanoma dirbti kokybiškai“, – sako sveikatos sektoriaus ekspertai.

  • Balandžio 30 dieną visoje šalyje kauks sirenos: tikrins Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – nuo 11.52 valandos visoje šalyje įjungtos sirenos kauks tris minutes, iki 11.55 valandos. Patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad perspėjimo priemonės veikia ir kad gyventojus krizės atveju pasiektų signalai bei informacija.

    Patikrinimo metu gyventojai išgirs garsinį signalą Perspėjimo sistemos patikrinimas. Jam pasibaigus, per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus perduodama informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis, jei panašus signalas skambėtų realios grėsmės atveju.

    Kartu su sirenų patikrinimu gyventojams bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Tokie pranešimai paprastai adresuojami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gali gauti tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad telefonų nustatymai skirtinguose modeliuose gali skirtis, todėl verta iš anksto pasitikrinti, ar perspėjimų priėmimas aktyvuotas. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie sirenos signalo negirdėtų dėl buvimo patalpose, klausos sutrikimų ar didelio aplinkos triukšmo.

    Gyventojų taip pat prašoma apie planuojamą patikrinimą informuoti artimuosius ir kaimynus, kad sirenų garsas nesukeltų nereikalingo nerimo. Tokie patikrinimai yra viena iš civilinės saugos priemonių, padedančių įvertinti sistemos parengtį ir užtikrinti, kad perspėjimas būtų greitas bei aiškus.

  • Nemokama „Jaunimo linijos“ programėlė: emocinė pagalba, savipagalba ir patarimai vienoje vietoje

    „Jaunimo linija“ pristatė nemokamą programėlę, skirtą greitai pasiekti emocinę pagalbą ir savipagalbos priemones vienoje vietoje. Ji orientuota į jaunus žmones, kurie patiria nerimą, įtampą ar tiesiog nori geriau suprasti savo jausmus.

    Programėlėje sudėta tai, ko dažniausiai prireikia sunkesnėmis akimirkomis: aiškūs žingsniai, kur kreiptis pagalbos, ir praktiniai pratimai, padedantys nusiraminti. Toks sprendimas atliepia augantį poreikį psichologinę pagalbą pasiekti greitai ir patogiai, ypač telefonu.

    Vienas svarbiausių programėlės elementų yra tiesioginė prieiga prie „Jaunimo linijos“ pagalbos kanalų. Organizacija emocinę paramą jaunimui teikia visą parą telefonu, o pokalbiais internetu kasdien nuo 13:00 iki 01:00 valandos.

    Programėlėje taip pat pateikiami savipagalbos įrankiai, skirti savireguliacijai ir įtampos mažinimui. Tarp jų yra kvėpavimo pratimai ir raminančios garsinės meditacijos, kurios gali padėti stabilizuoti emocijas, kai užklumpa nerimas.

    Dar viena funkcija – laiškas sau, leidžiantis išrašyti mintis ir jausmus bei turinį patogiai išsisaugoti. „Jaunimo linija“ pabrėžia konfidencialumą, o tokie rašymo metodai psichologijoje dažnai pasitelkiami kaip būdas sumažinti vidinę įtampą ir aiškiau įvardyti, kas vyksta.

    Programėlėje publikuojami ir psichologų parengti emocinės sveikatos patarimai: paaiškinama, kas yra emocinė pagalba, kaip išbūti su sunkiais jausmais, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir kaip tvarkytis su finansiniu nerimu. Ši dalis skirta tiems, kurie nori ne tik greitos paramos, bet ir patikimos informacijos bei prevencinių žinių.

    Be to, programėlėje galima rasti kontaktų informacijos banką, kuris padeda susiorientuoti, kur kreiptis dėl tolimesnės psichologinės pagalbos. Tai aktualu situacijose, kai reikia ilgesnio palaikymo ar specializuotų paslaugų, o ne vienkartinio pokalbio.

    „Jaunimo linijos“ programėlę galima atsisiųsti „Google Play“ ir „App Store“ platformose. Organizacija ragina pasidalinti šia informacija su šalia esančiais jaunuoliais, nes emociniai sunkumai dažnai užklumpa netikėtai, o greita prieiga prie pagalbos gali tapti lemiama.

  • Konkursas „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandoms – trys etapai ir finalas Vilniuje

    Komikas ir laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius kviečia penktokus į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – per žaidimą ir komandinį darbą stiprinti mokinių žinias apie atliekų rūšiavimą ir kasdienius tvarius įpročius.

    Konkursą organizuoja asociacija „Gamtos ateitis“, o dalyvauti raginami 5 klasių auklėtojai ir mokytojai. Jie kviečiami suburti septynių mokinių komandą ir ją užregistruoti iki gegužės 4 dienos.

    Kaip vyks „Rūšiavimo lyga“?

    Varžybos vyks trimis etapais, todėl mokinių lauks ir kūrybinės, ir žinių patikros užduotys. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbu ne tik teisingai atsakyti, bet ir parodyti, kaip rūšiavimas gali tapti natūralia mokyklos kasdienybės dalimi.

    Pirmajame etape komandos turės kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo išsiskiria jų bendruomenė. Idėjų formatas paliekamas laisvesnis, kad mokiniai galėtų atsiskleisti ir vaizduote, ir praktiniais pavyzdžiais.

    Atrinktos komandos pateks į antrąjį etapą, kuriame vyks nuotolinė interaktyvi viktorina. Joje bus tikrinamos žinios apie atliekų rūšiavimo principus, medžiagų perdirbimą ir kasdienius pasirinkimus, mažinančius atliekų kiekį.

    Finalas Vilniuje ir prizai

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalinis renginys numatomas kaip aktyvus ir įtraukiantis, kuriame prireiks ne tik teorinių žinių, bet ir susitelkimo bei komandinio darbo.

    Organizatoriai skelbia, kad finalininkų laukia prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei kiti apdovanojimai. Numatomi prizai ir mokytojams, taip pat papildomos nominacijos komandoms.

    Pasak iniciatyvos ambasadoriaus Pauliaus Ambrazevičiaus, rūšiavimas gali prasidėti nuo paprasto sprendimo ir tapti įdomia, įtraukiančia veikla. „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sakė Paulius Ambrazevičius.

    Organizatoriai ragina mokyklas neatidėlioti ir registruotis iki nustatyto termino. „Rūšiavimo lyga“ pristatoma kaip proga mokiniams pasivaržyti, pasidalinti idėjomis ir praktiškai parodyti, kaip kuriami tvaresni įpročiai.