CP v2

Category: Regionai

  • Anykščių savivaldybė parduoda nurašytą techniką: autobusai nuo 392 eurų ir amfibija už 28 420 eurų

    Anykščių savivaldybė parduoda nurašytą techniką: autobusai nuo 392 eurų ir amfibija už 28 420 eurų

    Anykščių rajono savivaldybės administracija skelbia viešą elektroninį aukcioną, kuriame parduodamas savivaldybei priklausantis, nereikalingu ar netinkamu naudoti pripažintas ilgalaikis materialusis turtas. Aukcionas vykdomas internetu Registrų centro administruojamoje platformoje „evarzytynes“.

    Skelbiama, kad aukcione siūlomos transporto priemonės ir specialioji technika, o kiekvienam lotui nustatyta pradinė kaina, kainos didinimo intervalas, dalyvio registravimo mokestis ir garantinis įnašas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, jog dalyvio registravimo mokestis ir garantinis įnašas turi būti sumokėti iki registracijos dokumentų pateikimo.

    Parduodami autobusai ir lengvasis automobilis

    Aukcione pateikiamas automobilis autobusas Iveco Daily (valstybinis numeris GEG 315), kurio rida siekia 523 100 km. Nurodoma, kad transporto priemonės būklė bloga: kėbulas pažeistas korozijos, per stogą skverbiasi vanduo, fiksuojami elektros sistemos gedimai, o šiuo metu autobusas neeksploatuojamas.

    Šio autobuso pradinė pardavimo kaina yra 1 715 eurų, kainos didinimo intervalas 17 eurų. Aukciono dalyvio registravimo mokestis 60 eurų, garantinis įnašas 171 euras.

    Taip pat parduodamas automobilis autobusas Iveco Daily 50C 15V (valstybinis numeris ENS 809), kurio rida 333 000 km. Savivaldybė nurodo plačius kėbulo korozijos pažeidimus, vandens patekimą į saloną, neveikiantį salono šildymą ir kitus defektus, įskaitant sėdynių bei durų mechanizmų nusidėvėjimą.

    Šio autobuso pradinė kaina taip pat 1 715 eurų, kainos didinimo intervalas 17 eurų. Registravimo mokestis 60 eurų, garantinis įnašas 171 euras.

    Aukcione siūlomas ir automobilis autobusas Fiat Ducato (valstybinis numeris EGE 094), kurio rida 514 000 km. Aprašyme teigiama, kad kėbulas pažeistas korozijos, dugnas prarūdijęs kiaurai, stabdžių detalės sudilusios, sugedusi salono oro kondicionavimo sistema, o techninė apžiūra galiojo iki 2025 metų balandžio 2 dienos.

    Fiat Ducato pradinė kaina yra 1 127 eurai, kainos didinimo intervalas 11 eurų. Registravimo mokestis 60 eurų, garantinis įnašas 112 eurų.

    Dar vienas lotas yra lengvasis automobilis Opel Vectra (2007 metų, valstybinis numeris DHC 272), kurio rida 244 683 km. Nurodoma, kad automobilio kėbulas pažeistas korozijos, sugedęs vairo stiprintuvas, neveikia klimato kontrolė, yra variklio aušinimo sistemos gedimų, o remonto kaštai gali viršyti rinkos vertę.

    Opel Vectra pradinė pardavimo kaina nustatyta 392 eurai, kainos didinimo intervalas 10 eurų. Registravimo mokestis 60 eurų, garantinis įnašas 39 eurai.

    Brangiausias lotas – amfibija

    Aukcione parduodama amfibija Amphibex 4700 Basic (2018 metų, registro numeris LT-PI-752). Savivaldybė nurodo, kad variklio alyva teka per daviklio jungtis, ne visos valdymo padėtys veikia, atsipalaidavę vikšrų mentelių varžtai, o hidrosistemoje sumontuotas netinkamo profilio siurblys, dėl ko dirbant krenta slėgis ir gali nepakakti galios pjovimo mechanizmui.

    Amfibijos pradinė pardavimo kaina yra 28 420 eurų, kainos didinimo intervalas 284 eurai. Registravimo mokestis 60 eurų, garantinis įnašas 2 842 eurai.

    Registracija, aukciono datos ir apžiūra

    Skelbiama, kad dalyvių registracija vyksta nuo 2026 metų gegužės 11 dienos iki 2026 metų gegužės 13 dienos. Patys aukcionai numatyti 2026 metų gegužės 18 dieną ir 2026 metų gegužės 19 dieną.

    Parduodamo turto apžiūra planuojama 2026 metų gegužės 5–6 dienomis darbo valandomis, iš anksto suderinus laiką. Savivaldybė taip pat pažymi, kad aukcionas laikomas neįvykusiu, jei užsiregistruoja mažiau nei du dalyviai, o laimėtojas per 3 darbo dienas turi sumokėti pirkimo kainos ir garantinio įnašo skirtumą.

    Informaciją apie parduodamą turtą teikia Anykščių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus atstovai. Registracija ir aukciono eiga vyksta per Registrų centro administruojamą elektroninių varžytynių sistemą.

    Šaltiniai:
    https://www.evarzytynes.lt/
    https://www.registrucentras.lt/p/1092

  • Darbas moksleiviams Anykščių rajone: registracija iki birželio 5 dienos, darbdaviams – iki 600 eurų

    Darbas moksleiviams Anykščių rajone: registracija iki birželio 5 dienos, darbdaviams – iki 600 eurų

    Anykščių rajono savivaldybė kviečia moksleivius vasaros atostogų metu įgyti pirmosios darbo patirties dalyvaujant priemonėje Jaunimo užimtumo skatinimas ir integracija į darbo rinką. Priemonės tikslas – sudaryti daugiau galimybių jaunimui legaliai įsidarbinti ne ugdymo proceso metu ir sustiprinti darbo paieškos įgūdžius.

    Dalyvauti gali 14–19 metų jaunuoliai, kurie mokosi Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje registruotoje ugdymo įstaigoje pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Taip pat kviečiami Aukštaitijos profesinio rengimo centro Anykščių filialo mokiniai, o jaunuoliai su negalia gali dalyvauti iki 21 metų amžiaus imtinai.

    Registracija ir įdarbinimo terminai

    Įdarbinimo procesas vyksta nuo 2026 metų balandžio 25 dienos iki 2026 metų birželio 5 dienos. Jaunuoliai darbo vietas susiranda patys: kontaktuoja su darbdaviais, siunčia gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus ir dalyvauja darbo pokalbiuose.

    Susitarę su darbdaviu dėl dalyvavimo priemonėje, jaunuoliai iki 2026 metų birželio 5 dienos turi pateikti užpildytą registracijos formą ir sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Dokumentai teikiami savivaldybei elektroniniu paštu, nurodytu Anykščių rajono savivaldybės skelbime.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Jei norinčių dalyvauti bus daugiau, nei priemonei numatyta lėšų savivaldybės biudžete, atranka bus vykdoma pagal prioritetus. Didesnė galimybė patekti į programą numatoma jaunuoliams, kurių šeimoms taikoma atvejo vadyba arba kuriems taikomos vaiko minimalios priežiūros priemonės.

    Prioritetas taip pat taikomas jaunuoliams iš šeimų, auginančių ar globojančių 3 ir daugiau vaikų, gyvenantiems tik su vienu iš tėvų. Vertinama ir tai, ar siūlomas darbas padeda ugdyti kompetencijas bei įgūdžius, o ne apsiriboja vien fiziniu, nekvalifikuotu darbu.

    Kompensacijos darbdaviams: iki 600 eurų

    Darbdaviams, kurie įdarbina jaunuolius ir moka ne mažesnę nei 1 minimalią mėnesio algą, numatyta kompensacija. Už jaunuolį, įdarbintą maksimaliam jo amžiui leistinam darbo laikui, per mėnesį kompensuojama 300 eurų, o dirbant trumpiau – suma mažinama proporcingai pagal išdirbtą laiką.

    Kompensacija mokama, jei jaunuolis pas darbdavį išdirba ne mažiau kaip 10 darbo dienų, o kompensuojamas laikotarpis apima 2026 metų liepos 1 dieną–2026 metų rugpjūčio 31 dieną. Maksimali kompensacija už vieną jaunuolį per priemonės laikotarpį siekia 600 eurų, o viršvalandžiai, atostogos, nedarbingumas ir nepanaudotos atostogos iš priemonės lėšų nekompensuojami.

    Darbo pasiūlymai ir priemonės tvarkos aprašas skelbiami Anykščių rajono savivaldybės informaciniuose kanaluose. Dėl dokumentų pateikimo ir dalyvavimo sąlygų rekomenduojama kreiptis į savivaldybę pagal oficialiai nurodytus kontaktus.

    Šaltiniai:

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.268802

    https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darbo-rinka-uzimtumas/darbo-santykiai/darbo-ir-poilsio-laikas/

    https://anyksciai.lt/

  • Velžio senjorų asociacija „Velžynė“ perrinko valdybą: susirinkime dalyvavo 70 proc. narių

    Kovo 13 dieną Velžio kultūros įstaigoje surengtas Panevėžio rajono Velžio seniūnijos senjorų asociacijos „Velžynė“ visuotinis ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas. Organizatorių teigimu, jame dalyvavo apie 70 proc. balsavimo teisę turinčių narių.

    Į susirinkimą atvyko Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Genė Jakaitienė, policijos pareigūnė Laima Keblienė ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Vilma Vaiginytė. Renginį pradėjo tautinių šokių kolektyvo Aukštaičiai pasirodymas.

    Genė Jakaitienė dėkojo už bendruomenės aktyvumą ir linkėjo išlaikyti tarpusavio pagalbą kasdienybėje. Susitikime taip pat akcentuota, kad vyresnio amžiaus žmonių bendrystė tampa svarbiu veiksniu mažinant vienišumą, skatinant įsitraukimą ir savanorystę vietos bendruomenėse.

    Policijos pareigūnė Laima Keblienė pristatė trumpą kriminogeninės situacijos apžvalgą rajone ir Velžio seniūnijoje. Ji priminė, kaip atpažinti sukčiavimo schemas, saugoti asmens duomenis ir pinigus, o pastebėjus įtartinus asmenis kaimynystėje nebijoti reaguoti ir informuoti pareigūnus.

    Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Vilma Vaiginytė kalbėjo apie gaisrų prevenciją buityje ir priminė pagrindines rizikas, kurios dažniausiai kyla šildymo sezono metu. Ji taip pat perdavė edukacinių leidinių, skirtų saugumo temoms aptarti šeimose.

    Veiklos ir finansų ataskaitos

    Oficialiąją darbotvarkės dalį tęsė asociacijos pirmininkė Snieguolė Revotienė, pristačiusi 2025 metų veiklos ataskaitą. Joje apžvelgti bendruomenės renginiai, šventės, pažintinės ir poilsinės kelionės bei numatyti 2026 metų planai.

    Revizijos komisija pateikė finansinę ataskaitą. Susirinkimo dalyviai ataskaitas patvirtino vienbalsiai.

    Perrinkta „nauja ir sena“ valdyba

    Kadangi susirinkimas buvo rinkiminis, nariai buvo kviečiami siūlyti kandidatus į valdybą. Nauji pasiūlymai nepateikti, todėl bendru sutarimu nuspręsta tęsti darbą su esama komanda.

    Trejų metų kadencijai vienbalsiai išrinkta valdyba: pirmininkė Snieguolė Revotienė, pavaduotoja Angelė Vilčinskienė, valdybos nariai Solveiga Pranevičienė, Vytautas Pivoriūnas ir Vytautas Trumpiškis.

    Pirmininkė dėkojo už pasitikėjimą, tačiau atkreipė dėmesį į lyderystės kaitos problemą, su kuria susiduria daug nevyriausybinių organizacijų. Pasak jos, pirmininko darbas apima projektų rengimą, įgyvendinimą ir ataskaitų paruošimą, o visa veikla vykdoma visuomeniniais pagrindais.

    „Naujų tikslų nekeliu, išlaikysime tai, ką turime šiandien. Tęsime tradicijas, organizuosime keliones, dalyvausime renginiuose ir stengsimės rašyti bei įgyvendinti projektus bendruomeniškumui skatinti“, – sakė S. Revotienė.

    Pristatyta asociacijos vėliavos reikšmė

    Susirinkimo pabaigoje priminta asociacijos vėliava, kuri pirmą kartą pristatyta 2025 metų liepą, minint asociacijos 15 metų sukaktį. Aptarti vėliavos simboliai ir jų reikšmės, siejamos su Velžio kraštu, Nevėžiu, bendruomeniškumu ir senjorų patirtimi.

    Organizatorių teigimu, vėliavos idėja skirta stiprinti tapatybę ir matomumą renginiuose, o simbolika pabrėžia gamtos, istorijos ir bendrystės ryšį. Susirinkimo dalyviai sutarė, kad tokie ženklai prisideda prie bendruomenės vienijimo ir tradicijų tęstinumo.

    Šaltiniai:
    https://www.panrs.lt/

  • Panevėžio rajone siuvama Bendrystės staltiesė iš senų marškinių: finalas ir rekordas Raguvoje

    Panevėžio rajone metų pradžioje startavo iniciatyva Bendrystės staltiesė, kviečianti skirtingų gyvenviečių bendruomenes susitikti ne tik pokalbiui, bet ir bendram kūrybiniam darbui. Projekto ašis – simbolinė staltiesė, kuriama kaip bendro stalo, svetingumo ir ryšio tarp žmonių ženklas.

    Sumanymas gimė iš praktinio poreikio sustiprinti ryšius tarp Panevėžio rajono bendruomenių, kurios aktyviai veikia savo vietovėse, tačiau rečiau susitinka bendrose veiklose. Organizatoriai pabrėžia, kad šiuo atveju svarbiausia ne vien galutinis kūrinys, o pats procesas: susipažinimas, bendradarbiavimas ir pasidalijimas patirtimi.

    Tradicija, tvarumas ir bendras darbas

    Staltiesė pasirinkta neatsitiktinai: lietuviškoje tradicijoje ji siejama su bendru stalu, šeimos ir kaimynystės susitikimais, istorijų pasakojimu. Iniciatyva šią simboliką perkelia į šiuolaikinį bendruomeninį gyvenimą, kuriame vis didesnę reikšmę įgyja socialiniai ryšiai ir savitarpio pagalba.

    Kartu akcentuojama tvarumo idėja. Staltiesė siuvama iš senų, nebetinkamų ar nebenešiojamų marškinių, taip tekstilei suteikiant antrą gyvenimą ir mažinant atliekų kiekį. Kiekvienas audinio gabalas tampa ne tik medžiaga kūriniui, bet ir mažas pasakojimas apie žmogų, namus ar šeimos istoriją.

    Dirbtuvėse dalyvauja įvairių patirčių žmonės: vieni pirmą kartą mokosi pagrindinių siuvimo dygsnių, kiti dalijasi turimais įgūdžiais ir padeda naujokams. Tokia praktika kuria natūralią kartų ir patirčių partnerystę, o kūrybinis veiksmas tampa lengvu pretekstu kalbėtis ir būti kartu.

    Pristatymas ir rekordo fiksavimas Raguvoje

    Baigiamasis iniciatyvos akcentas numatytas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydžio metu. Bendrystės staltiesės pristatymas, jos matavimas ir rekordo fiksavimas vyks 2026 metais gegužės 16 dieną Raguvos miestelyje.

    Organizatoriai tikisi, kad renginys taps ne tik simboliniu projekto užbaigimu, bet ir matomu pavyzdžiu, kaip paprastos, žmogiškos iniciatyvos gali sujungti skirtingas vietoves. Iniciatyva primena, kad bendruomeniškumas dažniausiai gimsta iš nuoseklių susitikimų ir bendro darbo, o ne vien iš didelių programų ar vienkartinių akcijų.

    „Bendrystės staltiesė“ šiuo požiūriu tampa daugiau nei tekstilės kūriniu: kiekvienas dygsnis žymi santykį, o bendras rezultatas – bendrą tapatybę, kurią žmonės susikuria patys, susėdę prie vieno stalo.

    „Ši iniciatyva dar kartą primena, kad tikri dalykai gimsta ne iš didelių projektų, o iš paprastų, nuoširdžių susitikimų ir bendro veikimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

    Šaltiniai:
    https://www.panrs.lt/bendrystes-staltiese-kai-bendruomenes-suseda-prie-vieno-stalo/
    https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/circular-economy-in-europe

  • Paskelbti „Bendruomenė – Švyturys 2025“ nominantai: kas šiemet pateko į stipriausiųjų sąrašą

    Mykolo Romerio universitetas kartu su partneriais paskelbė konkurso Bendruomenė – Švyturys 2025 – Kelias į sėkmę nominantus. Šis konkursas Lietuvoje rengiamas kasmet nuo 2015 metų, o jo tikslas – įvertinti aktyviausias vietos bendruomenes ir jų lyderystę, iniciatyvas bei kuriamą pokytį.

    Organizatoriai pažymi, kad per 11 metų daugiausia nominacijų yra pelniusios Panevėžio rajono savivaldybės bendruomenės. Po jų rikiuojasi Klaipėdos rajono ir Raseinių savivaldybių bendruomenės, turinčios po keturias nominacijas.

    Ankstesni Panevėžio rajono įvertinimai

    Ankstesniais metais Panevėžio rajono bendruomenės ir jų atstovai buvo ne kartą pastebėti nacionaliniu mastu. 2015 metais nominacija Vietos bendruomenės lyderis – vadybininkas skirta Jotainių kaimo bendruomenės pirmininkei Mildai Marijonai Kuodienei, o 2018 metais toks pats įvertinimas atiteko Pažagienių kaimo bendruomenės pirmininkei Elenai Stanienei.

    Sveiką gyvenseną propaguojančių bendruomenių kategorijoje Panevėžio rajonas taip pat buvo ryškus: 2020 metais nominacija skirta gyventojų bendruomenei „Upytės žemė“, 2021 metais – Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenei. 2025 metais šioje kategorijoje nominante įvardyta Bernatonių bendruomenė.

    2025 metais teiktos trys paraiškos

    Šiemet, kaip nurodoma pranešime, nei vienai Panevėžio rajono bendruomenei nominacija nebuvo skirta, nors buvo teiktos trys paraiškos. Nominacijai Vietos bendruomenės lyderis – vadybininkas pristatyta Trakiškio kaimo bendruomenės pirmininkės Jolantos Silgienės kandidatūra.

    Nominacijai Vietos bendruomenės sėkmės istorija buvo teikiamas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos kuriamas bendrystės tinklas, jungiantis rajono bendruomenes, įtraukiantis vietos organizacijas ir savivaldą. Trečioji paraiška teikta kategorijai Vietos infrastruktūrą gerinanti vietos bendruomenė – Lepšių kaimo bendruomenės iniciatyvai.

    Akcentas – ne vien apdovanojimai

    Tekste pabrėžiama, kad konkurso esmė – ne tik apdovanojimai, bet ir bendruomenių veiklų matomumas bei pripažinimas. Pasak Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos, šie metai dar kartą parodė, jog rajono bendruomenės išlieka aktyvios, iniciatyvios ir gebančios kurti realų pokytį savo aplinkoje.

    „Todėl šiandien svarbu ne sustoti, o dar labiau telktis, stiprinti bendrystę ir drąsiai žengti pirmyn – nes būtent nuoseklus darbas, bendri tikslai ir tikėjimas savo veikla kuria tikrąją sėkmės istoriją“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

    Šaltiniai:
    https://www.mruni.eu/lt/
    https://www.panrs.lt/

  • Įstricos bendruomenė atgaivino girnas ir edukaciją Grūdo kelionė į miltus: ją filmuoja LRT

    Panevėžio rajone, Žaliosios girios pašonėje įsikūrusi Įstricos kaimo bendruomenė pradėjo naują edukacinę programą Grūdo kelionė į miltus. Joje lankytojams gyvai parodoma, kaip iš grūdo gimsta pilno grūdo, liaudiškai vadinami razavi miltai, ir kaip iš jų verdama tradicinė zacirka.

    Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas sako, kad idėja kilo iš paprasto, bet nuolat pasikartojančio klausimo: kaip pagaminami tokie miltai, kokius šiandien įprasta pirkti parduotuvėse. Anot jo, edukacija siekia priminti, jog anksčiau grūdų malimas buvo kasdienis darbas, o girnos buvo daugelio ūkių įprasta buities dalis.

    Girnos sugrįžta į kaimą

    Ruošiantis edukacijai, nuo metų pradžios visoje Lietuvoje buvo ieškoma girnų ir jų detalių. Nors kadaise tai buvo įprastas turtas, dabar girnų akmenys dažnai matomi tik kaip interjero detalės viešose erdvėse, todėl tinkamų eksponuoti ir naudoti priemonių rasti nebuvo paprasta.

    Paieškas vainikavo restauruotos ir demonstracijai parengtos skirtingų tipų girnos: akmeninės trinamos ir sukamos, taip pat vėjo ir vandens jėga sukamų girnų kopija, atkartojanti prieš kelis šimtmečius naudotas technologijas. Programoje pristatomos ir šiuolaikinės rankinės buitinės girnos, gaminamos Ukrainoje.

    „Norime parodyti, kad pilno grūdo miltai nėra išskirtinis produktas ar nauja mada. Tai buvo kasdienis maistas, kurį žmonės pasigamindavo patys, o girnos buvo tokia pat buities priemonė kaip puodas ar šaukštas“, – sakė Zenonas Vezbergas.

    LRT dėmesys ir kelionės po Lietuvą

    Bendruomenės iniciatyva sulaukė ir nacionalinio dėmesio: LRT laidos Labas rytas, Lietuva komanda jau nufilmavo reportažą, kurį planuojama transliuoti 2026 metų balandžio 27 dieną. Pasak bendruomenės, tai padeda plačiau pristatyti Aukštaitijos kulinarinį paveldą ir priminti, kad tradiciniai patiekalai neretai prasideda nuo elementarių, šiandien primirštų procesų.

    Programą bendruomenė ketina vežti į įvairias vietas, kur bus susidomėjusių. Surinktos aukos būtų skiriamos bendruomenės kultūrinėms veikloms, kaimo poreikiams ir daliai edukacinių priemonių išlaidų padengti.

    Organizatoriai pastebi, kad ypatingą susidomėjimą rodo senjorai, kurie edukacijoje atpažįsta vaikystės patirtis ir nori jas parodyti vaikams bei anūkams. Bendruomenė neatmeta, kad, atsiradus naujų klausimų apie tradicinius maisto gamybos būdus, bus kuriami ir kiti edukaciniai užsiėmimai.

    Šaltiniai:
    https://lt.wikipedia.org/wiki/Maratonas
    https://www.lrt.lt/mediateka/laidos/labas-rytas-lietuva

  • Panevėžio rajono varinių pučiamųjų žygis Europoje: sidabras solistei, „Aukštyn“ startuoja Lince

    Panevėžio rajono varinių pučiamųjų muzikantai šią savaitę Lietuvą pristato viename svarbiausių žanro renginių – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate Austrijos mieste Lince. Čempionate varžosi ne tik orkestrai, bet ir solistai, o aukšti įvertinimai dažnai laikomi tramplinu į tarptautinę karjerą.

    Ryškiausia naujiena iš solistų konkurso – eufonininkės Jovitos Kasperavičiūtės sėkmė. Belgijoje studijuojanti atlikėja, atstovaujanti LMTA orkestrui „BrassLT“ ir grojanti Remigijaus Vilio vadovaujamame Naujamiesčio kultūros centro–dailės galerijos vario dūdų orkestre „Aukštyn“, iškovojo antrąją vietą tarp stipriausių jaunųjų Europos solistų.

    Į finalą muzikantė pateko atlikusi sudėtingą keturių dalių Judith Bingham koncertą „Venice“ eufonijai ir orkestrui. Tokie kūriniai reikalauja ne tik techninio tikslumo, bet ir plataus dinaminio diapazono, ištvermės bei muzikinės interpretacijos brandos, todėl vieta tarp prizininkų laikoma reikšmingu profesiniu įvertinimu.

    Tuo pat metu Europos čempionate pasirodyti ruošiasi ir Panevėžio rajonui atstovaujantis vario dūdų orkestras „Aukštyn“. Kolektyvas čempionate pristato naują konkursinę programą ir varžosi su maždaug trimis dešimtimis elitinių orkestrų iš skirtingų Europos šalių.

    Tokio lygio renginiuose dalyvavimas vertinamas kaip kokybės ženklas: čia lyginamas orkestrų meistriškumas, skambesio kultūra, repertuaro pasirinkimai ir dirigavimo lygis. Panevėžio rajono orkestrui tai ir galimybė dar kartą parodyti regiono pučiamųjų tradicijų stiprybę tarptautinei auditorijai.

    Dar viena džiugi žinia Panevėžio rajoną pasiekė iš Belgijos Mecheleno miesto. Balandžio 18 dieną ir balandžio 19 dieną vykusiame 10-ajame atvirame Flamandų varinių pučiamųjų orkestrų čempionate Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro orkestras „Sklepučini“ C kategorijoje pelnė pirmąją vietą.

    Konkurse dalyvavo orkestrai iš Belgijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Prancūzijos, Velso ir Jungtinės Karalystės, todėl pergalė laikoma konkurencinga ir tarptautiniu mastu reikšminga. Tokie rezultatai rodo ne vien pavienę sėkmę, bet ir ilgalaikį darbą: stabilų pasirengimą, kryptingą repertuaro formavimą bei nuoseklų kolektyvų ugdymą.

    „Sklepučini“ vadovas Vilmantas Vapsva pabrėžė, kad kolektyvas jau dešimtmetį bendradarbiauja su „Willebroek“ brass band akademija, o meistriškumui augti padėjo ir dirigentas bei solistas Tim De Maeseneer.

    Panevėžio rajono orkestrų pasiekimai atspindi platesnę Europos brass band kultūros tendenciją: vis didesnį dėmesį aukštai atlikimo kokybei, naujoms programoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Šiame kontekste prizinės vietos ir dalyvavimas elitiniuose čempionatuose tampa svarbiu argumentu, kad regioniniai kolektyvai sėkmingai konkuruoja su senas tradicijas turinčiais Europos orkestrais.

    Artimiausiu metu dėmesys krypsta į orkestro „Aukštyn“ pasirodymą Lince, kuriame spręsis galutiniai čempionato vertinimai. Panevėžio rajono muzikantams tai dar viena proga įtvirtinti vardą tarptautinėje varinių pučiamųjų scenoje.

    Šaltiniai:
    https://www.panrs.lt/panevezio-rajono-variniu-dudu-muzikantai-europoje-skina-auksciausius-ivertinimus/
    https://ebc2024brass.com/

  • Alytaus rajone startuoja balsavimas: 12 bendruomenių projektų varžosi dėl finansavimo iki 100 000 eurų

    Alytaus rajone startuoja balsavimas: 12 bendruomenių projektų varžosi dėl finansavimo iki 100 000 eurų

    Alytaus rajono savivaldybė paskelbė viešą balsavimą dėl bendruomenių iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti. Gyventojai kviečiami išsirinkti projektus, kurie, sulaukę didžiausio palaikymo, galėtų būti finansuojami savivaldybės lėšomis.

    Idėjų teikimas vyko nuo 2026 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos 17.00 valandos. Per šį laikotarpį sulaukta 13 pasiūlymų, o komisija viešai atrankai patvirtino 12 projektų: 9 mažos apimties ir 3 didelės apimties.

    Balsavimas: kas ir kada gali dalyvauti

    Balsuoti gali Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kurie balsavimo dieną yra ne jaunesni nei 16 metų. Balsavimas vyksta nuo 2026 metų balandžio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 14 dienos.

    Pasirinkti projektus galima dviem būdais: elektroniniu būdu, užpildant savivaldybės pateiktą formą, arba seniūnijose, pildant balsavimo kortelę. Savivaldybė primena, kad elektroniniu būdu balsuojant kelis kartus, galioja paskutinis balsas.

    Projektų apimtys ir svarbiausios taisyklės

    Šiemet sulaukta 8 mažos apimties idėjų, kurių vertė neviršija 10 000 eurų, ir 5 didelės apimties idėjų, kurių vertė didesnė nei 10 000 eurų, bet neviršija 100 000 eurų. Komisija vieną didelės apimties projektą perkėlė į mažos apimties kategoriją.

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už 3 projektus kiekvienoje kategorijoje, tačiau nebūtina rinktis abiejų kategorijų. Taip pat nurodoma, kad užpildžius kelias popierines korteles, nė vienas balsas neįskaitomas, o balsuojant ir elektroniniu, ir popieriniu būdu, galioja elektroninis balsas.

    Kokios idėjos pateiktos balsavimui

    Mažos apimties kategorijoje balsavimui teikiami projektai apima poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdves, viešųjų erdvių atnaujinimą bei infrastruktūrą prie vandens. Tarp jų yra poilsio infrastruktūra Užupių kaime, dviračių įgūdžių parkas ir kupolo erdvė Genių kaime, kultūrinės erdvės sprendiniai Santaikoje, gimnastikos erdvė Simne, viešosios erdvės atnaujinimas Junčionyse, suoliukų atnaujinimas Luksnėnuose, lieptas ir poilsio zona Galinto ežero pakrantėje bei sporto ir laisvalaikio erdvė Eičiūnuose.

    Didelės apimties kategorijoje gyventojai gali rinktis iš trijų iniciatyvų: lauko padelio kortų įrengimo, Krokialaukio tvenkinio aplinkos sutvarkymo ir fontano sprendinių bei kultūrinės poilsio erdvės Kumečių tvenkinio pakrantėje. Didžiausia planuojama vieno projekto vertė siekia iki 100 000 eurų.

    Savivaldybė nurodo, kad balsuojant reikės pateikti gimimo datą, vardą, pavardę ir deklaruotą gyvenamąją vietą, o asmens duomenys naudojami tik balsavimo procedūroms ir finansavimo tikslams įgyvendinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

    Šaltiniai:

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3c8557d0956511ecaf3aba0cb308998c/asr

  • Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija ragina darbe kalbėti apie seksualinį smurtą

    Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija ragina darbe kalbėti apie seksualinį smurtą

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia Lietuvos institucijas, įstaigas ir organizacijas balandžio 29 dieną prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos. Siūloma tą dieną į darbą, mokyklas, universitetus ar kitas bendruomenes ateiti vilkint džinsus, taip parodant solidarumą su seksualinio smurto aukomis.

    Komisija pabrėžia, kad džinsai šioje iniciatyvoje nėra mados detalė, o simbolinė žinutė prieš aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą. Pasak organizatorių, apie seksualinį smurtą svarbu kalbėti atvirai, nes jis gali vykti šeimoje, darbo vietoje, švietimo įstaigose ir internetinėje erdvėje.

    „Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo“, – sakė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

    Kaip atsirado Tarptautinė džinsų diena?

    Tarptautinės džinsų dienos ištakos siejamos su rezonansine byla Italijoje 1992 metais. Tuomet vienas teismo sprendimas sukėlė visuomenės pasipiktinimą dėl argumentų, kuriais buvo mėginama atsakomybę perkelti nukentėjusiajam, remiantis jo apranga.

    Reaguodamos į tai, Italijos parlamentarės kitą dieną į darbą atėjo vilkėdamos džinsus kaip protesto simbolį. Nuo tada džinsai tarptautiniu mastu tapo ženklu, primenančiu, kad smurtas niekada negali būti pateisinamas tuo, kaip žmogus atrodo ar ką dėvi.

    Ko siekia iniciatyva Lietuvoje?

    Lietuvoje iniciatyvos rengėjai akcentuoja ne tik simbolinį gestą, bet ir platesnį tikslą: skatinti prevenciją ir ankstyvą švietimą apie ribas, sutikimą ir pagalbos paiešką. Komisija pažymi, kad pokytis prasideda nuo gebėjimo atpažinti smurtą, kalbėti apie jį ir žinoti, kur kreiptis.

    „Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo“, – sakė M. Petrauskaitė.

    Prie iniciatyvos kviečiami prisijungti kolektyvai taip pat raginami įsiamžinti nuotraukose ir pasidalyti jomis su organizatoriais. Seimo komisija nurodo, kad dalyviams planuojamos padėkos, o aktyviausiems numatytos simbolinės dovanos.

    „Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas bei sukurti veiksmingą prevencijos ir pagalbos sistemą“, – sakė Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

    Komisija atkreipia dėmesį, kad viešas kalbėjimas ir bendruomenių įsitraukimas padeda mažinti stigmatizaciją, o aukoms lengviau ieškoti pagalbos. Anot iniciatyvos rengėjų, būtina nuosekliai stiprinti prevenciją ir paramos sistemą, kad seksualinio smurto atvejų mažėtų, o nukentėjusieji gautų savalaikę pagalbą.

    Šaltiniai:
    https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2023/751416/EPRS_ATA(2023)751416_EN.pdf
    https://www.unwomen.org/en/news/stories/2017/4/turning-jeans-into-a-symbol-of-protest-against-sexual-violence
    https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1

  • Slaugos paslaugos namuose Lietuvoje: kam priklauso, kaip gauti siuntimą ir ko tikėtis

    Slaugos paslaugos namuose Lietuvoje: kam priklauso, kaip gauti siuntimą ir ko tikėtis

    Visuomenei senstant, o lėtinėms ligoms tampant dažnesnėms, slaugos paslaugos namuose Lietuvoje tampa vis aktualesnės. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vien pernai šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 70 000 gyventojų, o poreikis kasmet toliau auga.

    Slauga namuose leidžia žmogui gauti reikalingą priežiūrą jam įprastoje aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės tampa sunku pasirūpinti savimi arba nuvykti į gydymo įstaigą. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus pacientams, po sunkių ligų ar operacijų atsigaunantiems žmonėms ir tiems, kurių kasdienė veikla ribota dėl funkcinio sutrikimo.

    Kam priklauso ir kaip nustatomas poreikis

    Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams. Esminė sąlyga yra tai, kad dėl pakitusios sveikatos būklės žmogui būtų sudėtinga savarankiškai funkcionuoti buityje.

    Slaugos poreikis vertinamas pagal slaugos poreikio vertinimo klausimyną, kuriame atsižvelgiama į gebėjimą apsitarnauti, pavalgyti, palaikyti asmens higieną, judėti, orientuotis aplinkoje, bendrauti, taip pat į gyvenamosios aplinkos pritaikomumą ir artimųjų pagalbos galimybes. Pagal surinktus balus nustatomas mažas, vidutinis arba didelis slaugos poreikis, nuo kurio priklauso ir planuojamų vizitų apimtis.

    Klausimyną gali pildyti šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandos slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, taip pat stacionare pacientą gydęs gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose paprastai išrašo paciento šeimos gydytojas.

    Siuntimas po operacijos ir paslaugų organizavimas

    Slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos ir po operacijų, kai laikinai sutrinka savarankiškumas ir kasdienė veikla. Tokiais atvejais slaugos poreikį gali nustatyti gydytojas chirurgas, pateikdamas rekomendacijas ir išrašydamas siuntimą.

    Gavus siuntimą, pacientui arba jo artimiesiems įprastai reikia kreiptis į savo polikliniką, kuri organizuoja slaugos paslaugų teikimą namuose. Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti šių paslaugų teikimą savo pacientams pačios arba sudarydamos sutartį su kita įstaiga.

    „Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

    Ką daro specialistų komanda ir kada ji atvyksta

    Slaugos paslaugos namuose teikiamos komandos principu, o konkrečios procedūros parenkamos pagal paciento būklę ir poreikius. Slaugytojas gali atlikti injekcijas, prijungti lašinę, paimti kraujo ar šlapimo mėginius, atlikti elektrokardiogramą, prižiūrėti žaizdas, opas ar pragulas, taip pat užtikrinti dirbtinių kūno angų priežiūrą.

    Slaugytojo padėjėjas dažniau padeda kasdieniuose veiksmuose: matuoja kraujospūdį ir temperatūrą, padeda prausiantis, maitinant, keičiant kūno padėtį. Prireikus į procesą įtraukiamas kineziterapeutas, orientuotas į judėjimo funkcijos atstatymą ir fizinio pajėgumo gerinimą, bei ergoterapeutas, padedantis atkurti kasdienius įgūdžius ir pritaikyti namų aplinką.

    Specialistai į paciento namus atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 valandos, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų, o visą parą trunkanti nuolatinė slauga namuose šiuo modeliu neteikiama.

    „Žinojimas, kad šalia yra slaugos specialistų komanda, suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo, kad artimas žmogus galės jaustis oriai ir bus tinkamai prižiūrimas“, – sako O. Burokienė.

    Slauga socialinės globos įstaigose

    Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, tačiau apimtis priklauso nuo įstaigos statuso. Jeigu įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir joje gyvena 25 ar daugiau žmonių, atvykę komandos specialistai gali atlikti tik dalį šeimos gydytojo ar su juo dirbančio slaugytojo paskirtų procedūrų.

    Tarp jų nurodomi ėminių paėmimai diagnostikai, elektrokardiograma, akispūdžio matavimas, intervencinės procedūros, pragulų ir opų priežiūra, dirbtinių kūno angų priežiūra ir gleivių išsiurbimas. Tuo metu mažesnėse įstaigose, kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės ir kurios neturi licencijos bendrosios praktikos slaugai, gali būti teikiamas pilnas komandos paslaugų spektras.

    Poreikis auga, kartu didėja ir finansavimas

    Valstybinės ligonių kasos skelbia, kad slaugos paslaugų namuose apimtys didėja ne tik dėl demografinių pokyčių, bet ir dėl siekio daugiau priežiūros perkelti arčiau paciento. 2023 metais paslaugas gavo 60 000 žmonių, 2024 metais – 65 000, o pernai – per 70 000 pacientų.

    Didėjo ir suteiktų paslaugų skaičius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos: 2024 metais suteikta 2 500 000 paslaugų, kurioms apmokėti panaudota daugiau nei 45 000 000 eurų, o pernai – 2 700 000 paslaugų, kurioms prireikė daugiau nei 56 000 000 eurų. Tai rodo, kad slauga namuose tampa vis reikšmingesne sveikatos priežiūros sistemos dalimi.

    VLK atkreipia dėmesį, kad pacientams ir jų artimiesiems verta aktyviai domėtis, kokios paslaugos paskirtos ir kaip jos teikiamos, nes aiškumas ir skaidrumas padeda užtikrinti geresnę priežiūros kokybę. Informaciją apie suteiktas paslaugas galima pasitikrinti E. sveikatos portale.

    Šaltiniai:

    https://vlk.lt/paslaugos/psdf-biudzetas-ir-islaidos/paslaugos-kompensuojamos-is-psdf

    https://vlk.lt/gyventojams/paslaugos/slaugos-paslaugos-namuose