CP v2

Category: Regionai

  • Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino atnaujintą Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo tvarką, kuria siekiama daugiau aiškumo, skaidrumo ir lengviau prognozuojamų sprendimų pareiškėjams. Savivaldybės teigimu, naujos taisyklės labiau orientuotos į tvarias, inovatyvias ir darbo vietas kuriančias iniciatyvas visame rajone.

    2026 metais smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajono savivaldybės biudžete numatyta 130 000 eurų. Parama, kaip ir anksčiau, bus teikiama kompensavimo principu, tad verslui svarbu planuoti išlaidas ir pasirengti pagrindžiančius dokumentus.

    „Mums svarbu, kad parama pasiektų realią vertę kuriančias iniciatyvas – nuo naujų darbo vietų kaimo vietovėse iki inovatyvių paslaugų ir ekologinių sprendimų“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Esminė naujovė – aiškiai apibrėžta 100 balų vertinimo sistema ir minimalus finansavimo slenkstis, siekiantis 45 balus. Tai turėtų sumažinti subjektyvumo riziką ir padėti pareiškėjams iš anksto įsivertinti projekto stipriąsias bei silpnąsias vietas.

    Vertinant paraiškas daugiau dėmesio numatoma socialiniam ir regioniniam verslui, ekologiniams sprendimams, gamybos sektoriui, tradiciniams amatams, taip pat iniciatyvoms, kurios kuria darbo vietas kaimo teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetai pasirinkti siekiant ne tik ekonominės grąžos, bet ir platesnio poveikio vietos bendruomenėms.

    Kam numatomas prioritetas?

    Didžiausias dėmesys skiriamas verslui rytų pasienio seniūnijose – Buivydžių, Kalvelių, Lavoriškių ir Medininkų teritorijose. Tokia kryptis siejama su poreikiu stiprinti ekonominį aktyvumą atokesnėse vietovėse ir skatinti investicijas ten, kur jos dažnai ateina lėčiau.

    Prioritetą taip pat gaus veiklos, susijusios su socialiniu verslu, ekologiškos produkcijos gamyba, aplinkosauginiais projektais, o taip pat ilgiau veikiančios įmonės, kurios jau yra sukaupusios veiklos patirtį. Savivaldybės vertinimu, tokie kriterijai leidžia subalansuoti riziką ir skatinti tvarų augimą.

    Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos?

    Fondo lėšomis numatoma kompensuoti verslui aktualias išlaidas, susijusias su kvalifikacijos kėlimu, reklama, interneto svetainių ar elektroninių parduotuvių kūrimu, įrangos ir specializuotos programinės įrangos įsigijimu. Taip pat gali būti dengiamos dalyvavimo parodose, sertifikavimo ar patalpų nuomos išlaidos, jei jos atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus.

    Didžiausia galima parama vienam subjektui per trejus metus gali siekti iki 6 000 eurų. Per metus numatyta galimybė pasinaudoti ne daugiau kaip dviem paramos formomis, kad fondo lėšos pasiektų didesnį pareiškėjų ratą.

    Atnaujintuose nuostatuose, savivaldybės teigimu, sustiprintas ir administravimo procesas: aiškiau apibrėžtos procedūros, paraiškų nagrinėjimo eiga bei tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai. Tikimasi, kad tai sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir sumažins ginčų dėl vertinimo tikimybę.

  • Vilniaus rajono sporto centro jaunių boksininkai Kaune iškovojo 3 medalius: kas tapo čempione?

    Vilniaus rajono sporto centro jaunių boksininkai Kaune iškovojo 3 medalius: kas tapo čempione?

    Kaune surengtame Lietuvos jaunių bokso čempionate Vilniaus rajono sporto centro sportininkai grįžo su trimis apdovanojimais. Trenerio Jurijaus Kušlevičiaus auklėtiniai iškovojo vieną aukso ir du sidabro medalius, o daliai komandos pritrūko patirties lemiamose kovose.

    Čempionatas vyko nuo balandžio 29 dienos iki gegužės 2 dienos, jame dalyvavo penki Vilniaus rajono sporto centro atstovai. Tokios varžybos jauniams dažnai tampa svarbiu atrankos ir meistriškumo patikrinimu prieš tarptautinį sezoną, nes leidžia įvertinti pasirengimą bei psichologinį stabilumą ringe.

    Pirmi medaliai ir pamokos

    Ketvirtfinalio etape pasirodymą baigė Benediktas Alajevas (iki 60 kg) ir Simonas Olševskis (iki 63 kg). Abu sportininkai pripažino varžovų pranašumą, o trenerių štabui tai tapo aiškiu signalu, kur reikės pridėti dėmesio ruošiantis kitam startui.

    Iki finalo kelią prasiskynė Daniel Vobalis (iki 52 kg). Jis užtikrintai įveikė varžovus ketvirtfinalyje ir pusfinalyje, tačiau finale nusileido praėjusių metų Europos jaunučių vicečempionui iš Biržų ir pelnė sidabro medalį.

    Danieliui tai buvo pirmasis tokio lygio apdovanojimas nacionalinėse pirmenybėse. Tokie rezultatai dažnai laikomi lūžio tašku jauno sportininko karjeroje, nes po pirmo medalio paprastai auga pasitikėjimas ir didėja motyvacija kryptingoms treniruotėms.

    Vicečempiono žingsnis į priekį

    Sidabro medalį taip pat iškovojo Viktor Bogdevič (iki 54 kg). Ketvirtfinalyje jis nugalėjo Pasvalio atstovą, pusfinalyje įveikė Alytaus boksininką, o finale nusileido varžovui iš Vilniaus.

    Viktoro progresas išryškėjo lyginant su praėjusiu sezonu: anksčiau jis buvo pelnęs bronzos medalį Lietuvos jaunučių čempionate, o šiemet jau tapo vicečempionu. Tokia dinamika rodo augantį techninį pasirengimą ir gebėjimą prisitaikyti prie skirtingo stiliaus varžovų.

    Emilijos auksas ir žvilgsnis į Europą

    Džiugiausia čempionato nata Vilniaus rajono sporto centrui tapo Emilijos Barkovskos pergalė 52 kg svorio kategorijoje. Sportininkė šiemet į ringą grįžo akivaizdžiai pasimokiusi iš ankstesnių nesėkmių ir čempionate demonstravo brandesnį, ramesnį kovos planą.

    Pusfinalyje Emilija technišku boksu įveikė varžovę iš Naujosios Akmenės, o finale kova su Šilutės atstove buvo nutraukta pirmajame raunde. Tai reiškė aukso medalį ir Lietuvos čempionės titulą.

    Po nacionalinių pirmenybių Emilijos laukia pasirengimas Europos jaunių čempionatui Budvoje Juodkalnijoje, kuris vyks spalio 1–11 dienomis. Iki tol sportininkei ir treneriams teks nuosekliai dėlioti pasirengimo planą, didinant ištvermę, greitį ir taktinį stabilumą prieš aukštesnio tempo tarptautines kovas.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono sporto centro bokso treneris Jurij Kušlevič.

  • Mickūnų stalo tenisininkai parsivežė du titulus: Nemenčinės sporto mokyklos pergalės Vilniuje

    Mickūnų stalo tenisininkai parsivežė du titulus: Nemenčinės sporto mokyklos pergalės Vilniuje

    Gegužės 2–3 dienomis Vilniuje surengtose Lietuvos vaikų, gimusių 2014 metais ir jaunesnių, stalo teniso komandinėse pirmenybėse ryškiausiai sužibėjo Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos auklėtiniai iš Mickūnų. Jaunieji sportininkai laimėjo tiek mergaičių, tiek berniukų komandines varžybas ir iškovojo šalies čempionų titulus.

    Komandinėse pirmenybėse varžėsi 9 mergaičių ir 10 berniukų komandų, o komandos buvo suskirstytos į grupes. Vilniaus rajonui atstovavo mergaičių trejetas Darja Ancevič, Agata Kudriavceva ir Kaja Tvorogal bei berniukų komanda Daniel Tunkevič, Arsenij Kanaškov ir Daniel Stefanovič.

    Finaluose nė karto nesuklupo

    Mergaičių komanda grupėje laimėjo visus susitikimus prieš Panevėžio, Šalčininkų, Širvintų ir Utenos ekipas, o vėliau užtikrintai žengė iki aukso. Lemiamuose mačuose vilniaus rajono sportininkės 3:0 įveikė Vilniaus komandą ir tokiu pat rezultatu nugalėjo Šiaulių atstoves, taip tapdamos Lietuvos čempionėmis.

    Berniukai taip pat dominavo grupėje, 3:0 nugalėdami Panevėžio, Ukmergės ir Šalčininkų komandas bei 3:1 palauždami Vilniaus ekipą. Kovoje dėl medalių mickūniškiai 3:0 eliminavo Šiaulius, o finale po atkaklios kovos 3:2 įveikė Kauną ir iškovojo pirmąją vietą.

    Nemenčinės sporto mokyklai tai tapo dviguba švente: mergaitės čempionių vardą patvirtino ne pirmą kartą, o berniukai šalies čempionais tapo pirmąkart. Toks rezultatas išryškino, kad nuoseklus darbas regiono sporto mokyklose gali konkuruoti su didžiųjų miestų komandomis net ir esant gausiam dalyvių skaičiui.

    Asmeniniame čempionate išryškėjo lyderiai

    Gegužės 3–7 dienomis Vilniaus Tauro sporto mokykloje vyko Lietuvos vaikų asmeninis stalo teniso čempionatas, kuriame žaidė 26 berniukai ir 29 mergaitės. Varžybos vyko dviejų minusų sistema, todėl vienas pralaimėjimas dar neeliminuodavo, tačiau klysti dažnai nebuvo kur.

    Ryškiausiai pasirodė Kaja Tvorogal, visus susitikimus laimėjusi 3:0 ir tapusi Lietuvos vaikų čempione. Darja Ancevič užėmė 10 vietą, Agata Kudriavceva liko 13 pozicijoje, tačiau komandinėse varžybose jų indėlis buvo esminis siekiant aukso.

    Tarp berniukų čempionato staigmena tapo Daniel Tunkevič, iškovojęs antrąją vietą ir parodęs stabilų žaidimą viso turnyro metu. Arsenij Kanaškov užėmė 5 vietą, o Daniel Stefanovič finišavo 6-as, tad Mickūnų sportininkai pateko tarp šalies lyderių ne tik komandoje, bet ir individualiai.

    „Dviguba pergalė komandinėse varžybose ir aukšti rezultatai asmeniniame čempionate rodo, kad kryptingas darbas treniruotėse duoda apčiuopiamą rezultatą“, – sakė Markas Vaitonis.

    Stalo tenisas vaikų amžiuje dažnai vertinamas kaip sportas, ugdantis greitą reakciją, koordinaciją ir taktinius sprendimus, todėl ankstyvas įdirbis čia itin svarbus. Vilniuje pasiektas Mickūnų sportininkų rezultatas tampa aiškiu signalu, kad Vilniaus rajonas turi stiprėjančią jaunųjų stalo tenisininkų kartą.

  • Nemenčinėje Motinos dienai – LNOBT solistų koncertas: Straussas suvienijo bendruomenę

    Nemenčinėje Motinos dienai – LNOBT solistų koncertas: Straussas suvienijo bendruomenę

    Gegužės 3 dieną Nemenčinės kultūros centre Motinos diena paminėta profesionalios operos muzikos programa. Žiūrovams pristatytas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistų teatralizuotas koncertas „Straussas ir jo moterys“, pirmą kartą atvežtas į miesto sceną.

    Renginyje akcentuota padėka mamoms, močiutėms ir globėjoms, o šventinė nuotaika kurta ne tik muzika, bet ir bendruomeniškais sveikinimais. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie koncertai tampa proga kultūrą priartinti prie gyventojų ten, kur ji kasdien pasiekiama ne visada.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič priminė Motinos dienos prasmę ir moterų vaidmenį šeimoje bei visuomenėje.

    „Ši ypatinga diena skirta pagerbti moteris, kurios dovanoja gyvybę, apsupa rūpesčiu, įkvepia ir stiprina mūsų bendruomenę. Dėkoju jums už meilę, rūpestį, kantrybę ir stiprybę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius dėmesį skyrė kultūros prieinamumui rajone ir galimybei gyventojams išgirsti aukšto lygio atlikėjus be papildomos finansinės naštos. Pasak jo, profesionalaus meno atvykimas į regionų sales stiprina vietos kultūrinį gyvenimą ir skatina bendruomenės įsitraukimą.

    Koncerte skambėjusi programa kvietė į Johanno Strausso muzikos pasaulį, kuriame susilieja Vienos valso tradicija, teatrališkumas ir romantinė nuotaika. Organizatoriai tikisi, kad tokio formato pasirodymai Nemenčinėje taps tęstine tradicija ir atvers daugiau progų susitikti su profesionaliu scenos menu.

  • Šv. Florijono diena: kaip ugniagesiai gelbėtojai kasdien saugo gyvybes ir turtą Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesiais gelbėtojais ir jų tarnyba visuomenei. Tai proga padėkoti žmonėms, kurie pirmieji skuba į gaisrus, avarijas, gelbėjimo darbus vandenyje ar kitas ekstremalias situacijas.

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai prasideda tada, kai kiti traukiasi į šalį: jų sprendimai turi būti greiti, o rizika reali. Tarnyboje svarbūs ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir nuolatinės pratybos, komandinis darbas bei psichologinis pasirengimas veikti streso sąlygomis.

    Kas yra šv. Florijono diena?

    Šv. Florijonas laikomas ugniagesių globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių tapo profesinės bendruomenės simboliu. Lietuvoje ši data kasmet primena, kad už operatyvių iškvietimų, prevencijos ir mokymų stovi konkrečių žmonių pastangos.

    Šiandien ugniagesių gelbėtojų darbas apima kur kas daugiau nei gaisrų gesinimą. Gelbėjimo operacijose vis dažniau susipina techniniai, medicininiai ir inžineriniai sprendimai, o sėkmę lemia ir moderni įranga, ir patirtis, įgyta realiuose incidentuose.

    Kodėl jų tarnyba svarbi kasdien?

    Didelė dalis iškvietimų susiję su žmonių saugumu namuose, darbo vietose ir keliuose, todėl svarbi ir prevencija: dūmų detektoriai, elektros instaliacijos priežiūra, atsargus elgesys su ugnimi. Kuo daugiau dėmesio skiriama prevencijai, tuo mažesnė rizika, kad ugniagesiams teks dirbti pavojingiausiomis sąlygomis.

    Ugniagesiai gelbėtojai neretai tampa ir paskutine viltimi, kai sprendžiasi minutės: uždūmintose patalpose, sudėtingose eismo nelaimėse ar griūčių vietose. Tokiose situacijose ypač svarbus visuomenės bendradarbiavimas, aiškus informacijos perdavimas skambinant 112 ir netrukdymas gelbėjimo darbams.

    Šv. Florijono dienos proga ugniagesiams gelbėtojams linkima saugumo, ištvermės ir stiprybės, o visuomenei tai priminimas įvertinti jų tarnybą ne tik šventinę dieną. Paprastas padėkos žodis ir atsakingas elgesys kasdien yra reali parama tiems, kurie saugo gyvybes ir turtą.

  • Konkursas Perspėk draugą Kauno rajone: mokiniai kūrybiškai mokėsi atpažinti rizikas

    Kauno rajono savivaldybėje surengtas konkursas Perspėk draugą – prevencinė iniciatyva, skirta Tarptautinei dingusių vaikų dienai paminėti. Renginyje moksleiviai demonstravo kūrybiškumą, žinias ir komandinio darbo įgūdžius.

    Iniciatyvą organizuoja Dingusių žmonių šeimų paramos centras, siekdamas atkreipti jaunimo dėmesį į asmeninį saugumą kasdienėse situacijose. Daug dėmesio skiriama budrumui, atsakingam elgesiui ir gebėjimui laiku atpažinti galimus pavojus tiek internete, tiek realiame gyvenime.

    Konkurse dalyvavo Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos mokinių komandos. Jaunuoliai pristatė plakatus, vaizdo įrašus ir kūrybinius pasirodymus, kuriuose vaizdavo atpažįstamas situacijas ir aptarė, kaip jose reaguoti saugiai.

    Renginio metu akcentuota, kad svarbiausia prevencijos dalis yra ne vien taisyklių žinojimas, bet ir praktiniai sprendimai: ką daryti pasimetus, kaip elgtis, jei nepažįstamas asmuo prašo asmeninės informacijos, ir kada būtina kreiptis pagalbos. Taip pat pabrėžta, kad jaunuoliai turi drąsiai kalbėtis su patikimais suaugusiaisiais, kai kyla įtarimų ar nerimo.

    Komisijos sprendimu pirmąją vietą laimėjo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komanda Niekada ne vieni, kuriai įteiktas pirmosios vietos diplomas. Dovanas gavo ir kiti dalyviai – jas įsteigė Kauno rajono savivaldybė, policija bei Dingusių žmonių šeimų paramos centras.

    Organizatoriai primena, kad atviras pokalbis ir pasitikėjimas tarp vaikų, mokytojų ir tėvų yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant saugią aplinką. Kilus grėsmei ar prireikus skubios pagalbos, gyventojai raginami skambinti numeriu 112, o pranešti apie dingusį vaiką galima ir Europos karštąja linija 116 000.

  • Kauno rajonas pratęsė partnerystę su Užkarpate: dėmesys saugumui, vaikų stovykloms ir pagalbai

    Kauno rajono savivaldybė su Ukrainos Užkarpatės sritimi atnaujino ir pratęsė prieš dešimtmetį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Per šį laiką formalus susitarimas išaugo į nuoseklią partnerystę, kuri Rusijos karo Ukrainoje kontekste įgavo dar didesnę praktinę ir simbolinę reikšmę.

    Kauno rajono delegaciją priėmęs Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus pabrėžė, kad Ukrainai svarbiausia yra nuoseklus palaikymas. „Mums nereikia gailesčio, užtat labai reikia palaikymo, kad žiaurios lemties akivaizdoje nesijaustume vieniši, todėl tai, ką darote, mums labai svarbu“, – sakė R. Sarajus.

    Kas keičiasi atnaujintoje sutartyje

    Pratęstas dokumentas papildytas ketinimais aktyviau kartu dalyvauti Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose. Tokie projektai dažnai apima savivaldos kompetencijų stiprinimą, viešųjų paslaugų gerinimą, bendruomenių atsparumo didinimą ir pagalbą krizėse, todėl savivaldybių partnerystės Ukrainoje tampa ne tik moralinės paramos, bet ir konkrečių sprendimų kanalu.

    Šalys sutarė ir toliau rengti stovyklas Ukrainos karių vaikams, taip pat stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje. Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimas apima ir turizmo, kultūrinių bei ekonominių ryšių plėtrą, kurią savivaldybės mato kaip būdą palaikyti kasdienį regionų gyvybingumą net ir karo sąlygomis.

    Delegacija ir humanitarinė pagalba

    Vizito metu į Užkarpatę atgabenta humanitarinė pagalba: du mokykliniai autobusiukai ir du automobiliai, skirti seniūnijų poreikiams. Tokia parama karo metu dažnai tampa kritiškai svarbi, nes užtikrina vaikų pavėžėjimą, socialinių paslaugų pasiekiamumą ir savivaldybių mobilumą sprendžiant kasdienius logistikos iššūkius.

    Kartu su meru Valerijumi Makūnu į Ukrainą vyko administracijos direktorius Mantas Rikteris, mero patarėja Loreta Navakauskienė ir Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas, parengties pareigūnas, Dainius Raubūnas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Užkarpatės srities karinės administracijos vadovas Miroslavas Biletskis bei kiti regiono pareigūnai.

    Partnerystės prasmė karo fone

    Kauno rajono meras V. Makūnas akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra išbandymas visam demokratiniam pasauliui, o savivaldybių ryšiai tampa realiu solidarumo įrodymu. „Suprantame, kad gindami savo šalį, jūs ginate mus ir visą Europą. Žavimės jūsų nepalaužiama dvasia, todėl visa širdimi esame ir būsime su jumis“, – sakė V. Makūnas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į Kauno rajone gyvenančių ukrainiečių integraciją, pabrėždamas, kad jie kuria savo buitį ir tampa svarbia bendruomenės dalimi. Toks vietos lygmens įsitraukimas dažnai yra esminis veiksnys, lemiantis sklandesnį žmonių įsiliejimą į darbo rinką, švietimo sistemą ir vietos bendruomenes.

    Vizito metu pristatyta knyga apie Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimo dešimtmetį, o sutarties atnaujinimo proga V. Makūnas apdovanotas medaliu Už indėlį į Užkarpatės vystymąsi. Savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė bus tęsiama, orientuojantis į ilgalaikę pagalbą, žmonių ryšius ir bendrus projektus.

  • Užkarpatėje – pagarba žuvusiems ir pagalba sužeistiems: Kauno rajonas jungiasi prie reabilitacijos plano

    Kauno rajono savivaldybės delegacija viešėjo Užkarpatėje, kur susitikimuose nuolat skambėjo paprasta, bet griežta žinutė: ukrainiečiai nenori svetimų žemių, tačiau savųjų nežada atiduoti nė centimetro. Karo kaina čia matoma ne tik statistikoje, bet ir šeimų istorijose, kurių vis daugėja.

    Užhorode, Šlovės kalvoje, Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus kartu su Lietuvos svečiais pagerbė žuvusiuosius už Ukrainos laisvę. Nauji kapų kauburėliai ir trumpi užrašai ant paminklų primena, kad į karą išėjo ir labai jauni vyrai, o jų netektis paliečia ištisas bendruomenes.

    Didėjant sužeistų karių skaičiui, vis ryškesnis tampa reabilitacijos ir grįžimo į gyvenimą klausimas. Ukrainoje tam stiprinama valstybės pagalbos sistema: veikia Veteranų ministerija, kurios uždavinys yra koordinuoti reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir paramą karių šeimoms.

    Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas

    Delegacijai pristatytas Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas, kurį regiono vadovai įvardija kaip vieną svarbiausių šiuo metu vykdomų Užkarpatės statybų. Idėja paprasta: vienoje vietoje sutelkti medicininę, psichologinę ir funkcinę pagalbą, kad sužeisti kariai gautų nuoseklią priežiūrą ir galėtų greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas aptarė galimybę Ukrainos reabilitologams stažuotis Lietuvoje. Taip pat pasidalijo planais dėl Kačerginėje esančios sanatorijos „Žibutė“ rekonstrukcijos, kad ateityje joje būtų galima plėsti reabilitacijos paslaugas.

    Veteranų klubas, kuris motyvuoja

    Svečiai aplankė Užkarpatės regioninės klinikinės ligoninės Reabilitacijos skyrių ir sporto komplekse „Junost“ veikiantį karo veteranų klubą „Gladiator“. Klube įkvepia ne deklaracijos, o žmonės, kurie po sužeidimų iš naujo mokosi gyventi, sportuoti ir padėti kitiems.

    „Asmeninis pavyzdys yra geriausias būdas įkvėpti naujam gyvenimui kovų draugus“, – sakė klubo vadovas Konstantinas Kašula.

    Klubas vienija 28 veteranus, kurie, nepaisydami patirtų sužeidimų, treniruojasi ir kviečia prisijungti kitus. Čia išbandomos įvairios adaptuoto sporto rungtys, o sportas tampa ne tik fizine terapija, bet ir bendrystės forma.

    „Gladiator“ atstovai jau dalyvavo varžybose Lvive, Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose, o jų pasiekimai paskatino įkurti Užkarpatės adaptuoto sporto federaciją. Artimiausią turnyrą kartu su kolegomis Lietuvoje planuojama rengti Kaune, o Kauno rajono savivaldybė žada prisidėti prie organizacinių sprendimų.

    Vizitas Užkarpatėje parodė, kad parama Ukrainai šiandien apima ne tik humanitarinius krovinius ar politinius pareiškimus. Vis svarbesnė tampa ilgalaikė pagalba sužeistiems kariams, reabilitacijos infrastruktūra ir specialistų kompetencijos, kurios tiesiogiai lemia, kaip greitai žmogus po karo traumų gali grįžti į gyvenimą.

  • Kauno rajonas semiasi civilinės saugos pamokų Ukrainoje: vaikams ruošia praktinius mokymus

    Kauno rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Valerijaus Makūno, lankėsi Ukrainos Užkarpatės srityje, kur domėjosi civilinės saugos ir nacionalinio pasipriešinimo rengimo patirtimi. Vizito metu daug dėmesio skirta ne tik suaugusiųjų pasirengimui krizėms, bet ir tam, kaip praktinių įgūdžių mokomi vaikai.

    Užkarpatės srities nacionalinio pasipriešinimo mokymo centro vadovas atsargos pulkininkas Jurijus Belyakovas pabrėžė, kad visuomenės pasirengimas turi būti kuriamas dar taikos metu. Ukrainos patirtis, anot jo, parodė, jog delsimas kainuoja laiką, o grėsmės gali tapti realybe net tada, kai jos atrodo neįmanomos.

    „Mums atrodė, kad tokio žiauraus karo šiais laikais negali būti, deja, jis atėjo į mūsų šalį“, – sakė Jurijus Belyakovas.

    Centre, kurį jis įkūrė sugrįžęs į gimtinę po tarnybos fronte, gyventojai mokomi topografijos, minų ir sprogmenų keliamų rizikų atpažinimo, pirmosios medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Programoje taip pat numatyti praktiniai užsiėmimai su įranga, įskaitant dronus, kurie kare tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taktikos elementų.

    Mokymus veda karo veteranai ir instruktoriai, turintys realios patirties, kaip elgtis apšaudymų, evakuacijos ar infrastruktūros sutrikimų metu. Kursai yra nemokami, trunka tris mėnesius, o pats centras turi šaudyklą ir simuliacijų erdves, skirtas įgūdžiams lavinti kuo arčiau realių situacijų.

    Užkarpatėje veikiantis modelis paremtas ir prieinamumu: savivaldybės finansuojama įstaiga turi 9 filialus skirtingose vietovėse, kad mokymai būtų arčiau žmonių. Toks tinklas leidžia sparčiau pasiekti bendruomenes, o krizių atveju lengviau organizuoti vietinę koordinaciją.

    Kauno rajono atstovai taip pat aplankė Užhorodo ugniagesių gelbėtojų komandą, kuriai tenka gesinti raketų sukeltus gaisrus pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ugniagesiai susiduria ir su papildomomis grėsmėmis, kai tenka dirbti teritorijose, kuriose gali būti sprogmenų ar užminuotų plotų.

    Vienu iš vizito akcentų tapo vaikams skirtas mokymų centras, įrengtas antrame ugniagesių pastato aukšte. Čia vaikai žaidimų ir praktinių užduočių forma supažindinami su gelbėjimo darbu, apsaugos priemonėmis, mokomi reaguoti į gaisrą, oro pavojų ar kitus incidentus.

    Skelbiama, kad šį vaikų centrą jau aplankė daugiau kaip 20 000 vaikų iš visos Ukrainos. Toks mastas rodo, jog civilinė sauga čia suprantama kaip ilgalaikė investicija, apimanti ne vien teorines pamokas, bet ir įgūdžių formavimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Vizito metu V. Makūnas su Užkarpatės srities tarybos nariu Volodymyru Chubirko aptarė galimybes panašius sprendimus pritaikyti Kauno rajone. Svarstoma įrengti civilinės saugos mokymų klasę, kuri būtų skirta vaikams ir leistų ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikytus realioms grėsmėms ir kasdienėms rizikoms.

    Delegacija susipažino ir su savanorių veikla, kuri Ukrainoje tapo svarbia civilinės gynybos dalimi: nuo pagalbos karo pabėgėliams iki paramos paskirstymo bendruomenėms. Vienas lankytų pavyzdžių buvo paramos fondas „Pelėdos lizdas“, įsikūręs Užhorodo senamiestyje, buvusiose vyno rūsių patalpose, kur koordinuojama humanitarinė pagalba.

  • „Alytus Grand Prix“: Lietuvos rekordas ir lemiamas šansas įvykdyti jaunimo bei suaugusiųjų normatyvus

    Savaitgalį Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseine penktą kartą surengtos tarptautinės „Alytus Grand Prix“ plaukimo varžybos, į kurias susirinko per 350 dalyvių. Į Alytų atvyko sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, o renginio intriga šiemet sukosi ne tik apie medalius, bet ir apie normatyvų siekį.

    Daliai jaunųjų plaukikų tai buvo vienas paskutinių startų, kuriuose dar galima priartėti prie Europos jaunimo čempionato atrankos rezultatų. Tuo pat metu varžybos tapo patrauklia proga pasitikrinti formą prieš vasaros sezono piką, kai startų grafikas tradiciškai ypač intensyvus.

    Lietuvos rekordas Alytuje

    Ryškiausias varžybų akcentas – Sostinės sporto centro plaukikės Barboros Mileišytės pasiektas Lietuvos suaugusių rekordas. 50 metrų plaukimo peteliške rungtyje ji finišavo per 26,32 sekundės ir 0,19 sekundės pagerino ankstesnį šalies rekordą.

    Iki Europos suaugusių čempionato normatyvo B. Mileišytei pritrūko vos 0,06 sekundės. Toks atotrūkis plaukime dažnai telpa į technines detales, todėl sportininkės ir trenerių komandos dėmesys paprastai krypsta į starto reakciją, posūkio darbą ir finišo atkarpą.

    Normatyvai: dar ne viskas baigta

    Nuo Europos jaunimo čempionato normatyvų Alytuje liko Kotryna Paradnikaitė iš Klaipėdos Gintaro sporto centro, taip pat Vilius Keršys ir Auksė Arnytė iš Kauno plaukimo mokyklos. Nors atrankos laikotarpis artėja prie pabaigos, organizatoriai pabrėžia, kad sportininkų perspektyvos dar bus vertinamos plačiau.

    „Rezultatai tikrai buvo gana aukšti ir prie to labiausiai prisidėjo vykstančios atrankos į tarptautines varžybas. Gaila, kad normatyvų įveikti nepavyko, bet, nors ir atranka pasibaigė, sportininkams durų dar neužvėrėme“, – sakė „LTU Aquatics“ sporto projektų vadovas ir tarptautinės kategorijos teisėjas Robertas Vilkelis.

    Pasak jo, bus peržiūrimos sportininkų rezultatų tendencijos ir ilgalaikė pažanga, o B. Mileišytė dar turės papildomą startą, kuriame galės bandyti įvykdyti suaugusiųjų čempionato normatyvą. Toks modelis įprastas aukšto meistriškumo sporte, kai vieno starto rezultatas vertinamas platesniame pasirengimo kontekste.

    Medaliai ir kitas etapas

    Varžybose medalius iškovojo 18 skirtingų sporto mokyklų ir klubų atstovai, o gausiausiai apdovanojimų surinko Sostinės sporto centro plaukikai – 51 medalį, iš jų 10 aukso. Šeimininkai Alytaus sporto centro plaukikai beveik neatsiliko – 50 apdovanojimų, tarp jų 17 aukso.

    Pagal aukso medalius pirmavo Daugpilio sporto mokyklos sportininkai, net 23 kartus lipę ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio. Organizatoriai pabrėžia, kad tarptautinė konkurencija suteikia papildomos motyvacijos ir spartina jaunųjų plaukikų progresą.

    „Grand Prix“ serijos idėja – sukurti konkurencingas varžybas visų amžiaus grupių plaukikams, o stabilus dalyvių iš užsienio skaičius rodo, kad formatas pasiteisina. Kitas „Grand Prix“ etapas numatytas birželio 20 dieną Kaune, Žalgirio baseine.