Gegužės 1 dieną minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena – data, kuri daugeliui siejasi ne tik su istoriniu sprendimu, bet ir su apčiuopiamais pokyčiais kasdienybėje. Narystė ES sustiprino politinį ir ekonominį šalies saugumą, atvėrė bendrą rinką bei palengvino judėjimą, studijas ir darbą kitose valstybėse.
Per daugiau nei du dešimtmečius ES narystė tapo vienu svarbiausių Lietuvos modernizacijos veiksnių. Dalis viešosios infrastruktūros projektų, nuo kelių ir viešojo transporto iki švietimo, kultūros ir aplinkosaugos sprendimų, buvo įgyvendinti pasitelkiant ES finansines priemones ir bendras taisykles.
Kas pasikeitė žmonėms?
Gyventojams ES pirmiausia reiškia laisvę keliauti ir gyventi kitose Bendrijos šalyse, taip pat aiškesnes vartotojų teises, vienodesnius produktų ir paslaugų standartus. Praktikoje tai atsispindi ir kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, perkant internetu iš kitų ES valstybių ar sprendžiant ginčus dėl paslaugų kokybės.
Kartu narystė reiškia ir bendras taisykles, kurios keičia rinką: nuo konkurencijos reikalavimų iki duomenų apsaugos ir aplinkosaugos standartų. Dėl to įmonėms atsirado daugiau galimybių eksportuoti, tačiau išaugo ir atsakomybė laikytis vienodų žaidimo taisyklių visoje ES.
Miestams tai daugiau nei simbolika
Ši diena ypač matoma savivaldybių lygmeniu, kur ES kryptis dažnai virsta konkrečiais sprendimais: viešųjų erdvių atnaujinimu, energinio efektyvumo didinimu, socialinių paslaugų stiprinimu. Miestams, kurie yra daugiakultūriai ir orientuoti į atvirumą, ES vertybinis pagrindas dažnai tampa kasdienės bendruomenės politikos dalimi.
Visaginas, kaip daugiakultūris miestas, šią dieną dažnai išskiria kaip priminimą apie bendrą Europos kryptį ir pagarbą įvairovei. Savivaldybės bendruomenė pabrėžia, kad narystė ES siejasi su galimybe kurti, bendradarbiauti ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą skirtingų kultūrų aplinkoje.
„Ši diena mums primena svarbų Lietuvos pasirinkimą – būti stiprios, vieningos ir vertybėmis grįstos Europos dalimi“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.
Ko tikėtis toliau?
Pastaraisiais metais ES darbotvarkėje daugiau vietos užima saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinė nepriklausomybė ir atsparumas krizėms. Šios kryptys tiesiogiai paliečia ir Lietuvą: nuo investicijų į energetikos projektus iki sprendimų, susijusių su pramonės konkurencingumu bei inovacijomis, įskaitant DI taikymą viešajame sektoriuje ir versle.
Gegužės 1-oji primena, kad narystė ES nėra vien praeities įvykis ar formalus statusas. Tai kasdien veikiantis sprendimų ir vertybių rėmas, nuo kurio priklauso ir miestų plėtra, ir valstybės galimybės greičiau reaguoti į ekonominius bei geopolitinius iššūkius.
