Šiuo metu Visagino savivaldybės posėdžių salėje (Parko g. 14) vyksta ketvirtasis 2026 metų savivaldybės tarybos posėdis.
Gyventojai kviečiami susipažinti su posėdžio darbotvarke ir tarybos sprendimų projektų medžiaga.
Posėdžio transliaciją galima stebėti tiesiogiai.
Informacija ir nuotrauka: Visagino savivaldybės administracija (nuotrauka iš 2026-03-19 tarybos posėdžio).
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simboline, bet ir ypač svarbia augant pagalbos poreikiui.
„Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje didėja. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. Skurdo augimas fiksuojamas ir priešpensinio amžiaus žmonių grupėje, su sunkumais susiduria neįgalieji, taip pat vaikai.
Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius gyventojų, o skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis atitenka vaikams.
Jubiliejinė akcija vyksta ypatingu metu – šiemet „Maisto bankas“ mini 25-erius veiklos metus. Per šį laiką organizacija tapo viena svarbiausių pagalbos teikėjų šalyje ir visuomenės susitelkimo pavyzdžiu.
„Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – teigia organizacijos vadovas.
Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie beveik vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė paramos.
„Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta, kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį: žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – sako S. Gurevičius.
Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.
Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį – nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.
„350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas šildymui deginti kietąjį iškastinį kurą. Nors šis šildymo sezonas jau baigiasi, Aplinkos ministerija ragina gyventojus pokyčiams ruoštis iš anksto ir įsivertinti alternatyvas kitam sezonui, jei iki šiol šildymui buvo naudojama akmens anglis, durpės ar lignitas.
Nuo gegužės 1-osios, įsigaliojus Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimams, kietąjį iškastinį kurą bus draudžiama deginti miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Draudimas taip pat galios kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.
Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, ir toliau galės pasinaudoti valstybės parama. „Lietuvos energetikos agentūra“ administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
„Lietuvos energetikos agentūros“ duomenimis, artimiausias kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2026 m. liepos 1 d. Pagal 2021–2030 m. energetikos plėtros programos pažangos priemonę Nr. 03-001-06-05-01 iškastinio kuro katilų keitimui namų ūkiuose iš viso numatyta skirti 37,2 mln. eurų. 2026 m. balandžio 7 d. duomenimis, taršius katilus jau pasikeitė 15 870 gyventojų, o išmokėta paramos suma siekė 52,29 mln. eurų (įskaitant ir neefektyvių biomasės katilų keitimo priemones).
Gegužės 1 d. įsigalios ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose. Už pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Pažeidimų teisenos pradėjimas, tyrimai ir protokolų surašymas bus savivaldybių administracijų pareigūnų atsakomybė.
Šie pokyčiai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose. Pabrėžiama, kad šildymui naudojamas iškastinis kuras daro didesnį neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir gyventojų sveikatai, nes deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetama daugiau azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų teršalų nei pasirinkus švaresnius šildymo sprendimus.
LR Aplinkos ministerijos informacija
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 63 punktu, informuojame, kad, tenkinant žemės sklypo bendraturčio prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 30-918/26 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0076:567) prie Šešėlių gatvės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu pradedamas rengti 327 489 (trijų šimtų dvidešimt septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių) kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0076:567) prie Šešėlių gatvės formavimo ir pertvarkymo projektas.
Projekto tikslai – nustatyti ar keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), padalyti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Pažymime, kad pagal Taisyklių 73 punktą parengtam projektui raštu turi pritarti iniciatorius (-iai), privačios žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis (-iai), išskyrus Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, kai toks pritarimas neprivalomas.
Jeigu nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka nustatytus reikalavimus, šis padalinys pateikia išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas, kad projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visų minėtų asmenų raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus nustatyta, jog pagal tokį projektą žemės sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas.
Atsižvelgiant į minėtas Taisyklių nuostatas ir į tai, kad valią dėl projekto rengimo yra pareiškę keli žemės sklypo bendraturčiai, šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0076:567) prie Šešėlių gatvės formavimo ir pertvarkymo projektai. Jiems Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) atvertos dvi atskiros paslaugos.
Atkreipiame dėmesį, kad bus tvirtinamas tas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0076:567) prie Šešėlių gatvės formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris atitiks Taisyklių reikalavimus.
Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Paslaugų registracijos numeriai: ŽPDRIS Nr. ZSFP-74401 ir Nr. ZSFP-204097.
Daugiau informacijos suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Valerija Sabaliauskienė, tel. +370 5 211 2868, el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.
Vykdant asfaltavimo darbus, balandžio 18 d. (šeštadienį) bus ribojamas eismas Subačiaus g. atkarpoje nuo A. Strazdelio iki Didžiosios g.
Uždarytą kelio atkarpą bus galima apvažiuoti apylanka per M. Daukšos, Bazilijonų, Arklių ir Etmonų gatves.
Atsiprašome už laikinus nepatogumus.
Šios savaitės pradžioje Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su „Socialinė sinergija“ atstovais. Jo metu aptarti sprendimai, galintys sustiprinti senjorų ir negalią turinčių žmonių saugumą, užtikrinti jų orumą bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius pabrėžė, kad savivaldybė nuolat ieško būdų stiprinti socialinę gerovę ir skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausiems gyventojams.
„Mums labai svarbu, kad nė vienas žmogus neliktų pamirštas – ypač mūsų senjorai ir negalią turintys asmenys, o labiausiai tie, kurie gyvena vieni. Siekiame ne tik užtikrinti jų saugumą, bet ir stiprinti ryšį, bendruomeniškumą, kad jie jaustųsi išgirsti ir reikalingi. Nuolat ieškome sprendimų, kurie palengvintų jų kasdienybę buityje ir suteiktų daugiau pagalbos bei palaikymo bendruomenėje, o reikalinga įranga ir išmanūs sprendimai padėtų išvengti nelaimingų atsitikimų ar susižalojimų bei leistų jaustis saugiau savo namuose“, – sakė vicemeras Algis Vaitkevičius.
Susitikimo metu partneriai pristatė vieną iš išmanių sprendimų – išmaniąją apyrankę, skirtą padėti senjorams ir jų artimiesiems kasdienybėje. Teigiama, kad apyrankė leidžia vienu mygtuko paspaudimu iškviesti pagalbą ir susisiekti su artimaisiais, automatiškai fiksuoja kritimus, padeda nustatyti buvimo vietą GPS pagalba, leidžia stebėti tam tikrus sveikatos rodiklius bei primena apie vaistų vartojimą.
„Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti sprendimus, kurie kuria saugumo jausmą ne tik patiems senjorams, bet ir jų artimiesiems“, – pabrėžė „Socialinė sinergija“ atstovai.
Taip pat pristatytas sprendimas negalią turintiems asmenims – specialus vežimėlis su vikšrine sistema, kuris gali padėti saugiau nusileisti ir pakilti laiptais.
Vicemeras Algis Vaitkevičius pats išbandė šią priemonę ir įvertino jos praktinę naudą bei galimybes didinti judėjimo laisvę. Susitikime pažymėta, kad toks sprendimas galėtų tapti alternatyva tais atvejais, kai būsto ar infrastruktūros pritaikymas yra sudėtingas arba reikalauja didelių investicijų.
Susitikimo metu sutarta stiprinti bendradarbiavimą ir organizuoti daugiau socialinių akcijų, skirtų visuomenės švietimui apie senėjančią visuomenę bei gyventojų įtraukimui į senjorų kasdienybę. Siekiama mažinti socialinę atskirtį ir keisti požiūrį, primenant, kad vyresnio amžiaus žmonės yra gyva mūsų istorija.
Šiame kontekste pristatytas meninis-socialinis projektas „Kur gyvena istorijos“. Tai interaktyvi paroda, jungianti fotografiją, garsą ir skirtingas kartas. Joje eksponuojami fotografės Agnės Papievytės sukurti senjorų portretai, papildyti QR kodais, leidžiančiais išgirsti jų gyvenimo patirtis ir atsakymus į jautrius klausimus. Parodą papildo ir jaunimo, gimnazistų, mintys apie ateitį, taip kuriant prasmingą kartų dialogą.
Savivaldybė teigia palaikanti tokias iniciatyvas ir planuojanti sudaryti galimų erdvių sąrašą, kur paroda galėtų būti eksponuojama Vilniaus rajone.
Atėjus pavasariui ir bundant gamtai, Vilniaus rajone tęsiama bendruomeniškumo tradicija – gyventojai, įmonės ir organizacijos kviečiami prisijungti prie kasmetinės aplinkos švarinimo akcijos „Darom“. Balandžio 24–25 d. bus tvarkomos miškų, pakrančių ir gyvenviečių teritorijos, kad šiltąjį sezoną rajonas pasitiktų švarus ir jaukus.
Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič ragina bendruomenę susitelkti ir prisidėti prie pokyčių savo aplinkoje.
„Net ir mažiausias darbas tampa prasmingas, kai jį darome kartu. Kviečiu visus Vilniaus rajono gyventojus, čia veikiančias įstaigas ir organizacijas susiburti akcijai „Darom“. Visi norime džiaugtis švariu mišku, tvarkinga pakrante ar išpuoselėtomis erdvėmis, tad sukurkime tai kartu“, – kviečia meras.
Seniūnijos jau yra numačiusios konkrečias tvarkymo vietas, kuriose bus renkamos atliekos. Teritorijas taip pat galima rasti interaktyviame žemėlapyje.
Atkreipiamas dėmesys, kad Buivydžių seniūnijoje akcija vyks balandžio 24 d.
Akcijos dalyviams seniūnijos nemokamai dalins šiukšlių maišus ir pirštines, tačiau, esant galimybei, talkininkai kviečiami šiomis priemonėmis pasirūpinti ir patys.
Surinktomis atliekomis operatyviai pasirūpins komunalinės įmonės – jos bus išvežtos akcijos dieną arba iškart po jos. Vis dėlto primenama, kad organizuotas atliekų išvežimas galioja tik nurodytose vietose ir nustatytu laiku. Tvarkantis individualiai kitu metu, atliekų išvežimą reikės organizuoti savarankiškai.
Daugiau informacijos suteiks seniūnijų darbuotojai arba jūsų gyvenamosios vietos seniūnaitis.
Pasitikime pavasarį švariai ir atsakingai – gera būti ten, kur tvarkinga.
Balandžio 14 d. Nemenčinės vaikų lopšelyje-darželyje „100 spalvų“ surengtas Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų, teikiančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, meninio skaitymo konkurso „Pavasario pievelėje“ finalinis etapas.
Jame savo jėgas išbandė 30 jaunųjų skaitovų iš 15 Vilniaus rajono ugdymo įstaigų: Skaidiškių mokyklos-darželio, Avižienių, Nemėžio, Kalvelių, Nemenčinės, Kabiškių, Maišiagalos vaikų lopšelių-darželių, Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus, Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos, Eitminiškių gimnazijos ir jos Ažulaukės pradinio ugdymo skyriaus, Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos, Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos bei Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“.
Šventiškai papuoštoje salėje susirinkę vaikai, jų mokytojai ir artimieji kūrė jaukią, pavasariška nuotaika alsuojančią atmosferą. Renginio pradžioje sveikinimo žodžius tarė vedėjos mokytojos Ilona ir Jolanta bei projekto koordinatorė, Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ direktoriaus pavaduotoja Valerija Račinska. Jos linkėjo dalyviams drąsos, pasitikėjimo savimi ir skambių, išraiškingų pasirodymų.
Vėliau vienas po kito į sceną žengė mažieji skaitovai, deklamuodami kruopščiai parengtas eiles. Kiekvienas pasirodymas išsiskyrė savitumu, emocija ir nuoširdumu – vaikai stebino aiškia tartimi bei gebėjimu perteikti kūrinio nuotaiką.
Dalyvių pasirodymus vertino komisija, sudaryta iš skirtingų Vilniaus rajono ugdymo įstaigų pedagogų: Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytoja Danguolė Voinič, Nemėžio vaikų lopšelio-darželio mokytoja Olga Urbanovič, Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio mokytoja Ana Juchnevič, Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio mokytoja Gražina Švaikovskaja ir Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ mokytoja Asta Stupenkienė. Komisija vertino kalbos aiškumą, sceninę laikyseną ir meninę išraišką.
Susumavus rezultatus, 3–4 m. amžiaus kategorijoje pirmąją vietą pelnė Justyna Milevič (Skaidiškių mokykla-darželis, mokytoja Danuta Olechnovič), antrąją – Manuela Polonis (Nemenčinės vaikų lopšelis-darželis „100 spalvų“, mokytoja Jolanta Šamatovičienė), trečiąją – Jonas Dimaitis (Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio ugdymo skyrius, mokytoja Eglė Dzedziukevičienė).
5–6 m. kategorijoje pirma vieta skirta Adelinai Germanovič (Nemenčinės vaikų lopšelis-darželis „100 spalvų“, mokytoja Jolanta Šamatovičienė), antra – Emai Jankovskai (Maišiagalos vaikų lopšelis-darželis, mokytoja Gražina Švaikovskaja), trečia – duetui Amelijai Slavinskai ir Edvinui Sumbar (Nemenčinės vaikų lopšelis-darželis „100 spalvų“, mokytoja Aurelija Vabalis).
Prizinių vietų laimėtojai ir juos rengusios mokytojos apdovanoti Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus padėkos raštais ir atminimo dovanomis. Visi konkurso dalyviai taip pat sulaukė padėkų iš Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“.
Meninio skaitymo konkursas tapo bendrystės švente, suvienijusia skirtingų ugdymo įstaigų bendruomenes. Renginys skatino vaikų kūrybiškumą, saviraišką ir meilę meniniam žodžiui, o projektas „Pavasario pievelėje“ dalyviams ir žiūrovams paliko daug šiltų emocijų bei įkvėpimo.
Asta Stupenkienė, Žanna Ceiko
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simboline, bet ir ypač svarbia augant pagalbos poreikiui.
„Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje auga. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiami išlieka senjorai ir vieniši tėvai: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. Skurdo augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, neįgaliųjų bei vaikų.
Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius gyventojų. Skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis yra skirtas vaikams.
Jubiliejinė akcija vyksta išskirtiniais metais – šiemet „Maisto bankas“ mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Per šį laiką organizacija tapo viena pagrindinių pagalbos teikėjų šalyje ir pilietiškumo pavyzdžiu, kai bendram tikslui susivienija visuomenė, savanoriai ir verslas.
„Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – teigia organizacijos vadovas.
Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie tuo pačiu metu dirbs parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus ši iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė pagalbos.
„Kiekvienos akcijos metu sutinkame žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta, kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį: žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi Simonas Gurevičius.
Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.
Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį – nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, o labiausiai reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.
„350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.
„Maisto banko“ informacija
Balandžio 16 dieną, tęsiant valstybinį vizitą Lietuvoje, Kaune lankėsi Estijos prezidentas Alaras Karisas ir pirmoji ponia Sirje Karis. Kartu mieste viešėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana, ambasadoriai, miesto vadovai ir kiti garbūs svečiai.
Vizito metu aplankytos Lietuvai ir Estijai istoriškai svarbios vietos, primenančios tarpukario diplomatinius ryšius. Taip pat Estijos prezidentui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas – už dvišalių santykių stiprinimą, regiono atsparumo ir demokratinių vertybių puoselėjimą, lyderystę bei indėlį į akademinį ir kultūrinį bendradarbiavimą.
Kaune svečiai susitiko prie buvusių Estijos diplomatinių atstovybių pastatų. K. Donelaičio gatvėje, prie 71 numeriu pažymėto pastato, memorialinė lenta buvo įrengta prieš kelerius metus, o vizito metu pažymėtas ir kitas istorinės ambasados pastatas – Parodos gatvėje, 24 numeriu pažymėtu adresu. Šios vietos primena laikotarpį, kai Kaunas buvo vienas svarbių Baltijos regiono diplomatijos centrų.
„Mums didelė garbė Jus pasveikinti atvykus į UNESCO miestą – Kauną. Šiuo metu stovime prie vieno iš daugelio tarpukario modernizmo perlų, įrašytų į pasaulio paveldo sąrašą. Ant pastatų įamžindami Kaune dirbusių Estijos diplomatų atminimą, kartu įprasminame ir tvirtą mūsų valstybių ir miestų bičiulystę.
Jūsų vizitą priimame kaip ypatingą pagarbos ženklą ir progą dar kartą sustiprinti mūsų šalis siejančias jungtis ir istoriją. Dėkoju, kad lankotės Kaune. Linkiu Jums įdomių atradimų ir malonių įspūdžių“, – svečius sveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Lietuva ir Estija viena kitą de jure pripažino 1921 metais. Estijos atstovybė Kaune pradėjo veikti 1928-aisiais, o nuo 1931 metų diplomatiniu centru tapo butas Parodos gatvėje.
Tarpukariu valstybes siejo platus bendradarbiavimo spektras – nuo ekonomikos iki gynybos, sporto ir kultūros. Šiandien partnerystė taip pat išlieka aktyvi: Kaunas ir miestas partneris Tartu nuo 1993 metų plėtoja patirties mainus švietimo, transporto ir aplinkosaugos srityse.
Minėjimuose akcentuota ir istorinė, ir dabartinė abiejų šalių bendrystė.
„Šiandien atidengdami atminimo lentelę, skirtą istorinei Estijos Respublikos ambasadai pažymėti, liudijame mūsų šalių bendrystę, atlaikiusią visus laiko išbandymus. Totalitarinių režimų okupacijos tik dar labiau suartino Lietuvą ir Estiją. Drauge mes pasmerkėme Molotovo ir Ribentropo suokalbį, drauge stovėjome Baltijos kelyje, drauge sugrįžome į nepriklausomų valstybių šeimą.
Ir iki šiol mes esame kartu. Kartu priešinamės Rusijos imperializmui, remiame Ukrainą, siekiame visame regione sukurti laisvės ir klestėjimo erdvę. Tegul mūsų šalys ir toliau eina greta ir viena kitą sustiprina. Dėkui. Aitäh!“, – Kaune kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak renginio dalyvių, tarpukario Kaune dirbę Estijos diplomatai buvo gerbiami miesto bendruomenės nariai, o jų veikla paliko ryškų pėdsaką Kauno ir abiejų valstybių santykių istorijoje. Atminimo lentos šiandien primena jų darbą ir ilgalaikę Lietuvos bei Estijos bendrystę.
Primenama, kad draugystę tarp valstybių skatino ir Kauno lyderiai. Ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis buvo vienas 1927 metais įkurtos lietuvių ir estų draugijos iniciatorių bei jos pirmininkas. Jo pastangomis Kaune vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybių suvažiavimas, sustiprinęs miestų bendradarbiavimą regione.
„Džiaugiamės galėdami įprasminti buvusius Estijos ambasados pastatus ir matyti ant jų atminimo ženklus. Estijai šie pastatai ypatingi, nes jie žymi tvirtus Estijos ir Lietuvos santykių pamatus.
Tikiuosi, kad šie simboliai padės išsaugoti gyvą pastatų istoriją. Tai ir paties Kauno istorijos dalis, kuris kaip ir tarpukaryje, taip ir šiandien priima diplomatus su šiluma ir atvira širdimi. Ačiū, Kaunas!“, – sakė Estijos prezidentas Alaras Karisas.
Tekste prisimintos ir asmenybės, kūrusios šių ryšių istoriją. Vienas žymiausių Estijos diplomatų, rezidavusių Kaune, buvo Alexander Warma. Estijos nepriklausomybės kovų metu jis ėjo aukštas pareigas laivyne, o į Kauną atvyko 1938 metais. Po metų buvo perkeltas į Suomiją, kur, Estijai patekus į okupaciją, mėgino tęsti diplomatines funkcijas ir tapo neoficialiu estų diplomatijos lyderiu. 1944 metų pabaigoje, SSRS ir Suomijai pasirašius taikos sutartį, jis pasitraukė į Švediją, kur formavo Estijos egzilinę vyriausybę ir jai vadovavo.
A. Warma taip pat siekė gerinti santykius tarp Lietuvos ir Latvijos, o Estija tuo metu ėmėsi tarpininkės vaidmens mažinant įtampas tarp Lietuvos ir Lenkijos. Valstybės stengėsi kurti mažųjų valstybių bloką, galintį atsispirti galimai SSRS ar nacistinės Vokietijos agresijai.
Kitas iškilus diplomatas Kaune buvo Jaan Lattik, 1925–1931 metais ėjęs Estijos švietimo, vėliau – ir užsienio reikalų ministro pareigas. Ryški politinė figūra Kaune dirbo iki sovietinės okupacijos, o 1944 metais pasitraukė į Švediją – tai buvo paskutinis Estijos diplomatinis atstovas tarpukariu.
Minėta ir tai, kad dar XX amžiaus pradžioje Kaune, Šančiuose dislokuotame dalinyje, tarnavo būsimasis Estijos kariuomenės vadas Johan Laidoner. Baigęs Vilniaus karo mokyklą, tarpukariu jis tapo viena svarbiausių Estijos figūrų, vadovavusių šalies Nepriklausomybės kovoms. 1919 metais už nuopelnus stiprinant Lietuvos ir Estijos karinius ryšius jam įteiktas vienas aukščiausių Lietuvos apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.
Atsiminimuose teigiama, kad J. Laidoner jaunystės metus Kaune prisiminė su šiluma. Po abiejų valstybių okupacijos jis buvo suimtas ir kalintas kartu su paskutiniuoju Lietuvos užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu.
Istorijoje minimas ir Kaune gyvenęs Estijos generalinio štabo majoras Richard Maasing, buvęs J. Laidonerio adjutantas. Vėliau jis tapo Estijos žvalgybos vadovu, dirbusiu iš Švedijos. Lietuvos karininkai jį vertino kaip plataus akiračio ir analitinio mąstymo pareigūną, gerai išmaniusį SSRS vidaus procesus.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija