CP v2

Category: Regionai

  • Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Vilniečiams – nemokami tvaraus judumo mokymai „Gatvės visiems“: pabaigoje vienas laimės dviratį

    Nemokamas mokymų ciklas vilniečiams

    Vilniaus gyventojai, besidomintys tvariu judumu ir bendruomenių įtraukimu, kviečiami į nemokamus penkių dalių praktinius mokymus, kuriuos rengia tarptautinis projektas „Gatvės visiems“.

    Dirbtuvėse dalyviai nagrinės kasdienius judumo sostinėje iššūkius ir ieškos realiai pritaikomų sprendimų. Organizatoriai skelbia, kad mokymų pabaigoje vienas dalyvis laimės dviratį.

    Gatvės – ne vien automobiliams

    Projekto atstovų teigimu, skirtingus sostinės rajonus jungiančios gatvės seniai tapo daugiau nei tranzito koridoriais. Jos vis dažniau naudojamos kaip socialinės erdvės, kuriose vyksta bendruomenių renginiai ir laikinos iniciatyvos.

    Pasak projekto Vilniaus komandos vadovės Birutės Jatautaitės, pokyčiai mieste prasideda nuo kasdien pastebimų dalykų: saugesnių perėjų, geresnio apšvietimo, patogesnių viešųjų erdvių ir bendruomenės gebėjimo susitarti dėl prioritetų.

    „Gatvės jau seniai nėra skirtos vien automobiliams. Tai gyvos socialinės erdvės, kuriose vyksta ir bendruomenių gyvenimas, ir pokyčiai, kad visi jaustųsi saugiau bei patogiau“, – sakė Birutė Jatautaitė.

    Kas kviečiami ir ko tikėtis

    Pirmiausia į mokymus kviečiami seniūnaičiai, kurie, anot organizatorių, geriausiai mato kasdienius judumo poreikius savo kaimynystėse. Taip pat laukiami aktyvūs bendruomenių nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai ir studentai.

    Dirbtuvėse bus pristatomi tarptautinių ekspertų rekomenduojami metodai, padedantys ne tik identifikuoti problemas, bet ir planuoti sprendimus, kuriuos galima pradėti taikyti nedelsiant. Visi dalyviai gaus mobilumo ambasadorių pažymėjimus.

    Datos ir dalyvavimo sąlygos

    Organizatoriai nurodo, kad vietų skaičius ribotas, o registracija gali būti uždaryta pasiekus numatytą dalyvių skaičių. Mokymai tęstiniai, todėl dalyviai, registruodamiesi, įsipareigoja dalyvauti bent trijose sesijose.

    Penki kontaktiniai užsiėmimai vyks nuo gegužės 7 dienos iki birželio 4 dienos, kiekvieno trukmė – apie 3 valandos. Dalis susitikimų planuojama Medeinos pradinėje mokykloje ir Vilniaus miesto savivaldybėje.

    „Gatvės visiems“ yra tarptautinis projektas, kuriuo siekiama kurti teisingesnes, saugesnes ir visiems prieinamesnes miesto gatves, remiantis praktiniais sprendimais ir bendruomenių įsitraukimu.

  • Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Žalia šviesa Šeškinės šlaitams

    Vilniuje išduotas statybos leidimas projektui „Mamutų slėnis“, kuris numato sutvarkyti apie 32 hektarų teritoriją Šeškinės šlaituose, greta prekybos centro „Akropolis“ ir planuojamo Nacionalinio stadiono. Čia planuojamos regyklos, pėsčiųjų takai ir edukacinės erdvės, o visas maršrutas, priklausomai nuo tempo, gali užtrukti nuo maždaug valandos iki dviejų.

    Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o pirmiesiems etapams jau suplanuoti rangos pirkimai. Numatyta įrengti pagrindinį įėjimą nuo Geležinio Vilko gatvės, laiptus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų tiltą ir jungtis, kurios sujungs teritoriją su stadiono prieigomis.

    Takai iki medžių lajų

    Vienas ryškiausių sprendimų – reljefo vietose takus kelti aukščiau, kad jie būtų patogesni ir pritaikomi žmonėms su negalia. Dėl to dalis maršrutų kai kuriose atkarpose priartės prie medžių lajų, o lankytojams atsivers platesnės miesto panoramos.

    Teritorijoje taip pat numatomi augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, bei žaidimų ir poilsio zonos. Greta istorinių amunicijos sandėlių planuojama įrengti teminį taką, kuris papildys visą pasivaikščiojimo patirtį.

    Ledynmečio pasakojimas miesto viduryje

    „Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija, o papildžius teritoriją edukaciniais elementais, lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu: vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais ir sustojant poilsio stotelėse – net ir dvi“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

    Koncepcija remiasi idėja, kad Vilnius yra ties paskutiniojo apledėjimo riba, todėl miesto apylinkių reljefas ir nuogulos leidžia aiškiai pasakoti apie ledyno tirpsmo vandenų formuotą kraštovaizdį. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais siekiant išsaugoti tirpsmo vandenų suklotų sluoksniuotų nuosėdų fragmentą.

    Projekto idėją pasiūlė konkurso būdu atrinkta bendrovė „Bauland“, o techninius sprendinius rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais. Į parko struktūrą planuojama integruoti meninius akcentus, tarp jų ir bronzinį reljefo maketą, taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms, kurių įgyvendinimo forma dar bus sprendžiama atskirai.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Vilniuje ir jo apylinkėse būta mamutų kaulų radinių, o XIX amžiuje Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo fiksuojamas reikšmingas tokių eksponatų skaičius. Dalis anksčiau minimų radimviečių šiandien yra urbanizuotos, todėl Šeškinės šlaitai vertinami kaip tinkama vieta nuosekliai papasakoti apie ledynmetį ir šio laikotarpio gyvūniją miesto kontekste.

    Numatoma, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės 2026 metų pabaigoje, o lankytojams „Mamutų slėnis“ turėtų atsiverti 2028 metų antroje pusėje. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis, kurios, kaip nurodoma, sudarys apie 5,4 mln. eurų.

  • Nemenčinės apylinkėse prie Kukutiškių gegužės 3 dieną vyks kariūnų lauko taktikos pratybos

    Nemenčinės apylinkėse prie Kukutiškių gegužės 3 dieną vyks kariūnų lauko taktikos pratybos

    Gegužės 3 dieną Vilniaus rajone, Nemenčinės apylinkėse į pietus nuo Kukutiškių, planuojamos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų bataliono lauko taktikos pratybos. Mokymai vyks nuo 8.00 iki 18.00 valandos.

    Skelbiama, kad tai bus Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalis, skirta praktiniams veiksmams vietovėje ir bazinių taktikos elementų taikymui. Pratybų metu teritorijoje gali būti matomi uniformuoti kariai.

    Lietuvos karo akademija informuoja, kad mokymuose bus naudojami „Airsoft“ tipo ginklai. Tai imitacinė įranga, dažniausiai naudojama mokymams, kai svarbus saugus veiksmų modeliavimas ir komandinė sąveika.

    Gyventojams ir teritorijoje besilankantiems žmonėms rekomenduojama iš anksto įsivertinti maršrutus, o pastebėjus pratybų veiksmus išlikti ramiai ir vadovautis karių nurodymais. Tokie mokymai įprastai organizuojami iš anksto suderintose vietovėse, siekiant mažinti trikdžius vietos bendruomenei.

    Apie pratybas pranešė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Jei tvarkaraštis ar vietovės ribos keistųsi, aktuali informacija paprastai atnaujinama institucijos oficialiuose kanaluose.

  • Šeštokai atkūrė viduramžių knygas: inkunabulų istorija Nemėžio gimnazijoje virto praktika

    Šeštokai atkūrė viduramžių knygas: inkunabulų istorija Nemėžio gimnazijoje virto praktika

    Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje istorijos pamoka apie senąsias knygas šįkart vyko kitaip: šeštokai ne tik klausėsi, bet ir patys ėmėsi darbo. Mokiniai gilinosi į inkunabulus, o įgytas žinias pavertė kūrybine užduotimi, kurios rezultatai priminė mažą viduramžių dirbtuvę.

    Inkunabulais vadinamos pirmosios Europoje spausdintos knygos, išleistos iki 1501 metų. Šis laikotarpis siejamas su spaudos pradžia po Johanneso Gutenbergo išradimo, kuris pakeitė informacijos sklaidą ir ilgainiui atvėrė kelią platesniam raštingumui, švietimui bei mokslo raidai.

    Pamokoje aptarta, kad iki spaudos paplitimo knygos dažnai būdavo perrašinėjamos ranka, o jų gamyba užtrukdavo ilgai ir kainuodavo brangiai. Mokiniai susipažino su to meto knygų sandara, medžiagomis ir puošyba, kuri viduramžiais atlikdavo ne tik estetinę, bet ir informacinę funkciją.

    Vėliau teorija virto praktika: šeštokai kūrė viduramžių knygų maketus. Jie naudojo kartoną, odą, metalines detales ir kitas priemones, o dalis mokinių bandė atkartoti senų leidinių įspūdį dirbtinai sendindami lapus, kad šie atrodytų pageltę ir kiek nutrinti.

    Kūrybinėje dalyje atsirado ir autentikos detalių: vieni viršelius užrišo juostelėmis ar virvelėmis, kiti sugalvojo paprastus užsegimo sprendimus. Vienas darbas išsiskyrė grandinėle, priminusia istorinę praktiką, kai bibliotekose vertingos knygos būdavo tvirtinamos grandinėmis, kad neiškeltų iš skaityklos.

    Mokytojai pabrėžia, kad tokios veiklos padeda istoriją suprasti ne kaip datų rinkinį, o kaip kasdienybės ir technologijų kaitą. Kurdami mokiniai lavina kruopštumą, kantrybę, gebėjimą planuoti darbą ir argumentuoti pasirinkimus, o pats mokymasis tampa labiau įtraukiantis.

    Gimnazijoje ši kūrybinė užduotis vykdoma jau trečius metus, o mokinių darbai pamažu virsta savotiška kolekcija. Šių metų maketus galima pamatyti mokyklos bibliotekos skaitykloje, kur jie tampa ir edukacine priemone, ir įrodymu, kad istorija gali atgyti mokinių rankose.

    Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Christina Masalska

  • Vilniaus rajono jaunių stalo teniso komanda iki finalo žygiavo be kluptelėjimų ir iškovojo sidabrą

    Vilniaus rajono jaunių stalo teniso komanda iki finalo žygiavo be kluptelėjimų ir iškovojo sidabrą

    Balandžio 29 dieną Vilniuje surengtos Lietuvos jaunių stalo teniso komandinės pirmenybės, skirtos 2007 metais gimusiems ir jaunesniems sportininkams. Vilniaus rajonui jose atstovavo Nemenčinės sporto mokyklos auklėtinės iš Mickūnų ir Vilniaus rajono sporto centro sportininkė.

    Komandoje žaidė Karina Milto, Eva Chalkovskytė, Kaja Tvorogal ir Agnieška Rackevič. Nors dalis žaidėjų yra dar labai jaunos, ekipai pavyko pademonstruoti brandų ir disciplinuotą komandinį žaidimą, kuris atvedė iki finalo.

    Pusfinalių ir ankstesniuose susitikimuose Vilniaus rajono atstovės laimėjo prieš Jonavos komandą 3:0, Kauno rajoną 3:1 ir Šalčininkų komandą 3:0. Tokie rezultatai leido užtikrintai užsitikrinti vietą lemiamoje dvikovoje.

    Finale po atkaklios kovos Vilniaus rajono komanda nusileido Vilniaus ekipai 2:3 ir iškovojo sidabro medalius. Toks minimalus skirtumas rodo, kad aukso likimą lėmė pavieniai epizodai ir didelis susitikimo intensyvumas.

    Komandos pasirodymas išryškino ir nuoseklaus jaunimo rengimo svarbą, kai pergales lemia ne tik individualus meistriškumas, bet ir tarpusavio susižaidimas. Vilniaus rajonui tai solidus rezultatas nacionalinėse pirmenybėse ir svarbi patirtis jaunoms sportininkėms artėjant naujiems startams.

  • Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Balandžio 29 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos mokiniai. Vizito metu jaunimui surengta tarybos posėdžio simuliacija, leidusi praktiškai susipažinti su savivaldos sprendimų priėmimo procesu.

    Moksleivius pasveikino Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė, atidariusi simuliaciją. Ji pabrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai apima kasdieniams gyventojų poreikiams svarbias sritis, o jaunimo įsitraukimas gali padėti laiku pastebėti problemas ir pasiūlyti naujų idėjų.

    „Tarybos nariai sprendžia itin įvairius klausimus – nuo infrastruktūros ir gatvių apšvietimo iki švietimo, kultūros, sveikatos bei sporto sričių. Visa tai, ką matote aplinkui, yra nuoseklių ir atsakingų tarybos sprendimų rezultatas“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimo dalyviai taip pat įsitraukė į pažintinį žaidimą apie Vilniaus rajoną, kuris tapo įžanga į pagrindinę dienos dalį. Vėliau vyko tarybos posėdžio simuliacija: gimnazistai diskutavo, teikė siūlymus ir balsuodami priėmė sprendimus, taip praktiškai išbandydami, kaip gimsta politiniai susitarimai.

    Simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Daniel Ilkevič. Tokia forma, kai jauni žmonės ne tik klausosi, bet ir patys priima sprendimus, leidžia aiškiau suprasti tarybos narių atsakomybę, argumentų svorį ir kompromisų svarbą.

    Maišiagalos gimnazija išsiskiria ir tuo, kad joje mokosi vaikai, atvykę iš užsienio, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dėl to susitikime dalyvavo ir VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ direktorė Indrė Augutienė, pristačiusi jaunimui aktualias galimybes, susijusias su „Erasmus+“ programomis, neformaliuoju ugdymu, savanoryste bei iniciatyvomis, kurios leidžia patiems jauniems žmonėms kurti pokyčius bendruomenėse.

    Vilniaus rajono savivaldybė šią iniciatyvą tęsia kaip atviros politikos krypties dalį, siekdama stiprinti pilietiškumą ir pasitikėjimą demokratiniais procesais. Savivaldybės teigimu, tai jau trečioji tokio pobūdžio tarybos simuliacija moksleiviams 2026 metais, kurią organizuoja Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius.

  • Bezdonių seniūnijos seniūnaičių sueiga vyks nuotoliniu būdu: aptars išlaidas ir herbo šventę

    Bezdonių seniūnijos seniūnaičių sueiga vyks nuotoliniu būdu: aptars išlaidas ir herbo šventę

    Sueiga vyks per „Teams“

    Bezdonių seniūnijoje artėja seniūnaičių sueiga, kuri vyks nuotoliniu būdu per „Teams“. Susitikimas numatytas gegužės 6 dieną 14.10 valandą, tad dalyviams svarbu iš anksto pasirūpinti prisijungimu ir techninėmis galimybėmis.

    Nuotolinės sueigos formatas pastaraisiais metais tapo įprastas daugelyje savivaldybių, nes leidžia operatyviau suburti dalyvius ir suderinti darbotvarkę. Toks būdas ypač patogus, kai dalis bendruomenės atstovų dirba ar gyvena ne seniūnijos centre.

    Darbotvarkėje – išlaidos ir atsiskaitymas

    Pirmasis darbotvarkės klausimas skirtas išlaidoms, susijusioms su seniūnaičių veikla: jų apmokėjimo tvarkai ir atsiskaitymo praktikai. Paprastai tai apima išlaidų pagrindimą, dokumentų pateikimą ir terminus, kad lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pagal nustatytas taisykles.

    Tokie aptarimai dažnai padeda suvienodinti praktiką tarp skirtingų seniūnaitijų, išvengti klaidų pildant dokumentus ir greičiau išspręsti kylančius klausimus. Bendruomenėms tai svarbu ir dėl to, kad seniūnaičių veiklos priemonės bei smulkūs organizaciniai poreikiai neretai tiesiogiai susiję su gyventojų iniciatyvomis.

    Bezdonių herbo šventės planai

    Antrasis klausimas numato Bezdonių herbo šventės organizavimo aptarimą. Tokie renginiai paprastai sutelkia vietos bendruomenę, stiprina seniūnijos tapatybę ir tampa proga pristatyti vietos istoriją bei tradicijas.

    Organizacinė dalis dažniausiai apima renginio datą, programos turinį, vietą, atsakomybių pasiskirstymą ir bendradarbiavimą su vietos įstaigomis bei partneriais. Sueigoje taip pat gali būti aptarti praktiniai klausimai, tokie kaip leidimai, saugumas ir komunikacija su gyventojais.

    Darbotvarkės pabaigoje numatyta skiltis kitiems klausimams, kurioje dalyviai gali iškelti aktualias problemas ar pasiūlymus. Tokia dalis dažnai tampa erdve greitai reaguoti į bendruomenės poreikius ir sutarti dėl tolimesnių veiksmų.

  • Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per pastarąjį dešimtmetį išgyveno ryškų virsmą: miestas investavo į gatves, viešąsias erdves, švietimą ir kultūros infrastruktūrą, o pokyčius vis dažniau mini ir kauniečiai, ir atvykstantys svečiai. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas buvo ne kosmetinis atnaujinimas, o patogesnis kasdienis judėjimas, daugiau paslaugų ir aiški miesto kryptis.

    Pokyčių foną sustiprino ir tarptautinis pripažinimas: 2023 metais Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai tapo ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir papildomu įsipareigojimu saugoti bendrą miesto audinį, o ne pavienius pastatus.

    Miesto jungtys ir upių pakrantės

    Didelė dalis investicijų pastaraisiais metais nukreipta į susisiekimą: rekonstruotos pagrindinės gatvės, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai, planuojamos naujos jungtys per upes ir magistralinius ruožus. Miesto vadovai pabrėžia, kad prioritetas teikiamas sprendimams, kuriuose telpa skirtingos eismo rūšys, o ne vien automobiliai.

    Lygiagrečiai siekiama grąžinti miestą prie vandens: Nemuno ir Neries pakrantės vertinamos kaip didelis neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti traukos vieta poilsiui, smulkiajam verslui ir renginiams. Urbanistų požiūriu tai atitinka pastarųjų metų Europos miestų tendenciją atsigręžti į pakrantes ir kurti gyvą viešąją infrastruktūrą.

    Konversijos ir nauji objektai

    Vienas ryškiausių Kauno pokyčių bruožų yra senų pramoninių teritorijų konversija, ypač kairiajame Nemuno krante. Tokiose teritorijose planuojami mišrūs kvartalai, kur vienoje vietoje dera būstas, biurai, paslaugos ir žaliosios zonos, taip mažinant poreikį kasdien važiuoti per visą miestą.

    Šalia konversijų vystomi ir nauji kultūros bei laisvalaikio objektai, kurie, savivaldybės vertinimu, turi papildyti miesto pasiūlą ne tik vietiniams, bet ir turizmui. Tokie projektai paprastai vertinami ir kaip ekonomikos katalizatorius, nes didina srautą į miesto centrą, ilgina svečių buvimo laiką ir skatina paslaugų sektorių.

    Švietimas, kultūra ir miesto tapatybė

    Kaunas pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė švietimo infrastruktūrai: renovuotos ugdymo įstaigos, investuota į aplinką ir ugdymo sąlygas. Miestas taip pat vystė papildomo ugdymo iniciatyvas, kurios orientuotos į gabių vaikų programas ir scenos menų ugdymą, taip plečiant mokinių galimybes už klasės ribų.

    Kultūros srityje Kaunas stiprino renginių ekosistemą ir viešųjų erdvių gyvybingumą, o miesto modernizmo paveldas tapo atpažįstamu identiteto ženklu. UNESCO statusas šį identitetą įtvirtino tarptautiniame kontekste ir kartu paskatino dar atidesnį balansą tarp naujų statybų ir paveldo apsaugos.

    „Kaunas sparčiai keičiasi, ir tai mato ne tik kauniečiai, bet ir į jį atvykstantys užsieniečiai“, – sakė Mantas Kalnietis.

    „UNESCO statusas saugo ne vieną ar kelis pastatus, bet bendrą miesto vaizdą: gatves, kvartalus, žaliąsias erdves“, – teigė Visvaldas Matijošaitis.

    Šiandien Kauno pokyčiai vis dažniau vertinami ne kaip pavieniai projektai, o kaip kryptingas modelis: infrastruktūros atnaujinimas derinamas su paveldo tvarkyba, konversijomis ir kultūros pasiūlos plėtra. Būtent nuoseklumas ir aiškiai komunikuojami prioritetai yra tai, kas miestą daro patrauklų ne tik gyventi, bet ir investuoti.

  • Balandžio 30 dieną visoje šalyje tikrins perspėjimo sistemą: suveiks sirenos ir gausite SMS

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, kad balandžio 30 dieną vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu bus tikrinama, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenų ir pranešimų gyventojams infrastruktūra.

    Patikrinimo metu nuo 11.52 valandos visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Taip pat per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji pranešimai.

    Toks testas skirtas įsitikinti, ar perspėjimai gyventojus pasiekia laiku ir pakankamu mastu, taip pat įvertinti ryšio bei techninių sistemų patikimumą. Praktikoje tai padeda greičiau identifikuoti vietas, kur sirenų garsas prastai girdimas, o pranešimai į telefonus vėluoja arba nepasiekia dalies vartotojų.

    Gyventojai raginami išlikti ramūs, nes tai planinis patikrinimas, o ne realus pavojus. Gavus pranešimą telefone ar išgirdus sireną, verta atkreipti dėmesį, ar signalas girdimas jūsų vietovėje ir ar pranešimas pasiekė visus šeimos narių telefonus.

    Ekspertai primena, kad perspėjimo pranešimai gali būti siunčiami skirtingais kanalais, todėl svarbu turėti įkrautą telefoną ir įjungtą ryšį, o kritinėse situacijose sekti oficialią informaciją. Tokie patikrinimai periodiškai atliekami tam, kad ekstremalių situacijų metu gyventojai gautų aiškius nurodymus kuo greičiau.

  • Tarptautinė šokio diena balandžio 29 dieną: kodėl ji minima ir kuo šiemet gyvena Kauno rajonas

    Balandžio 29 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena. Ji siejama su prancūzų choreografo Jean-Georges Noverre gimimo diena, o pati iniciatyva pasauliniu mastu įtvirtinta siekiant priminti šokio reikšmę kultūrai ir visuomenei.

    Tarptautinę šokio dieną globoja Tarptautinis teatro institutas, veikiantis prie UNESCO, o kasmet ši proga minima renginiais, pasirodymais ir edukacijomis. Šokio bendruomenė šią datą naudoja ir kaip kvietimą plačiajai visuomenei atrasti skirtingas šokio formas nuo klasikinio baleto iki šiuolaikinio šokio ar gatvės stilių.

    Kauno rajone šiemet taip pat vyksta įvairūs renginiai, skirti šokio dvasiai puoselėti ir bendruomenėms suburti. Tokios iniciatyvos dažnai apima atvirus pasirodymus, vietos kolektyvų pasidalijimą savo kūryba ir veiklas, kurios įtraukia ne tik profesionalus, bet ir pradedančiuosius.

    Šokis vis dažniau vertinamas ne vien kaip scena, bet ir kaip bendruomeniškumo bei emocinės gerovės stiprinimo priemonė. Pastaraisiais metais populiarėja atviros treniruotės viešose erdvėse, judesio užsiėmimai įvairaus amžiaus žmonėms ir projektai, jungiami su sveikatingumu.

    Ši diena primena, kad judesys gali tapti universalia kalba, padedančia išreikšti tai, kam kartais pritrūksta žodžių. Renginiai ir iniciatyvos Kauno rajone tampa proga ne tik pasveikinti šokio bendruomenę, bet ir paskatinti gyventojus patiems įsitraukti.