CP v2

Category: Regionai

  • Vidutinio slėgio dujotiekis planuojamas keliuose sklypuose: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vidutinio slėgio dujotiekis planuojamas keliuose sklypuose: ką svarbu žinoti gyventojams

    Viešinama informacija apie planuojamą vidutinio slėgio dujotiekio projektavimą keliuose sklypuose. Projektavimo darbai numatomi sklypuose, kurių kadastro numeriai yra 4918/0001:0076, 4918/0001:0074, 4918/0001:0070 ir 4918/0001.

    Toks pranešimas paprastai reiškia, kad pradedama ankstyvoji projekto stadija, kai tikslinamos trasos alternatyvos, sprendžiami servitutų ir apsaugos zonų klausimai, o visuomenė informuojama apie numatomus sprendinius. Šiame etape dar gali kisti techninės detalės, todėl svarbu sekti tolesnius dokumentų viešinimus.

    Vidutinio slėgio dujotiekiai projektuojami laikantis saugos ir atstumų reikalavimų, todėl aplink trasą nustatomos apsaugos zonos. Jos gali riboti tam tikrą veiklą sklypuose, pavyzdžiui, gilius kasimo darbus ar statinių statybą arti vamzdyno, todėl žemės savininkams aktualu įsivertinti galimus apribojimus.

    Gyventojams ir sklypų savininkams tokie projektai dažniausiai kelia praktinių klausimų dėl darbų terminų, laikino privažiavimo, žemės darbų poveikio ir kompensavimo, jei nustatomi servitutai. Įprasta, kad šie aspektai detalizuojami vėlesniuose projektavimo ir derinimo etapuose, kai būna patvirtinti konkretūs techniniai sprendiniai.

    Jei planuojama trasa kerta jūsų valdomą sklypą ar yra šalia jo, verta susipažinti su viešinama projektine medžiaga ir, esant poreikiui, teikti pastabas nustatyta tvarka. Tai padeda anksti identifikuoti galimus neatitikimus ir sumažinti riziką, kad ginčai persikels į statybos etapą.

  • Kompensacijos už šildymą: iki balandžio 30 dienos dar galima atgauti išlaidas už visą sezoną

    Kompensacijos už šildymą: iki balandžio 30 dienos dar galima atgauti išlaidas už visą sezoną

    Gyventojai, kurie dar nespėjo pateikti prašymo dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, tai gali padaryti iki balandžio 30 dienos. Pateikus prašymą iki šios datos, kompensacija gali būti skiriama už visą šildymo sezoną nuo jo pradžios.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu arba kreipiantis į savo savivaldybę. Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos paprastai pakanka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o sprendimas taikomas visam laikotarpiui.

    „Pažeidžiami šalies gyventojai gauna ir gaus būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taigi gali jaustis finansiškai saugūs. Liko kelios dienos iki šildymo sezono pabaigos, todėl nespėjusius arba pavėlavusius raginu kreiptis ir pasinaudoti šia pagalba“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Jei dėl kompensacijos kreipiamasi jau pasibaigus šildymo sezonui, taikoma griežtesnė atgalinio kompensavimo taisyklė. Tokiu atveju kompensacija skiriama ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius, todėl dalies išlaidų gali nepavykti susigrąžinti.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2026 metais būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gali prireikti apie 80 mln. eurų. Numatoma, kad kompensacijas gaus apie 190 tūkst. asmenų, o gavėjų skaičius, palyginti su 2025 metais, gali išaugti apie 38 proc.

    2025 metais būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 138 tūkst. asmenų, o išlaidos kompensacijoms siekė apie 59 mln. eurų. Ministerija taip pat skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais pateikta apie 125 tūkst. prašymų, tai yra maždaug 8 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų žmones laiku, 2026 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams papildomai numatyta 48,4 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad savivaldybėms, kurioms pritrūktų lėšų šiai paramai teikti, būtų skiriamas papildomas finansavimas.

  • Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė balandžio 29 dieną lankėsi Kaišiadorių rajone. Kartu į vizitą atvyko viceministrai Jonas Petkevičius ir Giedrius Grybauskas, daugiausia dėmesio skiriant savivaldos ir švietimo įstaigų dialogui.

    Vizitas prasidėjo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kur ministrė susitiko su savivaldybės vadovais, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei administracijos atstovais. Aptarti svarbiausi švietimo sistemos iššūkiai, ugdymo kokybės gerinimas ir priemonės, kurios realiai veikia mokyklose.

    Susitikimuose išskirtas ir mokyklų tinklo klausimas, aktualus daugeliui regionų dėl besikeičiančio mokinių skaičiaus ir mokytojų trūkumo. Taip pat kalbėta apie investicijas į švietimo infrastruktūrą, kad ugdymo aplinka atitiktų šiuolaikinius poreikius ir būtų patraukli tiek mokiniams, tiek pedagogams.

    Vėliau ministrė apsilankė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kur bendruomenė pristatė kasdienius ugdymo organizavimo iššūkius ir lūkesčius. Tokie susitikimai paprastai leidžia ministerijai tiksliau įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kur būtinos korekcijos.

    Ministrė taip pat lankėsi Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“, kuriame aptartos ankstyvojo ugdymo aktualijos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grandis savivaldybėms išlieka strategiškai svarbi, nes nuo jos priklauso ir vaikų pasirengimas mokyklai, ir tėvų galimybės derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.

    Dar viena vizito stotelė buvo Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, kur ministrė susipažino su neformaliojo ugdymo veiklomis. Neformalusis ugdymas vis dažniau vertinamas kaip esminė priemonė mažinti mokinių atotrūkį ir stiprinti motyvaciją, ypač kai siūlomos įvairios sporto, kūrybos ir technologinės veiklos.

    Vizitas užbaigtas Žiežmarių gimnazijoje, kur ministrė susitiko su direktore ir gimnazijos bendruomene. Susitikime aptartos gimnazijų kasdienybės temos: mokinių pasiekimų gerinimas, mokytojų pritraukimas ir ugdymo sąlygų modernizavimas, kad mokykla galėtų pasiūlyti kokybišką ugdymą vietoje.

    Ministerijos atstovų vizitai savivaldybėse paprastai siejami su tikslu surinkti grįžtamąjį ryšį ir tikslinti prioritetus, susijusius su kokybe, prieinamumu ir infrastruktūra. Kaišiadorių rajone akcentuota, kad sprendimai turi remtis tiek nacionalinėmis kryptimis, tiek vietos poreikiais, kuriuos geriausiai mato pačios bendruomenės.

  • Nemokami pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigoms: ko išmoksite per 4,5 valandos ir kaip registruotis

    Nemokami pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigoms: ko išmoksite per 4,5 valandos ir kaip registruotis

    Ką apima mokymai

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus į nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus. Juose pateikiamos praktinės ir teorinės žinios, kaip veikti ekstremalių situacijų metu, taip pat prasidėjus karui.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama sprendimų priėmimui stresinėse situacijose ir asmeniniam pasirengimui: ką verta žinoti apie saugesnį elgesį, informacijos patikimumą ir veiksmus, kai įprastos paslaugos ar ryšys sutrinka. Dalyviai supažindinami su pilietinio pasipriešinimo formomis ir tuo, kaip prie jų gali prisidėti institucijos bei bendruomenės.

    Praktika ir psichologinis atsparumas

    Organizatoriai pabrėžia, kad pasirengimas nėra vien teorija: mokymuose aptariami realūs scenarijai, kurie padeda geriau suprasti, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip koordinuoti veiksmus su kolegomis. Atskirai akcentuojamas psichologinis atsparumas, nes nuo jo priklauso, ar žmogus krizėje geba išlikti funkcionalus ir padėti kitiems.

    Į programą įtraukiami pirmosios pagalbos pagrindai, kurie svarbūs tiek kasdienėse nelaimėse, tiek didesnėse krizėse. Tokios žinios padeda greičiau reaguoti iki atvykstant medikams ir mažina riziką padaryti klaidų, kurios gali pabloginti nukentėjusiojo būklę.

    Kaip vyksta mokymai ir registracija

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į dalyvių nurodytą vietą sutartu laiku. Nurodoma, kad grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių.

    Po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Registracija vykdoma elektroniniu paštu pp.mokymai@kam.lt, susitariant dėl vietos, datos ir grupės sudėties.

  • Tarptautinė džinsų diena Kaišiadoryse: kodėl džinsai tapo aiškia žinute prieš smurtą

    Tarptautinė džinsų diena Kaišiadoryse: kodėl džinsai tapo aiškia žinute prieš smurtą

    Tarptautinė džinsų diena šiemet Kaišiadorių rajono savivaldybėje pažymėta prisijungiant prie iniciatyvos, kuri džinsus paverčia ne mados detale, o solidarumo ženklu. Pagrindinė žinutė paprasta ir konkreti: seksualinis smurtas niekada neturi pateisinimo, o aukos nėra atsakingos už nusikaltimą.

    Ši diena siejama su „Denim Day“ judėjimu, kilusiu reaguojant į aukų kaltinimo kultūrą, kai smurtas bandomas aiškinti apranga ar elgesiu. Džinsai čia tampa visuomeniniu simboliu, kviečiančiu atsisakyti stereotipų ir kalbėti apie atsakomybę ten, kur ji ir turi būti, – smurtautojo pusėje.

    Smurtas neapsiriboja viena erdve

    Savivaldybė primena, kad smurtas gali vykti ne tik privačioje aplinkoje, bet ir mokyklose, darbo vietose ar skaitmeninėje erdvėje. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir priekabiavimui internete, kai spaudimas, grasinimai ar pažeminimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Ekspertai pabrėžia, kad prevencijai svarbiausia ne vien simbolinės akcijos, o nuoseklus švietimas ir aiškios organizacijų taisyklės. Kai institucijos viešai palaiko aukas ir kalba apie smurto netoleravimą, tai mažina tylą ir didina tikimybę, kad nukentėję žmonės kreipsis pagalbos.

    Kodėl viešas palaikymas svarbus

    Solidarumo iniciatyvos dažnai veikia kaip saugus signalas: apie smurtą galima kalbėti, o patirtis nebus nuvertinta ar išjuokta. Toks palaikymas svarbus ir kolektyvuose, nes aiškiai formuoja standartą, kad priekabiavimas ar smurtas nėra „asmeninis reikalas“.

    Kaišiadorių rajono savivaldybė savo žinute akcentuoja ir bendrą atsakomybę nelikti abejingiems. Sąmoningumo didinimas, pagarbi darbo ir mokymosi kultūra bei pagalbos mechanizmų stiprinimas yra tie žingsniai, kurie realiai prisideda prie smurto prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems.

  • Pagėgių krašto jubiliatai kovą: 95, 90 ir 85 metų sukaktys bei gyvenimo istorijos

    Pagėgių krašto jubiliatai kovą: 95, 90 ir 85 metų sukaktys bei gyvenimo istorijos

    Kovas Pagėgių savivaldybėje tradiciškai paženklintas prasmingomis sukaktimis, kai bendruomenė pagerbia garbaus amžiaus jubiliatus. Tokios progos primena ne tik metus, bet ir žmonių nueitą kelią, jų darbus, šeimas bei indėlį į krašto gyvenimą.

    Šiemet išskirtinės sukaktys paminėtos Pagėgiuose, Natkiškiuose ir Vilkyškiuose. Jubiliejai tampa proga sustoti, padėkoti už gyvenimo patirtį ir pasidžiaugti artimųjų dėmesiu, kuris vyresniame amžiuje dažnai yra svarbiausia dovana.

    95 metų sukaktis Pagėgiuose

    Pagėgiuose gyvenanti Morta Kasiulienė kovo 11 dieną paminėjo 95 metų jubiliejų. Ji kilusi iš Žygaičių, o į Pagėgių kraštą atvyko po karo, kai daugeliui šeimų teko iš naujo kurti kasdienybę ir namus.

    M. Kasiulienė augo su dviem seserimis, vėliau užaugino du sūnus, o šiandien džiaugiasi anūko dėmesiu. Didžiąją gyvenimo dalį ji dirbo medicinos sesele, rūpinosi žmonėmis ir savo darbu prisidėjo prie bendruomenės gerovės.

    Natkiškiuose paminėtas 80 metų jubiliejus

    Natkiškiuose gyvenanti Elena Endriukaitienė kovo 21 dieną sutiko 80-ąjį gimtadienį. Ji gimė Giegždų kaime, augo Natkiškiuose gausioje šeimoje su keturiomis seserimis ir broliu.

    E. Endriukaitienė užaugino tris dukras ir sūnų, taip pat globojo dar vieną vaiką, tad su meile ir atsakomybe augino penkis vaikus. Didžiąją gyvenimo dalį ji dirbo pieninės laboratorijoje, kur reikėjo kruopštumo ir atsakingo požiūrio.

    Dar trys sukaktys: 85 ir du 90 metų jubiliejai

    Pagėgiuose gyvenanti Ona Arasamavičiutė kovo 13 dieną paminėjo 85-ąją gimimo dieną. Į Pagėgių socialinės globos namus ji atvyko 2012 metais iš Saulių kaimo, Natkiškių seniūnijos, ir nuo tada ši vieta tapo jos kasdieniais namais.

    Nuo vaikystės turėdama klausos ir kalbos negalią, O. Arasamavičiutė yra rami ir santūri, tačiau išsiskiria švelnumu ir nuoširdumu. Bendruomenėje ji vertinama už kantrybę ir gebėjimą kurti jaukią aplinką vien buvimu šalia.

    Jadvyga Jokubauskienė Pagėgiuose kovo 14 dieną atšventė 90 metų jubiliejų. Ji kilusi iš Žemaičių Naumiesčio ir augo devynių vaikų šeimoje, todėl nuo mažens pažino atsakomybę bei darbštumą.

    J. Jokubauskienė dirbti pradėjo anksti, vėliau darbavosi raštinėje ir tarnavo bažnyčioje. Ji užaugino dvi dukras, džiaugiasi penkiais anūkais ir keturiais proanūkiais, o artimieji ją apibūdina kaip pareigingą ir tvirtų vertybių žmogų.

    Vilkyškiuose gyvenanti Ona Kunšteinienė kovo 28 dieną sutiko 90-ąją gimimo dieną. Į Pagėgių kraštą ji atsikraustė 1959 metais iš Skirsnemunės, o didžiąją gyvenimo dalį skyrė šeimai ir namams.

    O. Kunšteinienė užaugino tris vaikus, džiaugiasi keturiais anūkais ir trimis proanūkiais. Artimieji pabrėžia jos kantrybę ir gebėjimą sutelkti šeimą, o tokios sukaktys tampa proga įvardyti tai, kas dažnai lieka nutylėta kasdienybėje.

    Jubiliatų pasveikinti atvyko Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir seniūnijų vadovai: Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė, Vilkyškių seniūnijos seniūnas Darius Jurkšaitis bei Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė.

    Tokie vizitai dažnai tampa svarbiu dėmesio ženklu vyresnio amžiaus žmonėms, o kartu primena bendruomenei apie pagarbą ilgaamžiškumui, gyvenimo patirčiai ir paprastiems kasdieniams darbams, kuriais kuriamas krašto tvirtumas.

  • Pagėgiuose startuoja SVV paramos kvietimas: iki 1 500 eurų ir aiškūs prioritetai paraiškoms

    Pagėgiuose startuoja SVV paramos kvietimas: iki 1 500 eurų ir aiškūs prioritetai paraiškoms

    Pagėgių savivaldybės administracija paskelbė kvietimą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikti paraiškas finansinei paramai iš savivaldybės biudžeto. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 7 dienos iki 2026 metų gegužės 8 dienos 15.45 valandos.

    Didžiausia įprastinė parama vienam pareiškėjui siekia iki 1 500 eurų, o ją galima gauti ne dažniau kaip kartą per trejus kalendorinius metus. Tai reiškia, kad finansavimą gavę 2024 ar 2025 metais, 2026 metų kvietime dalyvauti negali.

    Parama teikiama kompensavimo būdu, todėl dengiama dalis jau patirtų išlaidų per 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo dienos imtinai. Išlaidos paprastai vertinamos be pridėtinės vertės mokesčio, išimtis taikoma tais atvejais, kai pareiškėjas nėra PVM mokėtojas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo apibrėžimą, o registracijos vieta, deklaruota gyvenamoji vieta ir vykdoma veikla yra Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Dirbantiems su verslo liudijimu arba pagal individualios veiklos pažymą numatyta sąlyga, kad veikla turi būti įregistruota ne trumpesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui per kalendorinius metus.

    Taip pat būtina neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir Pagėgių savivaldybės biudžetui. Šis reikalavimas praktikoje dažniausiai yra vienas svarbiausių, nes net ir nedidelės skolos gali tapti pagrindu atmesti paraišką.

    Finansavimas neskiriamas, jei pareiškėjas yra bankrutuojantis, likviduojamas ar restruktūrizuojamas, taip pat jei tai valstybės ar savivaldybės įmonė arba įmonė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip pusė įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Atskirai pabrėžiama, kad parama nenumatyta ir tiems, kurie anksčiau gavo paramą, bet neįvykdė įsipareigojimų.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Viena dažniausiai pasirenkamų priemonių yra naujai įkurtos darbo vietos rėmimas: už vieną darbo vietą gali būti skiriama iki 1 000 eurų, o įsipareigojama ją išlaikyti ne trumpiau kaip dvejus metus. Kelių darbo vietų atveju bendra suma gali augti, tačiau kartu didėja ir pareigos užtikrinti, kad darbuotojų skaičius nemažėtų.

    Kvietime numatytas ir dalinis įrangos, darbo įrankių, patalpų įrengimo ar atnaujinimo medžiagų kompensavimas. Įrangai gali būti kompensuojama iki 50 proc. išlaidų, o patalpų įrengimo ar atnaujinimo medžiagoms ir priemonėms taikomas mažesnis, iki 20 proc. kompensavimo intensyvumas, abiem atvejais numatant iki 1 000 eurų ribą.

    Taip pat numatyta parama pradinių steigimosi išlaidų kompensavimui, verslo planų ir paraiškų rengimo išlaidoms, dalyvavimui parodose ar mokymuose, interneto svetainės sukūrimui bei palaikymui, rinkodaros priemonėms ir ženklinimui. Atskirai įtraukta priemonė infrastruktūrai pritaikyti asmenims su judėjimo negalia bei galimybė kompensuoti negyvenamųjų patalpų nuomą naujai veiklą pradėjusiems verslams.

    Kaip bus vertinami prioritetai?

    Jei paraiškų bus daug arba biudžeto lėšų nepakaks, savivaldybė numato galimybę mažinti maksimalią finansavimo sumą, atsižvelgiant į prioritetus. Tarp jų išskiriama, ar pareiškėjas teikia paraišką pirmą kartą, kiek planuojama sukurti naujų darbo vietų visai darbo dienai ir ar vystomas naujas, netradicinis verslas.

    Prioritetas taip pat gali būti taikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje negyveno ilgiau nei metus, bei socialinės atskirties grupėms priskiriamiems pareiškėjams, pavyzdžiui, asmenims su negalia, našlaičiams ar auginantiems daugiau nei tris vaikus iki 18 metų. Jei pareiškėjas remiasi prioritetu, kartu su paraiška turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

    Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu lietuvių kalba ir pasirašyta elektroniniu parašu arba pasirašyta ranka ir nuskenuota. Savivaldybė pabrėžia ir praktinį aspektą: kadangi parama skiriama kompensuojant išlaidas, būtina pasirūpinti tvarkingais sąskaitų, sutarčių ir apmokėjimo dokumentais, nes būtent jie dažniausiai lemia, ar išlaidos bus pripažintos tinkamomis.

  • Pagėgių krašto turizmas keis kursą: savivaldybė su Kauno kolegija rengia naują strategiją

    Pagėgių krašto turizmas keis kursą: savivaldybė su Kauno kolegija rengia naują strategiją

    Pagėgių savivaldybėje pradedamos diskusijos dėl progresyvesnės turizmo plėtros krypties: balandžio 2 dieną meras Vaidas Bendaravičius su Kauno kolegijos Verslo fakulteto atstovais inicijavo susitikimą, kuriame dėmesys sutelktas į strategijos atnaujinimą. Savivaldybė siekia aiškiau įvardyti pagrindines problemas ir susitarti dėl realiai įgyvendinamų sprendimų.

    Diskusijoje dalyvavo vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, savivaldybės darbuotojai, taip pat kultūros, turizmo ir švietimo įstaigų atstovai. Aptarti Pagėgių kraštui aktualūs klausimai, nuo lankytojų srautų sezoniškumo iki paslaugų pasiūlos suderinimo ir kryptingos vietovės komunikacijos.

    Trijų metų planas turizmui

    Savivaldybė numato per trejus metus parengti ir įgyvendinti pažangesnį turizmo vietovės valdymo modelį. Tokie modeliai Lietuvoje vis dažniau grindžiami aiškiai paskirstytomis atsakomybėmis, bendrais tikslų rodikliais ir nuolatiniu rezultatų matavimu, kad sprendimai nebūtų vienkartiniai.

    Į modelio kūrimą planuojama tiesiogiai įtraukti mokslo institucijas, vietos turizmo paslaugų teikėjus, bendruomenes ir gyventojus. Tokia partnerystė paprastai leidžia greičiau identifikuoti, ko iš tiesų reikia lankytojams, ir kartu užtikrinti, kad turizmo plėtra stiprintų vietos ekonomiką, o ne kurtų papildomų įtampų infrastruktūrai ar aplinkai.

    Ko tikimasi artimiausiais mėnesiais

    Artimiausiu metu, balandžio mėnesį, planuojamas bendras Pagėgių krašto turizmo verslo, turizmo, kultūros ir kitų institucijų susirinkimas. Jo metu ketinama pristatyti pagrindinius sektoriaus iššūkius, aptarti bendradarbiavimo formatus ir įvardyti perspektyvas, kurias savivaldybė galėtų paversti konkrečiais projektais.

    Praktikoje tokie susitikimai svarbūs tuo, kad leidžia suderinti interesus ir susitarti dėl bendrų prioritetų, pavyzdžiui, maršrutų ir paslaugų sujungimo į vieną pasiūlą, informacijos prieinamumo gerinimo ar renginių kalendoriaus planavimo. Tikimasi, kad nauja strategija padės Pagėgių kraštui nuosekliau konkuruoti dėl vietos keliautojų dėmesio ir didinti turizmo teikiamą naudą vietos verslams.

    Iniciatyvą viešai pristatė VšĮ „Pagėgių krašto turizmo informacijos centras“.

  • Pagėgių mokyklos ruošiasi ekstremalioms situacijoms: aptarti evakuacijos planai ir LT72 programėlė

    Pagėgių mokyklos ruošiasi ekstremalioms situacijoms: aptarti evakuacijos planai ir LT72 programėlė

    Balandžio 22 dieną Pagėgių savivaldybėje surengtame švietimo įstaigų vadovų pasitarime aptartas mokyklų ir darželių pasirengimas veikti ekstremalių situacijų metu. Susitikime dalyvavo administracijos patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė ir Tauragės savivaldybės karo komendantūros karo komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas.

    Pasitarime pristatytos karo komendantūros funkcijos ir jos vaidmuo užtikrinant savivaldybės saugumą bei koordinuojant sąveiką su vietos institucijomis. Taip pat aptarta geopolitinė situacija ir galimi iššūkiai, kurie krizės atveju gali paveikti viešųjų paslaugų tęstinumą, įskaitant ugdymo procesą.

    Jūratė Mažutienė pristatė civilinės saugos sistemos organizavimą Pagėgių savivaldybėje, įvardijo stipriąsias puses ir sritis, kuriose reikalingi tobulinimai. Daug dėmesio skirta švietimo įstaigų vaidmeniui, nes jos yra ne tik ugdymo vietos, bet ir bendruomenės atramos taškai, kuriuose svarbu užtikrinti aiškią informavimo tvarką bei praktinį pasirengimą.

    Susitikimo metu akcentuota, kad pasirengimas turi remtis konkrečiais veiksmais: atnaujintais evakuacijos planais, aiškiai paskirstytomis atsakomybėmis, darbuotojų instruktavimu ir periodinėmis pratybomis. Aptarta ir tai, kad realiose situacijose dažniausiai nulemia ne dokumentų gausa, o tai, ar mokiniai ir personalas žino maršrutus, susirinkimo vietas ir veiksmų seką.

    Parengties pareigūnė taip pat paragino švietimo įstaigų bendruomenes aktyviau naudotis programėle „LT72“, skirta gyventojų informavimui ir pasirengimo rekomendacijoms. Tokie įrankiai gali būti svarbūs tuomet, kai informacija turi pasiekti žmones greitai, o įprasti kanalai būna apkrauti arba neveikia.

    Pasitarime pristatytos ir tarptautinio forumo apie mokyklų darbą karo sąlygomis įžvalgos bei gerosios praktikos pavyzdžiai. Diskusijose sutarta stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuosekliai kelti švietimo įstaigų pasirengimo lygį, kad krizės atveju būtų užtikrintas vaikų saugumas ir kuo sklandesnis ugdymo tęstinumas.

  • Pagėgiuose vaikų piešinių paroda apie civilinę saugą: ką jų kūryba pasako apie pasirengimą?

    Pagėgiuose vaikų piešinių paroda apie civilinę saugą: ką jų kūryba pasako apie pasirengimą?

    Kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje Pagėgių savivaldybės Kultūros centre lankytojams pristatyta vaikų piešinių paroda Esu saugus, kai…. Iniciatyva skirta Pasaulinei civilinės saugos dienai paminėti ir kartu priminti, kad saugumo įgūdžiai prasideda nuo paprastų, kasdienių sprendimų.

    Parodos darbai atskleidė, kaip vaikai suvokia pavojų atpažinimą ir tinkamą elgesį įvairiose situacijose. Piešiniuose ryškėjo temos nuo gaisrinės saugos iki veiksmų nelaimių metu, taip pat supratimas, kad kritinėse situacijose svarbu išlikti ramiems ir laikytis aiškių taisyklių.

    Tokios iniciatyvos atliepia ir praktinį poreikį: civilinės saugos specialistai nuolat pabrėžia, kad gyventojų pasirengimas dažnai priklauso nuo žinių apie perspėjimo signalus, evakuacijos principus ir pagalbos iškvietimą. Vaikams šias temas lengviau įsisavinti per vaizdą ir istoriją, todėl kūrybinės užduotys tampa veiksminga prevencijos priemone.

    Prie parodos organizavimo prisidėjo Pagėgių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka ir Pagėgių meno bei sporto mokykla. Toks institucijų bendradarbiavimas padeda civilinės saugos žinias perkelti iš teorijos į bendruomenei matomą, vaikams suprantamą formatą.

    Parodos dalyviai buvo įvertinti už aktyvumą ir kūrybiškumą, jiems įteiktos Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės padėkos bei simbolinės dovanėlės. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias rezultatas yra ne apdovanojimai, o augantis vaikų sąmoningumas ir aiškesnis supratimas, ką daryti susidūrus su rizika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad saugumo kultūra stiprėja tada, kai apie ją kalbama nuosekliai ir įvairiais kanalais: mokyklose, bibliotekose, bendruomenės renginiuose. Paroda Pagėgiuose tapo dar vienu priminimu, jog pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo ankstyvo amžiaus ir praktinių, lengvai įsimenamų žinučių.