CP v2

Category: Regionai

  • Panevėžyje sugužės 112 jaunųjų matematikų: olimpiadoje laukia iššūkiai ir prizai

    Panevėžyje sugužės 112 jaunųjų matematikų: olimpiadoje laukia iššūkiai ir prizai

    Rytoj, balandžio 15 d., Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje vyks 29-oji Panevėžio krašto jaunųjų matematikų olimpiada. Ji suburs gabiausius 5–8 klasių mokinius iš Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pakruojo, Rokiškio, Pasvalio ir Panevėžio rajono savivaldybių. Tradicinį renginį organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

    „Ši olimpiada – reikšminga regioninė iniciatyva, skatinanti mokinių domėjimąsi matematika, ugdanti kritinį ir loginį mąstymą bei sudaranti galimybes gabiems mokiniams pasitikrinti savo žinias. Linkiu visiems dalyviams drąsos, susikaupimo ir įkvėpimo sprendžiant sudėtingiausius uždavinius“, – sako Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.

    Šiemet Panevėžyje tikimasi sulaukti 112 jaunųjų matematikų. Dalyviai spręs įvairaus sudėtingumo uždavinius, demonstruos matematinio raštingumo, loginio mąstymo ir kūrybiškumo gebėjimus. Renginys taip pat skatina skirtingų savivaldybių mokyklų bendradarbiavimą ir kuria erdvę akademiniam augimui.

    Olimpiados programa

    9.00–9.30 – dalyvių registracija. Atvykę mokiniai ir mokytojai registruosis, gaus informaciją apie renginio eigą.

    9.30–10.00 – olimpiados atidarymas. Sveikinimo žodžius tars Švietimo skyriaus atstovai ir Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorė, šventinę nuotaiką kurs mokinių meninis pasirodymas.

    10.00–12.00 – užduočių sprendimas. Kol mokiniai spręs uždavinius, mokytojams vyks edukacinė programa, kurią ves Lina Vilienė ir Gvidas Vilys.

    12.00–13.00 – pietų pertrauka.

    13.00–15.00 – edukacinės veiklos mokiniams ir darbų vertinimas. Kol bus vertinami olimpiados darbai, mokiniai dalyvaus edukacinėse programose skirtingose Panevėžio miesto erdvėse:

    • 5 klasių mokiniai lankysis robotikos centre „RoboLabas“, kur jų lauks interaktyvūs, kūrybiškumą ir technologinį mąstymą ugdantys užsiėmimai.
    • 6 klasių mokiniai dalyvaus edukacijose Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje: „Paslaptys puslapiuose“ ir „Asociatyviniai testai“.
    • 7 klasių mokiniai lankysis Panevėžio kraštotyros muziejuje ir dalyvaus edukacijoje „Perku, parduodu – dykai atiduodu“.
    • 8 klasių mokiniai dalyvaus edukacinėje programoje Panevėžio teatre „Menas“ su aktoriumi Irmantu Piliu.

    15.00–15.30 – apdovanojimai ir renginio uždarymas. Olimpiados pabaigoje bus paskelbti ir apdovanoti geriausiai pasirodę mokiniai. Prizinių vietų laimėtojams bus įteikti diplomai ir savivaldybės dovanos.

    Panevėžio krašto jaunųjų matematikų olimpiada – ilgametė tradicija, kasmet suburianti talentingus regiono mokinius ir skatinanti jų akademinį smalsumą bei motyvaciją mokytis.

  • KAM pažadėjo šimtus tūkstančių Klaipėdos rajonui: aišku, kam bus skirti pinigai

    KAM pažadėjo šimtus tūkstančių Klaipėdos rajonui: aišku, kam bus skirti pinigai

    Pirmadienį Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) pasirašė susitarimą dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtojimo finansavimo. Pagal susitarimą Klaipėdos rajonui, kurio teritorijoje numatoma modernizuoti Kairių poligoną, šiemet bus skiriama 488 tūkst. eurų.

    Skelbiama, kad savivaldybė kasmet gaus dotacijas iš KAM biudžeto. Lėšos savivaldybėms bus paskirstomos proporcingai pagal jų teritorijoje esančių karinių poligonų plotą.

    Ministerijos skiriamas finansavimas galės būti panaudotas dvigubos paskirties infrastruktūrai – pavyzdžiui, viešosioms erdvėms, taip pat švietimo, kultūros, sveikatos ar kitiems bendruomenės poreikiams skirtiems objektams kurti arba atnaujinti.

    „Išties, toks finansavimas savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra ir toliau bus vystomi kariniai poligonai, labai svarbus ir būtinas. Kadangi teritorijoje aplink poligoną galioja tam tikri plėtros ribojimai – draudžiama inžinerinių objektų statyba, nustatomos saugos zonos, tad papildomas finansavimas tikrai prisidės prie gyventojams svarbių darbų. Tikiu, kad karinio miestelio statybos Kairių poligone atneš naudos rajono įmonėms bei gyventojams, nes bus sukurta naujų darbo vietų“, – teigė Klaipėdos rajono meras.

    Numatoma, kad Kairių poligone bus plėtojama įvairi karinė infrastruktūra: administraciniai pastatai, apgyvendinimo korpusai, privažiavimo keliai ir kiti objektai. Taip pat planuojami sporto statiniai, skirti karių fiziniam parengimui.

    Susitikęs su krašto apsaugos ministru, meras išsakė poreikį, kad sporto infrastruktūra, pavyzdžiui, stadionas, galėtų būti prieinama ir civiliams. Ministro teigimu, toks modelis būtų palaikomas ir svarstytinas, o konkretūs sprendimai dėl sporto infrastruktūros prieinamumo civiliams galėtų būti detalizuojami projektavimo metu.

  • Klaipėdos rajone – netikėtas ministerijos verdiktas: tęsti mokslą toje pačioje mokykloje negarantuota

    Klaipėdos rajone – netikėtas ministerijos verdiktas: tęsti mokslą toje pačioje mokykloje negarantuota

    Klaipėdos rajono savivaldybė, matydama, kad dalyje rajono ugdymo įstaigų nepakanka vietų visiems norintiesiems, svarstė galimybę išplėsti priėmimo prioritetų sąrašą. Buvo svarstoma numatyti pirmumą vaikams, kurie jau lanko tą pačią įstaigą: darželinukams pereinant į priešmokyklinę klasę, priešmokyklinukams – į pirmąją, o ketvirtokams – į penktą klasę.

    Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išaiškino, kad savivaldybė tokios galimybės neturi. Tai reiškia, kad savivaldybė negali nustatyti papildomų priėmimo kriterijų, kurie nėra patvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.

    Klaipėdos rajone sparčiai augant gyventojų, ypač jaunų šeimų, skaičiui, vis dažniau susiduriama su vietų trūkumu ugdymo įstaigose. Tėvai natūraliai tikisi, kad vaikai galės tęsti mokslą toje pačioje mokykloje, tačiau vien tai, kad vaikas šiuo metu joje mokosi, automatiškai neužtikrina mokymosi tęstinumo pagal aukštesnio lygio programą.

    Ši informacija itin aktuali toms mokykloms, kurios negali priimti visų pageidaujančių mokinių, taip pat ir Sendvario „Saulės“ mokyklos bendruomenei.

    Pažymima, kad kiekvienas Klaipėdos rajone gyvenantis tėvas, kurio vaikui rudenį reikės pradėti lankyti priešmokyklinę, pirmą, penktą, devintą ar vienuoliktą klasę, taip pat ir tais atvejais, kai vaikas keičia mokyklą ir pereina į bet kurią kitą klasę, privalo pateikti prašymą elektroninėje sistemoje.

  • 150 tūkst. eurų parama Vilniuje: kas gaus sporto krepšelį ir kokios sąlygos taikomos

    150 tūkst. eurų parama Vilniuje: kas gaus sporto krepšelį ir kokios sąlygos taikomos

    Negalią turintiems vilniečiams atsiveria daugiau galimybių judėti, sportuoti ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą – sostinė pradeda asmenų su negalia sporto organizacijų rėmimo programą. Ja siekiama ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir mažinti socialinę atskirtį. Organizacijoms, kurios treniruoja asmenis su negalia, bus paskirstyta 150 tūkst. eurų parama.

    „Kryptingai kuriame miestą, kuriame kiekvienas vilnietis turėtų lygias galimybes įsitraukti į visuomeninį gyvenimą ir aktyvus gyvenimas būtų prieinamas visiems. Ši programa sustiprina mūsų įsipareigojimą kurti įtraukią aplinką ir užtikrinti, kad sportas būtų prieinamas visiems. Investuodami į asmenų su negalia sporto organizacijas, mes investuojame į žmones – jų savijautą, pasitikėjimą savimi ir visavertį gyvenimą“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Naujoji programa skirta organizacijoms, kurios kuria prieinamas, įtraukias ir nuolatines sporto veiklas. Tikslinis finansavimas turėtų padėti užtikrinti ilgalaikį, specializuotą aktyvumo veiklų vykdymą, kad žmonės su negalia galėtų reguliariai sportuoti, stiprėti ir jaustis visaverte visuomenės dalimi.

    „Vilniuje turime tikslą, kad kiekvienas žmogus galėtų judėti, sportuoti ir būti bendruomenės dalimi. Sportas suteikia ne tik fizinės stiprybės, bet ir padeda kurti ryšius, augina pasitikėjimą savimi, mažina socialinę atskirtį. Todėl inicijavau atskiros programos sukūrimą, kad pasiektume didesnę visų įtrauktį į sportines veiklas. Nuo šiol, turėdamos tikslinę paramą, asmenų su negalia sporto organizacijos galės dar labiau koncentruotis į konkrečius sportininkus – jų poreikius, nuoseklų ugdymą ir sportinius pasiekimus“, – teigia Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Finansavimas bus skiriamas iš dviejų dalių: fiksuotosios ir kintamosios. Fiksuota dalis sieks 3 tūkst. eurų, o kintamoji – vadinamasis krepšelis – bus skiriama už kiekvieną sportuojantį asmenį su negalia (iki 200 eurų vienam žmogui). Konkretus krepšelio dydis bus nustatomas įvertinus bendrą paraiškas pateikusių organizacijų sportuojančių asmenų su negalia skaičių.

    Paraiškas finansavimui galės teikti juridiniai asmenys, Savivaldybėje registruoti ne trumpiau kaip vienerius metus. Jų pagrindinė veikla turi būti sportas arba fizinis aktyvumas. Taip pat būtina turėti bent vieną kvalifikuotą specialistą – trenerį, fizinio aktyvumo ar sporto specialistą arba fizinės medicinos (reabilitacijos) specialistą, su kuriuo būtų sudaryta atitinkama sutartis.

    Organizacijos turės užtikrinti, kad jų veiklose reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, dalyvautų ne mažiau kaip 5 asmenys su negalia, o jų dalyvavimas būtų pagrįstas dokumentais.

    Numatyti ir papildomi reikalavimai dėl asmenų su negalia dalies organizacijoje. Jei sportuojančiųjų skaičius neviršija 100, ne mažiau kaip 50 proc. jų turi būti asmenys su negalia. Jei sportuojančiųjų yra daugiau nei 100, asmenys su negalia turi sudaryti ne mažiau kaip 35 proc. visų dalyvių. Taip pat būtina, kad dalyviai būtų sudarę rašytinius susitarimus dėl dalyvavimo veiklose.

  • Naujininkų pokyčiai prie Tyzenhauzų g. 17: atskleidė, kas atsiras ir kas mokės už darbus

    Naujininkų pokyčiai prie Tyzenhauzų g. 17: atskleidė, kas atsiras ir kas mokės už darbus

    Vilniuje, prie Tyzenhauzų g. 17, gyventojams bus pristatytas viešosios erdvės sutvarkymo projektas. Susitikimas vyks 2026 m. balandžio 29 d. 18 val. Tyzenhauzų g. 17.

    Susitikimo metu projektuotojai pristatys parengtą teritorijos tvarkymo koncepciją, o gyventojai galės susipažinti su siūlomais sprendiniais, užduoti klausimus, išsakyti poreikius ir pastabas. Į susitikimo vietą numatyta patekti iš Naujininkų gatvės, tarp 12 ir 14 namų.

    Pastabas ir pasiūlymus gyventojai kviečiami teikti ir iki susitikimo el. paštu vn@nome.lt. Pristatymas rengiamas po 2026 m. sausio 14 d. vykusio susitikimo su bendruomene, kurio metu buvo aptarta esama situacija ir išklausyti gyventojų pastebėjimai. Į juos atsižvelgus ir parengta dabartinė koncepcija.

    Planuojama tvarkyti teritorija yra Naujininkuose, abipus Tyzenhauzų g. 17 sklypo, kalvotoje miesto dalyje. Ši vieta išsiskiria ryškiu reljefu ir vertingu kraštovaizdžiu. Ties Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkve atsiveria panorama į Vilniaus miestą, o aplink vyrauja gyvenamieji pastatai su įsiterpusiais kitais objektais.

    Atlikus arboristinį vertinimą nustatyta, kad teritorijoje augančių želdinių būklė yra gera, o dažniausiai pasitaikanti medžių rūšis – paprastasis klevas. Tačiau pėsčiųjų infrastruktūra čia, kaip nurodoma projekte, nėra pakankamai išvystyta: tako tarp Naujininkų ir Tyzenhauzų gatvių danga prastos būklės, trūksta svarbių jungčių, o dalyje teritorijos gyventojai juda savaime susiformavusiais, vejoje išmintais takais, pavyzdžiui, ties Naujininkų g. 2 bei tarp Naujininkų g. 10 ir 10A pastatų.

    Projekto sprendiniais siekiama sutvarkyti ir atnaujinti viešąsias erdves, įrengiant patogią ir saugią pėsčiųjų infrastruktūrą. Numatyta atnaujinti esamų takų dangą ir turėklus, suprojektuoti bei įrengti trūkstamas pėsčiųjų jungtis, įskaitant ryšį su Naujininkų skersgatviu, taip pat takus palei Tyzenhauzų g. 17 sklypą.

    Taip pat planuojama įrengti poilsio zonas – ypač ties Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių sankryža bei prieigose prie cerkvės vartų. Numatyti mažosios architektūros elementai: suoliukai, šiukšliadėžės ir kiti poilsiui skirti įrenginiai. Projekte žadama išsaugoti vertingus esamus želdinius, teritoriją papildyti naujais augalais, o saugumui ir patogumui tamsiuoju paros metu įrengti apšvietimą.

    Skelbiama, kad šio projekto tikslas – sukurti kokybišką, estetišką ir funkcionalią viešąją erdvę, kuri pagerintų susisiekimą pėsčiomis, atlieptų vietos gyventojų poreikius ir darniai įsilietų į esamą gamtinę bei urbanistinę aplinką.

    Teritorija bus sutvarkyta verslo lėšomis pagal bendradarbiavimo susitarimą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Victory Development Central“. Ši bendrovė gretimame sklype planuoja statyti gyvenamosios paskirties daugiabučius pastatus.

  • Kaune prasideda mokymai, kurie gali išgelbėti: šauliai mokys atpažinti grėsmes ir veikti

    Kaune prasideda mokymai, kurie gali išgelbėti: šauliai mokys atpažinti grėsmes ir veikti

    Kaune prasideda naujas mokymų sezonas, skirtas gyventojų pasirengimui krizinėms situacijoms. Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios (Kauno apskrities) rinktinės šauliai kviečia Kauno miesto ir rajono bei aplinkinių savivaldybių gyventojus stiprinti atsparumą ir įgyti praktinių žinių.

    Gyventojams suplanuoti 8 valandų trukmės baziniai kursai: „Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis“ (PPM1) ir „Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis“ (PPM2). Artimiausi mokymai numatyti balandžio 25-ąją, taip pat gegužės 9 ir 23 dienomis.

    8 val. trukmės „Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis“ (PPM1) suteiks bazinių žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, stiprinti prevenciją ir tinkamai reaguoti. Mokymų metu dalyviai susipažins su dezinformacijos, propagandos ir kibernetinių grėsmių atpažinimu, taip pat bus aptariami žvalgybos, energetinio saugumo, tarptautinės teisės ir kiti aktualūs klausimai. Grupę gali sudaryti iki 50 dalyvių.

    8 val. trukmės „Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis“ (PPM2) skirtas norintiems susipažinti su pasipriešinimo galimybėmis, remiantis Ukrainos patirtimi. Dalyviai gaus praktinių žinių apie asmeninį ir šeimos pasirengimą, elgesį prasidėjus karui, išvykimo krepšio sudarymą. Taip pat bus mokoma pirmosios pagalbos ir išgyvenimo pagrindų. Grupę gali sudaryti iki 30 dalyvių.

    Registracija į mokymus vykdoma „Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos“ mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir datą. Susiformavus grupei, registracija stabdoma, o informaciją apie mokymų vietą dalyviai gaus iš organizatorių.

    Užsiėmimų eiliškumas, specifika ir mokymuisi skiriamas laikas gali keistis priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir mokymus vedančio instruktoriaus.

    „Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio“ (PPM1) preliminari programa

    08.30–09.00 | Dalyvių atvykimas, registracija

    09.00–09.05 | Įvadas, administraciniai nurodymai

    09.05–10.00 | Hibridinės grėsmės

    10.00–10.30 | Žvalgyba, kontržvalgyba

    10.30–10.45 | Pertrauka

    10.45–11.15 | Energetinis saugumas

    11.15–11.35 | Kinetinės operacijos

    11.35–12.00 | Kibernetinis saugumas

    12.00–13.00 | Pietūs

    13.00–13.15 | Teisiniai režimai

    13.15–13.45 | Pirmos dalies testas (žaidimo forma)

    13.45–14.30 | Informacinės operacijos: dezinformacija, propaganda

    14.30–14.45 | Pertrauka

    14.45–15.45 | Finalinis testas (žaidimo forma)

    15.45–16.15 | Mokymų aptarimas, pabaiga

    „Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio“ (PPM2) preliminari programa

    08.30–09.00 | Atvykimas ir registracija, programos pristatymas

    09.00–10.15 | Ukrainos išmoktos pilietinio pasipriešinimo pamokos (teorija)

    10.15–10.30 | Pertrauka

    10.30–12.00 | Pirmoji medicinos pagalba (pagalbos teikimo algoritmai, dirbtinis širdies masažas)

    12.00–12.50 | Pietų pertrauka

    12.50–14.20 | Pirmoji medicinos pagalba (masyvaus kraujavimo stabdymas, lūžusių galūnių įmobilizavimas)

    14.20–14.30 | Pertrauka

    14.30–15.30 | Susišildymo būdai, apkasų žvakių gamyba / maskuojamųjų tinklų pynimas

    15.30–15.40 | Pertrauka

    15.40–16.50 | Asmens ir šeimos pasirengimas krizei, išlikimo krepšys

    16.50–17.00 | Mokymų apibendrinimas, grįžtamasis ryšys, pažymėjimų įteikimas

    Organizatorių informacija

  • Kaune startuoja atsparumo ir pilietinio pasipriešinimo mokymai: registracija greitai užsidarys

    Kaune startuoja atsparumo ir pilietinio pasipriešinimo mokymai: registracija greitai užsidarys

    Kaune prasideda naujas „Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio“ (PPM1) ir „Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio“ (PPM2) mokymų sezonas. Į mokymus kviečiami Kauno miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, norintys įgyti daugiau žinių ir praktinių įgūdžių.

    Artimiausi užsiėmimai numatyti balandžio 25 dieną, taip pat gegužės 9 ir 23 dienomis.

    8 valandų trukmės Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) suteikia bazines žinias ir praktinius įgūdžius, padedančius atpažinti hibridines grėsmes, stiprinti prevenciją ir tinkamai reaguoti. Mokymų metu dalyviai mokosi atpažinti dezinformaciją, propagandą ir kibernetines grėsmes, taip pat aptariami žvalgybos, energetinio saugumo, tarptautinės teisės ir kiti aktualūs klausimai. Grupėje gali būti iki 50 dalyvių.

    8 valandų trukmės Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) skirtas norintiems susipažinti su pasipriešinimo galimybėmis, remiantis Ukrainos patirtimi. Dalyviams pateikiama praktinė informacija apie asmeninį ir šeimos pasirengimą, elgesį prasidėjus karui, išvykimo krepšio sudarymą. Taip pat mokoma pirmosios pagalbos ir išgyvenimo pagrindų. Grupėje gali būti iki 30 dalyvių.

    Mokymus veda „Lietuvos šaulių sąjungos“ nariai.

    Registracija vykdoma „Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos“ mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir datą.

    Susiformavus grupei registracija stabdoma, todėl gyventojai raginami nedelsti.

    Dėl papildomų klausimų prašoma kreiptis el. paštu arba telefonu +370 706 84 731.

  • Kauno Stoties turgus keisis iš esmės: „Verslo“ pradeda 8,1 mln. eurų „Agora“ paviljoną

    Kauno Stoties turgus keisis iš esmės: „Verslo“ pradeda 8,1 mln. eurų „Agora“ paviljoną

    Kauno savivaldybė pasirašė rangos sutartį su UAB „Verslo“ dėl Stoties turgaus viešojo paviljono su požemine automobilių saugykla statybų. M. K. Čiurlionio gatvėje planuojama statyti reprezentatyvų, daugiafunkcį pastatą pagal architekčių Gražinos Janulytės-Bernotienės ir Guodos Zykuvienės komandos idėją „Agora“. Statybų pradžia numatyta gegužės pabaigoje.

    Ilgai laukta Stoties turgaus teritorijos modernizacija įgauna pagreitį – pasirašyta sutartis dėl viešojo paviljono ir požeminės automobilių saugyklos įrengimo. Konkursą laimėjusi UAB „Verslo“ šiuo metu tvarko reikiamus dokumentus, po kurių darbams bus duotas oficialus startas.

    Projekto vertė siekia beveik 8,1 mln. eurų su PVM. Darbus planuojama baigti iki 2028 metų rugsėjo. Nurodoma, kad esminiai projektiniai sprendiniai išlieka nepakitę – atlikti tik techniniai patikslinimai.

    „Stoties turgaus kaimynystė įpareigoja imtis realių pokyčių – iš chaotiškos ir nepatrauklios teritorijos ją privalome transformuoti į tvarkingą, europietiškus standartus atitinkančią erdvę. Visų pirma ji privalo būti patogi žmonėms, funkcionali prekybai ir reprezentatyvi miestui. Juk tai viena pirmųjų vietų, kurias pamato į Kauną traukiniais atvykstantys žmonės, ir kasdien mato patys kauniečiai.

    Tikiu, kad pagal architekčių viziją atnaujinta teritorija taps patrauklia ir gyvybinga Kauno dalimi: paslaugų teikimui, renginiams ar net laisvalaikiui bei darniai įsilies į aplinką. Tai bus dar viena sutvarkyta miesto erdvė“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    „Agora“ projektas apima ne tik naujo pastato statybą – juo tęsiama viso kvartalo transformacija, siekiant sukurti gyvybingą, daugiafunkcę erdvę. Numatyta, kad čia natūraliai derės prekyba ir paslaugos, atsiras sąlygos renginiams bei bendruomenės susibūrimams.

    Pasak architekčių, teritorija turi potencialo tapti svarbiu traukos centru tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams. Naujasis paviljonas turėtų organiškai įsilieti į urbanistinę aplinką tarp geležinkelio ir autobusų stočių, sustiprinti ryšius su miesto centru, Ąžuolynu ir Žaliakalnio prieigomis.

    Ši transformacija papildo jau įgyvendintus ir vykdomus darbus: modernizuota Kauno autobusų stotis, dalinai sutvarkyta turgavietė – atnaujinta danga, įrengtos šiuolaikiškos prekybos vietos, pagerintas fasadas. Taip pat šiuo metu tvarkomos Geležinkelio stoties prieigos. Tikimasi, kad naujasis paviljonas taps svarbia visos teritorijos atnaujinimo dalimi.

    Pagal projektą, M. K. Čiurlionio g. 25 teritorijoje iškils dviejų aukštų A++ energetinio naudingumo pastatas su antresole ir rūsiu. Bendrasis pastato plotas sieks apie 4730 kv. m. Viduje numatyta universali erdvė, kurią bus galima pritaikyti skirtingoms veikloms – nuo prekybos iki renginių, ekspozicijų ar susitikimų. Skaičiuojama, kad vienu metu pastate galėtų dirbti iki 100 žmonių, o lankytis – iki 500.

    Požeminėje dalyje planuojama įrengti apie 58 vietų automobilių saugyklą, kuri turėtų pagerinti susisiekimą ir judėjimą visame kvartale. Taip pat numatoma sutvarkyti aplinką: įrengti takus, amfiteatrą, estradą su stogine bei kelis kilnojamuosius lauko paviljonus. Priklausomai nuo sezono ir paros laiko, čia galėtų vykti koncertai, ekspozicijos, dienos šventės, mugės, kino seansai ir kiti bendruomenei skirti renginiai.

    Pagal preliminarų planą, darbai vyks etapais. Pirmiausia rangovas ketina iškelti esamus inžinerinius tinklus – šilumos tiekimo trasas ir elektros kabelius. Vėliau planuojama nugriauti nenaudojamus pastatus ties Vytauto prospektu – garažą ir ūkinį statinį, įrengti atraminę sienutę ir paruošti teritoriją pagrindinėms statyboms.

    Po to prasidės paviljono statyba, o baigiamajame etape bus tvarkoma aplinka: įrengiamos naujos kietosios dangos, formuojamos želdynų salelės, statomi mažosios architektūros elementai – dviračių stovai, suoleliai, šiukšliadėžės ir kita infrastruktūra.

    UAB „Verslo“ įsipareigojo visus darbus užbaigti iki 2028 metų rugsėjo. Statiniui bus taikoma 5 metų garantija, o konstrukcijoms ir vamzdynams – 10 metų. Per garantinį laikotarpį rangovas savo lėšomis turės pašalinti trūkumus, jei jie atsirastų dėl darbų kokybės, naudojamų medžiagų ar techninių sprendimų.

    Ryšių su visuomene informacija

  • 11 mln. eurų poligonų savivaldybėms: paaiškėjo, kas gaus didžiausią dalį ir kam skirs

    11 mln. eurų poligonų savivaldybėms: paaiškėjo, kas gaus didžiausią dalį ir kam skirs

    Krašto apsaugos ministerija (KAM), plėtodama gynybiniams pajėgumams būtiną infrastruktūrą, stiprina bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai ar karinio mokymo teritorijos. Šioms savivaldybėms 2026 metais iš gynybai skiriamo biudžeto numatoma skirti daugiau nei 11 mln. eurų, lėšas paskirstant proporcingai karinių teritorijų dydžiui.

    Pažymima, kad naujasis finansavimo instrumentas leis investuoti į savivaldybių infrastruktūrą, kuri prisidės prie efektyvesnės poligonų veiklos, padės mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojams, o kartu tarnaus ir civilinėms reikmėms.

    „Poligonus turinčias savivaldybes matome kaip ilgalaikius partnerius, todėl kryptingai siekiame abipusės naudos, kuri stiprina tiek vietos bendruomenes, tiek valstybės gynybos pajėgumus. Šis finansavimo instrumentas leidžia savivaldybių įvardytus poreikius paversti konkrečiais sprendimais ir nuosekliai investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Susitarime numatytos savivaldybėms skiriamos sumos:

    Šalčininkų rajonui – apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių rajonui – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdai – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų, Tauragei – apie 830 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui – apie 490 tūkst. eurų, Šilalei – apie 180 tūkst. eurų, Varėnos rajonui – apie 190 tūkst. eurų, Kauno rajonui – apie 110 tūkst. eurų, Telšių rajonui – apie 70 tūkst. eurų.

    Lėšos bus skiriamos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų veiklos. Praktikoje tai reikš investicijas į gyventojų kasdienybei svarbius objektus – kelius, šaligatvius, apšvietimą, vandentvarką ir kitus inžinerinius tinklus, taip pat į švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitas viešam naudojimui skirtas erdves. Tikimasi, kad tokios investicijos gerins gyvenimo kokybę, didins paslaugų prieinamumą ir stiprins vietos bendruomenių bei kariuomenės bendradarbiavimą.

    „Savivaldybėse, kuriose įsteigti poligonai, vietos gyventojai ir kariuomenė yra tos pačios bendruomenės dalis. Jos tikslas yra vienas – saugi ir stipri valstybė, tačiau natūralu, kad bendruomenės narių kasdieniai poreikiai gali skirtis. Ši priemonė gali padėti sklandžiau suderinti šiuos poreikius ir leisti užsiimti kiekvienam savo veikla, o taip pat – sukurti galimybes glaudžiau bendradarbiauti“, – teigia „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ prezidentas Audrius Klišonis.

    Kartu pabrėžiama, kad į šiuo instrumentu finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai jau finansuojami pagal 2022 metais KAM patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.

    Poligonus turinčios savivaldybės projektų, susijusių su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu, finansavimo poreikį teiks KAM. Ministerija, įvertinusi gautų poreikių atitikimą nustatytiems kriterijams, jų įgyvendinimą finansuos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

    Primename, kad praėjusių metų pabaigoje KAM ir „Lietuvos savivaldybių asociacija“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame buvo numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba bus steigiami kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.

  • Kauno rajone – 27 idėjos už 500 tūkst. eurų: balsavimas vyksta iki balandžio 26-osios

    Kauno rajone – 27 idėjos už 500 tūkst. eurų: balsavimas vyksta iki balandžio 26-osios

    Pirmadienio vakarą Kauno rajono savivaldybėje pristatytos 27 Dalyvaujamojo biudžeto projektų idėjos, dėl kurių įgyvendinimo balsuos Pakaunės gyventojai. Balsavimas jau vyksta ir tęsis iki balandžio 26 dienos.

    Vienas svarbiausių savivaldos principų – atvirumas ir nuolatinis dialogas su gyventojais. Dalyvaujamasis biudžetas yra viena iš priemonių, padedančių šį dialogą įgyvendinti praktiškai. Kauno rajone ši iniciatyva vykdoma jau šeštus metus.

    „Per šį laiką Dalyvaujamasis biudžetas tapo dialogu su gyventojais – galimybe tiesiogiai iš gyventojų išgirsti, kas svarbiausia jų gyvenamojoje aplinkoje. Iš viso per 5 metus gyventojai pateikė 114 idėjų, atrinkome 23, kurių bendra vertė 1,5 mln. Eur, o įgyvendinome – 18 projektų. Džiugu, kad gyventojai aktyvūs ir šįmet – balsavimui jie pateikė 27 idėjas“, – pristatyme sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys.

    Gyventojų įsitraukimu džiaugėsi ir vicemeras Antanas Nesteckis. Jis pabrėžė, kad Kauno rajono bendruomenės geba ne tik siūlyti idėjas, bet ir prisidėti prie jų įgyvendinimo, sukurto viešojo turto įveiklinimo bei priežiūros.

    Idėjas pateikė 17 seniūnijų gyventojai: 5 idėjas pasiūlė Ringaudų seniūnija, 3 – Kulautuvos, po 2 – Alšėnų, Babtų, Karmėlavos, Rokų ir Vilkijos, po 1 – Akademijos, Čekiškės, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Lapių, Linksmakalnio, Raudondvario, Taurakiemio ir Užliedžių seniūnijų gyventojai.

    Pateiktos idėjos – įvairios: nuo aktyvaus laisvalaikio sprendimų, tokių kaip treniruoklių erdvės, padelio aikštelės, stalo teniso stalai ar dviračių trasa, iki projektų, orientuotų į vaikų ir šeimų poreikius. Savivaldybės vadovai atkreipė dėmesį ir į kūrybinius bei meninius sumanymus, kuriais siekiama įprasminti Pakaunės krašto istoriją bei tapatybę. Tokie projektai pateikti Raudondvaryje, Akademijoje ir Juragiuose.

    Visos idėjos suskirstytos į penkias kategorijas:

    • mažų seniūnijų mažos apimties idėjos (iki 25 tūkst. Eur);
    • mažų seniūnijų vidutinės vertės projektų idėjos (iki 75 tūkst. Eur);
    • didelių seniūnijų mažos vertės projektų idėjos (iki 25 tūkst. Eur);
    • didelių seniūnijų vidutinės vertės projektų idėjos (iki 75 tūkst. Eur);
    • didelės vertės projektų idėjos (iki 150 tūkst. Eur), kuriose dalyvauja visos seniūnijos.

    Dalyvaujamojo biudžeto idėjoms įgyvendinti savivaldybė šiemet skyrė 500 tūkst. eurų.

    Balsuoti už pateiktas idėjas gali visi 18 metų sulaukę ir Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Kiekvienas balsuotojas už kiekvieną kategoriją gali balsuoti po vieną kartą. Daugiausia balsų surinkusios idėjos bus įgyvendinamos per dvejus metus.