CP v2

Category: Regionai

  • Klaipėda atnaujina šaligatvius visame mieste: kur vyks darbai ir kiek dangos bus pakeista

    Klaipėda atnaujina šaligatvius visame mieste: kur vyks darbai ir kiek dangos bus pakeista

    Klaipėdos miesto savivaldybė pavasarį intensyvina šaligatvių atnaujinimą – po žiemos labiausiai nusidėvėjusios atkarpos keičiamos nauja danga. Darbai vyksta ne vienoje vietoje: techniką ir brigadas galima sutikti ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyse.

    Siekiant darbų tempo ir aiškesnės koordinacijos, miestas padalytas į dvi zonas. Šiaurinėje dalyje dirba UAB „VVARF“, pietinėje – UAB „Dasalis“, o savivaldybė skaičiuoja, kad per metus kiekvienoje pusėje atnaujinama maždaug po 5 000 kv. m šaligatvių.

    „Po kiekvienos žiemos labai aiškiai matosi, kur mieste yra silpniausios vietos – šaligatviai susidėvi, ištrupa, kai kur tampa nepatogūs ar net nesaugūs vaikščioti. Todėl pavasarį šiems darbams skiriame ypatingą dėmesį ir stengiamės reaguoti ten, kur problemos gyventojams kelia daugiausia nepatogumų“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

    Pietinėje miesto dalyje numatyti darbai apima ne tik gatvių atkarpas, bet ir daugiabučių kiemus bei skverus. Baigiami darbai Debreceno gatvės skvere, o artimiausiu metu šaligatviai bus tvarkomi ir kitose tos pačios gatvės atkarpose, taip pat prie Baltijos prospekto gyvenamųjų namų.

    Pietinėje dalyje planuojami pokyčiai siejami ir su kasdienėmis gyventojų kryptimis – atnaujinamos pėsčiųjų jungtys prie ugdymo įstaigų. Tarp numatytų vietų – naujas šaligatvis, vedantis į lopšelį-darželį „Čiauškutė“, taip pat takai, kuriais patogiau pasiekti „Gilijos“ pradinę mokyklą ir „Pajūrio“ progimnaziją.

    Be to, darbų sulauks Smiltelės, Žardininkų, Reikjaviko, Laukininkų gatvių prieigos ir skverai, taip pat šaligatviai ties Taikos prospektu ir šalia Klaipėdos miesto poliklinikos. Atnaujinimai numatyti ir Paryžiaus Komunos bei I. Simonaitytės gatvių daugiabučių kiemuose.

    Atskiras dėmesys šiemet skiriamas Naikupės gatvei – čia šaligatvių remontas vykdomas pagal atskirą projektą. Savivaldybės teigimu, planuojama atnaujinti apie 7 800 kv. m dangos: bus klojamas naujas asfaltas, tvarkomi bortai ir vejos atitvarai, taip pat atnaujinami požeminių komunikacijų šuliniai.

    Šiaurinėje miesto dalyje darbai vyksta Valstiečių gatvėje, o vėliau persikels į Panevėžio gatvę prie Šv. Kazimiero bažnyčios. Taip pat numatyti remonto darbai Dailidžių gatvėje ir dalyje Šaulių gatvės šaligatvio.

    Šaligatvių atnaujinimas savivaldybei kasmet išlieka vienu prioritetų, nes būtent pėsčiųjų infrastruktūros būklė tiesiogiai veikia kasdienį saugumą ir judėjimo patogumą. Skelbiama, kad pėsčiųjų takams Klaipėdoje kasmet skiriama apie 800 000 eurų, o darbai planuojami etapais, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir gyventojų srautus.

  • Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Klaipėdoje balandžio 30 dieną oficialiai baigiamas šildymo sezonas. Savivaldybė sprendimą priėmė įvertinusi faktinę oro temperatūrą ir artimiausių dienų prognozes.

    Kada tiksliai daugiabučiuose atvės radiatoriai, priklauso nuo pastato šilumos ūkio sprendimų. Namuose su automatizuotais šilumos punktais šilumos padavimas paprastai sustabdomas automatiškai, o ten, kur automatizacijos nėra, šildymas išjungiamas rankiniu būdu.

    Šis šildymo sezonas Klaipėdos savivaldybės biudžetinėse įstaigose ir mieste prasidėjo spalio 6 dieną. Kaip įprasta, pasibaigus sezonui šilumos tiekimo režimas keičiamas palaipsniui, todėl skirtinguose namuose pokyčiai gali būti juntami nevienodu metu.

    Svarbu tai, kad šildymo pabaiga daugiabučiuose nebūtinai privalo sutapti su savivaldybės nustatyta data. Teisės aktai leidžia šilumos vartotojams nustatyta tvarka patiems spręsti dėl savo pastatų šildymo, tačiau būtina nepažeisti higienos normų.

    Jei butuose dar per vėsu, gyventojai gali inicijuoti sprendimą šildymo sezono pabaigą atidėti. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į namo administratorių arba bendrijos pirmininką, o sprendimas paprastai priimamas patalpų savininkų balsų dauguma.

    Ankstesnių metų patirtis rodo, kad pavasarį orai gali greitai keistis ir šildymo klausimas kartais grįžta dar kartą. Praėjęs šildymo sezonas Klaipėdoje buvo baigtas balandžio 16 dieną, tačiau vėliau atvėsus orams šildymas daliai įstaigų buvo atnaujintas gegužės 14 dieną.

    Mieste šildymo sezonas dažniausiai baigiamas antroje balandžio pusėje, bet pasitaiko ir vėlyvesnių sprendimų. Pavyzdžiui, 2022 metais sezonas baigtas gegužės 5 dieną, 2023 metais – gegužės 3 dieną, o biudžetinėse įstaigose tais metais šildymas tęsėsi iki gegužės 8 dienos.

  • Želdiniai Vilniaus centre tvarkomi: kur ir kodėl šalinami medžiai bei genimos liepos

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie planuojamus želdinių tvarkymo darbus miesto centre. Numatyta pašalinti vieną nudžiūvusią liepą Vasario 16-osios gatvėje, prie Gedimino prospekto 38 pastato.

    Pasak savivaldybės specialistų, tokie darbai dažniausiai atliekami įvertinus medžių būklę ir galimas rizikas praeiviams bei infrastruktūrai. Nudžiūvę ar pažeisti medžiai gali lūžti vėjo metu, o tai ypač aktualu intensyvaus pėsčiųjų srauto vietose.

    Kur vyks genėjimas ir šalinimas

    Tarp Gedimino prospekto ir Pamėnkalnio gatvės augančioms liepoms bus atliekamas sanitarinis genėjimas. Šis genėjimo tipas paprastai taikomas šalinant nudžiūvusias, pažeistas ar tarpusavyje besitrinančias šakas, kad medis būtų saugesnis ir geriau augtų.

    Taip pat Senamiestyje, Ankštojoje gatvėje 6, planuojama pašalinti prastos būklės karklą, kuris, kaip nurodoma, yra išaugęs iš pamatų. Tokiose situacijose rizika dažnai siejama ne tik su medžio stabilumu, bet ir su galimu poveikiu pastato konstrukcijoms.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Savivaldybės darbai miesto centre įprastai planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų eismą ir pėsčiųjų judėjimą, tačiau trumpalaikių ribojimų gali pasitaikyti. Gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į laikinus įspėjamuosius ženklus ir aptvėrimus darbų vietose.

    Želdinių priežiūra didmiesčiuose vis dažniau siejama ne tik su estetika, bet ir su saugumu bei medžių ilgaamžiškumu. Sanitarinis genėjimas ir pavojingos būklės medžių šalinimas paprastai laikomi prevencinėmis priemonėmis, mažinančiomis avarijų tikimybę ir padedančiomis išsaugoti likusius želdinius.

  • Motociklininkų sezono atidarymas Vilniuje: ribojamas eismas Upės gatvėje ir aplinkinėse trasose

    Vilniuje vyksiant motociklininkų sezono atidarymo šventei, savaitgalį numatomi laikini eismo ribojimai Upės gatvėje prie Baltojo tilto. Ribojimai apims tiek automobilių stovėjimą, tiek eismą atskirose gatvės atkarpose, todėl vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutus.

    Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nuo gegužės 1 dienos 19 valandos iki gegužės 2 dienos 19 valandos bus draudžiamas transporto priemonių stovėjimas Upės gatvės atkarpoje nuo Kalvarijų gatvės iki Studentų gatvės. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama rinktis alternatyvias parkavimo vietas aplinkinėse teritorijose.

    Taip pat gegužės 2 dieną nuo 0 iki 19 valandos renginio reikmėms bus rezervuota automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro Upės gatvėje. Dėl to daliai vairuotojų gali tekti ieškoti kitų parkavimo sprendimų, ypač piko metu prie Neries krantinių.

    Didžiausi pokyčiai numatomi gegužės 2 dieną nuo 0 iki 19 valandos, kai Upės gatvės dalyje nuo Kalvarijų gatvės iki Studentų gatvės bus draudžiamas transporto priemonių eismas. Kartu bus užtikrinta galimybė aptarnaujančiajam transportui ir prekybos centro lankytojams privažiuoti prie pastato Upės gatvėje.

    Organizatoriai informuoja, kad gegužės 2 dieną nuo 16 iki 18 valandos motociklininkų kolona judės miesto gatvėmis, todėl trumpam gali būti ribojama viena eismo juosta. Kolonos maršrutas drieksis Upės gatve, per Žaliąjį tiltą, A. Goštauto, Geležinio Vilko, Oslo gatvėmis, Laisvės prospektu, Ateities, Kalvarijų, Kareivių, O. Milašiaus, Lizdeikos, Antakalnio, T. Kosciuškos, Arsenalo ir Žygimantų gatvėmis, vėliau grįžtant per Žaliąjį tiltą atgal į Upės gatvę.

    Vairuotojams patariama sekti kelio ženklus, laikinas eismo organizavimo schemas ir, jei įmanoma, rinktis aplinkkelius. Viešojo transporto keleiviams verta pasitikrinti, ar kolonos judėjimo metu nebus koreguojami autobusų ir troleibusų važiavimo grafikai atkarpose prie Žaliojo tilto ir centrinėse miesto arterijose.

    „Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – teigiama savivaldybės pranešime.

  • Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko Jaunimo reikalų tarybos ir mero Roberto Duchnevičiaus susitikimas, kuriame aptartos jaunimui aktualios problemos ir artimiausi darbai. Tai buvo pirmasis naujai suformuotos tarybos pokalbis su meru, skirtas susiderinti dėl prioritetų ir bendradarbiavimo ritmo.

    Susitikime daug dėmesio skirta jaunimo įsitraukimui į savivaldybės sprendimus, jaunimo iniciatyvų skatinimui ir realioms priemonėms, kurios padėtų idėjas paversti projektais. Savivaldos ir jaunimo organizacijų dialogas dažnai tampa kritiniu veiksniu, kai kalbama apie dalyvavimą bendruomenėje, savanorystę, neformalųjį ugdymą ir paslaugų prieinamumą.

    „Esu už bendradarbiavimą, kad jaunimo balsas būtų girdimas ir realiai atsispindėtų priimamuose sprendimuose“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jaunimo reikalų taryba kėlė klausimus dėl jaunimo situacijos rajone, saviraiškos galimybių ir to, kaip savivaldybė gali greičiau reaguoti į besikeičiančius poreikius. Tarp aptartų temų – sporto ir laisvalaikio infrastruktūra, jaunimui skirti renginiai, taip pat priemonės, kurios padėtų pritraukti daugiau jaunų žmonių į bendruomenines veiklas.

    Aptariant platesnį kontekstą, akcentuota, kad savivaldybėms vis dažniau tenka derinti tradicines jaunimo politikos priemones su naujais iššūkiais: informacijos patikimumu, skaitmenine higiena ir DI įtaka kasdieniams įpročiams. Tokios temos tampa aktualios ne tik mokyklose ar jaunimo erdvėse, bet ir savivaldos planavime, ypač kai siekiama stiprinti atsparumą krizių ar ryšio sutrikimų atvejais.

    „Tokie susitikimai motyvuoja. Sieksime, kad jaunimo balsas būtų girdimas ne tik taryboje, bet ir visos savivaldybės lygmeniu“, – sakė Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Lukas Molevičius.

    Susitikime taip pat aptartos jaunimui naudingos savivaldybės partnerystės su Lietuvos universitetais, kurios gali padėti geriau pažinti studijų kryptis ir karjeros galimybes. Sutarta palaikyti reguliarius kontaktus ir susitikti periodiškai, kad idėjų apsikeitimas nevirstų vienkartine diskusija, o taptų nuosekliu sprendimų priėmimo procesu.

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.

  • Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Vilniaus rajono Avižienių gimnazijoje 2025 metų spalio–2026 metų balandžio mėnesiais vyko ugdomoji veikla logoritmika, įgyvendinta per „Tūkstantmečio mokyklų II“ programą. Užsiėmimai buvo skirti priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, kuriems aktualu stiprinti kalbos bei komunikacijos įgūdžius.

    Logoritmika jungia kalbos ugdymą su ritmu, judesiu ir muzika, todėl vaikams lengviau įsitraukti ir išlaikyti dėmesį. Tokia praktika dažnai taikoma kalbos aiškumui, artikuliacijai, kvėpavimo kontrolei ir klausos dėmesiui lavinti, ypač kai vaikui prireikia papildomos pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus.

    Užsiėmimų metu vaikai atliko judesio ir klausymo užduotis, judėjo pagal muziką, mokėsi atpažinti garsus ir ritmą. Kartu buvo lavinama koordinacija, dėmesio koncentracija, taisyklingas kvėpavimas bei gebėjimas bendradarbiauti grupėje.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė kūrybinės veiklos, kai mokiniai grojo ritminiais instrumentais, dalyvavo muzikiniuose žaidimuose ir improvizavo. Į veiklas buvo įtrauktos ir skaitmeninės priemonės, padedančios interaktyviai kartoti garsus, ritmą ir kalbėjimo pratimus.

    Gimnazijoje pabrėžiama, kad veiklų turinys buvo pritaikomas prie skirtingų vaikų poreikių, o saugi ir palaikanti aplinka skatino bandyti, klysti ir kartoti be baimės. Tokiu būdu ugdymas vyko per patirtį ir žaidimą, o tai ypač svarbu pradinio amžiaus vaikams formuojant kalbinius ir socialinius įgūdžius.

    Ugdymo bendruomenė pažymi, kad logoritmikos užsiėmimai padėjo vaikams drąsiau bendrauti, aiškiau reikšti mintis ir aktyviau įsitraukti į bendras veiklas. Šalia kalbinių gebėjimų buvo stiprinamas ir kūrybiškumas, nes muzika bei judesys sudaro sąlygas išreikšti save įvairiais būdais.

    Projektas įgyvendintas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurią koordinuoja Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas Europos Sąjungos lėšomis. Gimnazija nurodo, kad ši veikla tapo svarbia įtraukiojo ugdymo dalimi, padedančia laiku suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

    Tekstą parengė Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Božena Butkevič.

  • STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    Balandžio 22–24 dienomis Vilniaus rajone surengta trijų dienų STEAM patyriminė tarpmokyklinė ekspedicija suvienijo penkių mokyklų mokinių ir mokytojų komandas. Iniciatyva į vieną erdvę subūrė skirtingas bendruomenes, kad mokslas būtų ne tik pamokų tema, bet ir praktinis patyrimas gamtoje.

    Ekspedicijoje dalyvavo Vilniaus r. M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Riešės Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos, Vilniaus r. Maišiagalos kun. J. Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Avižienių gimnazijos atstovai. Organizatoriai pabrėžia, kad tarpmokyklinis bendradarbiavimas leidžia mokiniams greičiau ugdyti komunikacijos, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius.

    Startas nuo komandos ir lyderystės

    Pirmoji ekspedicijos diena prasidėjo Avižienių gimnazijoje, kur komandos pristatė savo mokyklas, aptarė lūkesčius ir susitarė dėl bendrų darbo principų. Vėliau dalyviai išvyko į Neries regioninio parko teritorijoje esančią Elniakampio sodybą, kur vyko praktinės užduotys.

    Komandos formavimo veiklas vedė Tūkstantmečio mokyklų programos įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės srities koordinatorė Katažyna Dolžkova. Pasak organizatorių, dėmesys savęs pažinimui ir atsakomybių pasiskirstymui vėliau padėjo sklandžiai atlikti STEAM užduotis ir aiškiau pristatyti rezultatus.

    STEAM veiklos už klasės ribų

    Antrąją dieną mokiniai dirbo lauke ir laboratorinio mąstymo principus taikė realioje aplinkoje. Geografijos mokytoja Asta Pakalanienė ir biologijos mokytoja Alina Sniežko suplanavo užduotis taip, kad kiekviena komanda spręstų skirtingą tyrimo klausimą, o gauti duomenys papildytų bendrą ekspedicijos vaizdą.

    Vieni mokiniai vykdė bioįvairovės stebėseną ir fiksavo rūšių paplitimą, kiti naudodami „iNaturalist“ kūrė interaktyvų augalų žemėlapį. Kita komanda tyrinėjo muilo burbulų fiziką, dalis dalyvių ieškojo lėtūnų, o ekspedicijos procesą fiksavę mokiniai kūrė filmą ir rinko medžiagą pristatymams.

    Po pietų dalyviai klausėsi paskaitos apie Neries regioninio parko ypatumus, kurią vedė Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Saulius Pupinikas. Vėliau žygyje Karmazinų taku mokiniai turėjo progą susieti teoriją su kraštovaizdžio stebėjimu ir aptarti, kaip aplinkos veiksniai keičia ekosistemas.

    Rezultatų pristatymai ir refleksija

    Trečiąją dieną komandos apibendrino darbus, rengė pristatymus–ataskaitas ir lygino, kaip skirtingos metodikos padėjo pasiekti rezultatą. Mokytojai akcentuoja, kad tokia struktūra ugdo ne tik gamtamokslines kompetencijas, bet ir gebėjimą argumentuotai komunikuoti, aiškiai pateikti duomenis ir kritiškai įvertinti savo sprendimus.

    Pristatymus stebėję Avižienių gimnazijos administracijos atstovai atkreipė dėmesį į mokinių iniciatyvumą ir atsakomybės pasidalijimą. Refleksijos ratas užbaigė ekspediciją aptariant didžiausius iššūkius, sėkmingiausius atradimus ir tai, kaip tokios patirtys skatina rinktis tiksliuosius ir gamtos mokslus.

    „Svarbiausia, kad mokiniai pamatė, jog mokslas prasideda nuo smalsumo ir klausimo, o atsakymas dažnai gimsta dirbant komandoje“, – sakė Vilniaus r. Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska.

    Ekspedicijos organizatoriai pažymi, kad patyriminis ugdymas, ypač kai jis vyksta už klasės ribų, atliepia ir šiuolaikines švietimo kryptis: daugiau praktikos, daugiau tarpdiscipliniškumo ir daugiau realių situacijų. Tokie projektai taip pat padeda mokykloms dalintis metodikomis, stiprinti ryšius ir kurti bendras iniciatyvas ateičiai.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus r. Avižienių gimnazijos pateiktą informaciją.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos nuo gegužės 2 dienos vėl bus priimamos nemokamai. Gyventojams bus taikomas metinis nemokamas limitas – 250 kilogramų vienam asmeniui per metus.

    Sprendimas aktualus įsirengiantiems būstą ar remontuojantiems gyventojams, kuriems dažniausiai susidaro įvairių statybinių ir apdailos medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas tik neviršijant nustatyto kiekio, todėl didesnius kiekius planuojantiems atvežti gyventojams verta iš anksto pasitikslinti sąlygas konkrečioje aikštelėje.

    Anksčiau už šių atliekų pridavimą buvo taikomas mokestis: izoliacinių medžiagų, tokių kaip gipso kartono plokščių atliekos, polistirolas, akmens ar stiklo vata, priėmimas fiziniams asmenims kainavo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad praktika parodė ir nepageidaujamą pasekmę – dalis tokių atliekų ėmė dažniau patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Centras teigia, kad toks elgesys apsunkina atliekų tvarkymo procesus ir neatitinka aplinkosauginių tikslų. Mišriame sraute atsidūrusios izoliacinės medžiagos didina užterštumą, blogina rūšiavimo efektyvumą ir gali lemti didesnius sistemos kaštus, nes netinkamai atskirtas atliekas tenka papildomai apdoroti.

    VAATC specialistai atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažniausiai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to gyventojams rekomenduojama izoliacines atliekas nuo kitų statybinių atliekų atskirti dar jų susidarymo vietoje, kad aikštelėje jas būtų galima priimti ir nukreipti tinkamu būdu.

    VAATC pateiktais duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Izoliacinių medžiagų atliekos praėjusiais metais sudarė apie 20 proc. viso srauto ir siekė maždaug 6 500 tonų, todėl jų surinkimo tvarka turi reikšmingą poveikį visos sistemos veikimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojams patariama pasitikrinti priėmimo sąlygas, galiojančius limitus ir konkrečioje vietoje priimamas atliekų rūšis. VAATC pažymi, kad tai padeda išvengti situacijų, kai atliekos atvežamos netinkamai paruoštos arba neįtrauktos į priėmimo sąrašą.

  • Kauno rajone įteikti pirmieji „Medicinos smaragdai“: kuo išsiskyrė įvertintos įstaigos

    Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje surengtas Medicinos darbuotojų dienai skirtas vakaras subūrė Kauno rajono sveikatos priežiūros bendruomenę. Renginyje skambėjo padėkos gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams už kasdienį darbą, kuriam būtini profesionalumas, atsakomybė ir atsidavimas pacientui.

    Šventėje dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo narys Šarūnas Šukevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Simas Davainis, taip pat Kauno rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai. Jų teigimu, stabiliai veikiančios pirminės sveikatos grandies ir stiprios komandos yra viena svarbiausių prielaidų gyventojų pasitikėjimui sveikatos sistema augti.

    „Daugeliui žmonių jūs esate ne vien gydytojai ar slaugytojai – esate saugumo, pasitikėjimo ir vilties garantas. Dėkoju, kad pasirinkote šį kelią ir kasdien esate šalia žmogaus“, – sakė Raminta Popovienė.

    Iškilmingoje ceremonijoje Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno padėkomis apdovanota 18 medicinos darbuotojų iš skirtingų įstaigų. Įvertinimai skirti už ilgametę patirtį, rūpestį pacientu, lyderystę ir iniciatyvas, kurios prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo.

    Vakaro akcentu tapo trys specialūs apdovanojimai „Medicinos smaragdai“, sukurti stiklo menininkės Valdos Verikaitės. Jie skirti ne pavieniams asmenims, o komandoms ir padaliniams, kurie Kauno rajone išsiskyrė konkrečiais rezultatais prevencijos ir paslaugų plėtros srityse.

    Už aktyvų vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą įvertintas UAB „Medicinos namai“ Šlienavos padalinys. Už aktyvų profilaktinių programų įgyvendinimą apdovanotas VšĮ Babtų šeimos medicinos centras, o už sveikatos paslaugų plėtrą Kauno rajone – UAB „Žaliakalnio poliklinikos“ Vijūkų padalinys.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad prevencijos priemonės ir ankstyvas ligų nustatymas tampa vis svarbesne vietos sveikatos politikos dalimi. Būtent todėl atskirai akcentuojamos komandos, kurios nuosekliai didina skiepijimo apimtis, stiprina dalyvavimą profilaktinėse programose ir plečia paslaugų spektrą ar jų prieinamumą.

    „Kauno rajono savivaldybei sveikata buvo, yra ir bus prioritetas. Didžiuojamės mūsų sveikatos įstaigomis, jų profesionalumu ir tuo, kad daugelyje sričių jos diktuoja madas šalyje“, – sakė vicemeras Laurynas Dilys.

    Savivaldybės duomenimis, Kauno rajone prie sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių pacientų skaičius šių metų kovą pasiekė daugiau kaip 72 tūkst. Šis rodiklis dažnai siejamas ir su paslaugų prieinamumu, ir su gyventojų pasitikėjimu vietos įstaigomis bei jų teikiamos pagalbos kokybe.

    Jau trečius metus veikiantis Kauno rajono sveikatos centras, vienijantis 19 įstaigų, skirtas glaudesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų grandžių. Tikimasi, kad toks modelis padeda greičiau nukreipti pacientus reikiamoms paslaugoms, geriau koordinuoti profilaktiką ir mažinti administracinę naštą, kuri dažnai tenka gydymo įstaigoms.

    Savivaldybė taip pat nurodo tęsianti investicijas į infrastruktūrą: modernizuojamos gydymo įstaigos, diegiama nauja medicinos įranga, plečiamos pacientų namuose teikiamos paslaugos. Šiais metais numatoma pradėti mobilios ambulatorijos veiklą, kuri gali prisidėti prie paslaugų pasiekiamumo nutoltesnėse teritorijose.

    Šalia gydymo paslaugų plėtros akcentuojamos ir prevencinės iniciatyvos, orientuotos į ilgalaikę visuomenės sveikatą. Kauno rajone įgyvendinamas „Planet Youth“ projektas, taip pat plėtojamos tėvystės įgūdžių stiprinimo ir emocinės sveikatos programos, kurios siekia mažinti rizikos veiksnius dar iki jiems tampant medicinine problema.

    Iškilmingą vakarą vainikavo operetė „Linksmoji našlė“, tapusi simboline padėka medicinos bendruomenei. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai yra proga ne tik apdovanoti, bet ir priminti, jog sveikatos sistemos stiprybė prasideda nuo žmonių, kurie kasdien dirba su pacientais.