CP v2

Category: Regionai

  • Vienas suaugęs gali pakeisti vaiko gyvenimą: Utenoje kviečia tapti globėjais ir įtėviais

    Vienas suaugęs gali pakeisti vaiko gyvenimą: Utenoje kviečia tapti globėjais ir įtėviais

    Net vienas suaugęs gali iš esmės pakeisti vaiko gyvenimą. Lietuvoje vis dar nemažai paauglių auga globos institucijose, įskaitant šeimyninius namus, kur neretai jie praleidžia visą vaikystę taip ir nesukūrę artimo, brandžiu pasitikėjimu grįsto ryšio su suaugusiuoju.

    Toks ryšys vaikui yra itin svarbus: jis padeda formuotis pasitikėjimui, savivertei ir gebėjimui kurti sveikus santykius ateityje. Vienas žmogus ar šeima gali suteikti paaugliui rūpestį, palaikymą ir padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Svarbiausia – užtikrinti saugią, palaikančią aplinką, kurioje vaikas galėtų augti šeimos rate.

    Kviečiama svarstyti galimybę tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar įtėviais.

    Kodėl verta globoti vaiką?

    • Suteiksite vaikui saugią ir mylinčią aplinką.
    • Padėsite jam augti ir tobulėti.
    • Prisidėsite prie stipresnės, atsakingesnės visuomenės kūrimo.

    Kas gali tapti globėju?

    • Asmenys nuo 21 metų (išimtis taikoma artimiesiems vaiko giminaičiams).
    • Globoti norintis žmogus nebūtinai turi būti susituokęs ar turėti būstą, priklausantį nuosavybės teise. Svarbiausia – tinkamos sąlygos vaikui augti ir ugdytis.
    • Žmonės, galintys suteikti vaikui emocinę paramą ir saugumą.
    • Tie, kurie nori dalintis rūpesčiu, meile ir džiaugsmu.

    Kaip tapti globėju?

    1. Kreipkitės į vaiko teisių apsaugos tarnybą.
    2. Dalyvaukite mokymuose būsimiems globėjams.
    3. Atlikite būtinas procedūras ir pasiruoškite globai.

    Kiekvienas vaikas nusipelno saugumo – galbūt šis sprendimas kažkam taps pirmu žingsniu jo link.

    Norintys sužinoti daugiau kviečiami kreiptis telefonu: +37061559171, +37061632785, arba el. paštu: [email protected]

  • Jonavoje ieško Metų medicinos darbuotojo: gyventojai kviečiami teikti savo kandidatūras

    Jonavoje ieško Metų medicinos darbuotojo: gyventojai kviečiami teikti savo kandidatūras

    Jonavos rajono savivaldybė organizuoja Jonavos Metų medicinos darbuotojo rinkimus ir kviečia gyventojus siūlyti kandidatus. Kiekvienas rajono gyventojas gali pateikti savo siūlymą – medicinos darbuotoją, kuris, jo nuomone, labiausiai vertas šio įvertinimo.

    Teikiant kandidatūrą prašoma nurodyti medicinos darbuotojo vardą ir pavardę, gydymo įstaigą, kurioje jis dirba, taip pat trumpai aprašyti, už kokius nuopelnus siūlomas nominacijai.

    Gyventojų siūlomas medicinos darbuotojas privalo dirbti Jonavos rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

    Pretendentus kviečiama teikti iki balandžio 17 d. el. paštu: nominacijos@jonava.lt.

    Rinkimuose gali dalyvauti tik tie medicinos darbuotojai, kurie anksčiau dar nebuvo išrinkti Metų medicinos darbuotojais.

    2025 metais apdovanojimai įteikti dviem Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojams – Sauliui Stačkui ir Gerdai Reginai Užkurnienei.

    2024 metais apdovanojimus pelnė Jonavos ligoninės gydytojos – endokrinologė Kristina Baltramonaitienė, akušerė ginekologė Indrė Grušaitė-Vanagienė, taip pat šeimos klinikos „Vita Simplex“ šeimos gydytoja Asta Balužienė.

  • „Via Lietuva“ skelbia 7 km Jonavos aplinkkelio pirkimą: darbai startuotų rudenį

    „Via Lietuva“ skelbia 7 km Jonavos aplinkkelio pirkimą: darbai startuotų rudenį

    Valstybinė kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė Jonavos pietrytinio aplinkkelio antrojo etapo rangos darbų viešąjį pirkimą. Pagal parengtą techninį darbo projektą planuojama nutiesti beveik 7 km ilgio naują magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožą.

    Projektas reikšmingas tiek šalies gynybai, tiek civiliniam susisiekimui: jis turėtų pagerinti tranzitinio eismo sąlygas ir užtikrinti sklandesnį judėjimą šalia Ruklos poligono.

    „Geopolitinė situacija įpareigoja stiprinti infrastruktūrą, reikalingą kariniam mobilumui. Jonavos pietrytinis aplinkkelis bus svarbi jungtis, esant poreikiui, užtikrinsianti sklandų sąjungininkų judėjimą“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Techniniame darbo projekte numatyta nauja statyba nuo magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis iki krašto kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys. Naujame ruože planuojama įrengti dvi žiedines sankryžas, du viadukus, tunelį po geležinkeliu ir požeminę pėsčiųjų perėją. Taip pat numatyta rekonstruoti gretimus magistralinio ir rajoninių kelių ruožus.

    Jonavos pietrytinis aplinkkelis drieksis nuo tilto per Nerį ties Skaruliais iki teritorijos ties Šveicarijos kaimu, kur susijungs su magistraliniu keliu.

    Projektas įgyvendinamas etapais. Pirmuoju etapu jau įrengtas dviejų eismo juostų kelias, rekonstruotas kelias Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys, taip pat įrengtos dvi žiedinės sankryžos, pritaikytos didžiagabaričiam transportui ir karinės technikos judėjimui.

    Skelbiama, kad sėkmingai įvykdžius pirkimo procedūras ir pasirašius rangos darbų sutartį, darbai galėtų prasidėti šių metų rudenį, o antrojo etapo įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2028 m. pabaigos.

    „Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė prižiūri daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, per 1500 tiltų, viadukų ir tunelių bei daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

  • Jonavos forumas atskleis, kaip išmanūs kaimai keičia Baltijos regioną ir jo ateitį

    Jonavos forumas atskleis, kaip išmanūs kaimai keičia Baltijos regioną ir jo ateitį

    Pagal „Horizon Europe“ programą finansuojamas projektas FUTURAL 2026 m. gegužės 5–6 dienomis Jonavos kultūros centre rengia antrąjį Europos kaimiškoms vietovėms pritaikomų inovacijų forumą (EU-RIF #2). Renginys suburs politikos formuotojus, praktikus, Europos Sąjungos projektų atstovus ir inovacijų kūrėjus iš įvairių Europos šalių.

    Forumas „Nuo išmaniųjų kaimų link išmanios ateities: Baltijos regiono patirtys“ bus skirtas praktiniams įrankiams, politikos įžvalgoms ir realiems inovacijų pavyzdžiams. Renginyje bus aptariama, kaip „išmaniųjų kaimų“ iniciatyvos gali didinti kaimiškų vietovių atsparumą, konkurencingumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Dalyvauti kviečiami visi, kurie domisi kaimiškoms vietovėms pritaikomomis inovacijomis, „išmaniųjų kaimų“ iniciatyvomis ir kaimo plėtros ateitimi.

    Apie forumą

    Kaimiškos vietovės Europoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau kartu turi reikšmingą augimo ir atsinaujinimo potencialą. Inovacijos laikomos vienu svarbiausių veiksnių, padedančių kurti patrauklią, atsparią ir tvarią ateitį.

    „Išmaniųjų kaimų“ koncepcija tapo svarbia priemone pokyčiams įgyvendinti – ji leidžia bendruomenėms kurti ir įgyvendinti vietos strategijas, sujungiant socialinius, skaitmeninius ir organizacinius sprendimus.

    Antrojo forumo metu bus apžvelgta pažanga, patirtys ir pamokos, sukauptos planuojant bei įgyvendinant „išmaniųjų kaimų“ iniciatyvas Baltijos regione. Taip pat bus pristatomi praktiniai pavyzdžiai ir diskutuojama, kaip šias iniciatyvas dar labiau stiprinti ateityje.

    Renginys sutelks platų inovacijų ekosistemos dalyvių ratą: politikos formuotojus ir įgyvendintojus, inovacijų tinklų atstovus, ES finansuojamus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, organizacijas, verslo atstovus bei bendruomenių lyderius. Forumas skirtas stiprinti gebėjimus ir skatinti žinių bei patirties mainus.

    Kodėl verta dalyvauti?

    Forumas orientuotas į praktinį pritaikymą ir patirties mainus. Programoje numatytos ekspertų diskusijos, dirbtuvės, taip pat bus pristatomi įrankiai, kuriuos galima taikyti nedelsiant. Dalyviai:

    • gaus praktinių įžvalgų, pritaikomų kasdienėje veikloje;
    • susipažins su metodais, įrankiais ir realiais pavyzdžiais;
    • užmegs kontaktų su politikos formuotojais, projektų įgyvendintojais ir inovatoriais;
    • prisidės prie diskusijų apie kaimiškoms vietovėms pritaikomų inovacijų ateitį Europoje.

    Apie projektą FUTURAL

    FUTURAL – 2023 m. birželį pradėtas pagal „Horizon Europe“ programą finansuojamas projektas, kurio tikslas – stiprinti kaimiškų vietovių bendruomenes kuriant, testuojant ir diegiant socialines, technologines bei verslo inovacijas. Projektas įgyvendinamas bendrakūros principu šešiuose skirtinguose Europos regionuose.

    Projekto metu numatoma sukurti ir pritaikyti aštuonis skaitmeninius sprendimus, skirtus spręsti svarbiausius kaimiškų vietovių iššūkius, susijusius su bioekonomika, atsparumu, gyventojų įsitraukimu, švietimu ir klimato kaita.

    Projekto koordinatorius

    Prof. Spyros Fountas
    Atėnų žemės ūkio universitetas
    Iera Odos g. 75, 11855 Atėnai, Graikija
    El. paštas: sfountas@aua.gr

    Projekto komunikacija

    Natassa Koufaki
    „reframe.food“
    L. Sofou g. 20, 57001 Thermi, Salonikai, Graikija
    El. paštas: nkoufaki@reframe.food

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau pateikiamos nuomonės ir požiūriai yra autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą skyrusi institucija negali būti laikomos atsakingomis už šiame pranešime pateiktą informaciją.

  • Panevėžys paskirstė 85 tūkst. eurų NVO: paaiškėjo, kas gavo didžiausias sumas

    Panevėžys paskirstė 85 tūkst. eurų NVO: paaiškėjo, kas gavo didžiausias sumas

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2026 metais nevyriausybinių organizacijų projektams ir veiklos programoms paskirstyta 85 000 eurų. Konkursas šiemet sulaukė didelio susidomėjimo – pateikta 40 paraiškų: 27 nevyriausybinių organizacijų, 10 bendruomeninių organizacijų, 2 religinių bendruomenių ir bendrijų projektai bei 1 veiklos programa.

    Vertinant paraiškas ypatingas dėmesys skirtas organizacijų veiklų plėtrai, bendradarbiavimo skatinimui, profesionalumo ugdymui, bendruomeniškumo stiprinimui, pilietinių iniciatyvų kūrimui bei socialinę atskirtį patiriančių, pažeidžiamų ar negalią turinčių žmonių įtraukimui. Taip pat remtos iniciatyvos, skatinančios aktyvų užimtumą, prasmingą laisvalaikį ir sveiką gyvenseną.

    Nevyriausybinių organizacijų projektai

    Finansavimas skirtas šiems projektams:

    • Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui – 3 940 eurų (Saugi labdaros valgykla – saugi bendruomenė)
    • Panevėžio „Diabeto IQ“ klubui – 3 492 eurų (Kartu mes stipresni: tu nesi vienas diabeto kelyje)
    • VšĮ „Septynios akimirkos“ – 3 860 eurų (Multifunkcinio centro paslaugų gerinimas)
    • Panevėžio autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ – 3 840 eurų (Taika mūsų viduje)
    • Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkų asociacijai „Pantautodailė“ – 3 765 eurų (Tradicinių amatų studija)
    • Labdaros ir paramos fondui „Nauja viltis“ – 3 612 eurų (Posūkio taškas 7: santykiais paremta socialinė integracija)
    • VšĮ Šv. Juozapo globos namams – 3 680 eurų (Socialiai pažeidžiamų asmenų maitinimas Panevėžio labdaros valgykloje „Betliejus“)
    • Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriui – 2 503 eurų (Istorijos ir kultūros dialogas)
    • Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“ – 3 600 eurų (Happy run 2026)
    • Panevėžio klubui „Dviračiai“ – 3 548 eurų (Judesyje – sveikata ir bendrystė)
    • Lietuvos policijos veteranų asociacijos Panevėžio filialui – 2 411 eurų (Ateitį kurkime kartu)
    • Panevėžio trečiojo amžiaus universitetui – 3 480 eurų (Ieškantys žinių ir bendrystės)
    • Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriui – 869 eurų (Tautiškumas jungia Panevėžį)

    Bendruomeninių organizacijų projektai

    Finansavimas skirtas:

    • Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenei – 4 000 eurų (Kaimynų diena 2026)
    • Panevėžio miesto Aukštaičių-Žemaičių bendruomenei – 3 700 eurų (Arčiau vienas kito)
    • Pilėnų bendruomenei – 3 385 eurų (Pilėnai atgimsta!)
    • Šaltiniečių bendruomenei – 3 480 eurų (Įsitrauk, kurk, vienyk)
    • Rožyno bendruomenei – 3 160 eurų (Bendruomeninis kartų sodas)
    • Liekupio bendruomenei – 1 554 eurų (Stipri bendruomenė – gyvas miestas)
    • Žemynaičių bendruomenei – 1 691 eurų (Kartu Žemynaičiuose: bendruomeniškumo ir socialinės įtraukties stiprinimas)
    • Pušaloto mikrorajono bendruomenei – 1 630 eurų (Plėtokime bendruomeniškumą, kurkime pilietinę veiklą)

    Religinių bendruomenių projektai

    • Panevėžio vyskupijos „Caritas“ – 3 000 eurų (Šimtmečio dialogai: Panevėžio bendruomenės ir kūrėjų susitikimai)
    • Panevėžio „Gyvojo Dievo“ krikščionių bažnyčiai – 2 739 eurų (Stipri šeima – stipri bendruomenė – stipri visuomenė)

    Veiklos programa

    • Panevėžio nevyriausybinių organizacijų tinklui – 14 000 eurų (2026 m. veiklos programa)

    Savivaldybė pabrėžia, kad šiuo finansavimu siekiama ne tik paremti pavienes iniciatyvas, bet ir užtikrinti ilgalaikį nevyriausybinių organizacijų veiklos tęstinumą, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą bei prisidėti sprendžiant aktualiausias Panevėžio miesto bendruomenės problemas.

    Komunikacijos skyrius

  • Panevėžys paskelbė kultūros premijų laureatus: apdovanos dizainerę ir teatro legendą

    Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno taryba paskelbė šių metų kultūros ir meno premijų laureatus. Už reikšmingus kūrybinius pasiekimus ir išskirtinį indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą šiemet bus apdovanoti du skirtingų kartų kūrėjai – mados dizainerė Marija Petraitytė ir Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, 2023 metų Metų panevėžietis Albinas Kėleris.

    „Kultūra miestui suteikia ne tik veidą, bet ir vidinę laikyseną – gebėjimą jausti, mąstyti, kurti ir telktis. Šių metų laureatai atspindi skirtingas kūrybos kryptis, tačiau juos jungia tas pats – aukšta profesinė meistrystė, ištikimybė savo pašaukimui ir pagarba miestui, kuriame jie kuria. Dėkoju jiems už talentą, kuris garsina Panevėžį ir augina jo kultūrinę tapatybę“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Jaunosios kartos kūrėja, Panevėžį garsinanti tarptautinėje erdvėje

    Marija Petraitytė – viena ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų, sėkmingai jungianti mados, sceninio įvaizdžio ir teatro kostiumo dizaino sritis. Tvarios mados studijas ji baigė Kopenhagoje, o mados dizaino bakalauro laipsnį įgijo Vilniaus dailės akademijoje. Kūrėja pasirinko kurti Panevėžyje ir čia aktyviai prisideda prie miesto kultūrinio identiteto stiprinimo.

    Dizainerės veikla apima platų spektrą – nuo sceninių įvaizdžių muzikos atlikėjams iki kostiumų teatrui. Ji bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio muzikos kūrėjais, o jos darbai pristatyti ir tarptautinėse scenose, tarp jų – GRAMMY muzikos apdovanojimuose. Kartu ji aktyviai dirba su teatro projektais įvairiose Lietuvos scenose.

    2026 metų kovą Marija Petraitytė nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kaip pradedančioji kūrėja už kostiumų dizainą Panevėžio muzikinio teatro operetei „Šikšnosparnis“. Šiuo metu ji bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru ir režisieriumi Marco Layera.

    Tarp jos kūrybinės biografijos darbų – kostiumai spektakliams „Arivederci“ ir „Pilėnai“ (2025), „Migla“ ir „Mahamaya Electronic“ (2024). Ji taip pat kuria sceninius įvaizdžius: 2026 metais prisidėjo prie atlikėjo Lion Ceccah pasirodymo Eurovizijos atrankoje ir yra Lietuvos delegacijos narė, atsakinga už kostiumus bei sceninį įvaizdį. Anksčiau ji kūrė aprangą pasaulio bokso čempionatui Eimantui Stanioniui, taip pat Lietuvos atstovo Silvester Belt ir jo šokėjų įvaizdį Eurovizijoje Malmėje.

    Kūrėjos darbai pastebimi ir parodinėje veikloje: 2026 metų sausį Galerijoje XX surengta jos personalinė paroda „Re_Imagine_Distance“, o projektas „Sąmanų šalies gyventojai“ pristatytas Panevėžyje, tarptautiniuose renginiuose Čekijoje ir festivalyje „Mados infekcija“.

    Teatro scenos meistras, formuojantis Panevėžio kultūrinį veidą

    Antrasis šių metų Kultūros ir meno premijos laureatas – Albinas Kėleris, vienas ryškiausių Panevėžio teatro scenos kūrėjų, ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro aktorius ir 2023 metų Metų panevėžietis.

    Aktorius mokėsi Juozo Miltinio dramos studijoje ir nuo 1976 metų kuria Panevėžio dramos teatre, šiandien – Juozo Miltinio dramos teatre. Per daugiau nei penkis dešimtmečius trunkančią karjerą jis sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų, režisavo penkis spektaklius ir pelnė svarbiausius šalies scenos meno įvertinimus.

    2008 metais A. Kėleriui skirtas „Auksinis scenos kryžius“ už grafo Almavivos vaidmenį spektaklyje „Figaro vedybos“, 2012 metais jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2023 metais aktorius buvo nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“ ir tapo laureatu už vaidmenį spektaklyje „Laukys“. 2025 metais jis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, o 2026 metais dar kartą nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ už vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“.

    Be teatro, aktorius aktyviai dirba kine, televizijoje ir radijuje, dalyvauja Panevėžio kultūriniame gyvenime, prisideda prie socialinių bei švietimo iniciatyvų. Jis vertinamas už profesinį meistriškumą, kūrybinę discipliną ir gebėjimą įkvėpti jaunesnius kolegas.

    Pastaraisiais metais A. Kėleris bendradarbiavo su dramaturgais Mindaugu Nastaravičiumi ir Aleksandru Špilevojumi, kūrybiniuose procesuose dalyvaudamas kaip lygiavertis partneris.

    Kultūros ir meno premijų laureatams bus įteiktos 3000 eurų premijos.

    Komunikacijos skyrius

  • Zarasų meno mokykloje kilus audrai Savivaldybė prabilo: pateikė faktus ir atsakė į kaltinimus

    Zarasų meno mokykloje kilus audrai Savivaldybė prabilo: pateikė faktus ir atsakė į kaltinimus

    Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas ir buvusios direktorės Rasos Juškėnienės viešai išsakytus asmeninius išgyvenimus, Zarasų rajono savivaldybė pateikė savo poziciją ir išsamiau paaiškino situaciją Zarasų Fausto Latėno meno mokykloje.

    Savivaldybė pabrėžė gerbianti buvusios vadovės teisę dalintis savijauta, tačiau atkreipė dėmesį, kad konstruktyvus santykis tarp įstaigos vadovo ir savivaldybės yra abipusis procesas, paremtas komunikacija.

    Dėl minėtos įtampos ir komunikacijos

    Savivaldybės teigimu, per visą R. Juškėnienės vadovavimo laikotarpį savivaldybės vadovai iš jos nebuvo gavę jokių signalų ar kreipimųsi dėl darbe patiriamos įtampos, nesaugumo jausmo ar nepasitikėjimo. Taip pat apgailestaujama, kad apie šiuos vidinius išgyvenimus sužinota tik tuomet, kai buvusi direktorė jau buvo apsisprendusi dirbti kitur.

    Savivaldybė laikosi pozicijos, kad darbiniai nesutarimai ar įtampos turėtų būti sprendžiami atviru dialogu.

    Faktai, kuriais remiasi Savivaldybė

    Siekdama išvengti spekuliacijų dėl galimo spaudimo buvusiai vadovei, Zarasų rajono savivaldybė išskyrė kelias aplinkybes:

    • Siektas vadovės išlaikymas. Merė Nijolė Guobienė, gavusi pirmąjį direktorės prašymą atleisti iš pareigų, jo netenkino. Darbo santykiai buvo nutraukti tik po pakartotinio, antrojo prašymo.
    • Teigiamas veiklos vertinimas. Pasak savivaldybės, kasmetinių vertinimų metu R. Juškėnienės veikla oficialiai buvo vertinama gerai. Taip pat pažymima, kad savivaldybė sudarė sąlygas profesiniam tobulėjimui: studijoms ir kitiems mokymams.
    • Palaikytos iniciatyvos. Teigiama, kad merė vertino direktorės kūrybiškumą ir palaikė jos iniciatyvas, tarp jų – Vaikų keramikos muziejaus įsteigimą Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos Dusetų meno skyriuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parodos „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Legendinio spektaklio kelionė“ eksponavimą Zarasuose, taip pat Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos Meno sodo įkūrimą. Savivaldybė nurodė, kad merė dalyvaudavo ir mokyklos bendruomenės gyvenime bei renginiuose.

    Dėl vertybinio santykio

    Savivaldybė akcentavo, kad, kaip darbdavys, vertino direktorės kūrybiškumą ir energiją. Kartu pažymėta: jeigu įstaigos viduje buvo jaučiamas nesaugumas, savivaldybė dėl to apgailestauja, tačiau pabrėžia, jog be tiesioginės vadovo komunikacijos tokios situacijos išspręsti neįmanoma.

    Zarasų rajono savivaldybė

  • Telšiuose sužibėjo Ignalinos moksleivė: įvertino darbą už kūrybinį gylį olimpiadoje

    Telšiuose sužibėjo Ignalinos moksleivė: įvertino darbą už kūrybinį gylį olimpiadoje

    32-osios Lietuvos mokinių dailės olimpiados šalies etapas balandžio 10 d. vyko Telšių meno mokykloje. Ignalinos rajonui atstovavo Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokinė Milda Vaitkevičiūtė, kurią rengė mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Šių metų olimpiados tema – „Nuo Žemaitės iki Marcės Katiliūtės: moterų kūrybos vizijos“. Mildos darbas buvo įvertintas už kūrybinį gylį, o mokinė apdovanota Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagyrimo raštu.

    Sveikiname Mildą ir jos mokytoją Nijolę!

    Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė Vita Bagdonienė

  • Ignalinoje kapelos užkūrė tikrą Atvelykio audrą: šoko net santūriausi žiūrovai

    Ignalinoje kapelos užkūrė tikrą Atvelykio audrą: šoko net santūriausi žiūrovai

    Balandžio 11-ąją Ignalinos kultūros centre nuskambėjo Atvelykio kapelų šventė, dovanojusi pavasarišką nuotaikų pliūpsnį ir subūrusi gausų liaudiškos muzikos puoselėtojų bei gerbėjų būrį. Į Ignaliną suvažiavo kolektyvai iš įvairių Lietuvos vietų – atsivežė savo tarminės kalbos, dainų, melodijų ir šiltų linkėjimų.

    Šventė alsavo gyvybe ir kūryba. Nuo pat vidurdienio lankytojus kvietė tradicinių amatininkų ir kūrėjų mugė: buvo galima apžiūrėti rankų darbo medžio bei molio dirbinius, papuošalus, mezginius, įsigyti lauktuvių ar skanėstų, išgerti kavos ir pabendrauti.

    Vėliau žiūrovams pasirodė šešios kapelos ir folkloro kolektyvai – kiekvienas savitas ir įdomus. Ypatingą nuotaiką kūrė Atvelykio simbolika, o per muziką ir dainą sklidusi širdžių šiluma sujungė sceną ir salę. Visus sveikino ir gražios šventės linkėjo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis bei Seimo nario Jevgenijaus Šuklino padėjėjas Nedas Lukoševičius.

    Koncertą pradėjo šeimininkai – Ignalinos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Ringė“ (vadovė Franciška Skačkauskienė). Po trijų romantiškų dainų sceną perėmė svečiai. Pirmą kartą Ignalinoje koncertavo iš Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto atvykusi Bučmių šeimyninė kapela. Žiūrovus ji pavergė nuoširdumu ir akivaizdžia meile muzikai. Ypač sužavėjo mažieji atlikėjai: dukra Rugilė, mušusi būgnus ir dainavusi, bei smuiku grojęs jos brolis Gediminas. Kapelos vadovas ir tėtis Rolandas įtraukė ir publiką – iš salės pasikvietė žiūrovų padėti išgauti dar daugiau ritmo.

    Linksmai grojo ir dainavo Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Gegužinė“ (vadovė Jolita Rutkauskienė), kvietusi per gyvenimą keliauti su daina, nes ji taurina, jaunina širdis ir suartina žmones. Skambūs melodijų vingiai ir nuoširdus atlikimas kūrė pakilią nuotaiką.

    Birštono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lendrūnas“ (vadovas Algirdas Seniūnas) visiems linkėjo daugiau šypsenų: trinktelėjo smagią Pupų dėdės polkutę, pasiūravo valsą, dainomis pakvietė į žydinčias vaikystės lankas ir jaunystės godas.

    Gero muzikinio vėjo ir ūpo scenoje paskleidė Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio kapela „Ciongas“, vadovaujama smagaus, energingo klarneto virtuozo Dariaus Jakštonio. Ne veltui šis kolektyvas šventėse neretai apdovanojamas linksmiausios kapelos ar žiūrovų simpatijų prizais – simpatijų ir šypsenų netrūko ir Ignalinoje.

    Koncertą trankiai užbaigė artimiausi kaimynai iš Zarasų krašto – Folk muzikos grupė „Sadūnai“ (vadovas Ramūnas Lisinskas). Profesionalumu, energija, meistriškumu ir šiltu bendravimu su publika jie sukūrė įsimintiną šventės kulminaciją.

    Žiūrovai negailėjo plojimų, dėkodami kilo iš vietų, o drąsesni net pašoko. Koncertą vainikavo bendra daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Ignalinos kultūros centro direktorė Asta Sieliūnienė padėkojo kolektyvams ir pasveikino jų vadovus, o vėliau visus pakvietė prie vaišių stalo – juk ne juokai į šventę atvykti net iš Klaipėdos ar Birštono.

    Tradicinė Atvelykio kapelų šventė priminė, kaip svarbu puoselėti kultūrinį paveldą, saugoti tradicinį meną ir vertybes, kurios vienija bendruomenę. Sprendžiant iš to, ką buvo galima išgirsti ir pamatyti, abejingų koncertas nepaliko – Atvelykis Ignalinoje buvo išties šviesus ir linksmas.

    Parengė Lina Kovalevskienė

  • Ignalinoje – neeilinis susitikimas: meras pasveikino savo pirmąją mokytoją 95-mečio proga

    Ignalinoje – neeilinis susitikimas: meras pasveikino savo pirmąją mokytoją 95-mečio proga

    Kai tiek akimirkų prabėga pro akis,
    Prisiminimų, buvusių dienų šviesių…
    Kai norisi tiesiog gražiai gyventi,
    Ir širdyje išsaugoti ramybės saulę,
    Dar pasidžiaugti šiluma ir rūpesčiu
    Mus mylinčių žmonių…

    Ilgas amžius – likimo dovana, sukaupta patirtis, išmintis, nuveikti darbai ir išdalintas rūpestis. Ignalinoje pasveikinta 95 metų sukaktį švenčianti Alma Juodagalvienė – daugelio ignaliniečių pirmoji mokytoja.

    Balandžio 13-ąją jubiliatę aplankė buvęs mokinys, savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Jis įteikė gėlių puokštę, užrišo jubiliejinę juostą ir palinkėjo sveikatos, džiaugsmo kasdienybėje bei šiltų akimirkų su artimaisiais.

    „Ar kada galėjau pagalvoti, kad sveikinsiu savo pirmąją mokytoją tokia garbinga proga. Ačiū, kad esate, kad buvote mano mokytoja, mokytoja iš didžiosios raidės. Perduodu ir visų klasiokų sveikinimus. Tegul Jus lydi ramybė, šypsenos ir artimųjų meilė…“, – kalbėjo meras.

    Šventiškomis akimirkomis džiaugėsi ir jubiliatės šeima: dukra Rimutė, sūnus Algirdas, anūkė Emilija ir proanūkis Arčis Benas. Ant stalo žydėjo gėlės, primindamos artimųjų sveikinimus, o šventinėmis vaišėmis tapo ir saldainiai su močiutės atvaizdu. Šeimos ratas gausus: vaikai Emilijai padovanojo keturis anūkus, o šie – septynis proanūkius. Kaip sakoma, tai didžiausias gyvenimo turtas ir širdies džiaugsmas.

    Almos Patiejūnaitės gimtasis kaimas – Prociūnai, netoli Kačergiškės. Tėvų namuose augo šeši vaikai – keturios seserys ir du broliai. Vieno, vyriausiojo brolio, jau nebėra, o likusieji bendrauja, palaiko vieni kitus. Į Prociūnus dukra Rimutė užsuka vasarą, kai žydi liepžiedžiai.

    „Tėvai nebuvo turtingi. Mane tik vieną išleido pasimokyt. Kačergiškės pradinę baigiau, o paskui karas prasidėjo. Aš taip norėjau daugiau mokslo. Sulaukusi rugsėjo vėl nuėjau į savo pradinę mokyklą ir dar kartą ketvirtą klasę baigiau. Paskui, 1945 m., tėvai išleido į Ignaliną. Pirmą savaitę taip nejauku, negera vienai buvo, norėjau namo, bet mokytis norėjau labiau. Poviliškės kaime, pas tokius Gudonius gyvenau. Antroj pamainoj mokėmės. Mokykla buvo ten, kur dabar pasienio užkarda. Baigiau 5 progimnazijos klases…“, – savo kelio į mokytojavimą pradžią prisiminė moteris.

    Iš Ignalinos Alma išvyko į Švenčionis, kur veikė mokytojų seminarija. Ten jau gavo stipendiją, tapo savarankiškesnė. Mokėsi labai gerai – po kelių mėnesių iškart buvo perkelta į antrą kursą. Mėgo sportą, žaidė krepšinį, buvo komandos kapitonė.

    Baigusi mokslus, 1953 m. pradėjo dirbti Ignalinos rajono Ožionių kaimo septynmetėje mokykloje. Po dvejų metų sutiko būsimą vyrą Benediktą, ištekėjo ir persikėlė į Ignaliną. Šeima pradėjo statytis namus: pirmiausia – nuo ūkinio pastato. Benediktas atsivežė tėvų svirną, surentė nedidelį tvartelį, vėliau laikė paršelius, vištas, nutrijas. Pinigų stigo, reikėjo suktis, todėl namas kilo lėtai, tačiau, kaip pasakojama, vyras buvo darbštus ir nagingas, daug ką mokėjo pasidaryti pats.

    Jaunai mokytojai darbo vietos Ignalinoje iškart neatsirado – ji buvo paskirta į Zuikų aštuonmetę mokyklą. Į darbą tekdavo eiti pėsčiomis apie 7 kilometrus, ypač sunku būdavo žiemą per pusnis. Vėliau ją perkėlė į Ažušilės pradinę mokyklą – buvo arčiau, tačiau kelias per kalvas vis tiek siekė apie 5 kilometrus.

    „Toje mokykloje prabėgo gražiausi septyneri mano mokytojavimo metai. Viena toje medinėje mokykloje dirbdavau, mokinių buvo daug, dviem pamainom pamokas vesdavau. Klasėje sėdėdavo nuo pirmokų iki ketvirtokų. Man sekėsi, žymūno ženklelį gavau. Paskui vaikų ėmė mažėti. Liko tik 9. Ir tai buvo pirmoji uždaryta mokykla. Iš Ažušilės du broliai Čeponiai įstojo į kunigų seminariją. Tai labai sumenkino kaimo garbę tarybinės valdžios akyse…“, – pasakojo mokytoja.

    Vėliau Alma buvo perkelta dirbti į Ignaliną, kur mokytojavo iki 1987 metų.

    Kasdienybės darbų ir rūpesčių jai netrūko. Dešimt metų prižiūrėjo ligos patale gulėjusią vyro mamą, puoselėjo gėlynus ir daržus. Vasaromis, kaip ir daugelis ignaliniečių, apgyvendindavo turistus iš tuomečio Leningrado, vadintus „dačnikais“. Vis dėlto rasdavo laiko ir sportui, ir kūrybai.

    Alma sako turėjusi gerą vyrą ir šeimininką, o vaikai – rūpestingą tėvą. Kartu sutuoktiniai nugyveno 63 metus. Benediktas buvo auksarankis meistras, puikus vairuotojas, gerbiamas žmonių, o jo priežodis virto pravarde – Tvarkelė. Sūnus Algirdas prisiminė, kad tėvas buvo net pats sukonstravęs automobilį: vėliau jį pardavė ir dukrai Rimutei nupirko pianiną. Abu vaikai baigė muzikos mokyklą, savo gyvenimą susiejo su muzika ir kūryba. Sakoma, kad muzikinį talentą paveldėjo iš tėvo, kuris mokėjo groti ir gitara, ir cimbolais.

    Anūkė Emilija, paveldėjusi prosenelės vardą, pasakojo apie vaikystės vasaras pas senelius: uogavimą, grybavimą, žaidimus, pirmąsias gyvenimo ir tikybos pamokas. Šiltai prisiminti ir močiutės patiekalai: sriubos, balandėliai, kotletai, rytais – miltiniai blynai. Sekmadieniais – cepelinai ir spanguolių kisielius. O firminiu Almos kepiniu laikomi vafliai, kuriais ji vaišino ir buvusį mokinį Laimutį.

    Šiandien Alma sveikata nesiskundžia: namuose tvarkosi pati, nueina į parduotuvę ir bažnyčią. Džiaugiasi pavasariu – šiltnamyje jau sudygę ridikėliai, stiebiasi pomidorų daigai. Jubiliatė dėkojo už parodytą dėmesį ir skirtą laiką, o dukra Rimutė merui atminimui padovanojo mamos kurtą atviruką bei gimtadieninių saldainių.

    Žvelgiant į Almos Juodagalvienės gyvenimo kelią, sunku nesistebėti: jame daug šviesos, prasmės ir tikrų vertybių, kurios nesensta.

    Parengė Lina Kovalevskienė