CP v2

Category: Regionai

  • Garliavoje parketas degė: paaiškėjo, kas iškovojo Kauno rajono mero taurę 2026

    Garliavoje parketas degė: paaiškėjo, kas iškovojo Kauno rajono mero taurę 2026

    Šeštadienį Garliavos sporto centre surengtos kvalifikacinės sportinių šokių varžybos „Kauno rajono mero taurė – Liepsnojantis šokis 2026“. Renginys subūrė įvairaus amžiaus ir meistriškumo šokėjus iš visos Lietuvos.

    Nuo pat ryto ant parketo sukosi skirtingų amžiaus grupių dalyviai, o žiūrovai mėgavosi spalvinga, energinga ir įspūdinga sportinių šokių švente.

    Jaunimo ir suaugusiųjų grupėje pagrindinį apdovanojimą – mero taurę – iškovojo Elvita Remeikaitė ir Adrian Donskich iš „Flamenko – MJ sportinių šokių akademija“ (Kaunas–Vilnius). Antrąją vietą užėmė „MJ sportinių šokių akademija“ atstovai Augustinas Patockas ir Erika Mikulska iš Vilniaus, o trečioji vieta atiteko šeimininkams – Kauno rajono sporto centro auklėtiniams Viliui Gerikui ir Gabijai Stravinskaitei.

    Renginio dalyvius pasveikino Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė, palinkėjusi siekti aukščiausių rezultatų ir neprarasti aistros šokiui.

    Varžybas globojo Kauno rajono savivaldybė ir Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas.

    „Liepsnojantis šokis 2026“ organizavo „LSŠF“, Kauno rajono sporto mokykla ir sportinių šokių klubai „Flamenko“ bei „Duetas“.

  • Ministras atvyko į Karmėlavą: pirmoji Lietuvoje skydinė renovacija gali pakeisti mokyklas

    Ministras atvyko į Karmėlavą: pirmoji Lietuvoje skydinė renovacija gali pakeisti mokyklas

    Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje jau kurį laiką įgyvendinamas pirmasis Lietuvoje skydinės renovacijos projektas, žymintis naują viešųjų pastatų modernizavimo etapą. Objektą apžiūrėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas su komanda, Kauno rajono savivaldybės vadovai ir „Aplinkos projektų valdymo agentūros“ (APVA) atstovai. Susitikimo metu aptarti projekto sprendimai, skydinės renovacijos technologijos privalumai bei šio metodo taikymo perspektyvos.

    Balio Buračo gimnazijos atnaujinimas yra vienas iš šešių Lietuvoje vykdomų skydinės renovacijos pilotinių projektų. Šios technologijos esmė – didelė dalis konstrukcijų pagaminama uždarose gamyklos patalpose, todėl jų kokybei neturi įtakos oro sąlygos, o montavimo darbai objekte gali vykti sparčiau nei taikant įprastus renovacijos sprendimus.

    „Norėčiau padėkoti ministerijai ir APVA už kvietimą savivaldybei prisijungti prie šios iniciatyvos. Šis projektas unikalus tuo, kad didžioji dalis sprendinių pagaminama gamykloje, todėl užtikrinamas darbų greitis ir efektyvumas. Svarbu ir tai, kad gimnazija modernizuojama kompleksiškai – atnaujinamos ne tik išorinės konstrukcijos, bet ir vidaus erdvės, kuriamos šiuolaikiškos sąlygos mokyklos bendruomenei“, – teigė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Pastatas pilotiniam projektui pasirinktas neatsitiktinai – jis atitiko keliamus techninius ir energetinius reikalavimus. Įgyvendinus modernizavimą siekiama sukurti modernesnę, energetiškai efektyvesnę ir patogesnę mokymosi aplinką, užtikrinti geresnį mikroklimatą bei sumažinti energijos sąnaudas.

    „Tai pirmasis toks pilotinis projektas Lietuvoje, kuris leis realiomis sąlygomis įvertinti skydinės renovacijos technologiją. Ypač svarbu, kad renovacijos procesas suderintas su ugdymo procesu – mokykla veikia, vyksta pamokos, bendruomenė gali gyventi įprastu ritmu. Tai rodo, kad modernizavimą galima įgyvendinti netrikdant kasdienės veiklos“, – sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

    Karmėlava yra viena sparčiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų, todėl didėja ir kokybiškos švietimo infrastruktūros poreikis. Balio Buračo gimnazijoje šiuo metu mokosi daugiau kaip 650 mokinių, todėl investicijos į įstaigos atnaujinimą laikomos nuoseklia savivaldybės švietimo infrastruktūros stiprinimo dalimi.

    Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinus šį pilotinį projektą, skydinės renovacijos technologija ateityje bus taikoma plačiau modernizuojant ir kitus viešuosius pastatus.

  • Klaipėdos rajonas paleido naują stipendiją kūrėjams: iki 1000 eurų per mėnesį

    Klaipėdos rajonas paleido naują stipendiją kūrėjams: iki 1000 eurų per mėnesį

    Klaipėdos rajonas imasi dar vienos priemonės stiprinti vietos kultūros lauką – savivaldybės taryba patvirtino naujos Kultūros ir meno stipendijos skyrimo nuostatus. Ši iniciatyva suteiks kūrėjams finansinį palaikymą ir galimybę daugiau dėmesio skirti idėjų įgyvendinimui.

    „Naujoji stipendijų sistema – ne tik finansinė priemonė. Tai ir aiškus signalas, kad kultūra Klaipėdos rajone yra svarbi, o kūrėjai labai laukiami ir reikalingi. Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins naujus kūrybinius projektus, stiprins vietos menininkus ir padės dar labiau auginti rajono kultūrinį gyvybingumą“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Stipendijos idėja buvo brandinama ne vienus metus. Pasak savivaldybės, menininkai ne kartą kreipėsi ieškodami galimybių įgyvendinti kūrybinius sumanymus, kuriems trūko finansavimo, todėl atsirado poreikis sukurti aiškų ir konkretų paramos mechanizmą.

    Nustatyta tvarka numato, kad stipendijos bus skiriamos ne įstaigoms ar organizacijoms, o patiems kūrėjams – jų kūrybiniams projektams įgyvendinti.

    Į stipendiją galės pretenduoti pilnamečiai kultūros ir meno kūrėjai, kurių veikla susijusi su Klaipėdos rajonu – jo kultūra, menu arba jų sklaida. Taip pat pabrėžiama, kad stipendiją gavę kūrėjai turės pristatyti savo veiklos rezultatus visuomenei.

    Stipendijos dydis galės siekti iki 1000 eurų per mėnesį, o mokėjimo trukmė – nuo 1 iki 6 mėnesių.

    Paraiškos stipendijoms bus priimamos kartą per metus, savivaldybei paskelbus kvietimą savo interneto svetainėje.

    Pateiktus projektus vertins komisija. Vertinant bus atsižvelgiama į meninę ir kultūrinę vertę, aktualumą Klaipėdos rajonui, planuojamus rezultatus ir jų sklaidą bei ankstesnę pareiškėjo kūrybinę veiklą. Taip siekiama, kad finansavimas pasiektų stipriausias, bendruomenei vertę kuriančias iniciatyvas.

  • Klaipėda paskirstė per 1,3 mln. eurų kultūrai: aišku, kam atiteks didžiausi pinigai

    Klaipėda paskirstė per 1,3 mln. eurų kultūrai: aišku, kam atiteks didžiausi pinigai

    Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet kultūrinėms iniciatyvoms skyrė daugiau nei 1,3 mln. eurų. Pasak savivaldybės, tai investicija į gyvą, įtraukią ir socialiai atsakingą miesto kultūrą.

    Kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkurse buvo išskirti prioritetai, atspindintys Klaipėdos kultūrinės politikos kryptį: socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą stiprinantys projektai, kūrybinių industrijų plėtra (ši kryptis šiemet įtvirtinta kaip naujas prioritetas), miesto istorinės atminties puoselėjimas ir aktualizavimas, Klaipėdos jūrinio identiteto stiprinimas bei atvirų ir įtraukių kultūrinių erdvių kūrimas.

    Kadangi 2026-ieji Klaipėdoje paskelbti Socialinės atsakomybės metais, atrinkti projektai orientuoti ne tik į meninę kokybę, bet ir į visuomeninį poveikį: bendruomenių telkimą, socialinę įtrauktį ir aktyvesnį nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą.

    Lyginant su praėjusiais metais, šiemet optimizuota finansavimo struktūra: sumažintas sričių skaičius, jų liko trys. Savivaldybė teigia, kad tai leido sutelkti išteklius ir atrinkti didesnės apimties bei stipresnio turinio projektus, kuriančius ilgalaikę vertę miestui.

    Profesionalaus meno produktų kūrimo ir kultūros paslaugų teikimo srityje finansuoti 26 projektai, jiems skirta daugiau nei 400 000 eurų. Bendruomeniškumą ir socialinę įtrauktį skatinančių projektų srityje finansuota 15 projektų, jiems paskirstyta beveik 150 000 eurų. Jūrinės kultūros srityje finansuoti 7 projektai, skirta beveik 100 000 eurų.

    Iš viso finansuoti 48 projektai, kurie bus įgyvendinami Socialinės atsakomybės metais ir, anot savivaldybės, prisidės prie Klaipėdos, kaip kuriančio ir žmones jungiančio miesto, kultūrinės dvasios stiprinimo.

    Taip pat tęsiamas kultūros ir meno projektų programų antrų metų dalinis finansavimas, skirtas užtikrinti veiklų stabilumą ir tęstinumą. Strateginio kultūros ir meno kūrėjų organizacijų veiklos finansavimo programos 8 projektams skirta apie 400 000 eurų, o Klaipėdoje rengiamiems tradiciniams kultūros ir meno festivaliams paskirstyta daugiau nei 260 000 eurų. Iš viso finansuota 16 tęstinių programų projektų.

    Savivaldybė taip pat nurodo, kad šiemet pavyko paspartinti paraiškų vertinimą – procesas baigtas maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai. Projektų vykdytojai jau pakviesti pasirašyti sutartis, o po jų finansavimą gavusias organizacijas pasieks skirtos lėšos.

    Tikimasi, kad finansuoti projektai reikšmingai prisidės prie miesto kultūrinio gyvenimo stiprinimo, kūrybinių iniciatyvų plėtros ir bendruomenių įtraukties, o Klaipėdos kultūra ir toliau ne tik kurs, bet ir jungs žmones, stiprins miesto tapatybę bei atvers erdves visiems.

  • Klaipėda kirto per „Neto terminalas“ planus: Strėvos gatvės gyventojams – lemtinga žinia

    Klaipėda kirto per „Neto terminalas“ planus: Strėvos gatvės gyventojams – lemtinga žinia

    Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą nepritarti UAB „Neto terminalas“ planams Strėvos gatvės teritorijoje vykdyti krovinių tvarkymo ir sandėliavimo veiklą. Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas siekiant nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės ir apsaugoti gyventojų sveikatą.

    Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad prioritetas turi būti žmonių gerovė ir saugi gyvenamoji aplinka.

    „Nuo pat pradžių aiškiai sakiau – gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė yra svarbiau už bet kokius planus, kurie galėtų pabloginti gyvenimo sąlygas. Prieštaravome Vyriausybės nutarimui dėl uosto ribų plėtros, prašėme teritoriją perduoti miestui, nepritarėme įmonės prašymui kirsti daugiau nei du šimtus medžių ir kreipėmės į Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją, prašydami sustabdyti tokią veiklą, tačiau į mūsų prašymus ir raštus buvo reaguojama formaliai. Mes palaikome uosto veiklą, bet ji negali gadinti miesto gyvenimo kokybės, todėl privaloma ieškoti alternatyvų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Taryba sprendimui nepritarė, nes planuota veikla turėjo vykti Strėvos g. 4, 5 ir 9 sklypuose, šalia tankiai apgyvendintos teritorijos. Savivaldybė nurodo, kad kai kurie daugiabučiai nuo planuojamos vietos yra nutolę vos 10–50 metrų, o dalis jų ribojasi su numatyta teritorija.

    Taip pat pažymima, kad pagal galiojančius miesto planavimo dokumentus ši vietovė numatyta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų aptarnavimui, o ne sandėliavimui ar krovos veiklai. Savivaldybės vertinimu, atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį, mastą ir artumą gyvenamiesiems namams, ji galėtų prieštarauti bendrojo plano nuostatoms, numatančioms, kad ūkinė veikla neturi daryti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

    Prie projekto, kaip nurodoma, nepritarimą reiškė ir gyventojai, teigdami, kad tokia veikla pablogintų jų gyvenimo kokybę. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad įgyvendinus planą beveik visi teritorijoje augantys medžiai – 223 vnt. – būtų iškirsti, didelė teritorijos dalis galimai būtų padengta kieta danga, o paviršinės nuotekos galėtų pasiekti Kuršių marias ir „Natura 2000“ saugomas zonas, todėl, anot savivaldybės, išlieka rizika pakenkti aplinkai.

    Klaipėdos miesto taryba teigia, kad sprendimą priėmė vadovaudamasi Konstitucija ir vietos savivaldos principais, siekdama užtikrinti gyventojų teisę į saugią, sveiką ir kokybišką gyvenamąją aplinką.

  • NMA įspėja: už sertifikuotas daugiametes žoles išmoka gali nebepriklausyti – kada?

    NMA įspėja: už sertifikuotas daugiametes žoles išmoka gali nebepriklausyti – kada?

    „Nacionalinė mokėjimo agentūra“ (NMA) primena, kad pareiškėjams, įgyvendinantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ reikalavimus ir siekiantiems gauti išmokas už sertifikuotų daugiamečių žolių auginimą, taikoma svarbi nuostata.

    Išmoka už sertifikuotas daugiametes žoles nemokama tais atvejais, kai šių plotų užskaitai pasirinkti ūkiniai gyvūnai tuo pačiu metu dalyvauja ir priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose.

    Norėdami gauti paramą už sertifikuotas daugiametes žoles, pareiškėjai įsipareigoja įsipareigotuose sertifikuotų daugiamečių žolių plotuose laikyti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG) hektarui. Taip pat ūkiniai gyvūnai turi būti sertifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/848 ir Ekologinės gamybos taisyklių reikalavimus.

    Ūkinių gyvūnų laikyti neprivaloma tik tiems, kurie deklaruoja laukus, dalyvaujančius sėjomainoje, kai azotą kaupiančios žolės auginamos ne ilgiau kaip 2 metus.

    NMA atkreipia dėmesį, kad išmoka už daugiametes žoles nemokama už tuos plotus, kurių užskaitai pasirinkti ūkiniai gyvūnai kartu dalyvauja priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose:

    „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.

    Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ remiamos dvi veiklos:

    • „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“;
    • „Ekologinis ūkininkavimas“.

    Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus. Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei savo vardu yra įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje, taiko ekologinės gamybos metodus ir turi kontrolės institucijos išduotą ekologinės gamybos sertifikatą.

    Pažymima, kad bendras sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus paramai tinkamas naudmenų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš atskirų laukų, kurių kiekvienas ne mažesnis kaip 0,1 ha.

    Inf. „Nacionalinė mokėjimo agentūra“

  • Svarbi naujiena vairuotojams: „Kelių priežiūra“ pakeitė numerius pranešimams apie duobes

    Svarbi naujiena vairuotojams: „Kelių priežiūra“ pakeitė numerius pranešimams apie duobes

    Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdanti AB „Kelių priežiūra“ praneša, kad pasikeitė kontaktiniai telefonų numeriai, skirti informuoti apie pavojingas pažaidas ar kliūtis keliuose.

    Nuo šiol apie valstybinės reikšmės keliuose pastebėtas duobes, dangos deformacijas, užtvindytus ruožus ar kitas eismo saugumui pavojų keliančias kliūtis galima pranešti trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001.

    Skambinant trumpuoju numeriu 1801, „Telia“ ir „Tele2“ tinkluose taikomas 0,12 Eur/min. mokestis, o „Bitė“ tinkle – 0,15 Eur/min.

    Pasirinkus skambinti numeriu +370 3 778 8001, skambučio kaina priklauso nuo turimo ryšio operatoriaus plano. Bendrovė pažymi, kad mokestis skirtas telefono linijos palaikymui, operatorių teikiamoms paslaugoms ir skambučių apdorojimui, kad gauti pranešimai būtų apdorojami sklandžiai ir operatyviai.

    Gyventojų patogumui AB „Kelių priežiūra“ taip pat sudaro galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje keliuprieziura.lt. Šis būdas ypač patogus tiems, kurie nori išsamiai pateikti informaciją apie kelio dangos pažeidimus ar kitas kliūtis.

    Be to, bendrovė jau kurį laiką yra integravusi savo sistemą su navigacine programėle „Waze“. Vairuotojų joje pažymėtos kliūtys patenka į kelininkų darbų organizavimo sistemą, kur informacija peržiūrima, įvertinama ir, esant poreikiui, kliūtys šalinamos nedelsiant.

    „Kelių priežiūra“ atkreipia dėmesį, kad kiekvienos pažaidos ar kliūties pavojingumas vertinamas pagal nustatytus kelių priežiūros normatyvus. Nepriklausomai nuo to, kada gautas pranešimas, specialistai įvertina ribines reikšmes ir kitas aplinkybes. Nustačius, kad kliūtis kelia didelį pavojų ar trukdo saugiam eismui, arba pažaida pasiekia ar viršija ribines reikšmes, darbai organizuojami nedelsiant.

    AB „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už daugiau kaip 21 500 km valstybinės reikšmės kelių visoje Lietuvoje. Priežiūros darbai organizuojami vadovaujantis kelių priežiūros vadovu ir patvirtintais normatyvais.

  • Klaipėdos rajonas atskleidė planą: šliuzai, takai ir uostas gali pakeisti visą regioną

    Klaipėdos rajonas atskleidė planą: šliuzai, takai ir uostas gali pakeisti visą regioną

    Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dalyvavo konferencijoje „Jūrinis potencialas. Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?“. Renginyje kartu su šalies politikos, verslo ir mokslo lyderiais buvo aptartos Lietuvos jūrinės strategijos kryptys, uostų plėtra bei vidaus vandenų ir jūros integracija.

    Konferencija vyko Klaipėdoje ir tęsė ankstesnių metų diskusijas apie jūrinio potencialo stiprinimą. Ji tapo svarbia platforma regionui pristatyti savo viziją ir jau įgyvendinamus sprendimus.

    Klaipėdos rajonas pristatytas kaip „4 vandenų kraštas“, kryptingai plėtojantis vandens infrastruktūrą ir siekiantis aktyviau išnaudoti savo geografinį potencialą.

    „Mūsų rajonas turi išskirtinę galimybę augti per vandenį – tiek turizmo, tiek ekonomikos, tiek susisiekimo prasme. Todėl nuosekliai investuojame į infrastruktūrą ir projektus, kurie kuria realią naudą gyventojams, turistams ir visam regionui“, – konferencijoje pabrėžė meras.

    Pastaraisiais metais Klaipėdos rajone įgyvendinti arba šiuo metu vykdomi keli reikšmingi vandens infrastruktūros projektai. Vienas jų – rekonstruotas istorinis Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą, atkūręs susisiekimą su Svencele per Jokšus. Tilto remontui savivaldybė skyrė 1,2 mln. eurų, o Kultūros infrastruktūros centras papildomai prisidėjo 191 tūkst. eurų.

    Investicijos numatytos ir Drevernos šliuzo projektui: jo įrengimas kainuos daugiau nei 2 mln. eurų. Iš jų apie 307 tūkst. eurų sudarys savivaldybės lėšos, o 1,7 mln. eurų bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Naujasis šliuzas, planuojama, bus pastatytas dar šiemet.

    Taip pat parengtas Lankupių šliuzo tvarkybos projektas. Pirmajam etapui įgyvendinti reikės apie 2 mln. eurų, o iki 600 tūkst. eurų finansavimą tikimasi gauti iš Kultūros paveldo departamento.

    Dėmesys skiriamas ir naujiems sprendimams: planuojama įrengti pirmąjį viešą nemokamą slipą Karaliaus Vilhelmo kanale. Tai palengvintų mažųjų laivų nuleidimą į vandenį bei sudarytų patogesnes galimybes susisiekimui su Nemuno delta ir Kuršių mariomis.

    Strateginiu projektu laikomas ir pėsčiųjų bei dviračių takas palei Karaliaus Vilhelmo kanalą. Projekto finansavimas praktiškai jau užtikrintas, o įgyvendinimas apimtų kelių savivaldybių – Klaipėdos rajono ir miesto bei Šilutės rajono – bendradarbiavimą.

    Tuo pat metu stiprinamas Drevernos mažųjų laivų uostas, kuriame jau sukurta reikšminga infrastruktūra. Šiuo metu ruošiamasi koncesijos sutarties pratęsimui, siekiant dar plačiau išnaudoti uosto potencialą.

    Organizatorių nuotraukos.

  • Klaipėda trims dienoms taps mažąja Italija: sugrįžta „Italų dienos Klaipėdoje“ programa

    Klaipėda trims dienoms taps mažąja Italija: sugrįžta „Italų dienos Klaipėdoje“ programa

    Pasiruoškite pajūryje pajusti Viduržemio jūros nuotaiką: balandžio 30–gegužės 2 dienomis Klaipėda vėl virs mažuoju Italijos kampeliu. Mieste lauks trijų dienų renginių programa, kurioje susipins itališki skoniai, kinas, teatras, muzika, edukacijos, senovinių automobilių paradas ir kitos pramogos. Organizatoriai kviečia pasinerti į šventę, kurioje kiekvienas atras savąją la dolce vita.

    Visą savaitgalį Klaipėdos kavinės ir restoranai kvies į gastronominę kelionę „Gusto Italiano“. Specialūs meniu ir degustacijos leis artimiau pažinti itališką virtuvę, o edukacijų metu bus galima ne tik ragauti, bet ir patiems mokytis gaminti kartu su patyrusiais virtuvės meistrais. Orientuotis padės rengiamas gastronominis žemėlapis. Šeštadienio popietę „Gusto Italiano“ persikels ir į Danės skverą, kur lankytojų lauks dar viena itališka staigmena.

    Naujausią italų kiną pristatys kino teatras „Arlekinas“. Žiūrovai galės pamatyti pastaraisiais metais sukurtus režisierių P. Genovese, M. Delpero ir F. Sossai filmus, pelniusius tarptautinį pripažinimą. Tuo pat metu restoklube „Kurpiai“ vyks itališko džiazo vakarai su Klaipėdos džiazo orkestru.

    Danės skveras vėl taps didžiule scena po atviru dangumi. Čia pasirodys Edmundas Seilius ir Baltijos gitarų kvartetas, Deivis ir Rafailas Karpis, „Baltijos cirkas“, Klaipėdos pilies teatras, Mario Di Pasquale, Norberto Scardovi su grupe. Taip pat itališką „Flashmob“ surengs šokių klubo „Danė“ atstovai, o „Funny Beat“ – vienintelė Lietuvoje stepo trupė – pristatys išskirtinę programą. Iš Italijos atvyks klounados meistras Umberto Rosichetti (Doisberto), klaipėdiečiams pažįstamas iš festivalio „Šermukšnis“.

    Danės skvere sugrįš ir „Venecijos sapnas“ – teatrinis vyksmas, paslaptingos kaukės, įspūdingi kostiumai bei muzikiniai pasirodymai. Vakarus planuojama užbaigti itališkų hitų ritmais.

    Numatyta ir plati edukacinė programa. Mažieji klaipėdiečiai bus kviečiami į pažintinius užsiėmimus apie Italiją bei kaukių kūrybines dirbtuves Danės skvere. Suaugusiesiems siūlomas susitikimas su Italijos „Foreign Press“ asociacijos nariais, knygų autoriais Pauliumi ir Jurga Jurkevičiais bei gide iš Romos Barbora Jurkevičius renginyje „Gyvieji stereotipai: Italija Lietuvoje ir Lietuva Italijoje“, vyksiančiame Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje.

    Itališko dizaino ir technikos gerbėjų laukia istorinių automobilių paradas, Auto/Moto šou bei paroda, kurioje bus galima išvysti prabangius „Lamborghini“ ir „Ferrari“, taip pat motorolerių pasirodymai.

    Renginį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, o organizuoja Klaipėdos kultūros centras „Žvejų rūmai“.

  • Švaros savaitė Kauno rajone: kur ir kada vyks talkos visose seniūnijose – visas sąrašas

    Švaros savaitė Kauno rajone: kur ir kada vyks talkos visose seniūnijose – visas sąrašas

    Kauno rajone balandžio 13–19 dienomis vyks Švaros savaitė. Jos metu visose seniūnijose bus valomi ir tvarkomi parkai, pakelės, pamiškės bei kitos miestelių ir kaimų viešosios erdvės.

    Gyventojai kviečiami prisijungti prie švarinimosi akcijos savo seniūnijose. Talkų metu prašoma, esant galimybei, surinktas atliekas rūšiuoti.

    Daugiau informacijos apie akciją teikia seniūnijos.

    Akademijos seniūnija

    Kamšos miškas (balandžio 16 d.).

    Alšėnų seniūnija

    Bijūnų seniūnaitija (balandžio 13–19 d.): Bijūnų g. pakelės, Lakštingalų g. pakelės, Kampiškių g. pakelės, Alšėnų g. link BLS.

    Pažėrų seniūnaitija (balandžio 15 d.): nuo J. Lukšos g. 310 Pažėrai iki Mokyklos g. 7 (Girininkų I k.); nuo paminklo (Lukšos g.) per Gustaičio g. iki Mokyklos g. 7.

    Narsiečių, Dulksnio ir Jonučių seniūnaitijos (balandžio 18 d.): Narsienių, Dulksnio ir Jonučių seniūnaitijų teritorijos.

    Babtų seniūnija

    Piepalių kaimo teritorijos (balandžio 13–16 d.).

    Naujatrobių kaimo teritorijos (balandžio 14–16 d.).

    Balandžio 18 d.: Šiltnamių g. Babtuose; Babtų mažasis šilas; Babtų didysis šilas; Nevėžio pakrantės; miškas nuo degalinės iki „Via Baltica“ autostrados; atkarpa nuo Babtų viaduko iki Antaginės k.; Muniškių k.; Panevėžiukas (Nevėžio g., Taikos g., Kranto g.).

    Čekiškės seniūnija

    Balandžio 18 d.: Čekiškės parkas prie mokyklos; Miškalaukio k. ir Pagirių k. teritorijos; Liučiūnų k. teritorija ir Bagdoniškės pamiškė; Karalgirio miško pakelė; Eikščių k. teritorija (pakelės nuo Čekiškės ribos iki Eikščių k. ribos); prof. Prano Dovydaičio sodybvietė; Prienų k. teritorija (pakelė nuo seniūnijos ribos su Plikių k. iki Čekiškės ribos); Čekiškės Šv. Trejybės bažnyčios ir klebonijos teritorija.

    Domeikavos seniūnija

    Voškonių k. (balandžio 14 d.).

    Balandžio 17 d.: šlaitai Domeikavos k.; Andziulio spaustuvės muziejaus prieigų tvarkymas; Lantainių piliakalnis.

    Balandžio 18 d.: Radikių k. prieigos; parkas Taikos g.

    Ežerėlio seniūnija

    Balandžio 15 d.: pakelė ir miško prieigos nuo Ežerėlio girininkijos link Zapyškio seniūnijos (Zapyškio plentas); teritorijos už priešgaisrinės tarnybos, Liepų g., Beržų g. ir vaikų lopšelio-darželio; Durpyno g. pradžia; upelio šlaitai ir teritorija už A. Baranausko g.

    Garliavos seniūnija

    Balandžio 13–19 d.: Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos mokinių talka mokyklos teritorijoje ir prieigose; Juozo Lukšos gimnazijos moksleivių talka mokyklos teritorijoje ir prieigose; Garliavos Jonučių progimnazijos moksleivių talka (balandžio 18 d.); gyventojų talka prie Garliavos 3-iojo tvenkinio (Gedimino g. prie užtvankos).

    Garliavos apylinkių seniūnija

    Rinkūnų k., Jiesios kraštovaizdžio draustinis (balandžio 17 d.).

    Balandžio 18 d.: Kauno tvirtovės III fortas; Juragių bendruomenės centro aplinka; žaliasis plotas Virbališkių g.; krepšinio aikštelė ir aplinka Juragiuose; kelkraščiai Juragiuose; Jonučių II k. (Versmės g. ir aplinka).

    Kačerginės seniūnija

    Šaltinių takas (balandžio 16 d., 9 val.).

    Karmėlavos seniūnija

    Miško teritorija aplink kapines (Ramybės ir Pušyno g.) (balandžio 14 d.).

    Karmėlavos II k. (palei upelį, Vilniaus g. nuo 1 iki 8 namo) (balandžio 15 d.).

    Prie Ramučių kultūros centro (balandžio 16 d.).

    Oro uosto teritorija (balandžio 17 d.).

    Balandžio 18 d.: Pelenių ir Rykštynės kaimai; vaikų žaidimo aikštelė, miško aikštelė ir buvusi estrada Rykštynės k.; teritorija prie poilsiavietės šalia Neries; miškas Karmėlavos II k. prie autobusų stotelės; Narėpų k. pakelės; Karmėlavos II k. (Vilniaus g. nuo Musinės upelio iki Turžėnų).

    Kulautuvos seniūnija

    Panemunės pakrantė sodų bendrijos teritorijoje (balandžio 17 d.).

    Panemunės pakrantė Kulautuvos seniūnijos teritorijoje (balandžio 18 d.).

    Lapių seniūnija

    Balandžio 13 d.: teritorija šalia seniūnijos; teritorija šalia kapinių; Laisvės gynėjų aikštė; Barsūniškio ir Šaltinio g. (Didžiosios Lapės).

    Linksmakalnio seniūnija

    Linksmakalnio parkas (balandžio 14 d.).

    Stadiono g. ir stadionas (balandžio 15 d.).

    Tvenkinio g. 1 (balandžio 16 d.).

    Neveronių seniūnija

    Balandžio 13–17 d.: Rudens g. (nuo Pavasario g. iki Sodų Rožės); Kertupio g.; Neveronių gimnazijos parkas prie tvenkinio; Keramikų g. (nuo gimnazijos iki pervažos); atkarpa nuo Neveronių stotelės prie gimnazijos iki sodų; Neveronių tvenkinių pakrantė; pagrindinių gatvių ir kelių pakelės (Pavasario g. link automagistralės A1); nuo pervažos iki Neveronių kapinių; Šaltinio ir Baravykų g.

    Raudondvario seniūnija

    Balandžio 17 d.: Šilelio k. (Nevėžio pakrantė nuo tilto iki santakos ir kaimo teritorija); Netonių k.; Raudondvario žemutinė dalis (teritorija link prieplaukos, sporto aikštyno teritorija); Senųjų kapinių šlaitai.

    Ringaudų seniūnija

    Tiesiosios ir Obelynės g. pakelės, Ringaudų k. (balandžio 13 d.).

    Panemunės g., Ringaudų–Pyplių kaimai (dviračių takas) (balandžio 14 d.).

    Šiltnamių g. pakelės, Noreikiškių k. (balandžio 15 d.).

    Šakių pl. dviračių takas (balandžio 16 d.).

    Pyplių piliakalnio prieigos (balandžio 17 d.).

    Rokų seniūnija

    Teritorija prie Paraželių k. tvenkinių (balandžio 18 d.).

    Gandų g., Kaštonų g., Liepų al. (Vainatrakio k.) (balandžio 18 d.).

    Samylų seniūnija

    Samylų poilsiavietė, kelias link piliakalnio, Samylų piliakalnis.

    Taurakiemio seniūnija

    Teritorija prie Guogų piliakalnio ir Nemuno pakrantė (balandžio 16 d.).

    Teritorija Arlaviškių kaimo pabaigoje prie Kauno marių (balandžio 17 d.).

    Užliedžių seniūnija

    Balandžio 17–18 d.: Šviesos skveras (Užliedžių k.); Pienių ir Žvalgų g. (Užliedžių k.); Topolių g.

    Vandžiogalos seniūnija

    Balandžio 16 d.: Vigių k. pamiškė, autobusų stotelės aikštelė ir prieigos; Pociūnų k. tvenkinio pakrantė; Ibėnų gyvenvietės pakelės; Valeravos gyvenvietė.

    Balandžio 17 d.: nuo Vandžiogalos gimnazijos link žydų kapinių; Boniškių gyvenvietė.

    Vilkijos apylinkių seniūnija

    Balandžio 18 d., 11 val.: Vilkijos kaimas; Padauguvos kaimas; Jaučakių kaimas; Saulėtekių kaimas; Daugeliškių kaimas; Purviškių kaimas.

    Vilkijos seniūnija

    Balandžio 10 d., 12 val.: Nemuno pakrantė; miškas prie senojo stadiono ir žydų kapinių; Žaliosios gatvės šlaitai.

    Zapyškio seniūnija

    Balandžio 14 d.: Zapyškio miestelio dviračių takas ir prieplauka; Muziejaus g. nuo sankryžos iki Nemuno; Nemuno pakrantė (iki valymo įrenginių); Liepų g. iki Ežerėlio plento; teritorija prie Zapyškio pagrindinės mokyklos I ir II korpusų.

    Vilemų kaimo pakelės (balandžio 16 d.).

    Kluoniškių kaimo Paupio, Kaimelio ir Liepų g. pakelės (balandžio 16–17 d.).

    Jadagonių kaimo teritorijų pakelės (balandžio 17 d.).

    Balandžio 18 d.: Kuro ir Braziūkų kaimų kelkraščiai; Altoniškių k. prie užtvankos; Dievogalos k. gatvių pakelės; Dievogalos 2-osios seniūnaitijos teritorija.