CP v2

Category: Regionai

  • Tauragėje pervadinama Naujoji gatvė: atsiras Sausio 13-osios gatvė ir A. Mieliulio vardas

    Tauragėje pervadinama Naujoji gatvė: atsiras Sausio 13-osios gatvė ir A. Mieliulio vardas

    Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimus dėl Tauragės miesto gatvių pavadinimų ir jų geografinių charakteristikų. Pokyčiai palies dvi miesto atkarpas, kurioms suteikiami istoriškai reikšmingi vardai.

    Vienas pagrindinių sprendimų – Naujosios gatvės pavadinimo ir apibrėžties pakeitimas, šiai gatvei suteikiant Sausio 13-osios gatvės pavadinimą. Savivaldybė nurodo, kad taip siekiama įprasminti Laisvės gynėjų atminimą ir šios datos svarbą Lietuvos istorijai.

    „Sausio 13-osios gatvės pavadinimo suteikimas Tauragėje yra prasmingas sprendimas, įvertinant šios datos reikšmę Lietuvos istorijai. Tai įamžina laisvės gynėjų atminimą, simbolizuoja tautos vienybę, drąsą ir pasiryžimą ginti valstybę bei kartu įprasmina 35-ąsias Sausio 13-osios metines“, – teigia Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

    Kitu sprendimu atkarpai nuo Juozo Tumo-Vaižganto gatvės iki Jono Oko gatvės suteiktas Aleksandro Mieliulio gatvės pavadinimas. Taip įamžinamas Lietuvos partizanų vado ir rezistencijos organizatoriaus Tauragės krašte Aleksandro Mieliulio-Algimanto, Neptūno (1923–1949) vardas.

    A. Mieliulis dirbo mokytoju, o Vokietijos okupacijos metais įsitraukė į Lietuvos laisvės armijos veiklą. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai jis telkė pirmuosius partizanų būrius Žygaičių apylinkėse, vadovavo jų vienetams, prisidėjo prie pogrindinės spaudos leidybos.

    1949 metais A. Mieliulis buvo paskirtas Kęstučio apygardos vadu ir tais pačiais metais žuvo kautynėse. Savivaldybė primena, kad už nuopelnus Lietuvai jis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, o gatvės pavadinimas suteiktas siekiant pagerbti Tauragės kraštui svarbią asmenybę ir jo indėlį į laisvės kovas.

    Savivaldybė pažymi, kad sprendimai priimti atsižvelgiant į komisijos pasiūlymus, aptartus 2026 metų kovo 25 dieną vykusiame posėdyje. Su tarybos sprendimais gyventojai gali susipažinti savivaldybės skelbiamuose teisės aktų sąrašuose.

    Šaltiniai:

    – https://taurage.lt/nauji-gatviu-pavadinimai-taurageje-tarp-ju-sausio-13-osios-gatve/

    – https://teisineinformacija.lt/taurage/list?dokRusys=2

  • Išėjimas iš institucinės globos: SADM vertino pažangą Šiaulių regione ir pasirengimą 2030 metams

    Išėjimas iš institucinės globos: SADM vertino pažangą Šiaulių regione ir pasirengimą 2030 metams

    Lietuvoje nuo 2014 metais vyksta žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacija, kurios esmė – perėjimas nuo didelių globos įstaigų prie bendruomenėje teikiamų paslaugų. Šiuo pokyčiu siekiama, kad žmonės galėtų gyventi kuo arčiau įprasto gyvenimo, o pagalba būtų pritaikyta individualiems poreikiams.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradėjo deinstitucionalizacijos stebėseną pagal regionus, kad įvertintų pažangą savivaldybėse ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Dėmesys skiriamas paslaugų prieinamumui, jų kokybei ir tam, kaip savivaldybės planuoja tolesnius sprendimus.

    Šiaulių regione surengtame pasitarime dalyvavo regiono savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių žmones su negalia, ir ministerijos atstovai. Akmenės rajono savivaldybei atstovavo vicemerė Inga Vismantienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rūta Žiedienė ir atvejo vadybininkė Simona Ivanauskytė-Jasutė.

    Kas keisis iki 2030 metų?

    Pasitarime aptarta proceso eiga ir pasirengimas 2030 metams, kai numatomi reikšmingi pokyčiai dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo. Pagal planuojamą kryptį, vaikams su negalia ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa neturėtų būti teikiama socialinės globos namuose ir stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus.

    Suaugusiųjų srityje numatoma, kad ilgalaikė socialinė globa nebegalės būti pradedama naujai teikti socialinės globos namuose ar stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose suaugusiems asmenims su negalia. Išimtis taip pat būtų taikoma specializuotiems slaugos ir socialinės globos namams.

    Ko tikimasi iš savivaldybių?

    Ministerijos stebėsenos tikslas – ne vien fiksuoti skaičius, bet ir identifikuoti praktines kliūtis, kurios trukdo plėsti paslaugas bendruomenėje. Tokios kliūtys dažniausiai susijusios su paslaugų tinklo trūkumu, specialistų pritraukimu, būsto sprendimais ir sklandžiu atvejo vadybos bei pagalbos koordinavimu.

    Deinstitucionalizacijos kryptis remiasi žmogaus teisių logika: žmogui turi būti sudarytos sąlygos gyventi bendruomenėje, o pagalba turi būti teikiama ten, kur gyvena žmogus, o ne žmogus pritaikomas prie įstaigos. Praktikoje tai reiškia didesnį poreikį savivaldybėse plėtoti grupinio gyvenimo namus, apsaugotą būstą, dienos užimtumo paslaugas, pagalbą įsidarbinant ir šeimų konsultavimą.

    Kitas pasitarimas SADM numatomas rudenį, jo metu bus vertinamas pasiektas progresas ir tolesni veiksmai. Toks cikliškas vertinimas turėtų padėti savivaldybėms aiškiau planuoti pokyčius iki 2030 metais numatytų ribojimų įsigaliojimo.

    „Pasitarimo tikslas – aptarti deinstitucionalizacijos proceso eigą, pasiektą pažangą ir pasirengimą 2030 metams“, – sakė ministerijos atstovai susitikime su regiono savivaldybėmis.

    Šaltiniai:

    – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/deinstitucionalizacija/

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.503624

  • Rumšiškėse balandžio 24 dieną – kasinėjimo darbai J. Aisčio g. 24: kur ir kiek gali būti nepatogumų

    Rumšiškėse balandžio 24 dieną – kasinėjimo darbai J. Aisčio g. 24: kur ir kiek gali būti nepatogumų

    Kaišiadorių rajono savivaldybės Rumšiškių seniūnija informuoja, kad Rumšiškėse numatomi kasinėjimo darbai viešojo naudojimo teritorijoje. Darbai planuojami J. Aisčio g. 24, Rumšiškių miestelyje.

    Skelbiama, kad bus įrengiamos inžinerinės komunikacijos: vandentiekio ir nuotekų (kanalizacijos) tinklai. Tokie darbai paprastai reiškia laikinas kasimo zonas, statybinės technikos judėjimą ir aptvertas atkarpas pėsčiųjų bei transporto eismui.

    Darbų vykdytoju nurodomas Kazimieras Juzukonis. Darbų pradžia ir pabaiga numatyta tą pačią dieną – 2026 metų balandžio 24 dieną, todėl tikėtina, kad nepatogumai bus trumpalaikiai, tačiau intensyvesni darbų valandomis.

    Gyventojams ir teritorijos naudotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į laikinus ženklinimus bei aptvėrimus, o prireikus iš anksto suplanuoti privažiavimą ir parkavimą šalia darbų vietos. Informaciją pasirašė Rumšiškių seniūnė E. Genevičienė.

    Šaltiniai:

    – Kaišiadorių rajono savivaldybės Rumšiškių seniūnijos pranešimas apie kasinėjimo darbus J. Aisčio g. 24 (gautas tekstas)

  • Džinsai balandžio 29 dieną – ne mada: Seimas ragina darbovietes kalbėti apie seksualinį smurtą

    Džinsai balandžio 29 dieną – ne mada: Seimas ragina darbovietes kalbėti apie seksualinį smurtą

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia institucijas, įstaigas ir organizacijas balandžio 29 dieną prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos. Iniciatyvos esmė paprasta: į darbą, mokyklas ar universitetus ateiti vilkint džinsus ir taip parodyti solidarumą su seksualinio smurto aukomis.

    Komisija pabrėžia, kad džinsai čia nėra aprangos kodas ar mados detalė. Tai simbolinė žinutė, jog seksualinis smurtas neturi pateisinimo, o atsakomybė visada tenka smurtautojui, nepriklausomai nuo to, kaip žmogus atrodė ar kuo buvo apsirengęs.

    „Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo“, – teigia Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

    Pasak komisijos, seksualinis smurtas gali pasireikšti įvairiose aplinkose: šeimoje, darbo vietoje, mokykloje, taip pat elektroninėje erdvėje. Todėl, anot iniciatyvos organizatorių, viešas kalbėjimas ir aiškios institucijų nuostatos yra svarbios ne tik prevencijai, bet ir tam, kad nukentėjusieji laiku gautų pagalbą.

    Tarptautinės džinsų dienos ištakos siejamos su rezonansiniu Italijos teismo sprendimu 1992 metais. Tuomet išžaginimo byloje kaltintas asmuo buvo išteisintas argumentuojant, kad auka vilkėjo aptemptus džinsus, todėl esą be jos pagalbos jų nebūtų buvę įmanoma numauti.

    Šis sprendimas sulaukė didelio visuomenės ir politikų pasipiktinimo: kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus, protestuodamos prieš aukų kaltinimą. Nuo tada džinsai tapo tarptautiniu simboliu, primenančiu, kad smurtas negali būti aiškinamas ar „pateisinamas“ aukos apranga.

    „Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas“, – sako Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

    Iniciatyvos autoriai akcentuoja ir švietimo vaidmenį: apie ribas, sutikimą ir pagalbos galimybes svarbu kalbėti anksčiau, dar mokyklose ir bendruomenėse. Pasak Seimo narių, nuoseklus požiūrio keitimas padeda mažinti toleranciją smurtui ir skatina liudytojus ar artimuosius reaguoti, o ne likti nuošalyje.

    „Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo“, – teigia Seimo narė Modesta Petrauskaitė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ragina prisijungusias bendruomenes įsiamžinti nuotraukose ir pasidalinti jomis su organizatoriais. Iniciatyvos dalyviams žadamos padėkos, o aktyviausiems kolektyvams numatytos simbolinės dovanos.

    Šaltiniai:

    – https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1

    – https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35407&p_k=1

  • Joniškio savivaldybė skelbia 2026 metų konkursą suaugusiųjų mokymosi programoms: 3 000 eurų

    Joniškio savivaldybė skelbia 2026 metų konkursą suaugusiųjų mokymosi programoms: 3 000 eurų

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais finansuojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursą. Lėšos bus skiriamos iš savivaldybės biudžeto, numatant metinę 3 000 eurų sumą.

    Finansavimas planuojamas savivaldybės strateginio veiklos plano programoje 01 Švietimo paslaugų užtikrinimas ir gerinimas, priemonėje, skirtoje neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų įgyvendinimui. Savivaldybė kviečia teikėjus siūlyti programas, kurios atlieptų aktualius suaugusiųjų mokymosi poreikius rajone.

    Kokios programos turi prioritetą?

    Paraiškos laukiamos programoms, kurios prisideda prie mokymosi visą gyvenimą paslaugų plėtros Joniškio rajone. Taip pat prioritetas teikiamas iniciatyvoms, ugdančioms darbo rinkai aktualias bendrąsias kompetencijas.

    Konkursas orientuotas ir į profesinei veiklai reikalingų žinių bei gebėjimų įgijimą ar tobulinimą, taip pat į asmens bendrosios kultūros ugdymą. Tokia kryptis atitinka nacionalinę suaugusiųjų švietimo logiką, kur akcentuojamas tiek įsidarbinamumas, tiek pilietinės ir kultūrinės kompetencijos.

    Reikalavimai trukmei ir grupei

    Programos trukmė turi būti nuo 48 iki 240 akademinių valandų, o viena akademinė valanda trunka 45 minutes. Minimalus dalyvių skaičius grupėje nustatytas 15 asmenų.

    Šie kriterijai leidžia užtikrinti, kad savivaldybės lėšomis finansuojami mokymai būtų pakankamos apimties ir turėtų realią auditoriją. Tai ypač svarbu, kai finansavimas ribotas ir siekiama didžiausios grąžos bendruomenei.

    Kas gali teikti paraiškas ir iki kada?

    Paraiškas gali teikti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai, turintys teisę vykdyti švietimo veiklą ir registruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre. Taip pat reikalaujama atitikti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme apibrėžtą teikėjo sąvoką.

    Teikėjai turi būti užtikrinę žmogiškuosius išteklius, kurių darbuotojai turi ne mažesnę kaip vienų metų patirtį suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi srityje. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos 17.00 valandos, o pavėluotos paraiškos nebus vertinamos.

    Konkurso dokumentų pakete numatyta pateikti nustatytos formos paraišką, teikėjo steigimo ar veiklos dokumentus, partnerystės sutartį, jei dalyvauja partneriai, programos vadovo ar lektorių gyvenimo aprašymus ir kitus finansavimo šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Elektroniniu būdu teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateikti taip, kad būtų užtikrintas turinio vientisumas.

    Paraiškos gali būti pateikiamos atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu ar kurjeriu arba teikiant elektroniniais ryšiais. Konsultacijas dėl paraiškos pildymo teikia savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė.

    „Kviečiame teikti paraiškas programoms, kurios stiprina suaugusiųjų kompetencijas ir plečia mokymosi visą gyvenimą galimybes Joniškio rajone“, – skelbia Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Šaltiniai:

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CE3B174CA7E6

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/14022f70e6b711e68503b67e3b82e8bd

  • Šildymo sezono pabaiga: ką būtina žinoti gyventojams ir kaip skaičiuojamos galutinės sąskaitos

    Šildymo sezono pabaiga: ką būtina žinoti gyventojams ir kaip skaičiuojamos galutinės sąskaitos

    Daugelyje savivaldybių artėjant šiltesniems orams priimami sprendimai dėl šildymo sezono pabaigos. Nors praktikoje dažnai kalbama apie „išjungimo datą“, realiai svarbiausia yra tai, kaip konkrečiai ji nustatoma ir ką tai reiškia gyventojų sąskaitoms.

    Pagal galiojančią tvarką sprendimą baigti šildymo sezoną paprastai priima savivaldybės administracija, įvertinusi faktines oro temperatūras ir prognozes. Vertinama kelių dienų vidutinė lauko oro temperatūra, o tikslas yra užtikrinti, kad patalpose būtų palaikomos higienos normoms ir komfortui artimos sąlygos.

    Daugiabučiuose svarbi ir gyventojų iniciatyva: namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, administratorius ar bendrija gali pradėti procedūras dėl ankstesnio ar vėlesnio šildymo pabaigos, jei tam yra techninės galimybės ir priimamas teisėtas sprendimas. Tokiais atvejais aktualu įsitikinti, ar pastate subalansuota šildymo sistema ir ar veikia automatinis reguliavimas.

    Pasibaigus sezonui gyventojai dažniausiai sulaukia paskutinės sąskaitos už šilumą, o kai kuriais atvejais ji gali būti didesnė arba mažesnė nei tikėtasi. Tai priklauso nuo to, kaip pasiskirsto šilumos suvartojimas tarp mėnesių, kokia buvo faktinė šilumos kaina, taip pat nuo pastato šilumos punkto reguliavimo ir to, ar šiluma apskaitoma tiksliai pagal šilumos skaitiklius.

    Šilumos tiekėjai ir prižiūrėtojai primena, kad po sezono verta peržiūrėti šilumos ūkio sprendimus: ar radiatoriai neperkaista pereinamuoju laikotarpiu, ar temperatūra butuose neviršija poreikio, ar reikia hidraulinio balansavimo. Praktika rodo, kad automatinis šilumos punkto valdymas ir tinkamas sistemos sureguliavimas padeda sumažinti suvartojimą, ypač pavasarį ir rudenį.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl šildymo pabaigos datos, geriausia pirmiausia kreiptis į savo savivaldybę, o dėl konkretaus namo sprendimų ir techninių galimybių į administratorių, bendriją arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Tai leidžia greičiau išsiaiškinti, ar sprendimas priimtas centralizuotai, ar galimas individualus režimas konkrečiam pastatui.

    Šaltiniai:
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.254672
    – https://www.vate.lt/aktai/teises-aktai/

  • Sidabro vainikėlis Sūduvoje: 22 mokinių tautodailės darbai įvertinti, geriausi vyks į Telšius

    Sidabro vainikėlis Sūduvoje: 22 mokinių tautodailės darbai įvertinti, geriausi vyks į Telšius

    Kovo 24 dieną–balandžio 17 dieną Marijampolės kultūros centre vyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ Sūduvos regiono turas. Parodoje pristatyti 22 mokinių darbai iš Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių, Šakių, Vilkaviškio bei Kauno rajono.

    Regioninis turas yra svarbi konkurso dalis, kurioje komisija atsirenka stipriausius darbus respublikiniam etapui. Vertinant akcentuojamas kruopštumas, tradicinių amatų pajauta ir kūrybiškas požiūris, išlaikant lietuvių tautodailės charakterį.

    Parodoje eksponuoti Jungėnų pagrindinės mokyklos mokinės Rugilės Adamavičiūtės pagaminti inkilai ir tos pačios mokyklos moksleivės Gustės Grinevičiūtės siuvinėta pagalvėlė. Kalvarijos gimnazijos moksleivis Jokūbas Degutis pristatė savo sumeistrautą prakartėlę.

    Rugilę Adamavičiūtę ir Gustę Grinevičiūtę konkursui rengė mokytoja Zenona Valentienė, o Jokūbo Degučio mokytojas buvo Arūnas Sinkevičius. Mokytojų indėlis šiame konkurse itin svarbus, nes mokiniai ne tik kuria, bet ir mokosi amatų technologijų, medžiagų pažinimo bei tradicijų.

    Komisija pabrėžė mokinių darbų kokybę ir pastangas, o visiems dalyviams bei jų mokytojams įteiktos padėkos. Mokiniai apdovanoti 1-osios, 2-osios arba 3-osios vietų diplomais, o Kalvarijos gimnazijos moksleivis Jokūbas Degutis pelnė 2-osios vietos diplomą.

    Pirmųjų vietų laimėtojai iš Sūduvos regiono įgijo teisę dalyvauti konkurso „Sidabro vainikėlis“ respublikiniame ture Telšiuose. Šis etapas tradiciškai sutraukia gabiausius jaunuosius kūrėjus iš visos Lietuvos ir suteikia progą jų darbams būti pastebėtiems platesniame nacionaliniame kontekste.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/naujienos/surengtas-lietuvos-mokiniu-tautodailes-konkurso-sidabro-vainikelis-sudu-vos-regiono-turas

  • Jurbarko rajonas: kodėl Nemuno kraštas vis dažniau minimas kaip patraukli vieta gyventi ir investuoti

    Jurbarko rajonas vis dažniau pristatomas kaip Nemuno kraštas, kuriame dera istorinis paveldas, gamta ir kasdieniam gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Vietos savivalda akcentuoja, kad teritorija patraukli ne tik trumpam apsilankymui, bet ir ilgalaikiam įsikūrimui ar verslo plėtrai.

    Regiono geografinė padėtis prie Nemuno ir greta svarbių kelių tradiciškai formavo Jurbarko, kaip susisiekimo ir prekybos taško, vaidmenį. Šiandien tai ypač svarbu vertinant logistikos, paslaugų ir turizmo verslų galimybes, kai investuotojai ieško aiškių, lengvai pasiekiamų vietų už didmiesčių ribų.

    Turizmas ir vietos tapatybė

    Jurbarko rajono patrauklumą stiprina Nemuno pakrančių kraštovaizdis ir kultūrinis maršrutų potencialas. Keliautojams vis svarbiau trumpi, savaitgalio formato maršrutai Lietuvoje, o regionai, galintys pasiūlyti gamtą ir kultūrą vienu metu, natūraliai patenka į pasirinkimų sąrašą.

    Kartu didėja vidaus turizmo reikšmė, nes žmonės dažniau planuoja keliones Lietuvoje, ieško autentiškų vietovių ir vietinių patirčių. Tokiose savivaldybėse dažniau atsiranda erdvės smulkiajam verslui, apgyvendinimo paslaugoms, maitinimui ir aktyvaus poilsio iniciatyvoms.

    Gyvenimo kokybė ir investicijos

    Gyventojų sprendimams persikelti į mažesnius miestus ar rajonus vis labiau įtaką daro būsto kaina, aplinkos kokybė ir paslaugų pasiekiamumas. Jurbarko rajono atveju dažnai pabrėžiama ramesnė gyvenimo aplinka, bendruomeniškumas ir galimybė greičiau pasiekti gamtą kasdienybėje.

    Investicijų pritraukimui svarbūs ir darbo rinkos veiksniai, ir savivaldybės pasirengimas dirbti su verslu. Lietuvos regionų plėtros politika pastaraisiais metais orientuojasi į didesnį vietos konkurencingumą, o finansavimo priemonės nukreipiamos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir ekonominės veiklos skatinimą.

    Regionų patrauklumas dažnai priklauso nuo konkrečių, aiškiai įvardytų privalumų: susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros, turizmo srautų ir vietos identiteto. Jurbarko rajonas šias kryptis bando sujungti į vieną žinutę apie Nemuno kraštą, tinkamą ir gyvenimui, ir lankymui, ir investicijoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.lrvalstybe.lt/regionu-politika

    – https://www.esinvesticijos.lt/

    – https://osp.stat.gov.lt/

  • Kalvarijoje moksleiviams pristatytos vasaros darbo ir „Startuolis“ galimybės: ko ieško darbdaviai

    Kalvarijoje moksleiviams pristatytos vasaros darbo ir „Startuolis“ galimybės: ko ieško darbdaviai

    Kalvarijos savivaldybėje surengtas informacinis renginys vyresniųjų klasių moksleiviams, skirtas jaunimo užimtumui ir verslumui skatinti. Susitikime aptartos realios įsidarbinimo vasarą galimybės, darbdaviams taikomos kompensacijos bei parama pradedantiems kurti savo verslą.

    Renginį „Siek svajonių“ inicijavo Kalvarijos savivaldybės administracija, o turinį pristatė Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus specialistė Edita Snapkauskienė ir jaunimo reikalų koordinatorė Viktorija Rimavičienė. Moksleiviams akcentuota, kad pirmasis darbas dažnai tampa svarbiu žingsniu renkantis studijų kryptį ar profesiją.

    Jaunuoliams pristatytos sezoninio įdarbinimo formos, dažniausiai pasitaikančios vasaros laikotarpiu, ir paaiškinta, kuo jos skiriasi atsakomybių bei įgūdžių prasme. Taip pat aptarta, kaip veikia kompensacijos darbdaviams, kai įdarbinami jauni žmonės, ir kodėl tokios priemonės padeda kurti daugiau darbo vietų regione.

    Kokios specialybės paklausiausios regione?

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorė Kristina Grigė apžvelgė situaciją regione ir atkreipė dėmesį į sritis, kuriose darbuotojų trūkumas jaučiamas labiausiai. Moksleiviams priminta, kad profesijos pasirinkimą verta grįsti ne tik pomėgiais, bet ir darbo rinkos prognozėmis bei galimybe augti pasirinktoje srityje.

    Renginyje pristatyta ir programa „Startuolis“, skirta pradedantiems verslą ir ieškantiems pradinės paramos. Tokios priemonės dažnai aktualios jauniems žmonėms, kurie nori išbandyti savarankišką veiklą dar mokyklos ar studijų metais, o verslo idėją vėliau plėtoti į tvarų pajamų šaltinį.

    Sėkmės istorija ir diskusija su darbdaviais

    Apie asmeninę patirtį pasakojo programos „Startuolis“ dalyvis, MB „Debesėlio šypsnis“ savininkas Dainius Dadurka. Jo pavyzdys moksleiviams parodė, kad verslo pradžia dažnai prasideda nuo nedidelės idėjos, o svarbiausia tampa gebėjimas nuosekliai planuoti ir ieškoti partnerių bei klientų.

    Vėliau vyko diskusija su darbdaviais ir bendruomenių atstovais, kurioje aptarti praktiniai įsidarbinimo ir verslo kūrimo iššūkiai. Pokalbyje dalyvavo Darius Vasiliauskas iš UAB „Kalvarijos statyba“, Laimis Viganauskas iš MB „Renginių sprendimai“ („Imperata“) ir MB „Orijos vilos“ („Oriana resort“), Darius Blėdis iš MB „Bleidara“, Danielė Buterlevičienė iš Kvietkinės kaimo bendruomenės bei Laimonas Žemaitis, UAB „Kalvanet“ savininkas.

    Renginyje dalyvavo ir Sangrūdos bei Jungėnų pagrindinių mokyklų 10 klasių mokiniai, kurie aktyviai domėjosi vasaros darbo pasiūlymais. Organizatoriai pabrėžė, kad vienas pagrindinių tikslų yra padėti jaunuoliams užmegzti tiesioginius kontaktus su vietos darbdaviais, užduoti rūpimus klausimus ir aiškiau suprasti, kokių gebėjimų tikimasi pirmoje darbo vietoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/informacinis-renginys-apie-jaunimo-isidarbinima-ir-versluma-kalvarijos-savivaldybeje/

    – https://www.kcci.lt/struktura-ir-kontaktai/marijampoles-filialas/

  • Prieš pereinant į „Google“: ką reiškia slapukų pasirinkimai ir kaip jie keičia paiešką bei reklamą

    Prieš naudojantis „Google“ paslaugomis, vartotojams dažnai parodomas slapukų ir duomenų naudojimo pranešimas. Jame paaiškinama, kokiais tikslais renkama informacija ir kokias galimybes žmogus turi pasirinkdamas sutikti arba atsisakyti papildomų duomenų tvarkymo.

    Slapukai yra mažos naršyklėje saugomos rinkmenos, padedančios atpažinti įrenginį, išlaikyti prisijungimą, prisiminti nustatymus ir užtikrinti paslaugų veikimą. Be slapukų dalis funkcijų gali neveikti sklandžiai, pavyzdžiui, kalbos ar saugos nustatymai, o kai kurios paslaugos gali reikalauti dažnesnio patvirtinimo.

    Pasirinkus Priimti viską, paprastai leidžiama naudoti slapukus ir kitus identifikatorius ne tik būtinoms funkcijoms, bet ir personalizavimui. Tai gali reikšti labiau pritaikytus paieškos rezultatus, rekomendacijas bei reklamą, paremta ankstesne veikla toje naršyklėje ar paskyroje, jei ji naudojama.

    Pasirinkus Atmesti viską, papildomi slapukai personalizavimui dažniausiai nėra naudojami, tačiau baziniai, paslaugai būtini duomenys gali būti tvarkomi. Tokiu atveju turinys ir reklama dažniau remiasi kontekstu, pavyzdžiui, tuo, ką žmogus žiūri tuo metu, bendra vietove ar aktyvia paieškos sesija, o ne ilgalaike naršymo istorija.

    Svarbu suprasti skirtumą tarp suasmenintos ir nesuasmenintos reklamos. Nesuasmeninta reklama vis tiek gali būti rodoma, tačiau ji parenkama pagal puslapio temą, apytikrę vietą ir momentinį kontekstą, o ne pagal individualų profilį. Suasmeninimas, savo ruožtu, gali didinti turinio aktualumą, bet kartu reiškia platesnį duomenų naudojimą.

    Vartotojai dažnai mato ir parinktį Daugiau parinkčių, kur galima detaliau valdyti kategorijas, pavyzdžiui, analitikos ar reklamos personalizavimo nustatymus. Praktikoje tai leidžia pasirinkti tarpinį variantą, kai paslaugos veikia patogiai, bet sumažinamas dalies duomenų naudojimas rinkodarai ar rekomendacijoms.

    Privatumo požiūriu verta periodiškai peržiūrėti naršyklės slapukų nustatymus, išvalyti istoriją, o prireikus apriboti trečiųjų šalių slapukus. Taip pat naudinga įsivertinti, ar naudojamas prisijungimas prie paskyros, nes jis gali lemti platesnį duomenų susiejimą tarp įrenginių, priklausomai nuo pasirinktų nustatymų.

    Šaltiniai:

    – https://policies.google.com/technologies/cookies?hl=lt

    – https://policies.google.com/privacy?hl=lt

    – https://support.google.com/accounts/answer/3118621?hl=lt

    – https://gdpr.eu/cookies/