Energetikų diena – proga atkreipti dėmesį į energetikos sektoriaus pokyčius, kurie būtini siekiant mažinti miestų poveikį klimatui. Energetika yra viena svarbiausių Europos žaliojo kurso sričių, tačiau kartu – vienas taršiausių sektorių Europoje ir pasaulyje. Vis dėlto pokyčius lemia ne vien valstybių ar miestų sprendimai: vis aktyviau prisideda ir patys gyventojai, kurie vis dažniau tampa ne tik energijos vartotojais, bet ir jos gamintojais.
Europos žaliasis kursas numato ambicingą tikslą – iki 2050 metų Europa siekia tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Vilnius – vienas iš daugiau nei šimto atrinktų miestų, nusprendęs būti šios transformacijos priešakyje. 2022 metais Europos Komisijai atrinkus Vilnių dalyvauti ES misijoje „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija“, miestas įsipareigojo iki 2030 metų reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir tapti pavyzdžiu kitiems miestams, ieškantiems veiksmingų klimato sprendimų.
Šiam tikslui pasiekti parengtas Vilniaus miesto klimato susitarimas, apimantis aiškius veiksmus, investicinius sprendimus ir plataus masto bendradarbiavimą. Susitarimo įgyvendinimą koordinuoja savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Neutralus klimatui Vilnius“. Įstaigos vadovė Agnė Eigminienė pabrėžia, kad norint pasiekti užsibrėžtus tikslus svarbu, jog jų naudą tiesiogiai pajustų patys miestiečiai.
„Vilniaus klimato tikslai įgaus prasmę tada, kai jie virs realia nauda gyventojams. Investicijos į atsinaujinančią energetiką ne tik leidžia sumažinti sąskaitas už elektros energiją, tačiau kartu prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo. Mums svarbu, kad galimybė pasigaminti elektros energiją būtų prieinama ne tik individualių namų savininkams, bet ir daugiabučių gyventojams, todėl elektros sektoriaus dekarbonizacija per gyventojų įsitraukimą tampa vienu iš svarbiausių miesto klimato tikslų įgyvendinimo priemonių“, – sako A. Eigminienė.
Gyventojų sąmoningumas auga
2026 metais „Neutralus klimatui Vilnius“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas Vilniaus gyventojų nuostatų ir elgsenos tyrimas dėl klimato kaitos rodo augantį sąmoningumą. Dauguma gyventojų pripažįsta, kad klimato pokyčiai vyksta, o neutralumas klimatui jiems pirmiausia siejasi su aplinkai draugiška veikla, tvarumu ir taršos mažinimu.
Tyrimas taip pat atskleidžia augantį nerimą dėl klimato kaitos pasekmių. Vilniečiams labiausiai rūpi kasdienį gyvenimą tiesiogiai veikiantys dalykai: kylančios energijos kainos, ekstremalios oro sąlygos, poveikis sveikatai ir miestuose besikaupianti šiluma.
Nors daugelis jau imasi paprastų veiksmų – rūšiuoja atliekas, renkasi viešąjį transportą ar dažniau vaikšto pėsčiomis – su energetika susiję sprendimai, tokie kaip daugiabučių renovacija ar žalios elektros pasirinkimas, vis dar nėra tarp svarbiausių prioritetų.
Reali galimybė mažinti sąskaitas
Elektros energetikos sektorius keičiasi: gyventojai tampa ne vien vartotojais, bet ir aktyviais pokyčių dalyviais, o galimybių tam daugėja. Vieni tampa gaminančiais vartotojais ir patys pasigamina elektrą savo reikmėms, taip mažindami sąskaitas bei priklausomybę nuo rinkos kainų. Kiti renkasi aktyvaus vartotojo kelią – ne tik gamina ar kaupia energiją, bet ir lanksčiai dalyvauja elektros sistemoje, prisideda prie jos stabilumo bei gali gauti papildomos ekonominės naudos. Treti jungiasi į energetines bendrijas, kuriose gyventojai bendromis pastangomis kuria, naudoja ir valdo energijos išteklius.
Skaičiuojama, kad šiuolaikiniame 90 kv. m name su šilumos siurbliu ir įkraunamu hibridiniu automobiliu per metus vidutiniškai suvartojama apie 9 MWh elektros energijos. Įsirengus 9 kW leistinos generuoti galios ir 11,5 kW įrengtosios galios saulės elektrinę, namo savininkas per metus sąskaitas už elektrą galėtų sumažinti beveik keturgubai, o į aplinką patenkančių CO₂ emisijų kiekį – 5 tonomis.
Daugiabučiuose gyvenantys gyventojai sprendimų, kaip elektrą pasigaminti patiems, gali ieškoti kartu su kaimynais. Viena galimybė – įsirengti saulės elektrinę ant stogo, kita – įsigyti dalį nutolusio saulės parko elektrinėje. Skaičiuojama, kad namų ūkiui, per metus suvartojančiam apie 1,7 MWh elektros energijos, toks sprendimas sąskaitas galėtų sumažinti beveik trigubai ir kartu prisidėtų prie CO₂ pėdsako mažinimo.
Energetikos transformacija – svarbi dekarbonizacijos dalis
Energetikos sektoriaus dekarbonizavimas yra vienas Vilniaus prioritetų, siekiant mažinti miesto poveikį klimatui. Vilniuje kasmet į aplinką išmetama apie 2,5 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o beveik 40 proc. šių emisijų susidaro elektros vartojimo ir šilumos gamybos sektoriuose.
Gyventojams padeda tiek valstybės paramos priemonės, tiek savivaldybės kuriami praktiniai įrankiai. Pavyzdžiui, interaktyvūs žemėlapiai leidžia matyti mieste įrengtų saulės elektrinių galias, metinį suvartojimą ir generaciją, taip pat įvertinti, ar konkretaus pastato stogas tinkamas saulės elektrinei. Dėl to elektros sektorius tampa sritimi, kurioje vilniečiai gali prisidėti prie klimato tikslų ne simboliškai, o konkrečiais kasdieniais sprendimais.
„Nors elektros energijos klausimai nėra priskiriami savivaldybių funkcijoms, kalbant šia tema ypač svarbus tampa gyventojų įsitraukimas ir savivaldybių vaidmuo šiame procese. Savivaldybės turi geresnes galimybes užtikrinti informacijos prieinamumą bei skatinti gyventojus pasinaudoti finansiniais instrumentais, o pokyčius įgyvendinti bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis“, – sako Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto docentė dr. Aušra Šukvietienė.
