CP v2

Category: Regionai

  • Kauno rajono mokyklas užvaldė esportas: atrankose – 150 dalyvių, paskaitose – 500

    Kauno rajono mokyklas užvaldė esportas: atrankose – 150 dalyvių, paskaitose – 500

    Kauno rajone įvyko mokyklų esporto čempionato atrankos etapas, subūręs gausią jaunimo bendruomenę ir dar kartą parodęs, kad esportas vis tvirčiau įsitvirtina švietimo aplinkoje. Atrankose, vykusiose skirtingose rajono mokyklose, dalyvavo daugiau nei 150 moksleivių, o edukacinėse paskaitose apie esporto industriją ir karjeros galimybes apsilankė per 500 moksleivių bei mokytojų.

    Atrankiniai etapai surengti Garliavos Adomo Mitkaus, Zapyškio ir Šlienavos pagrindinėse mokyklose, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijose. Organizatoriai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – čempionate aktyviai dalyvavo ir merginos. Anot jų, tai reikšmingas žingsnis kuriant įtraukesnę esporto bendruomenę, kurioje atsiranda vietos visiems talentams.

    Be varžybinės dalies, didelis dėmesys skirtas ir edukacijai. Paskaitas vedė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Edgaras Abromavičius ir mokslininkas dr. Antanas Ūsas. Jie moksleiviams ir mokytojams pristatė esporto industrijos struktūrą, augimo tendencijas bei galimas karjeros kryptis šioje sparčiai besivystančioje srityje.

    Po atrankų paaiškėjo 10 geriausių žaidėjų, pelniusių vietas finaliniame etape. Finale dalyviai varžysis dėl prizų, o lemiamos kovos bus tiesiogiai transliuojamos per „YouTube“ platformą, kad pasirodymus galėtų stebėti ir platesnė auditorija.

    VDU dėstytojas dr. Edgaras Abromavičius pabrėžė projekto svarbą:

    „Matome, kaip sparčiai auga moksleivių susidomėjimas esportu – tiek kaip veikla, tiek kaip potencialia studijų ir karjeros kryptimi. Džiaugiamės, kad šis čempionatas ne tik suteikia galimybę varžytis, bet ir edukuoja jaunimą bei mokyklų bendruomenes apie šios industrijos galimybes. Ypač svarbu, kad vis aktyviau įsitraukia ir merginos – tai rodo brandėjančią ir visiems atvirą esporto ekosistemą.“

    Kauno rajono mokyklų esporto čempionatas organizatorių vertinimu tampa ne tik varžybų platforma, bet ir reikšminga edukacine iniciatyva, skatinančia jaunimą domėtis inovatyviomis sritimis, ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir atrasti naujas profesines kryptis.

  • Kauno rajonas imasi griežtesnės prevencijos: kas stabdys psichoaktyvių medžiagų vartojimą?

    Kauno rajonas imasi griežtesnės prevencijos: kas stabdys psichoaktyvių medžiagų vartojimą?

    Kauno rajono savivaldybėje surengtas susitikimas, kuriame daug dėmesio skirta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai. Renginio metu aptartos aktualiausios problemos, pasidalyta patirtimi ir pristatytos savivaldybėje taikomos prevencinės priemonės.

    Susitikimo dalyvius pasveikino Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys. Jis pabrėžė, kad prevencija yra ilgalaikė investicija į jaunų žmonių sveikatą, sąmoningumą ir saugesnę bendruomenę.

    Kauno rajone nuosekliai įgyvendinamos prevencijos priemonės apima švietimą, ankstyvąją intervenciją, bendruomenių įtraukimą ir įvairių institucijų bendradarbiavimą.

    Visose bendrojo ugdymo mokyklose vykdomos socialines ir emocines kompetencijas stiprinančios programos, organizuojami prevenciniai mokymai, paskaitos, diskusijos ir iniciatyvos, skatinančios sąmoningus pasirinkimus. Taip pat daug dėmesio skiriama šeimų stiprinimui, jaunimo užimtumui, savanorystei ir ankstyvajai pagalbai rizikos grupėms.

    Kasmet finansuojama kelios dešimtys socializacijos ir prevencinių programų, į kurias įtraukiami tūkstančiai mokinių. Jaunuoliai dalyvauja stovyklose, protmūšiuose, konferencijose, sporto ir socialiniuose renginiuose, kurie padeda formuoti sveikesnius įpročius ir stiprina bendruomeniškumą.

    Svarbi prevencijos kryptis – saugios aplinkos kūrimas mokyklose. Diegiamos stebėjimo sistemos, stiprinamas bendradarbiavimas su policija, organizuojamas patruliavimas ir vykdoma nuolatinė situacijos stebėsena.

  • Keičiate seną katilą? Nuo 2026 m. keičiasi paramos taisyklės – štai ko nepraleiskite

    Keičiate seną katilą? Nuo 2026 m. keičiasi paramos taisyklės – štai ko nepraleiskite

    Nuo 2026 m. balandžio 1 d. iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo kvietimas bus sujungtas į vieną ir apims visus Lietuvos regionus. Tuo metu biomasę naudojančių katilų keitimo kvietimai išliks du: Vilniaus regiono gyventojams ir Vidurio bei Vakarų Lietuvos gyventojams.

    Paraišką bus galima teikti tik jau įsirengus naują šildymo įrenginį. Kartu su paraiška teikiamas ir mokėjimo prašymas, o paraiškos, pateiktos prieš įsirengiant įrenginį, nebus svarstomos.

    Kas gali gauti paramą?

    Parama skirta fiziniams asmenims, kurie nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, kuriame pakeistas neefektyvus biokuro ar iškastinio kuro katilas arba oro pagrindu veikiantis šildymo įrenginys (pavyzdžiui, krosnis, židinys ar pan.).

    Paraiškų teikimo laikotarpis

    Paraiškos priimamos nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. arba iki kol bus išnaudotos kvietimui skirtos lėšos. Numatyta paskirstyti 4,5 mln. eurų.

    Kada ir kur teikti paraišką?

    Pirmiausia reikia įsirengti naują šildymo įrenginį. Tuomet užpildoma elektroninė paraiškos ir mokėjimo prašymo forma, kartu pateikiant visus privalomus, teisingai užpildytus dokumentus.

    Kokie įrenginiai finansuojami?

    Finansuojami tik nauji, nenaudoti įrenginiai:

    • 5 klasės sertifikatą turintys biokuro katilai;
    • šilumos siurbliai (oras–vanduo, vanduo–vanduo, žemė–vanduo, oras–oras).

    Techniniai reikalavimai nustatomi kvietimo teikti paraiškas dokumente.

    Kokią paramos sumą galima gauti?

    Parama gali siekti iki 50 proc. ir apskaičiuojama pagal įrenginio galią (Prated) bei taikomus įkainius. Pavyzdžiui, 20 kW biokuro katilui gali būti skiriama iki 1 662 Eur.

    Pareiškėjų patogumui parengta trumpa atmintinė, kurioje pateikiami pagrindiniai finansavimo reikalavimai ir kita aktuali informacija, reikalinga kreipiantis dėl paramos.

  • Kauno rajono savivaldybę užliejo kūrybinė laisvė: J. Puronaitės – Lubienės paroda atidaryta

    Kauno rajono savivaldybę užliejo kūrybinė laisvė: J. Puronaitės – Lubienės paroda atidaryta

    Kauno rajono savivaldybėje nuolat eksponuojami šio krašto menininkų sukurti meno kūriniai. Šį kartą savivaldybės erdves papuošė Jolitos Puronaitės – Lubienės tapybos darbų paroda, kurioje netrūksta kūrybinės laisvės ir spontaniško impulsyvumo.

    Jolita Puronaitė – Lubienė yra ne tik tapytoja. Ją gerai pažįsta Pakaunės švietimo bendruomenė: jau daugelį metų ji dirba VDU Ugnės Karvelis gimnazijos pavaduotoja ugdymui.

    Menininkę ir jos kūrybą pristatęs Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad savivaldybės patalpas vis dažniau puošia Pakaunėje gyvenančių ir kuriančių žmonių darbai.

    „Taip jau likimas lėmė, kad Jolita Kauno rajone jau 3 dešimtmečius, mačiau jos kelią švietime: nuo nuostabios mokytojos iki dabar, kai ji yra gimnazijos pavaduotoja. Bet ir jos menininkės kelias taip pat įspūdingas. Jau daugiau nei 10 metų ji kuria kartu su Antanu Obcarsku ir kitais jo bendražygiais, surengė begalę parodų. Norisi pasidžiaugti, kokie žmonės dirba mūsų rajone, ir padėkoti Jolitai, kad jos nuostabūs darbai papuoš savivaldybę“, – parodos atidarymo metu kalbėjo meras.

    Pasak menininkės, menas ją traukė nuo vaikystės, tačiau tapyti ji pradėjo tik 2015 metais.

    „Mano tapyba yra tokia, kokią aš ją suprantu: be išankstinių nuostatų ir apribojimų, suvaržymų, taisyklių, dogmų. Tapyba mane moko užduoti klausimus sau ir aplinkai, o atsakymų – aš vis dar ieškau“, – apie savo kūrybą pasakojo menininkė.

    J. Puronaitė – Lubienė dalyvavo 32 asmeninėse ir grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos darbai pristatyti Austrijoje, Vienoje, „Liechtenstein“ parke, taip pat „Antano Obcarsko“ studijos dailininkų grupės „4 Antaniniai obuoliai“ parodoje Lietuvos Respublikos ambasadoje Prancūzijoje, Paryžiuje. Menininkės kūryba eksponuota ir tarptautinėje dailininkų parodoje „Dimension 4“ Indijoje, Bhubaneswar.

    Nuo 2021 metų ji pradėjo kurti ir autorinę aksesuarų bei aprangos liniją.

  • Slaugytojo profesija pasirenka žmogų: kas nutiko Marijampolėje per Slaugos iššūkį 2026

    Slaugytojo profesija pasirenka žmogų: kas nutiko Marijampolėje per Slaugos iššūkį 2026

    Kartais didžiausia stiprybė slypi švelnume. Slauga – profesija, kasdien reikalaujanti ne tik žinių, bet ir kantrybės, atsidavimo bei gebėjimo būti šalia žmogaus tada, kai jam sunkiausia – išlieka viena prasmingiausių ir labiausiai reikalingų šiandienos pasaulyje.

    Marijampolės profesinio rengimo centre surengtas profesinio meistriškumo konkursas „Slaugos iššūkis 2026“ subūrė būsimus sveikatos priežiūros specialistus iš įvairių Lietuvos vietų. Renginys tapo ne tik žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimu, bet ir galimybe mokytis vieniems iš kitų, stiprinti profesinį pasitikėjimą bei dar kartą įvertinti slaugytojo darbo atsakomybę.

    Dalyvius pasveikinti atvyko Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir Administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė.

    Vicemeras džiaugėsi, kad Marijampolė geba organizuoti tokio lygio renginius, ir akcentavo slaugytojo profesijos išskirtinumą:

    „Tai profesija, kuri pasirenka žmogų. Tai ne darbas, kurį paliekame už durų – tai pašaukimas, lydintis kasdien. Tai – atsidavimas, rūpestis ir tylus buvimas šalia tada, kai to labiausiai reikia“, – sakė R. Bagdanavičius.

    Jis taip pat dėkojo pedagogams, ugdantiems būsimus specialistus, skatinantiems tobulėti ir drąsiai eiti pasirinktu keliu, bei kvietė jaunus žmones rinktis šią visuomenei itin reikalingą profesiją.

    Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė pabrėžė, kad slaugytojų darbas yra neįkainojamas – kasdien padedantis gelbėti gyvybes ir suteikiantis vilties.

    Konkurso dalyviai jėgas išbandė keliose rungtyse:

    • sprendė teorinį testą ir kryžiažodį;
    • atliko praktines užduotis – teikė pirmąją pagalbą ir keitė gulinčių pacientų padėtis;
    • dalyvavo viktorinoje, reikalaujančioje žinių ir kūrybiškumo.

    Geriausiai pasirodę dalyviai buvo apdovanoti:

    I vieta – Vida Kapočienė (105 balai), Marijampolės profesinio rengimo centras;
    II vieta – Austėja Lomsargytė (92 balai), Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras;
    III vieta – Irma Galbuogienė (87 balai), Smalininkų technologijų ir verslo mokykla.

    Konkurso prizininkams vicemeras įteikė Marijampolės savivaldybės administracijos dovanas ir perdavė sveikinimus bei linkėjimus nuo savivaldybės mero Povilo Isodos.

    Meistriškumo konkursas dar kartą priminė, kad tikras profesionalumas gimsta ten, kur susitinka žinios ir žmogiškumas.

    Marijampolės savivaldybės administracijos
    Komunikacijos skyrius

  • Laikrodžius teks persukti jau šį savaitgalį: miegosime valanda trumpiau iki spalio pabaigos

    Laikrodžius teks persukti jau šį savaitgalį: miegosime valanda trumpiau iki spalio pabaigos

    Kovo 29 d., paskutinį kovo sekmadienį, Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį.

    Įvedus vasaros laiką, vakarai taps šviesesni ir ilgesni, o rytai – kiek tamsesni. Toks laiko režimas galios iki paskutinio spalio sekmadienio.

    Gyventojai raginami nepamiršti persukti laikrodžių ir pasiruošti šviesesniems vakarams.

    Marijampolės savivaldybės administracijos
    Komunikacijos skyrius

  • Svarbi žinia keliaujantiems per Velykas: sekmadienį autobusai važiuos, pirmadienį – ne

    Svarbi žinia keliaujantiems per Velykas: sekmadienį autobusai važiuos, pirmadienį – ne

    Šv. Velykų pirmąją dieną, sekmadienį, autobusai kursuos įprasta tvarka pagal sekmadienio tvarkaraštį. Bus vykdomi šie maršrutai:

    • Nr. 3A Autobusų stotis–Sasnavos g.–Vasaros g.–Klaipėdos g.–Panausupio g.–Punsko g.–Matulaičių g.–Dainavos g.–Aušros g.–Autobusų stotis;
    • Nr. 6B Kosmonautų g.–Mokolai–Degučiai–Aušros g.

    Šv. Velykų antrąją dieną, pirmadienį, vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų (miesto ir priemiestinių) autobusai nekursuos.

    Marijampolės savivaldybės administracija

  • Kas iš tiesų kuria Marijampolę: „SMART Marijampolė“ atskleidė, ko turistai ieško labiausiai

    Kas iš tiesų kuria Marijampolę: „SMART Marijampolė“ atskleidė, ko turistai ieško labiausiai

    #KasKuriaMarijampolę

    Kasdien naudojamės paslaugomis, kurios padeda geriau pažinti Marijampolę, atrasti naujas vietas, suplanuoti turiningą laisvalaikį ar iš naujo pamatyti savą kraštą. Dažnai tuo tiesiog džiaugiamės nė nesusimąstydami, kiek žmonių, idėjų ir nuoširdaus darbo slypi už šių galimybių.

    Šioje rubrikoje kviečiama susipažinti su įstaigomis ir žmonėmis, kurie savo kasdieniu darbu prisideda prie Marijampolės savivaldybės kūrimo.

    Šį kartą – pažintis su VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informaciniu centru „SMART Marijampolė“ – vieta, nuo kurios dažniausiai prasideda kelionė po kraštą.

    Vadovė apie įstaigos kasdienybę

    Centro direktorė Ieva Vizgirdienė pasakoja, kad nedidelė, tačiau profesionali trijų žmonių komanda kasdien dirba tam, kad tiek Marijampolės savivaldybės gyventojai, tiek svečiai gautų aktualią, patikimą ir lengvai pritaikomą informaciją.

    Vis dėlto centro veikla apima kur kas daugiau nei atsakymus į užklausas. Tai nuolatinis rūpestis tuo, kaip Marijampolė bus pamatyta, ar ji įsimins ir taps vieta, į kurią norisi sugrįžti. Komanda konsultuoja lankytojus, padeda suplanuoti viešnagę, rekomenduoja lankytinas vietas, renginius, ekskursijas, edukacijas ir degustacijas. Taip pat kuriami maršrutai, rengiami leidiniai, prižiūrima informacija skaitmeninėje erdvėje, bendradarbiaujama su partneriais ir aktyviai pristatoma Marijampolės savivaldybė Lietuvoje bei užsienyje.

    Viena diena iš arčiau

    Centro darbuotojų kasdienybė – gyva, įvairi ir kupina netikėtų klausimų, naujų idėjų bei susitikimų. Lankytojai konsultuojami gyvai, telefonu ar el. paštu: padedama suplanuoti viešnagę Marijampolės savivaldybėje, pasirinkti lankytinas vietas, renginius, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. Taip pat rekomenduojamos ekskursijos, edukacijos bei degustacijos, rengiami maršrutai, palaikomas ryšys su paslaugų teikėjais.

    Turizmo centre veikia ir nedidelė parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti su Marijampole susijusios atributikos bei vietos žmonių rankomis pagamintų gaminių. Tai jauki erdvė, iš kurios išsinešamos ne tik lauktuvės, bet ir dalelė krašto nuotaikos.

    Ką renkasi lankytojai?

    Dažniausiai žmonės teiraujasi, ką pamatyti, kaip suplanuoti laiką savivaldybėje, kur pavalgyti ar apsistoti. Vis dažniau ieškoma ne trumpalaikio sustojimo pravažiuojant, o tikro patyrimo, leidžiančio pajusti vietos charakterį. Pastebima, kad populiarėja trumpos, bet turiningos išvykos – vienos dienos ar savaitgalio kelionės.

    Didėja susidomėjimas teminiais maršrutais, tokiais kaip „Malonny“, „Neatrastos Marijampolės spalvos“ ar „Moteriškoji Marijampolė“. Daugiau dėmesio sulaukia ir muziejai visoje savivaldybėje, leidžiantys plačiau pažinti krašto istoriją bei kultūrą.

    Svarbiausi projektai ir iniciatyvos

    Per visą veiklos laikotarpį centras ypatingą dėmesį skiria projektams, kurie stiprina turizmo paslaugas ir padeda Marijampolei augti kaip vis labiau matomam, patraukliam ir savitą veidą turinčiam kraštui.

    Vienu svarbiausių 2025 metų projektų įvardijamas „Viešųjų turizmo paslaugų efektyvinimas Marijampolės regione“, apjungęs visas regiono savivaldybes. Projekto metu kurti bendri maršrutai, gerinta paslaugų kokybė, plėtotas skaitmeninis turinys, įskaitant interaktyvų žemėlapį su dirbtinio intelekto sprendimais, stiprintas regiono matomumas ir formuotas bendras identitetas. Tai rodo, kad šiandien turizmas kuriamas ne pavieniui, o kartu – ieškant stiprybių, kurios įdomios ir vietiniams, ir svečiams iš toliau.

    Išskirtinės temos ir maršrutai

    Ypač artima tema – „Moteriškoji Marijampolė“, atskleidžianti krašto pasakojimą per moterų istorijas, jų darbus, drąsą ir indėlį į Marijampolės raidą. Sukurtas maršrutas, laidų ciklas, vedamos ekskursijos, o tema nuolat pildoma naujomis istorijomis. Tai jautrus priminimas, kad istoriją kūrė ir tebekuria žmonės, kurių vardai verti būti išgirsti.

    Marijampolė vis plačiau žinoma ir kaip kačių miestas. Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio įvairiose savivaldybės vietose „apsigyveno“ 17 grafienės Pranciškos Butlerienės katinų skulptūrų. Plėtojamas kačių maršrutas, įsitraukia bendruomenė ir verslai, o lankytojai su šypsena leidžiasi į jų paieškas. Tai viena tų idėjų, kurios ne tik puošia aplinką, bet ir kuria žaismę bei išskirtinį miesto charakterį.

    Populiariausi patyrimai

    Vizitine kortele tapęs „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas“ – tarptautinis meno projektas, jungiantis skirtingų šalių menininkus ir bendruomenę per šiuolaikinio meno kūrinius viešosiose erdvėse. Šis projektas Marijampolei suteikė išskirtinumo ir atvėrė ją pasauliui drąsiai, kūrybiškai bei moderniai.

    Didelio susidomėjimo sulaukia ir degustacinės patirtys visoje savivaldybėje: „Silkių kasykla“ Šunskuose, „Arbatėlė Bulotų namuose“, taip pat edukacija-degustacija „Sotūs pietūs svečiuose pas suvalkietį“, leidžianti pažinti regiono kulinarinį paveldą per skonius, pasakojimus ir svetingumą. Tokios patirtys dažnai palieka didžiausią įspūdį – kai kraštas pažįstamas ne tik akimis, bet ir prisiminimais bei skoniais.

    Ateitis ir pokyčiai

    Pasak direktorės, Marijampolės savivaldybėje nuosekliai auga turizmo pasiūla, stiprėja bendradarbiavimas, aktyviau įsitraukia vietos verslai, o kraštas tampa ne vien pravažiuojama stotele, bet ir sąmoningu pasirinkimu pažintiniam vizitui.

    Ne mažiau svarbi ir vietos bendruomenė – gyventojai kviečiami savo kraštą atrasti iš naujo. Kartais visai nereikia vykti toli, kad nustebtų tai, kas yra čia pat – savose istorijose ir savose vietose.

  • NATO 5-asis straipsnis ir Lietuva: kas pasikeitė po Krymo, Ukrainos karo ir Vilniaus sprendimų

    Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12 valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. Aljansas buvo sukurtas pirmiausia siekiant apsisaugoti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje.

    Šia sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, paremtą demokratijos, asmens laisvių ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pamatas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje: jame numatyta, kad išpuolis prieš vieną NATO valstybę laikomas išpuoliu prieš visas.

    Per 77 metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono sutartis nebuvo perrašyta. Iki šiol atlikti pokyčiai daugiausia susiję su protokolais, atveriančiais kelią naujų narių prisijungimui. Nuo 1949 m. Aljansas išaugo nuo 12 iki 32 valstybių. Naujausios narės – Suomija ir Švedija, įstojusios atitinkamai 2023 m. ir 2024 m.

    1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, šalis dešimtmetį kryptingai siekė tapti visateise sąjungininke ir šį tikslą pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, iki šiol nepertraukiamai saugantys Baltijos valstybių oro erdvę.

    Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmime, operacijose ir iniciatyvose, o karinius pajėgumus vysto pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva kartu su sąjungininkais nuosekliai didina gynybos finansavimą, stiprina pajėgas, gerina jų parengtį, plėtoja reikalingus pajėgumus ir infrastruktūrą, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų apgintas.

    2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus agresiją Rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad karinės grėsmės niekur nedingo. Dėl to Aljansas sutelkė dėmesį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, inicijuodamas transformaciją – perėjimą nuo krizių valdymo užsienyje prie savo teritorijos ir gyventojų gynybos.

    2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. NATO viršūnių susitikime Madride patvirtinta nauja NATO strateginė koncepcija. Joje įvertinta saugumo aplinka ir nustatyti strateginiai tikslai ateinančiam dešimtmečiui. Sutarta stiprinti atgrasymą ir gynybą visose srityse – sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje ir kosmose – taikant 360 laipsnių požiūrį į grėsmes. Rusija įvardyta kaip didžiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė Aljansui, o terorizmas – kaip asimetrinė grėsmė. Madride taip pat pradėta plataus masto pertvarka, dar kartą įtvirtinant atgrasymą ir kolektyvinę gynybą kaip pagrindinę NATO užduotį.

    NATO valstybių ir vyriausybių vadovai 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono susitikimuose, remdamiesi Madride nustatytais uždaviniais, priėmė sprendimus dėl tolesnio atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo, sąjungininkų pasirengimo reaguoti į grėsmes užtikrinimo bei gynybos pramonės skatinimo. Vienas svarbiausių Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatų – naujos kartos regioniniai gynybos planai. Juos patvirtinus, tapo aiškiau, kaip ir kokiomis pajėgomis Lietuva kartu su sąjungininkais gintųsi galimos Rusijos agresijos atveju.

    2023 m. taip pat priimtas sprendimas dėl Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje. Tai reikšmingas sprendimas tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didelę svarbą regiono saugumui. Šis žingsnis taip pat laikomas NATO regioninių gynybos planų dalimi.

    2024 m. įsteigtos daugianacionalinės Sąjungininkų reagavimo pajėgos (angl. Allied Reaction Force), galinčios greitai reaguoti į grėsmes įvairiomis kryptimis. Jos pakeitė iki tol veikusias NATO greitojo reagavimo pajėgas.

    2025 m. Hagos viršūnių susitikimas išskirtas sprendimu nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas. Aljanso valstybės sutarė iki 2035 m. pasiekti, kad kasmet gynybai ir saugumui būtų skiriama 5 proc. BVP. Šis sprendimas atspindi Europos sąjungininkų įsipareigojimą didinti atsakomybę ir karinę galią NATO viduje. Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios Aljansui.

    Krašto apsaugos ministerijos pranešimas.

    KAM A. Pliadžio nuotrauka.

  • Mažeikiuose nuskambėjo išskirtinis „Draugystės tilto“ koncertas: pagerbtas Raimondas Paulas

    Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje surengtas VI Lietuvos ir Latvijos chorinės, vokalinės-instrumentinės ir džiazo muzikos festivalio „Draugystės tiltas“ koncertas „Pageltę lapai“. Renginys skirtas latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo 90-mečiui paminėti.

    Renginio dalyvius ir žiūrovus sveikino, kūrėjams bei atlikėjams dėkojo Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė ir savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė. Jos taip pat įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės padėkas.

    Koncertinėje programoje pasirodė Mažeikių kultūros centro mišrus choras „Draugystė“, svečiai iš Latvijos – Ruopažių kultūros centro „Ulbrokas Perle“ mišrus choras „Ulbroka“, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos choras „Spinduliukai“. Taip pat koncertavo mokytojų instrumentinis duetas, mergaičių ir mokytojų kvartetas, instrumentinė grupė „PRO X“, solistė Rugilė Lieliungaitė.

    Vakaro metu skambėjo Raimondo Paulo kūriniai, taip pat lietuvių ir latvių autorių dainos.

    Koncertą vedė Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro aktoriai, režisierė Airida Lementauskienė. Projekto ir muzikinės dalies vadovas – Ričardas Grušas.