Category: Regionai

Klaipėdos rajonas imasi dar vienos priemonės stiprinti vietos kultūros lauką – savivaldybės taryba patvirtino naujos Kultūros ir meno stipendijos skyrimo nuostatus. Ši iniciatyva suteiks kūrėjams finansinį palaikymą ir galimybę daugiau dėmesio skirti idėjų įgyvendinimui.

„Naujoji stipendijų sistema – ne tik finansinė priemonė. Tai ir aiškus signalas, kad kultūra Klaipėdos rajone yra svarbi, o kūrėjai labai laukiami ir reikalingi. Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins naujus kūrybinius projektus, stiprins vietos menininkus ir padės dar labiau auginti rajono kultūrinį gyvybingumą“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Stipendijos idėja buvo brandinama ne vienus metus. Pasak savivaldybės, menininkai ne kartą kreipėsi ieškodami galimybių įgyvendinti kūrybinius sumanymus, kuriems trūko finansavimo, todėl atsirado poreikis sukurti aiškų ir konkretų paramos mechanizmą.

Nustatyta tvarka numato, kad stipendijos bus skiriamos ne įstaigoms ar organizacijoms, o patiems kūrėjams – jų kūrybiniams projektams įgyvendinti.

Į stipendiją galės pretenduoti pilnamečiai kultūros ir meno kūrėjai, kurių veikla susijusi su Klaipėdos rajonu – jo kultūra, menu arba jų sklaida. Taip pat pabrėžiama, kad stipendiją gavę kūrėjai turės pristatyti savo veiklos rezultatus visuomenei.

Stipendijos dydis galės siekti iki 1000 eurų per mėnesį, o mokėjimo trukmė – nuo 1 iki 6 mėnesių.

Paraiškos stipendijoms bus priimamos kartą per metus, savivaldybei paskelbus kvietimą savo interneto svetainėje.

Pateiktus projektus vertins komisija. Vertinant bus atsižvelgiama į meninę ir kultūrinę vertę, aktualumą Klaipėdos rajonui, planuojamus rezultatus ir jų sklaidą bei ankstesnę pareiškėjo kūrybinę veiklą. Taip siekiama, kad finansavimas pasiektų stipriausias, bendruomenei vertę kuriančias iniciatyvas.

Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet kultūrinėms iniciatyvoms skyrė daugiau nei 1,3 mln. eurų. Pasak savivaldybės, tai investicija į gyvą, įtraukią ir socialiai atsakingą miesto kultūrą.

Kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkurse buvo išskirti prioritetai, atspindintys Klaipėdos kultūrinės politikos kryptį: socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą stiprinantys projektai, kūrybinių industrijų plėtra (ši kryptis šiemet įtvirtinta kaip naujas prioritetas), miesto istorinės atminties puoselėjimas ir aktualizavimas, Klaipėdos jūrinio identiteto stiprinimas bei atvirų ir įtraukių kultūrinių erdvių kūrimas.

Kadangi 2026-ieji Klaipėdoje paskelbti Socialinės atsakomybės metais, atrinkti projektai orientuoti ne tik į meninę kokybę, bet ir į visuomeninį poveikį: bendruomenių telkimą, socialinę įtrauktį ir aktyvesnį nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą.

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet optimizuota finansavimo struktūra: sumažintas sričių skaičius, jų liko trys. Savivaldybė teigia, kad tai leido sutelkti išteklius ir atrinkti didesnės apimties bei stipresnio turinio projektus, kuriančius ilgalaikę vertę miestui.

Profesionalaus meno produktų kūrimo ir kultūros paslaugų teikimo srityje finansuoti 26 projektai, jiems skirta daugiau nei 400 000 eurų. Bendruomeniškumą ir socialinę įtrauktį skatinančių projektų srityje finansuota 15 projektų, jiems paskirstyta beveik 150 000 eurų. Jūrinės kultūros srityje finansuoti 7 projektai, skirta beveik 100 000 eurų.

Iš viso finansuoti 48 projektai, kurie bus įgyvendinami Socialinės atsakomybės metais ir, anot savivaldybės, prisidės prie Klaipėdos, kaip kuriančio ir žmones jungiančio miesto, kultūrinės dvasios stiprinimo.

Taip pat tęsiamas kultūros ir meno projektų programų antrų metų dalinis finansavimas, skirtas užtikrinti veiklų stabilumą ir tęstinumą. Strateginio kultūros ir meno kūrėjų organizacijų veiklos finansavimo programos 8 projektams skirta apie 400 000 eurų, o Klaipėdoje rengiamiems tradiciniams kultūros ir meno festivaliams paskirstyta daugiau nei 260 000 eurų. Iš viso finansuota 16 tęstinių programų projektų.

Savivaldybė taip pat nurodo, kad šiemet pavyko paspartinti paraiškų vertinimą – procesas baigtas maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai. Projektų vykdytojai jau pakviesti pasirašyti sutartis, o po jų finansavimą gavusias organizacijas pasieks skirtos lėšos.

Tikimasi, kad finansuoti projektai reikšmingai prisidės prie miesto kultūrinio gyvenimo stiprinimo, kūrybinių iniciatyvų plėtros ir bendruomenių įtraukties, o Klaipėdos kultūra ir toliau ne tik kurs, bet ir jungs žmones, stiprins miesto tapatybę bei atvers erdves visiems.

Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą nepritarti UAB „Neto terminalas“ planams Strėvos gatvės teritorijoje vykdyti krovinių tvarkymo ir sandėliavimo veiklą. Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas siekiant nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės ir apsaugoti gyventojų sveikatą.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad prioritetas turi būti žmonių gerovė ir saugi gyvenamoji aplinka.

„Nuo pat pradžių aiškiai sakiau – gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė yra svarbiau už bet kokius planus, kurie galėtų pabloginti gyvenimo sąlygas. Prieštaravome Vyriausybės nutarimui dėl uosto ribų plėtros, prašėme teritoriją perduoti miestui, nepritarėme įmonės prašymui kirsti daugiau nei du šimtus medžių ir kreipėmės į Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją, prašydami sustabdyti tokią veiklą, tačiau į mūsų prašymus ir raštus buvo reaguojama formaliai. Mes palaikome uosto veiklą, bet ji negali gadinti miesto gyvenimo kokybės, todėl privaloma ieškoti alternatyvų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Taryba sprendimui nepritarė, nes planuota veikla turėjo vykti Strėvos g. 4, 5 ir 9 sklypuose, šalia tankiai apgyvendintos teritorijos. Savivaldybė nurodo, kad kai kurie daugiabučiai nuo planuojamos vietos yra nutolę vos 10–50 metrų, o dalis jų ribojasi su numatyta teritorija.

Taip pat pažymima, kad pagal galiojančius miesto planavimo dokumentus ši vietovė numatyta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų aptarnavimui, o ne sandėliavimui ar krovos veiklai. Savivaldybės vertinimu, atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį, mastą ir artumą gyvenamiesiems namams, ji galėtų prieštarauti bendrojo plano nuostatoms, numatančioms, kad ūkinė veikla neturi daryti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

Prie projekto, kaip nurodoma, nepritarimą reiškė ir gyventojai, teigdami, kad tokia veikla pablogintų jų gyvenimo kokybę. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad įgyvendinus planą beveik visi teritorijoje augantys medžiai – 223 vnt. – būtų iškirsti, didelė teritorijos dalis galimai būtų padengta kieta danga, o paviršinės nuotekos galėtų pasiekti Kuršių marias ir „Natura 2000“ saugomas zonas, todėl, anot savivaldybės, išlieka rizika pakenkti aplinkai.

Klaipėdos miesto taryba teigia, kad sprendimą priėmė vadovaudamasi Konstitucija ir vietos savivaldos principais, siekdama užtikrinti gyventojų teisę į saugią, sveiką ir kokybišką gyvenamąją aplinką.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dalyvavo konferencijoje „Jūrinis potencialas. Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?“. Renginyje kartu su šalies politikos, verslo ir mokslo lyderiais buvo aptartos Lietuvos jūrinės strategijos kryptys, uostų plėtra bei vidaus vandenų ir jūros integracija.

Konferencija vyko Klaipėdoje ir tęsė ankstesnių metų diskusijas apie jūrinio potencialo stiprinimą. Ji tapo svarbia platforma regionui pristatyti savo viziją ir jau įgyvendinamus sprendimus.

Klaipėdos rajonas pristatytas kaip „4 vandenų kraštas“, kryptingai plėtojantis vandens infrastruktūrą ir siekiantis aktyviau išnaudoti savo geografinį potencialą.

„Mūsų rajonas turi išskirtinę galimybę augti per vandenį – tiek turizmo, tiek ekonomikos, tiek susisiekimo prasme. Todėl nuosekliai investuojame į infrastruktūrą ir projektus, kurie kuria realią naudą gyventojams, turistams ir visam regionui“, – konferencijoje pabrėžė meras.

Pastaraisiais metais Klaipėdos rajone įgyvendinti arba šiuo metu vykdomi keli reikšmingi vandens infrastruktūros projektai. Vienas jų – rekonstruotas istorinis Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą, atkūręs susisiekimą su Svencele per Jokšus. Tilto remontui savivaldybė skyrė 1,2 mln. eurų, o Kultūros infrastruktūros centras papildomai prisidėjo 191 tūkst. eurų.

Investicijos numatytos ir Drevernos šliuzo projektui: jo įrengimas kainuos daugiau nei 2 mln. eurų. Iš jų apie 307 tūkst. eurų sudarys savivaldybės lėšos, o 1,7 mln. eurų bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Naujasis šliuzas, planuojama, bus pastatytas dar šiemet.

Taip pat parengtas Lankupių šliuzo tvarkybos projektas. Pirmajam etapui įgyvendinti reikės apie 2 mln. eurų, o iki 600 tūkst. eurų finansavimą tikimasi gauti iš Kultūros paveldo departamento.

Dėmesys skiriamas ir naujiems sprendimams: planuojama įrengti pirmąjį viešą nemokamą slipą Karaliaus Vilhelmo kanale. Tai palengvintų mažųjų laivų nuleidimą į vandenį bei sudarytų patogesnes galimybes susisiekimui su Nemuno delta ir Kuršių mariomis.

Strateginiu projektu laikomas ir pėsčiųjų bei dviračių takas palei Karaliaus Vilhelmo kanalą. Projekto finansavimas praktiškai jau užtikrintas, o įgyvendinimas apimtų kelių savivaldybių – Klaipėdos rajono ir miesto bei Šilutės rajono – bendradarbiavimą.

Tuo pat metu stiprinamas Drevernos mažųjų laivų uostas, kuriame jau sukurta reikšminga infrastruktūra. Šiuo metu ruošiamasi koncesijos sutarties pratęsimui, siekiant dar plačiau išnaudoti uosto potencialą.

Organizatorių nuotraukos.