CP v2

Category: Regionai

  • Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    2026 metais gegužės 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: teisės ir realybė. Renginys subūrė politikus, savivaldos, įstaigų ir bendruomenių atstovus bei gyventojus, kuriems aktuali socialinė įtrauktis.

    Pagrindinis konferencijos akcentas buvo praktinis atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų garantijų ir kasdienės žmonių su negalia patirties, ypač mažesniuose miestuose. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip paslaugų prieinamumą lemia infrastruktūra, finansavimas ir specialistų trūkumas.

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionuose dažniau susiduriama su paslaugų pasiekiamumo barjerais. Pasak jo, būtina suderinti savivaldybių realias galimybes su nacionaliniais įsipareigojimais ir aiškiau apsibrėžti prioritetus.

    Konferencijos iniciatoriais įvardyta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, o globėju – Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga. Į renginį taip pat įsitraukė Teisingumo ministerijos, Seimo, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Kur dažniausiai atsiranda spragos

    Konferencijoje pristatytos temos apėmė žmogaus teisių užtikrinimą, teisinę apsaugą, savivaldybių atsakomybes ir paslaugų organizavimą. Pranešėjai akcentavo, kad net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui, paslaugų kokybę dažnai riboja žmogiškieji ištekliai bei koordinavimo stoka tarp institucijų.

    Regionuose ypač svarbus tampa mobilumas ir prieinamumas, nes paslaugos neretai sutelktos didesniuose centruose. Tai reiškia ilgesnes keliones, papildomas išlaidas ir didesnę riziką, kad dalis žmonių pagalbos tiesiog negaus laiku.

    Diskusija: kaip sumažinti atotrūkį

    Po pranešimų surengtoje diskusijoje Kodėl teisės ir realybė vis dar nesutampa – ir ką darome toliau? aptarti konkretūs sprendimai, kurių galima imtis savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Dalyviai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, paslaugų tęstinumą ir aiškesnį kelią žmogui, ieškančiam pagalbos.

    Taip pat pabrėžta emocinės paramos svarba, nes žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai susiduria ne tik su fiziniais barjerais, bet ir su ilgalaikiu psichologiniu krūviu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik derinant teisines priemones su realiai finansuojamomis ir vietoje veikiančiomis paslaugomis.

    Ko tikisi bendruomenės

    Renginys Kupiškyje tapo platforma išgirsti regionų balsą ir tiksliau įvardyti, kur pagalbos grandinė nutrūksta dažniausiai. Bendras konferencijos tonas buvo orientuotas į sprendimus: nuo geresnio paslaugų planavimo iki socialinės įtraukties stiprinimo, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutelkti skirtingas institucijas bendram tikslui. Tikimasi, jog aptartos įžvalgos prisidės prie konkrečių sprendimų tiek Kupiškio rajone, tiek platesniu mastu.

  • Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Gegužės mėnuo daugeliui siejasi su mokslo metų pabaiga, tačiau finišo tiesiąją pasiekia ne tik mokyklų abiturientai. Savivaldybėse vis aktyviau įsitvirtina ir Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis vyresnio amžiaus žmones mokytis, judėti ir kurti bendruomenę.

    Šiemet mokslo metus užbaigė daugiau kaip 200 Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Renginys tapo proga susitikti skirtingų vietovių bendruomenėms ir pasidžiaugti metų veiklomis, kurios daugeliui dalyvių yra svarbi kasdienybės dalis.

    Sveikinimai ir bendruomenių susitikimas

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Veisiejų ir Seirijų seniūnai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti ryšius tarp vietos bendruomenių ir skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    Renginyje dalyvavo ir bičiuliai iš Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto, prisidėję prie bendros šventinės nuotaikos. Tokie tarpusavio vizitai tampa vis dažnesni, nes leidžia dalintis patirtimis, idėjomis bei įvairių veiklų organizavimo praktika.

    Veiklos, kurios įtraukia

    Šventės metu dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas, skirtas judėjimui ir turiningam laisvalaikiui. Gerą nuotaiką ir energiją dovanojo mankštos, o bendram šokiui visus subūrė Joana Bartaškienė.

    Be šokių ir fizinių užsiėmimų, dalyviai išbandė lauko žaidimus, dalyvavo pažintiniuose užsiėmimuose gamtoje ir kūrybinėse veiklose. Tokia programa atliepia vieną svarbiausių Trečiojo amžiaus universiteto idėjų: mokymasis gali vykti ne tik auditorijoje, bet ir per patirtį, bendravimą bei judėjimą.

    Kodėl Trečiojo amžiaus universitetai svarbūs?

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje dažniausiai veikia kaip neformalaus švietimo ir bendruomeniškumo iniciatyvos, kuriose dalyviai renkasi pagal interesus. Tokios veiklos prisideda prie aktyvaus senėjimo, mažina socialinę atskirtį ir skatina savanorystę bei tarpusavio pagalbą.

    Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į mokymąsi ir bendras veiklas taip pat siejamas su geresne emocine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Mokslo metų užbaigimo šventė tapo simboliniu įvertinimu, kad žingeidumas ir noras būti bendruomenės dalimi neturi amžiaus ribų.

  • Projektas Kuriu. Veikiu. Keičiu.: Kalvarijos jaunimas mokymuose kuria idėjas pokyčiams

    Gegužės 19 dieną ir gegužės 26 dieną Kvietkinės kaimo bendruomenėje vyko VšĮ „Vaikų žemė“ projekto Kuriu. Veikiu. Keičiu. mokymai, subūrę Kalvarijos savivaldybės jaunimą bendrai kūrybai ir diskusijoms. Per susitikimus dalyviai ne tik gilino praktines žinias, bet ir pradėjo dėlioti konkrečias iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos jų gyvenamojoje aplinkoje.

    Projektu siekiama stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą, iniciatyvumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip nuo idėjos pereiti prie aiškaus plano: įsivardyti problemą, nusistatyti tikslą, numatyti veiklas, partnerius, reikalingus resursus ir komunikaciją.

    Kas jaunimui aktualu?

    Pirmosios mokymų dienos metu dalyviai analizavo jaunimui aktualias temas Kalvarijos savivaldybėje ir diskutavo apie bendruomeniškumo svarbą. Ieškota atsakymų, kaip jaunimas gali prisidėti prie pozityvių pokyčių, kai trūksta veiklų, erdvių susitikimams ar įtraukių iniciatyvų skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Kūrybinių dirbtuvių metu buvo generuojamos idėjos renginiams, savanorystės iniciatyvoms ir veikloms, kurios didintų jaunimo užimtumą. Tokios dirbtuvės dažnai padeda ne tik sugalvoti sprendimus, bet ir išsigryninti, kas realiai įgyvendinama vietos mastu, pasitelkiant bendruomenių ir savivaldybės partnerystę.

    Komunikacija ir socialiniai tinklai

    Antrosios dienos mokymuose daug dėmesio skirta komunikacijai ir socialinių tinklų galimybėms. Jaunimas mokėsi, kaip pristatyti idėjas viešai, aiškiai suformuluoti žinutę ir pasiekti tikslinę auditoriją, kad iniciatyvos neliktų tik vidiniu sumanymu, o sulauktų palaikymo bei dalyvių.

    Dirbdami komandose dalyviai rengė iniciatyvų planus ir pristatė juos kitiems projekto dalyviams, gaudami grįžtamąjį ryšį. Toks formatas leidžia patikrinti idėjos tvirtumą praktikoje ir iš anksto pamatyti galimas rizikas, pavyzdžiui, per platų užmojį, per mažą savanorių komandą ar neaiškiai apibrėžtą naudą bendruomenei.

    Partneriai ir baigiamasis renginys

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kvietkinės kaimo bendruomene, Tarprubežių kaimo bendruomene ir Kalvarijos savivaldybės viešąja biblioteka. Partnerystės suteikia jaunimui daugiau galimybių gauti patalpas, komunikacijos kanalus ir suaugusiųjų mentorių pagalbą, kai idėjas reikia paversti realiais veiksmais.

    Baigiamasis projekto renginys numatytas birželio 2 dieną, jo metu jaunimas pristatys parengtas iniciatyvas bendruomenių, organizacijų ir savivaldybės atstovams. Projektą finansuoja Kalvarijos savivaldybės administracija.

  • Finansuojami anglų kalbos kursai Kalvarijoje: kas gali dalyvauti ir kaip užsiregistruoti iki birželio 10 dienos

    Finansuojami anglų kalbos kursai Kalvarijoje: kas gali dalyvauti ir kaip užsiregistruoti iki birželio 10 dienos

    Kalvarijos savivaldybės gyventojai kviečiami registruotis į finansuojamus anglų kalbos kursus, skirtus profesinei komunikacijai stiprinti. Programą įgyvendina VšĮ „American English School“, o mokymai finansuojami savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Mokymai orientuoti į praktines darbo situacijas: dalyviai lavins kalbėjimą ir rašymą, plės profesinį žodyną, mokysis suprasti dažniausiai pasitaikančius tekstus ir informaciją darbo aplinkoje. Pabrėžiama, kad programa skirta didinti pasitikėjimą bendraujant angliškai ir konkurencingumą darbo rinkoje.

    Kam skirti šie mokymai?

    Programa skirta suaugusiesiems nuo 18 iki 65 metų, gyvenantiems arba dirbantiems Kalvarijos savivaldybėje. Dalyvauti ypač aktualu tiems, kurie bendrauja su klientais, partneriais, susiduria su angliška profesine informacija ar planuoja karjeros pokyčius.

    Organizatoriai nurodo, kad kursai pritaikyti įvairių sričių atstovams, tarp jų paslaugų, prekybos, administravimo, švietimo, turizmo, gamybos ir kitų sektorių darbuotojams. Numatytas pradedančiųjų lygis A1–A2.

    Kada vyks kursai ir kiek vietų?

    Mokymų trukmė sieks 20 akademinių valandų, o grupėje planuojama 12 dalyvių. Mokymosi laikotarpis numatytas 2026 metais nuo birželio 16 dienos iki birželio 29 dienos.

    Užsiėmimai vyks antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 iki 20.40 valandos. Baigusiems programą bus išduodamas mokymosi pasiekimus patvirtinantis pažymėjimas.

    Registracija iki kada?

    Registracija į mokymus vykdoma iki 2026 metais birželio 10 dienos imtinai. Kadangi vietų skaičius ribotas, verta neatidėlioti registracijos iki paskutinės dienos.

    Registracijos forma pateikiama organizatorių nurodytu būdu, o pati programa finansuojama Kalvarijos savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl dalyviams ji nekainuoja.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Iniciatyva apima prevenciją, mokymus, aiškesnį reagavimą į rizikos atvejus ir didesnę paramą labiausiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip vyksta verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo rizika ypač išauga elektroninėje erdvėje, kur kontaktas gali prasidėti nuo iš pažiūros nekaltų žinučių ar pasiūlymų. Dažniausiai pirmosios užduotys būna smulkios ir pateikiamos kaip greitas uždarbis: nufotografuoti objektą, pernešti daiktą, palikti siuntą, atlikti menką paslaugą.

    Tokie veiksmai, pasak pareigūnų, gali tapti įrankiu vėlesniam spaudimui ar šantažui, o užduotys palaipsniui eskaluojamos iki teisės pažeidimų ar nusikaltimų. Didžiausia problema ta, kad paaugliams dažnai sunku atskirti, kur baigiasi tariamai „nekaltas“ prašymas ir prasideda pavojingas įtraukimas į priešišką veiklą.

    Kas yra pagrindinė žinutė?

    Prevencijos pagrindą sudaro trumpa ir vaikams suprantama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numatyta kaip vieningas komunikacijos ir mokymų principas, kad tiek moksleiviai, tiek su jais dirbantys suaugusieji turėtų aiškų veiksmų modelį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, kurie dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio saugumo internete gali tapti lengvesniu taikiniu. Plane numatyta stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių paslaugų ir jaunimo darbo sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keis praktikoje?

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir jaunimo darbuotojams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai ugdymo įstaigoms ir paslaugų teikėjams, kad kilus įtarimams būtų žinoma, ką daryti ir į ką kreiptis.

    Kartu planuojami prevenciniai susitikimai mokyklose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką. Institucijos pabrėžia, kad tai nėra vien trumpalaikė informavimo kampanija, o ilgalaikis tarpinstitucinis susitelkimas, skirtas mažinti riziką dar iki atsirandant realioms žalos situacijoms.

  • Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prieš artėjant maudymosi sezonui pradėjo maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėseną. Tyrimai vykdomi pagal Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės monitoringo programą, finansuojamą savivaldybės lėšomis.

    Nors oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, pirmieji mėginiai paimti gegužės 22 dieną. Toks ankstyvas startas leidžia įvertinti situaciją dar iki didesnių poilsiautojų srautų ir laiku reaguoti, jei rodikliai prastėtų.

    Kur buvo tiriamas vanduo ir smėlis

    Vandens kokybė šįkart tirta 17-oje Kėdainių rajono maudymosi vietų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi poilsiui. Tarp jų – Ašarėnos, Keleriškių, Bartkūniškio, Angirių, Akademijos, Gudžiūnų, Barupės, Aristavos, Juodkiškių ir Krakių tvenkiniai, Sangailų viešoji maudykla, Linelių gatvės maudykla, Dotnuvėlės užtvankos maudykla, Šušvės upė ties Josvainiais, Nevėžis ties Justinavos sodais, Babėnų ir Dvariškių karjerai.

    Smėlio mėginiai paimti septyniuose paplūdimiuose: Ašarėnos, Akademijos ir Bartkūniškio tvenkinių, Babėnų ir Dvariškių karjerų bei Barupės ir Sangailų maudyklų teritorijose. Paplūdimių smėlio kontrolė svarbi ne mažiau nei vandens tyrimai, nes užterštas smėlis taip pat gali kelti riziką sveikatai.

    Kokie rodikliai vertinami

    Tiriant maudyklų vandenį vertinami mikrobiologiniai rodikliai – žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekis. Šie rodikliai padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri dažniausiai siejama su nuotekomis, paviršiniu nuotekiu po liūčių ar intensyviu žmonių ir gyvūnų lankymusi pakrantėse.

    Smėlio mėginiai tikrinami dėl helmintų kiaušinėlių ir kitų parazitų. Tokie tyrimai aktualūs šeimoms su vaikais, nes smėlis yra dažnai liečiamas, o infekcijos gali plisti per nešvarias rankas.

    Pirmieji rezultatai ir tolimesnė kontrolė

    Pirminiai rezultatai rodo, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus higienos reikalavimus. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose kirmėlių kiaušinėlių ir lervų nenustatyta, todėl smėlio kokybė vertinama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Stebėsena bus tęsiama viso sezono metu: vandens tyrimai planuojami kas dvi savaites, o smėlio – kartą per mėnesį. Vandens kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, o tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų, todėl svarbu sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro skelbiamą informaciją. Jei maudykloje būtų fiksuojami nukrypimai nuo normų, gyventojai paprastai informuojami apie rekomendacijas riboti maudynes arba laikinus draudimus.

  • Kėdainių savivaldybė plečia socialinio būsto fondą: skelbiamų derybų būdu ieško 2 kambarių buto

    Kėdainių savivaldybė plečia socialinio būsto fondą: skelbiamų derybų būdu ieško 2 kambarių buto

    Kėdainių rajono savivaldybė pranešė socialinio būsto fondo plėtrai perkanti dviejų kambarių butą Kėdainių mieste. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl pardavėjai kviečiami teikti pasiūlymus pagal nustatytas sąlygas.

    Socialinio būsto fondas savivaldybėms yra viena pagrindinių priemonių, leidžiančių spręsti būsto prieinamumo klausimus mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Tokie pirkimai paprastai siejami su siekiu trumpinti laukiančiųjų eilę ir didinti savivaldybės turimų būstų pasirinkimą.

    Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė vertina pateiktus pasiūlymus ir, laikydamasi viešųjų pirkimų reikalavimų, derasi dėl pirkimo sąlygų bei kainos. Galutinis sprendimas dėl įsigijimo priimamas įvertinus atitiktį nustatytiems kriterijams ir dokumentus, susijusius su būsto teisine būkle.

    Praktikoje perkant socialiniam būstui svarbiausia būna aiškiai apibrėžti reikalavimai objektui, kad savivaldybė galėtų jį greitai pritaikyti nuomai. Dažniausiai tikrinama, ar būstas tinkamas gyventi, ar nėra apribojimų sandoriui, taip pat ar nekils papildomų kaštų, kurie vėliau brangintų būsto parengimą.

    Kėdainių rajono savivaldybė nurodo, kad išsami informacija apie pirkimą ir jo sąlygas skelbiama savivaldybės oficialiame kanale. Norintys dalyvauti procedūroje pardavėjai turėtų vadovautis pateiktais reikalavimais ir terminais, kad pasiūlymas būtų priimtas vertinimui.

  • Kėdainiuose birželio 1–5 dienomis laikinai stabdomas šilumos ir karšto vandens tiekimas

    Kėdainiuose birželio 1–5 dienomis laikinai stabdomas šilumos ir karšto vandens tiekimas

    Birželio 1–5 dienomis Kėdainių miesto vartotojams laikinai nebus tiekiama šiluma ir karštas vanduo. Kaip informuoja AB „Panevėžio energija“, tuo metu bus atliekami kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai.

    Hidrauliniai bandymai yra viena svarbiausių šilumos tinklų patikros procedūrų, kuri padeda įvertinti vamzdynų sandarumą ir atsparumą slėgiui. Bandymų metu nustatomi silpniausi tinklų taškai, o aptikus defektus organizuojami būtini remonto darbai, kad šildymo sezonas prasidėtų sklandžiai.

    Kodėl stabdomas karštas vanduo?

    Atliekant hidraulinius bandymus šilumos tinkluose laikinai sustabdomas šilumos nešėjo tiekimas, todėl nustoja cirkuliuoti ir karštas vanduo. Tai įprasta praktika daugelyje miestų, nes tik taip galima saugiai sukelti reikiamą slėgį ir patikrinti tinklus realiomis sąlygomis.

    Šilumos tiekėjas pažymi, kad darbų trukmė priklauso nuo to, kiek gedimų paaiškėja bandymų metu ir kiek laiko užtrunka jų šalinimas. Esant galimybei, šilumos ir karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau nei numatyta.

    Ką turėtų padaryti gyventojai?

    Gyventojai prašomi patikimai užsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų išvengta galimo vandens nutekėjimo. Taip pat rekomenduojama įvertinti, ar numatytu laikotarpiu pastate ar bute nebus atliekami šildymo ar karšto vandens sistemos remonto bei profilaktikos darbai.

    Jeigu planuojami vidaus sistemų darbai, apie tai būtina informuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba asmenį, atsakingą už namo šilumos ūkį. Po bandymų, užbaigus vamzdynų patikrą ir remonto darbus, šilumos bei karšto vandens tiekimą pastatuose atnaujina pastato sistemų prižiūrėtojai.

    AB „Panevėžio energija“ atsiprašo gyventojų už laikinus nepatogumus ir primena, kad tokios patikros yra prevencinė priemonė, leidžianti sumažinti avarijų riziką bei užtikrinti patikimesnį šilumos tiekimą šaltuoju metų laiku.

  • Kėdainių tarybos posėdis gegužės 29 dieną: kur stebėti tiesiogiai ir kur rasti sprendimų projektus

    Kėdainių tarybos posėdis gegužės 29 dieną: kur stebėti tiesiogiai ir kur rasti sprendimų projektus

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis gegužės 29 dieną sušaukė 31-ąjį savivaldybės tarybos posėdį. Posėdis vyksta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje J. Basanavičiaus gatvėje 36.

    Gyventojai posėdį gali stebėti nuotoliu, nes jis transliuojamas „YouTube“ platformoje. Pasibaigus posėdžiui, toje pačioje platformoje paprastai lieka ir įrašas, todėl jį galima peržiūrėti vėliau.

    Dar iki posėdžio tarybos darbui parengti sprendimų projektai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje E. demokratija, kur pateikiama posėdžių darbotvarkė ir su ja susiję dokumentai. Tai leidžia gyventojams iš anksto susipažinti su svarstomais klausimais ir sekti sprendimų priėmimo eigą.

    Savivaldybės tarybos posėdžių transliacijos ir viešai skelbiami sprendimų projektai yra viena iš priemonių, didinančių savivaldos veiklos skaidrumą. Praktikoje tai padeda gyventojams operatyviau gauti informaciją apie svarstomus sprendimus ir jų galimą poveikį rajonui.

  • Studijų rėmimo programa Kelmėje: iki 5 000 eurų už metus ir aiškus kelias į darbą rajone

    Studijų rėmimo programa Kelmėje: iki 5 000 eurų už metus ir aiškus kelias į darbą rajone

    Kelmės rajono savivaldybė kviečia studentus ir būsimus studentus teikti paraiškas Studijų rėmimo programai, kuria siekiama prisidėti prie studijų finansavimo ir paskatinti jaunus specialistus grįžti dirbti į rajoną. Savivaldybė pabrėžia, kad parama skiriama ne tik kaip finansinė pagalba, bet ir kaip ilgalaikė investicija į vietos paslaugų kokybę bei darbuotojų trūkumo mažinimą.

    Programoje numatyta galimybė kompensuoti studijų išlaidas iki 5 000 eurų už vienus mokslo metus, taip pat gali būti skiriamos savivaldybės skatinamosios stipendijos. Šis modelis dažniausiai taikomas savivaldybėse, kurios siekia pritraukti konkrečių sričių specialistus ir užtikrinti, kad baigę studijas jauni žmonės turėtų realią, aiškiai apibrėžtą profesinę perspektyvą regione.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Didžiausias dėmesys skiriamas tiems, kurie studijuoja savivaldybei trūkstamų specialistų rengimo programas ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Kelmės rajono savivaldybėje. Taip pat vertinama motyvacija po studijų dirbti Kelmės rajone, nes programos tikslas yra ne vien paremti studijuojančiuosius, bet ir sustiprinti vietos įstaigas bei organizacijas reikalingais darbuotojais.

    Savivaldybė nurodo, kad trūkstamų specialistų sąrašas atnaujinamas kasmet, todėl rėmimo kryptys derinamos prie realių poreikių. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškų teikėjams verta iš anksto pasitikrinti, ar jų studijų kryptis patenka į aktualių specialybių sąrašą ir kokios konkrečios sąlygos taikomos šiais metais.

    Ką svarbu žinoti prieš teikiant paraišką?

    Norint dalyvauti Studijų rėmimo programoje, paprastai reikia įvertinti ne tik finansinės paramos dydį, bet ir įsipareigojimus, susijusius su planuojamu darbu po studijų. Tokiose programose dažnai siekiama subalansuoti abipusę naudą: studentui suteikiama apčiuopiama pagalba studijoms, o savivaldybė tikisi, kad specialistas prisidės prie viešųjų paslaugų ir vietos rinkos stiprinimo.

    Dėl paraiškų teikimo tvarkos, reikalaujamų dokumentų, terminų ir kasmet atnaujinamo trūkstamų specialistų sąrašo savivaldybė ragina informaciją tikrinti oficialiuose Kelmės rajono savivaldybės kanaluose. Kilus klausimams, gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybę telefonu arba elektroniniu paštu.