Automobilių gamintojai vis dažniau rekomenduoja mažos klampos variklio alyvas, tokias kaip 0W-20 ar 0W-30, nes jos mažina trintį ir padeda sumažinti degalų sąnaudas. Tačiau dalis meistrų perspėja, kad realiomis eksploatacijos sąlygomis toks sprendimas ne visada yra palankus variklio ilgaamžiškumui.
Mažos klampos alyvos yra skystesnės, todėl greičiau pasiekia tepimo taškus, ypač šaltu startu, kai variklis labiausiai dėvisi. Žymėjime pirmasis skaičius prieš raidę W rodo elgseną šaltyje, o antrasis skaičius nusako klampą aukštoje temperatūroje, kai variklis jau įšilęs ir apkrovos didesnės.
Vienas pagrindinių mechanikų argumentų susijęs su tuo, kaip tokia alyva elgiasi stipriai įkaitusi. Pasak autoserviso savininko Tymoteuszo Perenco, 0W-20 alyva, su kuria vis dažniau susiduriama naujesniuose automobiliuose, įkaitusi gali atrodyti beveik kaip vanduo, tik su rusvu atspalviu.
„Man atrodo, kad 5W buvo technologijų viršūnė ir to visiškai pakanka, o 0W jau yra šioks toks perlenkimas“, – sakė T. Perencas.
Mechanikas taip pat atkreipia dėmesį į rizikas, kurios išryškėja praktikoje, ypač jei automobilis eksploatuojamas intensyviai arba netinkamomis sąlygomis. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai keičiant alyvą joje matomos smulkios metalo dalelės, o tai gali būti ženklas, kad variklio viduje vyksta padidintas dėvėjimasis.
Ne mažiau kritikos sulaukia ir ilgi alyvos keitimo intervalai, kuriuos nurodo kai kurie gamintojai. Tokie intervalai neretai siekia iki 30 000 kilometrų, tačiau mechanikai pabrėžia, kad tai dažnai yra teorinė riba, kuri ne visada atitinka kasdienę eksploataciją mieste, trumpais atstumais ar dažnai stovint spūstyse.
„Gamintojas nori, kad važinėtumėte su skysta alyva ir keistumėte ją kas 30 tūkstančių. Tada už remontus paliksite dar daugiau pinigų“, – teigė T. Perencas.
Meistrų rekomendacija paprasta: jei norima sumažinti riziką, verta trumpinti alyvos keitimo intervalą. Praktikoje dažnai minima riba yra 10 000–15 000 kilometrų, o automobilį naudojant trumpoms kelionėms, kai variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros, alyva greičiau praranda savybes dėl drėgmės ir degalų priemaišų.
Svarbu suprasti, kad klampa nėra vien asmeninio pasirinkimo klausimas. Naujesni varikliai dažnai suprojektuoti su mažesnėmis tolerancijomis ir konkrečiomis gamintojo patvirtintomis specifikacijomis, todėl būtina vadovautis instrukcija, užrašu ant alyvos įpylimo dangtelio arba gamintojo patvirtintų specifikacijų sąrašu.
Taip pat būtina įvertinti eksploatacijos režimą: tempiant priekabą, važiuojant didelėmis apkrovomis, karštyje ar ilgai laikant aukštas apsukas, alyva patiria didesnį terminį stresą. Tokiais atvejais net ir tinkamos specifikacijos alyva gali greičiau senti, todėl intervalų trumpinimas tampa ne atsargumo pertekliumi, o racionalia profilaktika.
