CP v2

Tag: 155 mm amunicija

  • „PGZ“ plečia gynybos gamybą: beveik 2,3 mlrd. eurų investicijų ir 155 mm amunicijos užsakymai iki 2030

    Lenkijos valstybės valdoma gynybos pramonės grupė „PGZ“ skelbia spartinanti investicijas, kuriomis siekiama sukurti naujus ir išplėsti esamus gamybos pajėgumus. Valstybės turto ministerija nurodė, kad šių projektų bendra vertė siekia apie 2 320 000 000 eurų.

    Ministerija aiškina, kad investicijos vykdomos „PGZ“ ir jos grupės įmonėse, o dalis jų finansuojama iš Kapitalo investicijų fondo. Toks modelis leidžia valstybei nukreipti kapitalą į strateginius projektus, ypač tais atvejais, kai reikalingas greitas pajėgumų didinimas.

    155 mm amunicija iki 2030

    Didelė investicijų dalis siejama su 155 mm kalibro artilerijos amunicijos gamyba – tai NATO standartas, tapęs ypač paklausus po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Pasak ministerijos, dėl produkcijos realizavimo amunicijos srityje sudarytos dvi vykdomosios sutartys, numatančios 155 mm amunicijos tiekimą iki 2030 metų.

    „Bendra šiuo metu „PGZ“ ir „PGZ“ grupės įmonių investicijų vertė, skirta naujiems pajėgumams sukurti ir esamiems padidinti, siekia apie 2,32 mlrd. eurų, o amunicijos srityje sudarytos dvi sutartys dėl 155 mm amunicijos tiekimo iki 2030 metų“, – nurodė Valstybės turto ministerija.

    Ką reiškia Kapitalo investicijų fondas

    Kapitalo investicijų fondas yra valstybinis tikslinis fondas, kurio lėšas administruoja Valstybės turto ministerija. Jo esmė – valstybei, per ministeriją, įsigyjant ar pasirašant akcijas ir dalis, sustiprinti valstybei priklausančių įmonių finansinį pagrindą.

    Praktiškai tai reiškia, kad investiciniai projektai gali būti finansuojami ne vien per įmonių pelną ar skolinimąsi, bet ir per papildomą valstybės kapitalą. Tokia schema dažnai taikoma, kai kalbama apie kritinę infrastruktūrą, tiekimo saugumą ir ilgalaikius pajėgumus, kuriuos sudėtinga greitai sukurti vien rinkos priemonėmis.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Europos gynybos pramonė pastaraisiais metais susiduria su užduotimi didinti gamybos apimtis ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, ypač amunicijos ir komponentų srityse. 155 mm šaudmenų segmentas tapo vienu svarbiausių dėl didelio sunaudojimo ir poreikio užtikrinti tiek kariuomenių atsargas, tiek ilgalaikius kontraktus.

    „PGZ“ sprendimas investuoti į pajėgumus ir turėti ilgalaikį produkcijos realizavimo pagrindą iki 2030 metų rodo, kad Lenkija gynybos pramonę vertina kaip strateginę sritį. Tai taip pat gali stiprinti regiono tiekimo grandines, jei dalis pajėgumų bus orientuota į platesnius NATO poreikius.

  • Istorinės Lenkijos gamyklos ruošiasi gamybai kariuomenei: kuo jų pranašumas ir ką planuoja daryti

    Istorinės Lenkijos pramonės įmonės „Andoria“ ir Huta Małapanew ruošiasi naujai krypčiai – gynybos sektoriui skirtai gamybai. Pagal planą jos būtų įtrauktos į Lenkijos metalurgijos grupę, o modernizavimo finansavimą ir projektų koordinavimą žada užtikrinti „Virtus“ grupė.

    Šis žingsnis siejamas su išaugusiu karinių pajėgumų poreikiu Europoje ir bandymu didinti vietinę gamybą, kad kritinės tiekimo grandinės būtų mažiau priklausomos nuo importo. Kalbama ne apie vieną produktą, o apie platų spektrą – nuo liejinių kovinėms mašinoms iki aviacinių bombų korpusų ar 155 mm sviedinių korpusų.

    Huta Małapanew: ką gali duoti

    Huta Małapanew pristatoma kaip seniausiai veikianti Lenkijos plieno pramonės įmonė, kurios ištakos siekia 1754 metus. Anksčiau ji jau buvo dirbusi su karine gamyba, o šiandien yra specializuota liejykla, gaminanti plieno ir ketaus liejinius.

    Įmonė iki šiol tiekia komponentus geležinkeliui ir ratinėms transporto priemonėms, pavyzdžiui, važiuoklės ar pakabos elementus. Tačiau pabrėžiama, kad dalis pajėgumų nėra pilnai išnaudojama, todėl atsiranda erdvės perorientuoti gamybą į gynybos užsakymus.

    Vienas ambicingesnių scenarijų – aviacinių bombų korpusų liejimas, kurį projekto atstovai mato kaip potencialiai standartizuotą eksporto produktą. Tokį argumentą stiprina ir tai, kad Europoje specializuotų gamintojų skaičius yra ribotas, o naujų pajėgumų kūrimą stabdo leidimų, aplinkosaugos ir energijos infrastruktūros reikalavimai.

    „Mūsų pranašumas yra gebėjimas paruošti tinkamus lydinius, atlikti liejimą, terminį apdorojimą ir plonasienių liejinių mechaninį apdirbimą“, – sakė „Virtus“ grupės viceprezidentas Andrzejus Kensbokas.

    Jo teigimu, tokiai gamybai reikalinga ir įranga, ir technologinė patirtis, o didžiausia vertė ta, kad dalis infrastruktūros jau yra vietoje. Tai gali sutrumpinti kelią nuo plano iki realios produkcijos, palyginti su naujų gamyklų statyba nuo nulio.

    „Andoria“: nuo variklių prie gynybos liejinių

    Andrychovo „Andoria“ ilgą laiką buvo siejama su dyzelinių variklių gamyba, tačiau ši veikla jau nutraukta. Vis dėlto įmonėje liko aukšto lygio liejybos kompetencijos, o dabar akcentuojami ketaus gaminiai ir darbas su technologiškai reikliais klientais.

    Planuojama kryptis – izotermiškai grūdinto sferoidinio ketaus technologija, dažnai žinoma kaip ADI. Tokia medžiaga vertinama dėl atsparumo ir mechaninių savybių, o praktinis pritaikymas gynyboje galėtų apimti raketų ar 155 mm sviedinių korpusų gamybą.

    Tiesa, ši kryptis reikalaus papildomų investicijų į įrangą, kuri leistų stabiliai pasiekti ADI parametrus. Projekto atstovai pabrėžia, kad pati technologija nėra nežinoma, tačiau tikslas būtų gaminti didesnių gabaritų detales nei įprasta kitose gamyklose.

    Finansavimas, sertifikavimas ir realizacija

    „Virtus“ grupė savo vaidmenį apibrėžia kaip finansavimo ir projektų parengimo organizatorę, įskaitant modernizavimo išlaidas ir apyvartinio kapitalo poreikius. Konkrečių investicijų sumų kol kas neatskleidžiama, nes projektai dar vertinami, o galutiniai sprendimai priklausys nuo technologinių ir komercinių derybų.

    Kartu minima ir „Niewiadów“ Lenkijos karinės grupės kryptis – amunicijos gamyba ir surinkimas, kuris gynybos pramonėje paprastai reiškia ilgesnį pasirengimą dėl sertifikavimo ir kokybės kontrolės reikalavimų. Teigiama, kad dalį parengiamųjų darbų įmonė jau yra pažengusi, o tai gali atverti kelią tiek komponentų, tiek gatavos produkcijos realizacijai.

    Planuose numatomas lankstus modelis: dalis produkcijos galėtų būti eksportuojama kaip komponentai, o dalis panaudojama vidaus grandinėje, jei amunicijos gamyba bus išplėsta. Galutinis scenarijus priklausys nuo paklausos, gamybinių pajėgumų pritaikymo ir to, kaip greitai pavyks suderinti technologinius standartus su gynybos sektoriaus reikalavimais.

  • Įtartinas objektas nukrito netoli amunicijos gamyklos: generolas įspėja apie rimtą spragą

    Įtartinas objektas nukrito netoli amunicijos gamyklos: generolas įspėja apie rimtą spragą

    Lenkijoje, netoli Tarnawa-Kolonia vietovės, nukritęs nenustatytas objektas sukėlė naują diskusijų bangą apie šalies oro erdvės saugumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Atsargos generolas Leonas Komornickis atkreipė dėmesį, kad įvykio vieta nėra atsitiktinė, nes netoliese vyksta strategiškai svarbi gynybos pramonės plėtra.

    Pasak generolo, Tarnawa-Kolonia yra maždaug 30 kilometrų atstumu nuo Krasniko, kur plečiami pajėgumai artilerijos amunicijai gaminti. Jo vertinimu, tai taktiškai ir operaciškai reikšminga zona, todėl incidentas kelia klausimų, ar pakankamai efektyviai saugomi objektai, svarbūs nacionalinei gynybai.

    Kas statoma Krasnike

    Generolas siejo incidentą su Krasnike veikiančios bendrovės „MESKO“ objektu, priklausančiu Lenkijos ginkluotės grupei. Ten vykdoma modernizacija ir naujų gamybos pajėgumų kūrimas, orientuotas į 155 mm artilerijos amunicijos korpusus, kurie svarbūs tiek nacionalinėms, tiek sąjungininkų tiekimo grandinėms.

    Viešai skelbta, kad projektas yra plataus masto amunicijos gamybos didinimo programos dalis, o po darbų pabaigos numatomi gerokai didesni gamybos mastai. 155 mm kalibras tapo vienu kritinių NATO standartų, todėl investicijos į tokias linijas Europoje spartėja, siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti tiekimo terminus.

    Kodėl tai jautru dabar

    Pastaraisiais metais Lenkija, kaip ir kitos regiono valstybės, stiprina oro gynybą ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, nes grėsmių spektras išsiplėtė nuo raketų iki įvairių tipų bepiločių orlaivių. Net ir vienkartinis objektų įskridimas ar nekontroliuojamas kritimas šalia gynybos pramonės ar energetikos infrastruktūros vertinamas kaip rimtas signalas peržiūrėti reagavimo procedūras.

    „Tai ne atsitiktinė vieta, o teritorija šalia kritiškai svarbios investicijos, todėl klausimas turi būti keliamas apie apsaugos veiksmingumą“, – sakė Leonas Komornickis.

    Jis taip pat priminė ankstesnę kritiką dėl to, kiek laiko objektas galėjo būti Lenkijos oro erdvėje, jei tai buvo sparnuotoji raketa arba dronas. Tokiais atvejais net kelių minučių delsa gali būti lemiama, ypač kai netoli yra karinei logistikai ir gamybai svarbūs objektai.

    Kokie klausimai lieka atviri

    Kol kas viešai nėra pateikta galutinė informacija, kas tiksliai nukrito ir iš kur objektas atskrido, todėl diskusijos dėl incidento priežasčių ir atsakomųjų veiksmų tęsiasi. Tuo pat metu įvykis išryškino bendrą regiono tendenciją: augant gynybos pramonės pajėgumams, lygiagrečiai turi būti stiprinama ir jų fizinė bei oro erdvės apsauga.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad šiuolaikinėje karo realybėje taikiniais tampa ne tik fronto infrastruktūra, bet ir gamybos grandinės, sandėliai, logistikos mazgai bei technologiniai objektai. Dėl to investicijos į radarų tinklus, priešlėktuvines sistemas, ryšių atsparumą ir greitesnį sprendimų priėmimą tampa tokios pat svarbios kaip ir pačios gamyklos.

  • „Mesko“ pradeda 155 mm amunicijos parako gamybą: technologijų perdavimas iš CSG stiprina tiekimą

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „Mesko“, priklausanti PGZ grupei, pradeda parako, skirto 155 mm artilerijos amunicijai, gamybą. Projektas įgyvendinamas po technologijų ir gamybos žinių perdavimo iš CSG grupės, o tai laikoma svarbiu žingsniu plečiant vietines gamybos kompetencijas.

    Pagamintas parakas bus naudojamas moduliariems metamojo užtaiso sprendimams, kurie reikalingi 155 mm kalibro artilerijos šaudmenims. Šis kalibras yra NATO standarto pagrindas, todėl paklausa Europoje pastaraisiais metais išaugo, o tiekimo grandinės tapo strateginiu saugumo klausimu.

    Bandymus atliko su Krab

    Pasak projekto dalyvių, parakas jau praėjo laboratorinius tyrimus ir ugnies bandymus poligono sąlygomis. Šaudymo bandymai buvo atlikti naudojant savaeiges haubicas Krab, siekiant patvirtinti atitiktį reikiamiems parametrams.

    „Džiaugiamės, kad per tokį trumpą laiką „Mesko“ pavyko sukurti gamybinius pajėgumus, reikalingus parakui moduliariniams metamojo užtaiso sprendimams. „Mesko“ pagamintas parakas sėkmingai praėjo ir laboratorinius tyrimus, ir ugnies bandymus naudojant savaeiges haubicas Krab“, – sakė CSG Polska vadovas Wojciechas Grzonka.

    Jis pabrėžė, kad tai patvirtina technologijų perdavimo efektyvumą, o bendradarbiavimas gali apimti ir daugiau sprendimų ateityje. Praktikoje tai reiškia greitesnį pajėgumų didinimą, kai rinkoje trūksta kritinių komponentų, o valstybės siekia užsitikrinti stabilias atsargas.

    Gamyba planuojama Pionkuose

    Serijinė parako gamyba bus vykdoma „Mesko“ padalinyje Pionkuose. Projekto rėmuose buvo perduota techninė dokumentacija, suteikta pagalba paleidžiant naują gamybos liniją, taip pat pagaminta pirmoji bandomoji parako partija.

    „Mesko“ vadovė Renata Gruszczyńska akcentavo, kad tikslas yra sukurti visą ciklą leidžiančius pajėgumus, kad Lenkijos pramonė galėtų savarankiškai gaminti pilnos komplektacijos 155 mm artilerijos amuniciją. Tokia kryptis siejama ne tik su investicijomis į infrastruktūrą, bet ir su būtinais technologiniais sprendimais, kuriuos galima greičiau įdiegti per partnerystes.

    Technologijų perdavimas įvardijamas kaip vienas projektų, susijusių su 2023 metais sudarytais susitarimais dėl didelių 155 mm amunicijos kiekių tiekimo. Augant gynybos pramonės užsakymams regione, vietinė parako gamyba laikoma kritine grandimi, mažinančia priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir trumpinančia gamybos ciklus.

  • 155 mm tolimojo nuotolio artilerijos amunicija: CSG pasirašė beveik 250 mln eurų kontraktą Europoje

    Čekijos gynybos pramonės grupė CSG pranešė sudariusi beveik 250 mln eurų vertės sutartį dėl 155 mm kalibro tolimojo nuotolio artilerijos amunicijos tiekimo Europos užsakovui. Tiekimai turėtų būti įvykdyti per 10 mėnesių, tačiau užsakovo ir tikslaus komplektavimo bendrovė neatskleidžia.

    Sandoris išryškina ryškėjančią tendenciją Europoje: po ilgą laiką menkintų pajėgumų, artilerijos amunicijos gamyba ir atsargų atkūrimas tapo vienu svarbiausių gynybos pramonės prioritetų. 155 mm kalibras yra NATO standartas, todėl tokios sutartys dažnai siejamos su siekiu suderinti tiekimą ir logistiką tarp skirtingų šalių kariuomenių.

    Kas slypi už CSG strategijos

    CSG teigia kryptingai stiprinanti didelio kalibro ir tolimojo nuotolio amunicijos segmentą, investuodama į gamybinius ir technologinius pajėgumus. Grupė pabrėžia, kad geba savarankiškai gaminti ne tik galutinę amuniciją, bet ir jos komponentus, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir trumpina gamybos grandinę.

    Tokie „vertikaliai“ integruoti sprendimai tampa ypač svarbūs, kai rinkoje didėja paklausa, o žaliavų, parako, sprogdiklių ir kitų elementų tiekimas susiduria su ribotais pajėgumais. Praktikoje tai reiškia, kad stabilus komponentų tiekimas gali lemti, kas realiai pajėgs vykdyti didelės apimties užsakymus per trumpą laiką.

    „Šis kontraktas dar kartą patvirtina mūsų kryptį tolimojo nuotolio amunicijos srityje ir gebėjimą įgyvendinti didelio masto projektus konkurencingoje Vakarų Europos rinkoje“, – sakė CSG Defence Systems vadovas Janas Marinovas.

    Europos gynybos pramonės spaudimas didėja

    Pastaraisiais metais Europos šalys spartina amunicijos atsargų papildymą ir plečia gamybą, nes intensyvių konfliktų patirtis parodė, kad artilerijos šaudmenų sunaudojimo tempai gali būti gerokai didesni nei planuota taikos meto scenarijuose. Dėl to 155 mm amunicijos rinka iš „nišinės“ tapo viena dinamiškiausių visame gynybos sektoriuje.

    CSG akcentuoja ir operacinį argumentą: didesnis šaudymo nuotolis laikomas vienu svarbiausių veiksnių, didinančių ugnies efektyvumą ir mažinančių riziką saviems vienetams. Kariuomenėms tai reiškia daugiau lankstumo planuojant ugnies paramą, o gynybos pramonei – aiškų signalą, kad tolimojo nuotolio sprendimai artimiausiais metais išliks prioritetu.

    „Norime prisidėti prie Europos amunicijos pramonės pajėgumų didinimo ir stiprinti pramoninį užnugarį, svarbų NATO rytinio sparno gynybai“, – sakė CSG atstovas ir CSG Polska vadovas Wojciechas Grzonka.

    Ką rodo sutarties detalės

    Nors sandorio sąlygos viešai atskleistos tik iš dalies, pati apimtis ir 10 mėnesių terminas leidžia spręsti, kad kalbama apie didelės apimties, aiškiai suplanuotą tiekimo programą. Tokiuose projektuose paprastai svarbi ne tik vienetų kaina, bet ir patikimas grafikas, kokybės kontrolė bei suderinamumas su skirtingomis artilerijos sistemomis.

    CSG sprendimas neskelbti užsakovo argumentuojamas projekto jautrumu. Gynybos sektoriuje tai įprasta praktika, ypač kai sutartys susijusios su atsargų formavimu, pajėgumų didinimu ar konkrečių operacinių poreikių užtikrinimu.