Augimo prognozė jau kelia įtampą
Prancūzijos Vyriausybės 2027 metų biudžeto projekte numatytas 1 proc. ekonomikos augimas dar prieš prasidedant parlamentinėms deryboms sulaukė kritikos. Šalies fiskalinę drausmę vertinanti Aukštoji viešųjų finansų taryba teigia, kad toks scenarijus yra optimistinis.
Taryba atkreipia dėmesį, jog biudžeto planai remiasi prielaidomis, kurios gali keistis dėl vidaus politinės situacijos ir išorės rizikų. Vienas svarbiausių neapibrėžtumų, anot institucijos, yra pats 2027 metų biudžeto priėmimas politiškai fragmentuotame parlamente.
Deficitas ir 54 mlrd. eurų planas
Pagal pristatytą kryptį Prancūzija siekia sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto 2027 metais, kai šiemet tikimasi apie 5,4 proc. Tai reikštų, kad deficitas išliktų aukštas penktus metus iš eilės, o planuojamas koregavimas būtų ribotas.
Vyriausybė skaičiuoja, kad tikslui pasiekti reikės apie 54 mlrd. eurų dydžio fiskalinio „pastangų paketo“. Jį sudarytų naujos priemonės už maždaug 43 mlrd. eurų, iš kurių 25 mlrd. eurų būtų išlaidų mažinimas, o 18 mlrd. eurų – papildomos pajamos, dar prisidėtų anksčiau priimti sprendimai.
Kainuos skola, gynyba ir įmokos ES
Ekonomistai įspėja, kad didelę spaudimo dalį sudaro išaugusios skolos aptarnavimo sąnaudos, didesnės gynybos išlaidos ir Prancūzijos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Tai reiškia, kad net ir mažėjant kai kurioms programoms, bendras balansas gali blogėti vien dėl brangesnio skolinimosi.
Rinkose palūkanų normos gali tapti lemiamu faktoriumi: jei ilgalaikio skolinimosi kaina pakiltų dar labiau, biudžeto planas greitai prarastų tvarumą. Ekonomistai pabrėžia, kad net nedidelis palūkanų pokytis gali reikšmingai padidinti skolos aptarnavimo išlaidas per vienus metus.
Socialinės išlaidos ir mokesčiai: jautriausia dalis
Didelė dalis priemonių būtų nukreipta į socialinę sistemą. Tarp svarstomų krypčių minima dalinė pensijų indeksavimo stabdymo idėja, taip pat korekcijos šeimų išmokų srityje, siekiant sutaupyti kelis milijardus eurų.
Pajamų pusėje numatomi sprendimai apimtų socialinių įmokų lengvatų pertvarką, kai kurių vietos mokesčių pokyčius ir pensininkams taikomų mokestinių lengvatų peržiūrą. Būtent ši dalis paprastai sulaukia daugiausia politinių ginčų, nes tiesiogiai paliečia dideles rinkėjų grupes.
„Silpnesnis augimas, palūkanų normų jautrumas ir ne iki galo pagrįstos priemonės didina biudžeto nuokrypio riziką 2027 metais“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.
Rizikos: geopolitika, kainos ir politinis nestabilumas
Ekonomistai pabrėžia, kad 2027 metų augimo prognozė priklausys ne tik nuo vidaus vartojimo ar investicijų, bet ir nuo geopolitinių veiksnių, energijos kainų bei infliacijos dinamikos. Jei brangtų degalai ar atsinaujintų tiekimo grandinių sutrikimai, tai smogtų tiek namų ūkių perkamajai galiai, tiek verslo sąnaudoms.
Papildomas neapibrėžtumas susijęs su 2027 metų prezidento rinkimų ciklu. Rinkimų metais Prancūzijoje dažnai suintensyvėja socialinė įtampa, o streikai ir protestai gali daryti įtaką tiek politiniams sprendimams, tiek ekonominiam aktyvumui.
„Aukštoji taryba teisi: 1 proc. augimas yra optimistinis, nors biudžeto scenarijuose tai dažna taisyklė“, – sakė ekonomikos profesorius François Facchini.
Parlamentinis barjeras ir procedūriniai keliai
Net ir turint planą, Vyriausybei dar teks užsitikrinti jo priėmimą Nacionalinėje Asamblėjoje. Kadangi politinės jėgos artėjant rinkimams dar labiau fragmentuojasi, didėja rizika, kad biudžeto svarstymas užstrigs.
Analitikai aptaria kelis procedūrinius kelius, kuriais vykdomoji valdžia galėtų stumti biudžetą į priekį, tačiau kiekvienas jų turi politinę kainą ir didina nepasitikėjimo balsavimo tikimybę. Dėl to biudžeto diskusija gali tapti vienu svarbiausių Prancūzijos politinių ir ekonominių išbandymų artėjant 2027 metų rinkimams.