CP v2

Tag: 5G tinklai

  • „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    Portugalijos telekomunikacijų operatorius „Meo“ kreipėsi į teismą ir iš valstybės siekia prisiteisti apie 81,7 mln. eurų kompensaciją. Bendrovė teigia patyrusi reikšmingų nuostolių po sprendimo iš 5G tinklų eliminuoti „Huawei“ įrangą.

    Byla, remiantis viešais teismo įrašais, buvo inicijuota Lisabonos administraciniame teisme, o atsakovais nurodomos valstybės institucijos, atsakingos už teisinį atstovavimą ir prokuratūros funkcijas. „Meo“ argumentuoja, kad nuostolius lėmė administraciniai sprendimai, susiję su kibernetinio saugumo rizikų vertinimu.

    Kas lėmė konfliktą?

    Ginčo ašis – Portugalijoje priimta rezoliucija, kuria 2023 metais sugriežtintos 5G tinklų saugumo taisyklės. Joje akcentuota, kad didelė rizika gali kilti naudojant tiekėjų įrangą, kai tiekėjas yra iš valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai, NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

    Rezoliucijoje taip pat vertinta, ar tiekėjo kilmės šalies teisinė aplinka leidžia valdžiai daryti įtaką įmonės veiklai užsienyje, pavyzdžiui, per kontrolę, spaudimą ar privalomą bendradarbiavimą. Nors dokumente konkrečios šalys ar įmonės neįvardytos, rinkoje jis buvo siejamas pirmiausia su „Huawei“.

    Kodėl tai brangu operatoriams?

    „Meo“, priklausanti „Altice Portugal“ grupei, teigia, kad sprendimas faktiškai privertė perplanuoti dalį 5G infrastruktūros ir atsisakyti anksčiau pasirinktos technologinės krypties. Telekomunikacijų sektoriuje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia ne tik naują įrangą, bet ir diegimo darbus, testavimą, integraciją bei paslaugų tęstinumo užtikrinimą.

    Operatoriai viešai yra kritikavę sprendimo apimtį, argumentuodami, kad Portugalijos priemonės esą griežtesnės nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Sektoriaus atstovai yra akcentavę, kad kuo platesnis draudimo taikymas skirtingoms tinklo dalims, tuo didesnė sąskaita galiausiai tenka operatoriams.

    Platesnis Europos kontekstas

    5G infrastruktūra Europos Sąjungoje laikoma strategine, todėl saugumo rizikų vertinimas pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių telekomunikacijų politikos krypčių. Dalis valstybių riboja vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų dalyvavimą, ypač tinklo branduolyje, nes tai kritinė vieta duomenų srautams ir valdymui.

    Portugalijos sprendimai šioje byloje tikėtina bus vertinami ne vien kaip komercinis ginčas dėl patirtų išlaidų, bet ir kaip precedentas, kiek plačiai valstybė gali taikyti saugumo argumentus, nesukeldama pareigos kompensuoti rinkos dalyvių patirtų nuostolių. Galutinį atsakymą turės pateikti teismas.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • Pigi ryšiai gali baigtis: operatoriai ragina keisti taisykles ir kainodarą, kad užtektų investicijoms

    Telekomunikacijų rinkoje vis garsiau skamba perspėjimas: ilgai tikėtis ir aukštos ryšio kokybės, ir nuolat žemų sąskaitų gali nebepavykti. Europos ekonomikos kongrese operatorių, reguliuotojų ir rinkos ekspertų diskusijoje sutarta, kad dabartinis modelis vis sunkiau suderina kainų spaudimą ir būtinybę investuoti į tinklus.

    Operatoriai siekia daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir mažiau iš anksto nustatytų ribojimų, kurie, jų teigimu, nebeatitinka dabartinės itin konkurencingos rinkos realybės. Kartu keliama ir vadinamųjų didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybės tema, nes jų platformos generuoja didelę srauto dalį, tačiau tinklų plėtrą daugiausia finansuoja ryšio paslaugų teikėjai.

    Rinka auga, bet maržos spaudžiamos

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE nurodė, kad telekomunikacijų rinkos vertė 2025 metais augo iki 46 mlrd. zlotų, tai yra apie 10,7 mlrd. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 44 mlrd. zlotų, arba apie 10,2 mlrd. eurų.

    Reguliuotojo vertinimu, infrastruktūra ir toliau plečiama, o aprėptis miestuose artėja prie 80 proc., priemiesčiuose ir kaimiškose teritorijose – prie 70 proc. Vis dėlto operatorių atstovai pabrėžė, kad organiško augimo etapas silpsta, o investicijų poreikiai didėja dėl technologinės pažangos ir didėjančių vartotojų lūkesčių.

    Didžiųjų operatorių atstovai akcentavo, kad sektorius yra griežtai reguliuojamas ne tik ryšių priežiūros institucijų, bet ir kitų priežiūros organų, kurie vertina kainų pokyčius bei vartotojų apsaugą. Pasak jų, tokia reguliacinė aplinka riboja greitą prisitaikymą prie sąnaudų ir investicinių ciklų.

    „Kartais turime jausmą, kad esame tarsi replėse: vienas reguliuotojas nurodo, kaip vykdyti pagrindinę veiklą, kitas vertina kainų pokyčius, o erdvės sprendimams lieka vis mažiau“, – sakė vieno iš didžiųjų operatorių atstovas.

    Kainų dilema: kokybė kainuoja

    Diskusijoje ryškiausiai išsiskyrė klausimas, ar vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už ryšį, kad būtų užtikrintas tinklų modernizavimas ir atsparumas. Investicinės bankininkystės atstovas teigė, kad Lenkijos mobiliojo ryšio vidutinės pajamos iš vieno vartotojo yra vienos mažiausių Europoje: apie 7 eurus per mėnesį, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 14 eurų.

    Jo argumentas paprastas: jei kainos net ir pastebimai pakiltų, šalis vis tiek išliktų pigesniame regione, tačiau operatoriai turėtų daugiau galimybių finansuoti 5G plėtrą, optikos diegimą, tinklų tankinimą ir energetinį efektyvumą. Kita vertus, reguliuotojas priminė socialinę pusę: daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kaina išlieka barjeru, todėl pokyčiai turi būti derinami su prieinamumo priemonėmis.

    „Tikėtis, kad ryšys bus ir geriausios kokybės, ir pigiausias Europoje, nėra tvarus modelis ilgesniam laikui“, – sakė diskusijoje dalyvavęs rinkos ekspertas.

    Buvusi reguliuotojos ir skaitmeninimo ministerijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dalis šiandien taikomų taisyklių atsirado laikais, kai fiksuoto ryšio rinkoje dominavo monopolis, o mobiliajame segmente – oligopolis. Jos vertinimu, dabartinė konkurencinė aplinka reikalauja daugiau pasitikėti rinkos mechanizmais, kartu aiškiai apibrėžiant vartotojų apsaugą.

    Ryšys – ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijoje pabrėžta, kad telekomunikacijų tinklai seniai peržengė vien tik komercinės paslaugos ribas. Jie laikomi kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso valstybės institucijų darbas, visuomenės informavimas, ekstremalių situacijų valdymas ir ekonomikos tęstinumas.

    Atskiras dėmesys skirtas antžeminei radijo ir televizijos transliavimo infrastruktūrai, kuri krizėse gali tapti patikimesniu informavimo kanalu, kai mobilieji tinklai perkraunami arba jų veikimas sutrinka. Rinkos dalyviai akcentavo, kad atsparumui reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikio finansavimo bei aiškios reguliacinės krypties.

    Didžiosios platformos ir nevienodos taisyklės

    Operatoriai taip pat kėlė klausimą dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens. Pasak jų, tokios platformos kaip „Google“, „Apple“, „Meta“ ar „Amazon“ Europoje naudojasi ryšio tinklais, tačiau sektorius jaučiasi turintis disproporciškai didelę investicinę naštą, kai tuo tarpu platformoms taikomas kitoks reguliacinis režimas.

    Ši tema Europos mastu aptariama jau ne vienerius metus, o diskusijos centre – ar ir kaip turėtų būti dalijamasi infrastruktūros kaštais, kai duomenų srautus vis labiau lemia vaizdo transliacijos, debesijos paslaugos ir DI sprendimai. Telekomunikacijų sektorius tikisi, kad taisyklės taps labiau subalansuotos, o konkurencijos sąlygos – panašesnės visiems rinkos dalyviams.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais ryšio paslaugų kainų tema neišnyks, nes tinklų modernizavimas reikalauja nuolatinių investicijų, o vartotojų poreikiai auga. Klausimas lieka atviras: kaip suderinti investicijų tempą, socialinį prieinamumą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje.

  • Netikėtas ryšio lyderis aplenkė AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“: kas vyksta rinkoje?

    Netikėtas ryšio lyderis aplenkė AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“: kas vyksta rinkoje?

    JAV mobiliojo ryšio rinkoje fiksuojamas netikėtas posūkis: naujausioje „Opensignal“ ataskaitoje geriausią bendrą naudotojų patirtį demonstruoja „Xfinity Mobile“, aplenkdama AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“. Tai išsiskiria tuo, kad pastaraisiais metais viršūnėse dažniau dominavo „T-Mobile“ ir kiti didieji operatoriai.

    „Opensignal“ vertinimuose paprastai apjungiami keli rodikliai, įskaitant tinklo patikimumą, atsisiuntimo spartą ir kasdienę naudojimo patirtį. Nors „Xfinity Mobile“ ne visuose testuose pirmauja, bendrai ji išlaiko aukštą lygį ir kai kuriose srityse lenkia didžiuosius konkurentus.

    Vis dėlto šis laimėjimas turi aiškių ribojimų. „Xfinity Mobile“ paslauga prieinama ne visiems, nes ja paprastai gali naudotis tik tie klientai, kurie jau turi kitą „Xfinity“ produktą, pavyzdžiui, namų internetą ar televizijos paslaugą.

    Kita svarbi detalė – geografinė aprėptis. „Xfinity“ infrastruktūra ir paslaugų prieinamumas JAV nėra universalūs, todėl net ir norintys pereiti prie šio operatoriaus kai kuriose vietovėse gali neturėti tokios galimybės.

    Ataskaita taip pat parodė, kad AT&T išlieka stipri bent vienoje aiškioje kategorijoje: įkėlimo spartos rezultatuose, kur kai kuriais atvejais ji lenkia konkurentus reikšmingu skirtumu. Tai aktualu tiems, kurie dažnai dalijasi dideliais failais, transliuoja vaizdą ar dirba nuotoliniu būdu.

    Rinkoje ryškėja ir strateginis didžiųjų operatorių poslinkis į namų interneto paslaugas. „Verizon“, AT&T ir „T-Mobile“ pastaraisiais metais vis aktyviau plečia fiksuoto belaidžio ryšio bei namų interneto pasiūlymus, siekdami augimo ne vien telefono planų segmente.

    Tokios varžybos dažniausiai išeina į naudą vartotojams: operatoriai dažniau peržiūri planus, taiko akcijas, stiprina tinklo pajėgumus ir investuoja į ryšio kokybę. Dėl to renkantis ryšį vis svarbiau vertinti ne tik kainą, bet ir realią patirtį konkrečioje vietovėje bei savo naudojimo įpročius.