CP v2

Tag: 72 valandos

  • Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei, dažniausiai iki kelių valandų trunkančiai, gyventojų apsaugai, kai kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Tokia apsauga gali būti reikalinga oro pavojaus, apšaudymo, sprogimo smūgio bangos, skeveldrų ar krentančių nuolaužų atvejais.

    Ekstremalioje situacijoje svarbiausia ne tik kuo greičiau pasiekti artimiausią pažymėtą priedangą, bet ir iš anksto žinoti, kur slėptis savo aplinkoje. Praktika rodo, kad pirmosios minutės lemia daug, todėl pasiruošimas namuose tampa tokia pat svarbia grandimi kaip ir savivaldybės parinktos vietos.

    Kas patvirtinta Zarasų rajone

    Zarasų rajone patvirtintas 44 priedangų sąrašas, numatantis vietas, kur gyventojai galėtų laikinai pasislėpti ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Į sąrašą įtraukti įvairios paskirties pastatai ir patalpos, kurios, įvertinus jų savybes, laikomos tinkamomis trumpalaikei apsaugai.

    Renkantis priedangas vertinami keli esminiai kriterijai: konstrukcijų tvirtumas, patalpų sandarumas, vieta gyvenvietėje, privažiavimo galimybės, talpa ir kitos aplinkybės. Dažniausiai tokioms vietoms pasirenkami nedegių medžiagų pastatai, rūsiai, požeminės aikštelės ar pagalbinės patalpos, kuriose galima greitai užtikrinti žmonių saugumą.

    Kodėl verta pasiruošti rūsį

    Net ir esant oficialiam priedangų sąrašui, reali situacija gali būti įvairi: ne visada pavyksta greitai pasiekti nurodytą vietą, o kartais saugiausia erdvė būna tame pačiame pastate. Dėl to pasiruoštas daugiabučio ar nuosavo namo rūsys gali tapti praktiškiausiu sprendimu, ypač kai judėjimas lauke yra pavojingas.

    Rūsyje svarbu išlaikyti praėjimus ir nepadaryti jo nepravažiuojamu sandėliu. Patalpa turi būti lengvai pasiekiama, o saugumo požiūriu pranašumą turi vietos su tvirtomis mūro ar betono sienomis ir kuo mažiau langų.

    Kaip pasiruošti namuose, jei rūsio nėra?

    Jeigu rūsio nėra, verta iš anksto nusimatyti saugesnę vietą buto ar namo viduje – kuo toliau nuo išorinių sienų ir langų. Dažnai tam tinka vidinis kambarys be langų, drabužinė, sandėliukas ar vonios patalpa, jei ji yra pastato centre.

    Tokioje vietoje pravartu laikyti bent minimalias atsargas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, žibintuvėlį su baterijomis, pirmosios pagalbos priemones ir telefonų įkrovimo sprendimus. Specialistai taip pat rekomenduoja šeimai iš anksto susitarti, kaip greitai susirinkti, ką pasiimti ir kur susitikti, jei ryšys sutriktų.

    Pavojaus metu patariama nestovėti prie langų ar išorinių durų, o gavus perspėjimą nedelsti ir eiti į anksčiau numatytą saugesnę vietą. Be daiktų pasiruošimo, praverčia paprastas „namų scenarijus“ – išbandyti, per kiek laiko realiai galima nusileisti į rūsį ar pasiekti vidinį kambarį, ypač dingus elektrai.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad pirmosiomis krizės dienomis būtų lengviau išsiversti be išorės pagalbos. Tai apima vandenį, maistą, būtinus vaistus, higienos priemones ir bazines ryšio bei apšvietimo priemones.

    Zarasų rajone patvirtintų priedangų sąrašą sudaro įvairios vietos nuo bendruomenių ir kultūros centrų iki ugdymo, sveikatos įstaigų ir daugiabučių rūsių. Gyventojams svarbiausia iš anksto pasižymėti artimiausią priedangą ir kartu pasiruošti atsarginį planą namuose, kad sprendimų nereikėtų priimti paskutinę minutę.

  • Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas iš anksto sumažina stresą ir padeda greičiau priimti sprendimus. Išgirdus perspėjimo sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir vykdyti institucijų nurodymus.

    Rengiantis rekomenduojama planuoti bent 72 valandų laikotarpį, kai pagalba ar įprastos paslaugos gali vėluoti. Tokiu atveju svarbu turėti namuose vandens, negendančio maisto, būtinų vaistų ir pirmosios pagalbos priemonių, taip pat žibintuvėlį, baterijų ir radiją ar kitą informacijos priėmimo priemonę.

    Ne mažiau aktualu pasirūpinti ryšiu: pravartu turėti įkrautą telefoną, išorinę bateriją, automobilinį įkroviklį, o šeimos nariams iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos ir kontakto, jei ryšys sutriktų. Taip pat praverčia svarbiausių dokumentų kopijos ir atsargos grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams.

    Kur slėptis pavojaus metu

    Gyventojams svarbu žinoti, kur yra artimiausia priedanga ar kolektyvinės apsaugos statinys. Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojaus grėsmė, o kolektyvinės apsaugos statiniai paprastai pritaikyti didesniam žmonių srautui ir laikinam prieglobsčiui ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.

    Jonavoje priedangos numatytos įvairiose viešose įstaigose ir pastatuose, tarp jų mokyklose, darželiuose, sporto centre, taip pat dalyje daugiabučių. Tokios vietos planuojamos taip, kad pavojaus atveju gyventojai galėtų greitai pasiekti artimiausią saugesnę erdvę savo mikrorajone.

    Kokios vietos numatytos Jonavoje

    Pagal savivaldybės skelbiamą informaciją, Jonavos mieste priedangos numatytos, pavyzdžiui, Chemikų gatvėje esančiose ugdymo įstaigose, Kauno gatvės mokyklose bei sporto centre Žeimių gatvėje. Dalis objektų pažymėti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai, o jų talpa skiriasi nuo kelių dešimčių iki daugiau nei 1 000 žmonių.

    Jonavos rajone priedangų vietos nurodomos ir seniūnijose bei kultūros centruose, taip pat kai kuriuose mokyklų skyriuose. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: dar ramybės metu pasižiūrėkite, kuri vieta yra arčiausiai jūsų namų ar darbo, ir susitarkite su artimaisiais, kaip elgsitės, jei tektų judėti skubiai.

    Kaip pasiruošti realiai, o ne teoriškai

    Pats efektyviausias pasirengimas yra tas, kurį galima įgyvendinti kasdienybėje: atsargas atnaujinti, vaistus pasitikrinti pagal galiojimą, o kuprinę su būtiniausiais daiktais laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Jei namuose yra vaikų, senjorų ar lėtinių ligų turinčių žmonių, pasirengimą verta planuoti individualiai, numatant papildomas priemones.

    Taip pat svarbu iš anksto įvertinti, kaip elgsitės dingus elektrai ar ryšiui, ir kur gausite patikimą informaciją. Reguliarus pasirengimo peržiūrėjimas kas kelis mėnesius padeda užtikrinti, kad planas būtų aktualus, o atsargos realiai tinkamos naudoti.

  • Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad buvo atliktas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Tokio patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams veikia realiomis sąlygomis.

    Patikrinimo metu įjungtos perspėjimo sirenos veikė 3 minutes, o į gyventojų mobiliuosius telefonus buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Departamentas pabrėžia, kad tai buvo sistemos testas, tačiau sirenų signalas visada reiškia poreikį nedelsti ir pasitikrinti oficialią informaciją.

    Išgirdus sirenų garsą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti pateikiamus nurodymus. Ten skelbiama informacija apie galimą grėsmę, jos mastą ir konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis, kad apsaugotumėte save, artimuosius ir turtą.

    Gelbėtojai primena, kad elgesys priklauso nuo grėsmės pobūdžio, todėl universali taisyklė – vadovautis pareigūnų instrukcijomis. Kai kuriais atvejais gali būti prašoma likti patalpose, sandarinti langus, riboti judėjimą ar, priešingai, evakuotis.

    Vienas svarbiausių dalykų – telefone iš anksto aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. Ši paslauga yra nemokama ir naudojama tuomet, kai būtina skubiai perduoti informaciją apie pavojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

    Departamentas taip pat ragina pasirengti situacijoms, kai pagalba gali būti pasiekiama ne iš karto. Rekomenduojama turėti atsargų, kurios leistų savimi ir artimaisiais pasirūpinti bent 72 valandas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių.

    Pravartu namuose turėti žibintuvėlį, baterijų, žvakių ir degtukų, taip pat radiją, kuris veiktų nutrūkus interneto ryšiui. Tokios priemonės padeda greičiau reaguoti, jei sutriktų elektros tiekimas ar mobilusis ryšys.

    Gyventojai kviečiami naudotis ir Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėle „LT72“, kur pateikiama praktinė informacija apie pasirengimą ir veiksmus nelaimės atveju. Kilus klausimų ar turint pastabų dėl perspėjimo sistemos veikimo, gelbėtojai ragina užpildyti atsiliepimų anketą oficialiame pasirengimo puslapyje.