Kodėl svarbiausios pirmos minutės?
Ekstremali situacija gali kilti staiga, todėl pirmiausia svarbu išlikti ramiems ir įvertinti, ar jums negresia tiesioginis pavojus. Jei kyla gaisras, matote dūmus, girdite sprogimus ar jaučiate stiprų dujų kvapą, nedelskite pasitraukti į saugią vietą ir perspėti kitus.
Jei esate patalpose, įvertinkite, ar saugu likti viduje, ar būtina evakuotis. Lauke svarbu atsitraukti nuo pastatų, stiklinių vitrinų, elektros laidų ir kitų objektų, kurie gali kelti papildomą riziką.
Oficiali informacija ir ryšys
Patikimiausia informacija ekstremalios situacijos metu yra oficialūs pranešimai per radiją, institucijų kanalus ir skubios pagalbos perspėjimus telefone. Venkite gandų socialiniuose tinkluose, nes jie dažnai plinta greičiau nei patikrinami faktai ir gali paskatinti neteisingus sprendimus.
Ryšiui apkraunant tinklus, skambučiai ne visada pavyksta, todėl verta naudoti trumpąsias žinutes ir susitarti su artimaisiais dėl iš anksto numatyto susitikimo taško. Jei turite galimybę, namuose laikykite baterijomis maitinamą radiją ir atsargines baterijas.
Kada skambinti 112?
Skubios pagalbos numeriu 112 reikėtų skambinti tada, kai yra reali grėsmė gyvybei, sveikatai ar turtui, pavyzdžiui, gaisro, avarijos, smurto, staigaus sveikatos sutrikimo ar pavojingo įvykio atveju. Skambinant trumpai ir aiškiai pasakykite vietą, kas nutiko, kiek yra nukentėjusiųjų ir kokios pagalbos reikia.
Jei situacija nėra skubi, verta ieškoti oficialių nurodymų, kaip elgtis konkrečiu atveju, ir neužimti linijos tiems, kam pagalba būtina nedelsiant. Taip pat svarbu vykdyti gelbėjimo tarnybų, policijos ar kitų atsakingų institucijų nurodymus.
72 valandų atsargų principas
Praktikoje dažnai rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad nutrūkus tiekimui ar paslaugoms nereikėtų skubiai ieškoti maisto, vandens ar vaistų. Tai ypač aktualu, kai sutrinka elektros tiekimas, ryšys, šildymas arba apribojamas judėjimas.
Tokios atsargos paprastai apima geriamą vandenį, ilgai negendančius maisto produktus, būtinus vaistus, higienos priemones, žibintuvėlį, baterijas, įkroviklius, pirmosios pagalbos rinkinį ir dokumentų kopijas. Jei šeimoje yra kūdikių ar lėtinių ligų turinčių žmonių, atsargos turi būti pritaikytos jų poreikiams.
„Svarbiausia turėti aiškų planą šeimai ir žinoti, kur rasti patikimą informaciją, nes panika ir delsimas dažnai sukelia daugiau problemų nei pati situacija“, – sako civilinės saugos specialistai.
Gyventojams pravartu iš anksto aptarti, kas atsakingas už vaikus, augintinius ir vyresnius šeimos narius, jei tektų skubiai išeiti iš namų. Taip pat verta pasitikrinti, ar turite veikiančius dūmų detektorius, gesintuvą ir ar žinote, kur namuose atjungti elektrą, vandenį ar dujas.