CP v2

Tag: 800 voltų architektūra

  • „Mercedes-AMG“ atskleidė GT 53 elektromobilį: mažiau galios, bet žada 809 km nuotolį

    „Mercedes-AMG“ atskleidė GT 53 elektromobilį: mažiau galios, bet žada 809 km nuotolį

    „Mercedes-AMG“ pristatė naują įėjimo lygio keturių durų GT 53 elektromobilio versiją, kuri orientuota ne į rekordinius greičius, o į efektyvumą ir didesnį nuvažiuojamą atstumą. Gamintojas skelbia, kad pagal WLTP ciklą šis modelis turėtų įveikti iki 809 kilometrų, nors galutiniai skaičiai dar gali kisti iki homologacijos.

    GT 53 naudoja du nuolat sužadintus sinchroninius elektros variklius, po vieną kiekvienai ašiai. Bendra galia siekia 536 arklio galias, o sukimo momentas – 800 niutonmetrų, todėl iki 100 kilometrų per valandą automobilis turėtų įsibėgėti maždaug per 3,8 sekundės ir pasiekti 230 kilometrų per valandą elektroniniu būdu ribojamą maksimalų greitį.

    Technologiškai svarbiausia žinia – GT 53 išlaiko tą pačią 106 kilovatvalandžių bateriją kaip ir galingesni variantai bei 800 voltų elektros architektūrą. Dėl to deklaruojama iki 600 kilovatų pikinė įkrovimo galia, o įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. gali užtrukti apie 11 minučių, atstatant daugiau nei 70 kilovatvalandžių energijos atsargą.

    Kaip pasiektas didesnis nuotolis?

    Efektyvumas didinamas supaprastinus jėgainę: vietoje trijų variklių palikti du, o priekinė ašis dažniau veikia kaip pagalbinė. Kai papildoma trauka nereikalinga, mechaninis atjungimas leidžia priekiniam varikliui atsijungti ir sumažinti pasipriešinimą, todėl automobilis dalį laiko gali važiuoti kaip galiniais ratais varomas elektromobilis.

    Galinį variklį su ratais sieja dviejų pavarų transmisija: trumpesnė pavara skirta greitesniam startui ir važiavimui mieste, o ilgesnė – didesniam efektyvumui magistralėje ir esant aukštesniems greičiams. Tokia schema vis dažniau pasirenkama didelės galios elektromobiliuose, kai siekiama suderinti dinamiką ir sąnaudas.

    Kuo jis skiriasi nuo galingesnių versijų?

    GT 53 aiškiai atskiriamas nuo flagmanų: trijų variklių GT 63 šeimoje kalbama apie 1 153 arklio galias, o GT 55 – apie 805 arklio galias. Tuo tarpu GT 53 atsisako dalies trasai skirtos įrangos ir režimų, todėl jo charakteris labiau pritaikytas kasdieniam naudojimui.

    Važiuoklėje taip pat numatyti skirtumai: GT 53 komplektuojamas su AMG Ride Control pneumatine pakaba ir adaptyviais amortizatoriais, kai tuo metu GT 63 gauna sudėtingesnę aktyvią sistemą su hidrauliškai susietais amortizatoriais ir aktyviu kėbulo svyravimų valdymu. Visi variantai naudoja AMG Performance 4Matic+ visų varančiųjų ratų sistemą, tačiau dviejų galinių variklių nepriklausomo valdymo GT 53 neturi.

    Kada laukti rinkoje?

    Gamintojas nurodo, kad modelių pasirodymas bus etapinis: GT 55 turėtų startuoti anksčiau, o GT 63 ir naujasis GT 53 planuojami 2027 metų pradžioje. Tai reiškia, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas pirkėjams bus ne tik kaina, bet ir galutiniai sertifikuoti nuotolio bei įkrovimo parametrai konkrečiose rinkose.

    Elektromobilių segmente tai atspindi ryškią tendenciją: dalis gamintojų didžiausią dėmesį perkelia nuo maksimalios galios prie realiai kasdienėje eksploatacijoje svarbiausių rodiklių – nuotolio, greito įkrovimo ir efektyvumo greitkeliuose. GT 53 atvejis rodo, kad net sportiškoje AMG linijoje randama vietos racionalesniam, bet vis dar labai greitam elektromobiliui.

  • „Lucid“ meta iššūkį „Tesla“: pristatė „Lunar“ robotaksi be vairo ir pedalų – kas žinoma?

    „Lucid“ meta iššūkį „Tesla“: pristatė „Lunar“ robotaksi be vairo ir pedalų – kas žinoma?

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ investuotojų renginyje Niujorke pristatė naują koncepcinį robotaksi „Lunar“, kuris taikosi į tą pačią rinką kaip „Tesla“ planuojamas „Cybercab“. Dvivietis automobilis kuriamas be vairo ir pedalų, o pagrindiniu salono akcentu tampa didelis centrinis ekranas.

    „Lunar“ turėtų būti statomas ant naujos „Lucid“ vidutinio dydžio elektromobilių platformos, kuri bus naudojama ir būsimuose „Cosmos“ bei „Earth“ SUV modeliuose. Gamintojas pabrėžia, kad ši architektūra bus naujesnė už naudojamą „Gravity“ ir orientuota į efektyvumą bei programinės įrangos galimybes.

    Efektyvumas ir greitas įkrovimas

    „Lucid“ teigia, kad „Lunar“ taikosi į 5,5–6 mylių vienai kilovatvalandei energijos efektyvumą. Tai reikštų gerokai didesnį ekonomiškumą nei daugumos dabartinių elektromobilių, o tokį rezultatą bendrovė sieja su aerodinamika ir mažesniu pasipriešinimu orui.

    Pasak gamintojo, didesnis efektyvumas leistų pasiekti konkurencingą ridą naudojant mažesnės talpos bateriją, o tai svarbu robotaksi verslo modeliui. Mažesnė baterija teoriškai gali mažinti savikainą ir masę, o tai dažnai padeda ir energijos sąnaudoms, ir padangų bei stabdžių dėvėjimuisi.

    Skelbiama, kad per 15 minučių įkrovimo „Lunar“ galėtų papildyti daugiau nei 200 mylių ridos. „Lucid“ jau yra patvirtinusi, kad naujoji vidutinio dydžio platforma naudos 800 voltų architektūrą, kuri paprastai siejama su spartesniu įkrovimu tinkamose didelės galios stotelėse.

    Kas lemia robotaksi sėkmę?

    Kol kas „Lunar“ yra koncepcijos stadijoje, todėl gamybos planai ir galutinis techninis paketas neatskleidžiami. „Lucid“ viešai nurodo, kad artimiausias prioritetas yra vidutinio dydžio elektromobilių šeimos išleidimas ir aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo funkcijų diegimas.

    Robotaksi rinkoje svarbiausi veiksniai yra ne tik baterijos parametrai, bet ir sauga, programinės įrangos patikimumas bei reguliavimo reikalavimai, kurie skirtingose šalyse ir miestuose smarkiai skiriasi. Prie to prisideda ir eksploatacinė ekonomika: kuo daugiau laiko automobilis važiuoja, o ne kraunasi ar stovi servise, tuo greičiau atsiperka.

    „Lucid“ taip pat mini partnerystę su „Uber“ ir „Nuro“, kuri turėtų padėti įžengti į pavežėjimo ir autonominio mobilumo paslaugų segmentą. Jei šios programos pasiteisins, „Lunar“ galėtų tapti realiu bandymu konkuruoti su „Tesla“ robotaksi ambicijomis, kurios taip pat vis dar yra pažadų ir vystymo etape.