Rusijoje paviešintas patentas rodo planus jūrinę artilerijos sistemą perkelti į sausumos platformą. Dokumentuose aprašoma, kaip laivams skirta 130 milimetrų patranka A-192M galėtų būti naudojama iš puspriekabės tipo važiuoklės, pritaikytos šaudyti nuo žemės.
Sprendinys siejamas su Rusijos gamintoju „Arsenal“, kuris anksčiau kūrė ir tiekė kelias laivų artilerijos sistemas, naudojamas kariniame jūrų laivyne. Patento tikslas – sukurti mobilią, keliuose ir dalinai bekelėje perdislokuojamą ugnies priemonę, galinčią veikti nepririšta prie laivo.
Nuo denio iki puspriekabės
Pagal schemose aprašytą koncepciją, pabūklo bokštelis montuojamas ant puspriekabės platformos su sukamąja atrama ir apsaugomis įgulai. Numatoma galimybė šaudyti pilnu horizontaliu sektoriumi, o atvykus į poziciją platforma stabilizuojama keturiomis atramomis.
Dvi iš atramų, sprendžiant iš aprašymo, turi ratų mazgus, kurie palengvina komplekso pertempimą ne tik asfaltu, bet ir prastesniais keliais. Tokia logika panaši į kai kurių velkamų ar pusiau mobilių artilerijos sistemų sprendimus, kai ugnies pozicija keičiama kuo greičiau.
Kas išskiria šį projektą
Vienas ryškiausių elementų patente – automatizuota amunicijos padavimo schema. Paruoštų šaudmenų dėtuvė aprašoma kaip uždara kreipiančiųjų kilpa, primenanti vikšrą, įrengta už pabūklo ant sukančios platformos.
Šaudmenys į užtaisymo mechanizmą būtų tiekiami svyruojančiu transporteriu, judančiu kartu su pabūklo pakėlimo kampu. Numatyti specialūs griebtuvai, kurie paima šaudmenis iš dėtuvės ir perduoda juos užtaisymo sistemai, taip mažinant rankinio darbo poreikį.
Ką tai gali reikšti kare
A-192M laikoma lengvesne už kai kurias senesnes sovietines laivų artilerijos sistemas: viešuose aprašymuose nurodoma apie 25 tonų masė. Taip pat minima, kad ji gali pasiekti maždaug 23 kilometrų nuotolį prieš antvandeninius taikinius, tačiau sausumoje realų efektyvumą lemtų šaudmenų tipai, taikinių žvalgyba ir ugnies korekcija.
Pačios idėjos laivų pabūklus pritaikyti sausumoje istorijoje pasitaikė ne kartą, tačiau šiuolaikinėse kovos sąlygose tokiems sprendimams keliami griežti reikalavimai. Ilgo nuotolio artilerija vis dažniau remiasi tiksliųjų smūgių grandine, kur didelę reikšmę turi dronų žvalgyba, kontrbaterinė kova ir greitas pozicijų keitimas.
Kariniai analitikai šį patentą linkę vertinti atsargiai: jis nebūtinai reiškia, kad sistema artimiausiu metu bus gaminama ar masiškai diegiama. Tikėtina ir versija, kad „Arsenal“ taip ieško papildomos rinkos jau gaminamam jūriniam pabūklui, siūlydamas sausumos variantą, ypač jei karinis užsakymų portfelis jūrų kryptyje stringa.
Patente aprašyti sprendiniai taip pat siejami su platesnėmis Rusijos bandymų unifikuoti artilerijos technologijas idėjomis, kurios viešojoje erdvėje minimos jau ne vienus metus. Praktinis rezultatas priklausytų nuo to, ar pavyks suderinti mobilumą, šaudmenų tiekimą, įgulos apsaugą ir integraciją į ugnies valdymo grandinę, kuri šiandien be DI ir dronų duomenų tampa vis mažiau efektyvi.