CP v2

Tag: A1 magistralė

  • Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune oficialiai atidarytas naujas viadukas ties Ašigalio gatve, kertantis A1 magistralę. Projektas sujungia miesto gatvių tinklą su magistraliniu keliu ir, tikimasi, sumažins kasdienes spūstis bei sutrumpins kelionės laiką į Eigulių ir Kalniečių mikrorajonus.

    Naujajame transporto mazge įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, kurios turėtų pagerinti eismo saugą ir srautų pralaidumą, ypač piko valandomis. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai pritaikyti intensyviam tranzitiniam eismui, o jungtis su A1 suteikia patogesnį įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto.

    Kas įrengta ir kodėl tai svarbu

    Be viaduko ir skirtingų lygių sankryžos, projekte numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai bei apšvietimas. Tai aktualu ne tik vairuotojams: saugesnės perėjos ir atskirti srautai mažina konfliktines situacijas, kurios dažnos prie magistralinių kelių mazgų.

    Statybų metu vienu didžiausių iššūkių įvardytas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų infrastruktūros pritaikymas. Pasak projekto dalyvių, atlikus reikalingus darbus buvo galima užbaigti užvažiavimus ir pilnai suformuoti susisiekimo schemą.

    Atidaryme skambėjo planai dėl kitų jungčių

    Atidarymo renginyje dalyvavę miesto ir valstybės atstovai akcentavo, kad tiltai ir viadukai yra kritinė viso tinklo dalis, nes nuo jų priklauso ir spūsčių mastas, ir maršrutų pasirinkimas. Kauno savivaldybė šį objektą sieja su platesne miesto jungčių programa, kuri turėtų mažinti apkrovas pagrindinėse arterijose.

    „Šis viadukas yra Kauno požiūris į žmones – jų saugumą, taupomą laiką“, – sakė bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.

    „Tiltai ir viadukai yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, nes būtent jie formuoja viso transporto tinklo efektyvumą – nuo mažesnių spūsčių iki patogesnių jungčių tarp miesto dalių ir regionų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Kaip viadukas įsikomponuoja į Kauno infrastruktūros kryptį

    Ašigalio viaduko idėja Kaune svarstyta ne vienerius metus, o dalis prieigų ir jungčių sprendinių buvo įgyvendinta dar ankstesniuose etapuose. Dabartinis atidarymas užbaigia transporto mazgą, kuris turėtų veikti kaip papildomas „vartų“ taškas į miesto šiaurinę dalį.

    Kaunas lygiagrečiai vysto ir kitus tiltų projektus, tarp jų planuojamas naujas susisiekimo koridorius per upę su papildomomis jungtimis ir atskirais sprendiniais pėstiesiems bei dviratininkams. Miestas tikisi, kad tokia strategija leis dalį kelionių perskirstyti iš labiausiai apkrautų sankryžų į naujai sukurtas alternatyvas.

  • Kelio darbų zonos – ne kliūtis: „Kelių priežiūra“ primena, kas lemia saugumą

    Kelio darbų zonos – ne kliūtis: „Kelių priežiūra“ primena, kas lemia saugumą

    Prasidėjus intensyvesniam kelių remonto ir priežiūros sezonui, valstybinės reikšmės keliuose vis dažniau matyti laikini eismo ribojimai, susiaurintos juostos ir dirbanti technika. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad tokios atkarpos vairuotojams turėtų būti vertinamos ne kaip nepatogumas, o kaip reali darbo vieta.

    Kelių darbai vyksta atviroje eismo aplinkoje, kur sąlygos nuolat kinta dėl oro, matomumo ir transporto srauto. Dėl to net nedidelis greičio viršijimas ar per vėlai pastebėtas ženklas gali sukurti kritinę situaciją ir darbuotojams, ir patiems eismo dalyviams.

    „Kelio darbų zona yra darbo vieta, tik ji įrengta šalia intensyvaus eismo. Mūsų žmonės dirba vos už kelių metrų nuo pravažiuojančių automobilių, todėl kiekvienas vairuotojo sprendimas čia tampa ypač svarbus“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė primena, kad saugumo lygį tokiose zonose lemia ne vien taisyklės, bet ir vairavimo kultūra: dėmesys ženklams, numatomas elgesys bei tinkamas greitis. Kelių darbų vietose itin pavojingi staigūs manevrai, į telefoną nukreiptas žvilgsnis ar bandymas paskutinę sekundę „praslysti“ prieš susiaurėjimą.

    Eismo saugumą didina priemonės

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo diegianti įvairias eismo saugumo priemones, kurios padeda vairuotojams anksčiau pamatyti pasikeitusias sąlygas. Tarp jų naudojami mobilūs smūgio slopintuvai, laikini nukreipiamieji elementai, šviesą atspindintys ženklinimo sprendimai ir triukšmą sukeliančios juostos.

    Tokios priemonės ypač svarbios tada, kai dėl nuovargio ar monotoniško važiavimo vairuotojo dėmesys sumenksta. Vis dėlto bendrovė akcentuoja, kad net ir geriausiai suprojektuotas laikinas eismo organizavimas neapsaugos, jei vairuotojas ignoruoja ribojimus arba delsia reaguoti.

    Ką vairuotojai turėtų prisiminti

    Kelininkai ragina kelio darbų zonose laikytis nustatyto greičio, iš anksto planuoti persirikiavimą ir nuolat stebėti laikinus ženklus, nes jie gali keistis pagal darbų etapą. Taip pat svarbu laikytis didesnio atstumo, kad staigiai stabdant būtų laiko sureaguoti.

    Praktika rodo, kad riziką mažina paprasti sprendimai: neaplenkti ten, kur to nerekomenduoja ženklinimas, ir vengti „paskutinės sekundės“ manevrų ties susiaurėjimais. Kelio darbų zona yra trumpa kelionės dalis, tačiau būtent joje klaidos kaina gali būti didžiausia.

    Kur pranešti apie pavojus

    AB „Kelių priežiūra“ primena, kad apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose galima pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Bendrovė taip pat nurodo, kad gyventojai gali pateikti informaciją užpildydami pranešimo formą interneto svetainėje arba pažymėdami kliūtis programėlėje „Waze“.

    Kelininkai pabrėžia, kad tokie pranešimai padeda greičiau identifikuoti rizikingas vietas ir operatyviau reaguoti. Tačiau kasdienį saugumą kelio darbų zonose, anot jų, pirmiausia lemia vairuotojų budrumas ir pagarba žmonėms, dirbantiems šalia eismo.

  • Kelio darbų zonos – ne kliūtis, o darbo vieta: „Kelių priežiūra“ primena vairuotojų atsakomybę

    Šylant orams valstybinės reikšmės keliuose daugėja priežiūros ir remonto darbų, todėl vairuotojai vis dažniau susiduria su laikinomis apylankomis, susiaurintomis juostomis ir dirbančia technika. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad šios atkarpos nėra vien nepatogumas, o reali darbo vieta, kurioje žmonių saugumas priklauso ir nuo eismo dalyvių sprendimų.

    Kelių darbai dažnai vyksta atviroje eismo aplinkoje, kai transporto srautas nenutrūksta, o sąlygos gali keistis akimirksniu. Prastas matomumas, lietus, dulkės ar akinanti saulė mažina reakcijos laiką, todėl net nedidelis greičio viršijimas ar per vėlai pastebėtas ženklas tokiose zonose gali baigtis incidentu.

    „Kelio darbų zona iš esmės yra darbo vieta, tačiau ji įrengta greta intensyvaus eismo. Mūsų darbuotojai neretai dirba vos už kelių metrų nuo pravažiuojančių automobilių, todėl kiekvienas vairuotojo sprendimas tokioje aplinkoje tampa itin svarbus“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Kas didina riziką kelio darbuose?

    Bendrovės teigimu, didžiausią pavojų kelia situacijos, kai vairuotojai prie ribojimų pripranta selektyviai: sulėtina tik tada, kai pamato darbuotojus, arba akimirkai nukreipia dėmesį į telefoną ar navigaciją. Kadangi eismo schema darbų ruože gali keistis kasdien, įprasti įpročiai ne visada atitinka realią situaciją.

    Tokiose atkarpose svarbus ir atstumo laikymasis, nes staigesnis stabdymas susiaurintose juostose dažniau baigiasi grandininiais susidūrimais. Papildomą riziką sukuria ir sunkioji technika, kuri gali lėtai įvažiuoti į eismą ar manevruoti ribotoje erdvėje.

    Kokios priemonės taikomos keliuose?

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo nuosekliai diegianti priemones, skirtas iš anksto perspėti vairuotojus ir sumažinti smūgio pasekmes. Valstybinės reikšmės keliuose naudojami mobilūs smūgio slopintuvai, laikinos nukreipiamosios priemonės, šviesą atspindintys ženklinimo elementai, taip pat triukšmo juostos, padedančios laiku atkreipti dėmesį į pasikeitusias sąlygas.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad net ir pažangiausios priemonės negarantuoja saugumo, jei vairuotojai jų nepaiso. Kaip pavyzdį kelininkai mini atvejį A1 magistraliniame kelyje, kai triukšmo juostos paskatino vairuotoją sureaguoti laiku ir taip padėjo išvengti galimo eismo įvykio.

    Ką vairuotojai turėtų daryti?

    Kelininkai ragina kelio darbų zonose laikytis nustatytų greičio ribojimų, atidžiai sekti kelio ženklus ir visą dėmesį skirti situacijai, o ne įprastam maršrutui. Svarbu iš anksto planuoti manevrus, nekeisti juostų paskutinę akimirką ir palikti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.

    Taip pat primenama, kad apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti AB „Kelių priežiūra“ trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Bendrovė nurodo, kad pranešimą galima pateikti ir interneto svetainėje, taip pat pažymėti kliūtį programėlėje „Waze“, kad informacija pasiektų kelininkų informacinę sistemą.

  • Kelių darbų zonos – ne tik ribojimai: „Kelių priežiūra“ primena, nuo ko priklauso saugumas

    Kelių darbų zonos – ne tik ribojimai: „Kelių priežiūra“ primena, nuo ko priklauso saugumas

    Valstybinės reikšmės keliuose įsibėgėjant priežiūros ir remonto sezonui, vairuotojai vis dažniau susiduria su laikinais eismo pakeitimais, susiaurėjusiomis juostomis ir kelkraščiuose dirbančia technika. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad kelio darbų zonos neturėtų būti vertinamos vien kaip nepatogumas, nes tai yra darbo vieta, kurioje kasdien dirba žmonės.

    Darbai keliuose vyksta atviroje eismo aplinkoje, kur sąlygos nuolat kinta dėl transporto srauto, matomumo ir oro. Tokiose vietose net nedidelis greičio viršijimas, per vėlai pastebėtas ženklas ar sekundė, praleista žvilgtelint į telefoną, gali tapti kritiniu veiksniu tiek darbuotojams, tiek patiems eismo dalyviams.

    „Kelio darbų zona iš esmės yra darbo vieta, tačiau, skirtingai nei dauguma kitų, ji įrengta greta intensyvaus eismo. Mūsų darbuotojai kasdien dirba vos už kelių metrų nuo pravažiuojančių transporto priemonių, todėl kiekvienas vairuotojo sprendimas tampa itin svarbus“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad eismo organizavimas darbų metu planuojamas taip, jog vairuotojai apie pasikeitimus būtų įspėti kuo anksčiau. Vis dėlto reali sauga priklauso nuo to, ar vairuotojas laiku sumažina greitį, laikosi atstumo ir nesiima rizikingų manevrų, ypač ten, kur įrengtos laikinos juostos ar pasikeitusi kelio trajektorija.

    Siekiant mažinti riziką, valstybinės reikšmės keliuose taikomos įvairios priemonės: mobilūs smūgio slopintuvai, laikinos nukreipiamosios priemonės, šviesą atspindintys elementai, triukšmą sukeliančios juostos ir kiti sprendimai, padedantys perspėti apie pavojų. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad net pažangiausios priemonės nekompensuoja vairuotojo neatidumo, jei nepaisoma ženklinimo ir ribojimų.

    Kaip pavyzdį bendrovė mini atvejį A1 magistralėje, kai triukšmą sukeliančios juostos padėjo vairuotojui laiku sureaguoti ir išvengti galimo eismo įvykio. Tokios priemonės veikia kaip papildomas signalas, tačiau jų nauda atsiskleidžia tik tada, kai vairuotojas iš tiesų stebi kelią ir reaguoja į įspėjimus.

    Vairuotojai raginami kelio darbų zonose laikytis nustatytų greičio ribojimų, nelenkti ten, kur tai draudžiama, ir skirti visą dėmesį eismo situacijai. Šiuose ruožuose ypač svarbu iš anksto planuoti manevrus, laikytis didesnio atstumo ir suprasti, kad bet koks neatsargus veiksmas gali turėti rimtų pasekmių.

    Pranešti apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose galima telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje arba pažymėti kliūtį programėlėje „Waze“, kad informacija pasiektų kelininkų informacinę sistemą.

  • Kelių darbų sezonas įsibėgėja: AB „Kelių priežiūra“ primena, kodėl šios zonos yra darbo vieta

    Kelių darbų sezonas įsibėgėja: AB „Kelių priežiūra“ primena, kodėl šios zonos yra darbo vieta

    Valstybinės reikšmės keliuose įsibėgėjant priežiūros ir remonto sezonui, vairuotojai vis dažniau susiduria su laikinais eismo ribojimais, susiaurintomis juostomis, technika važiuojamojoje dalyje ir netikėtai besikeičiančia kelio ženklinimo tvarka. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad tokios atkarpos nėra tik laikinas nepatogumas: tai reali darbo vieta, kur žmonės dirba vos už kelių metrų nuo intensyvaus eismo.

    Kelių darbai vyksta atviroje eismo aplinkoje, kur riziką didina ribotas matomumas, kintančios oro sąlygos ir skirtingi transporto srautų greičiai. Tokiose zonose net trumpa klaida, per vėlai pastebėtas ženklas ar dėmesio nukreipimas į telefoną gali sukelti pavojingą situaciją ne tik kelininkams, bet ir patiems vairuotojams.

    „Kelio darbų zona iš esmės yra darbo vieta, tačiau ji įrengta greta intensyvaus eismo. Mūsų darbuotojai kasdien dirba vos už kelių metrų nuo pravažiuojančių transporto priemonių, todėl kiekvienas vairuotojo sprendimas tampa itin svarbus“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė akcentuoja, kad saugumą lemia ne tik įrengtos priemonės, bet ir vairuotojų elgesys. Kelio darbų ruožuose eismo situacija gali pasikeisti per kelias sekundes: vienoje vietoje juosta susiaurėja, kitoje eismas nukreipiamas į priešpriešinę pusę, o priekyje gali lėtai judėti ar manevruoti sunkioji technika.

    Siekiant mažinti avarijų tikimybę, valstybinės reikšmės keliuose taikomos įvairios eismo saugumo priemonės, įspėjančios apie pasikeitusias sąlygas. Tarp jų naudojami mobilūs smūgio slopintuvai, laikinos nukreipiamosios priemonės, šviesą atspindintys ženklinimo elementai ir triukšmą sukeliančios juostos, kurios padeda atkreipti vairuotojo dėmesį, kai šis nevalingai nukrypsta nuo trajektorijos.

    AB „Kelių priežiūra“ teigia, kad realiose situacijose tokios priemonės gali tapti lemiamos. Neseniai A1 magistraliniame kelyje užfiksuotas atvejis parodė, kad triukšmą sukeliančios juostos gali padėti vairuotojui laiku sureaguoti ir išvengti eismo įvykio, tačiau jų veiksmingumas vis tiek priklauso nuo to, ar vairuotojas iš karto sureaguos ir laikysis saugaus greičio.

    Bendrovė ragina kelio darbų zonose laikytis nustatytų greičio ribojimų, nestabdyti staigiai be būtinybės, išlaikyti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir ypač atidžiai sekti laikinus ženklus. Tokiose atkarpose bet koks rizikingas manevras gali baigtis ne tik apgadintu automobiliu, bet ir sunkiais sužalojimais žmonėms, dirbantiems kelkraštyje ar važiuojamojoje dalyje.

    Apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti AB „Kelių priežiūra“ trumpuoju telefono numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Taip pat galima pateikti informaciją užpildžius pranešimo formą bendrovės interneto svetainėje arba pažymint kliūtį programėlėje „Waze“, kad duomenys pasiektų kelininkų informacinę sistemą.

  • Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune, ties Ašigalio gatve, artėja prie pabaigos naujo viaduko per A1 magistralę statyba su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Šią savaitę statinyje atlikti privalomi apkrovų bandymai, o atidarymą miestas planuoja birželio pradžioje.

    Tokie bandymai yra standartinė procedūra prieš pradedant eksploataciją: jų metu tikrinama, ar reali konstrukcijos elgsena atitinka projektinius skaičiavimus ir galiojančias normas. Kauno savivaldybės teigimu, darbų vietoje liko tik smulkūs užbaigimo ir estetiniai darbai.

    Kaip vyko bandymai?

    Viaduko laikomoji geba ir deformacijos vertintos pasitelkus sunkiasvorį transportą. Bandymams naudoti šeši keturašiai sunkvežimiai, kurių kiekvienas svėrė po 34 tonas, bendra apkrova viršijo 200 tonų.

    Specialistai atliko statinius ir dinaminius bandymus: sunkvežimiai buvo statomi skirtingose važiuojamosios dalies padėtyse, kad būtų apkrauti skirtingi tarpatramiai. Dinamikos metu vienas sunkvežimis važiavo per konstrukciją skirtingais greičiais, taip pat buvo imituotos stabdymo situacijos.

    „Atlikome statinius ir dinaminius bandymus, matavome konstrukcijos poslinkius ir vertinome, kaip rezultatai sutampa su skaičiavimais“, – sakė „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas Eugenijus Gudonis.

    „Po bandymų koreguojamas skaičiuojamasis modelis, kad būtų suderintas su natūrinių bandymų duomenimis ir įvertintas tinkamumas eksploatacijai“, – teigė E. Gudonis.

    Ką rodo pirmieji rezultatai?

    Preliminariai skelbiama, kad bandymų metu gauti duomenys pakankamai gerai atitiko teorinius skaičiavimus ir projektavimo normų reikalavimus. Galutinės išvados bus pateiktos atlikus detalesnę duomenų analizę ir, prireikus, sukalibravus skaičiavimo modelį.

    Toks kalibravimas inžinerinėje praktikoje svarbus dėl to, kad realias konstrukcijos deformacijas gali veikti medžiagų savybės, temperatūriniai svyravimai, sujungimų standumas ir kiti veiksniai. Įvertinus natūrinių bandymų rezultatus, tikslinama, kaip konstrukcija elgsis esant norminėms transporto apkrovoms kasdienėje eksploatacijoje.

    Kaip keisis eismas?

    Naujasis skirtingų lygių transporto mazgas turėtų palengvinti susisiekimą su Eiguliais ir aplinkiniais mikrorajonais. Taip pat tikimasi, kad dalis srauto bus perkelta nuo Savanorių prospekto, o vairuotojams atsiras patogesnės įvažiavimo ir išvažiavimo kryptys magistralėje.

    Projektas numato infrastruktūrą ne tik automobiliams: įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams. Kauno savivaldybė nurodo, kad eismą naujuoju viaduku planuojama atverti birželio pradžioje, jei užbaigimo darbai ir galutinės bandymų išvados bus patvirtintos laiku.

    Mieste lygiagrečiai įgyvendinami ir kiti tiltų projektai, susiję su pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių jungtimis per Nemuną ir Nerį. Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai yra platesnio susisiekimo tinklo pertvarkos dalis, siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir gerinti susisiekimą tarp skirtingų miesto dalių.