CP v2

Tag: A1

  • Premjeras Kauno rajone pažėrė pažadų: A1–A6 jungtis ir LEZ plėtra keis regiono veidą

    Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius lankėsi Kauno rajone, kur su savivaldos ir verslo atstovais aptarė susisiekimo, investicijų ir žemės ūkio plėtros klausimus. Vizito metu apžiūrėta planuojama A1–A6 kelių jungtis, diskutuota apie Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtrą ir regiono konkurencingumą.

    Susitikimuose akcentuota, kad sparčiai augantis Kauno rajonas tampa svarbia traukos vieta tiek gyventojams, tiek investuotojams. Tam įtakos turi patogi geografinė padėtis, šalia esantis oro uostas, magistraliniai keliai ir stiprėjanti pramonės bei logistikos bazė.

    „Kauno rajonas yra puikus pavyzdys, kaip aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis kartu kuria augančią ir stiprėjančią Lietuvą“, – sakė premjeras.

    Vienu pagrindinių vizito akcentų tapo A1–A6 kelių jungties projektas, kuris, kaip pabrėžiama, turėtų pagerinti Kauno LEZ ir oro uosto pasiekiamumą. Taip pat tikimasi efektyviau perskirstyti sunkiojo transporto srautus ir sumažinti tranzitinį eismą per Ramučių bei Karmėlavos gyvenamąsias teritorijas.

    Pažymėta, kad Kauno rajono savivaldybė jau yra atlikusi reikšmingą parengiamąjį darbą: parengta galimybių studija, patvirtintas specialusis planas, įgyvendintos žemės paėmimo procedūros. Tokie žingsniai paprastai laikomi kritiniais, nes leidžia projektui greičiau pereiti į techninio projektavimo ir finansavimo sprendimų etapą.

    A1–A6 jungtis: poveikis gyventojams ir verslui

    Transporto infrastruktūros projektai Kauno regione turi tiesioginę įtaką ne tik kelionės laikui, bet ir verslo kaštams, ypač logistikos bei gamybos sektoriuose. Geresnis privažiavimas prie LEZ ir oro uosto didina teritorijos patrauklumą investuotojams, o tai gali reikšti naujas darbo vietas ir didesnes savivaldybių biudžetų pajamas.

    Kartu tai svarbu ir kasdieniam gyvenimui, nes intensyvaus sunkiojo transporto srautų nukreipimas nuo gyvenviečių paprastai siejamas su mažesniu triukšmu, oro tarša ir didesniu eismo saugumu. Tokiuose projektuose ypatingas dėmesys skiriamas sprendiniams, kurie mažina spūstis ir rizikingas sankryžas.

    Kauno LEZ: investicijų trauka

    Vizito metu aptarta ir Kauno LEZ plėtra. Nurodyta, kad zonoje, kuri šiuo metu užima 534 hektarų teritoriją, 2025 metų pradžioje pritrauktų investicijų vertė viršijo 1,56 mlrd. eurų.

    Tarp svarbiausių LEZ plėtros prielaidų įvardijamas infrastruktūros pajėgumas ir aiškios investavimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia ne tik sklypų pasiūlą ar inžinerinių tinklų parengtį, bet ir patikimą susisiekimą, kuris tampa vienu iš esminių kriterijų tarptautinėms gamybos bei logistikos įmonėms.

    Kooperatyvas „Pienas LT“ ir pridėtinė vertė

    Premjeras taip pat lankėsi žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“, kur susipažino su veikla ir kooperacijos vaidmeniu kuriant pridėtinę vertę. Pabrėžta, kad regiono ekonominis atsparumas priklauso nuo kelių sektorių stiprybės vienu metu, todėl pramonės, logistikos ir žemės ūkio sinergija tampa svarbiu veiksniu.

    „Kauno rajono pažanga rodo, kad regionų stiprėjimas yra neatsiejamas visos Lietuvos augimo dalis“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

    Vizito apibendrinime akcentuota, kad tikslas yra kurti plėtros galimybes ne vien didžiuosiuose miestuose, o ir sparčiai augančiuose regionuose. Tokia kryptis siejama su investicijų pritraukimu, darbo vietų kūrimu ir geresne gyvenimo kokybe gyventojams.

  • Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Vilniaus prieigose vykstanti Gariūnų viaduko rekonstrukcija pasiekė projekto vidurį: baigta pietinė, kairioji viaduko pusė, o „Via Lietuva“ pradeda antrąjį darbų etapą. Tai vienas didžiausių šių metų kelių infrastruktūros projektų, vykdomas intensyviausioje šalies automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

    Šiuo ruožu kasdien pravažiuoja vidutiniškai apie 44 000 transporto priemonių, iš kurių maždaug 4 600 sudaro sunkiasvoris transportas. Dėl didelių srautų darbai organizuojami nenutraukiant eismo, todėl eismo schema keisis etapais, prisitaikant prie vykdomų darbų.

    „Pirmojo etapo užbaigimas ir sklandus perėjimas į antrąjį etapą rodo, kad projektas įgyvendinamas nuosekliai, o jau atlikta apie pusė viso projekto“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Nuo rugsėjo 17 dienos eismas abiem kryptimis bus nukreiptas rekonstruota kairiąja viaduko dalimi. Kiekviena kryptimi bus paliktos dvi susiaurintos eismo juostos, analogiška tvarka bus taikoma ir po viaduku esančiame A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio ruože.

    Darbų zonoje akcentuojama eismo sauga: naudojami laikini atitvarai, nukreipiamosios gairės, horizontalusis ženklinimas, šviesos signalizacija ir kitos priemonės, padedančios vairuotojams aiškiai orientuotis pasikeitusiose sąlygose. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones ir numatyti ilgesnį laiką spūstims.

    Viešojo transporto maršrutai bus organizuojami kaip ir pirmajame etape, tačiau galimi 20, 28, 29, 59, 62 ir 68 autobusų vėlavimai. Didžiausi pokyčiai numatomi demontuojant šiaurinę, Kauno kryptimi esančią viaduko dalį, kai ribojimai bus taikomi naktimis.

    Numatyta, kad demontavimo darbai bus atliekami dvi naktis, nuo rugsėjo 18 dienos iki rugsėjo 19 dienos ir nuo rugsėjo 19 dienos iki rugsėjo 20 dienos, nuo 21 iki 6 valandos. Tuo metu vėlyvųjų ir ankstyvųjų reisų metu dalis maršrutų laikinai neaptarnaus Kauno plento stotelės, o 29 ir 59 maršrutai nestos ir Gariūnų bei Vandenvalos stotelėse.

    Po rekonstrukcijos senąjį statinį pakeis naujas viadukas, atitinkantis šiuolaikinius saugumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Darbus planuojama užbaigti 2027 metais vasarą, sutarties vertė siekia apie 6,5 mln. eurų su PVM, darbus atlieka UAB „Tilsta“.

    Gariūnų viadukas buvo pastatytas 1981 metais, o per daugiau nei keturis dešimtmečius ženkliai išaugę transporto srautai ir apkrovos lėmė, kad infrastruktūra nebeatitinka dabartinių patvarumo ir patikimumo standartų. Dėl to rekonstrukcija laikoma būtina tiek kasdieniam susisiekimui, tiek ilgalaikiam magistralės A1 pralaidumui užtikrinti.

  • Rugsėjis keliuose: „Via Lietuva“ įspėja, kur spūstys neišvengiamos dėl masinių darbų

    Rugsėjį, tradiciškai sugrįžus intensyvesniam eismui po vasaros atostogų, šalies keliuose vairuotojams gali tekti skaičiuoti ne tik didesnius srautus, bet ir laikinus ribojimus darbų zonose. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti AB „Via Lietuva“ ragina keliones planuoti su laiko atsarga ir prieš išvykstant pasitikrinti situaciją pasirinktame maršrute.

    Pasak bendrovės atstovų, šiuo laikotarpiu sutampa du veiksniai: įprastai suaktyvėjantis judėjimas į darbus ir mokyklas bei vienu metu vykdomi kelių infrastruktūros projektai. Dėl to kai kuriuose ruožuose kelionės laikas gali pailgėti, o piko valandomis formuotis spūstys.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome daug eismo dalyviams svarbių projektų, todėl prašome keliones planuoti iš anksto, laikytis kelio ženklų ir būti atidiems darbų zonose“, – sakė AB „Via Lietuva“ projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

    Kur darbai didžiausi

    Didžiausias dėmesys šiemet tenka pagrindinėms automagistralėms A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys. Bendrovė nurodo, kad šiose automagistralėse paprastojo remonto darbai vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ruožuose, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus ir 12 tiltų bei viadukų.

    A1 automagistralėje darbų apimtys šiuo metu siekia daugiau kaip 83 kilometrus įvairiuose ruožuose. Tęsiami Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimo darbai, tarp jų viadukas per Jonavos gatvę ir paskutinis tiltas per Nerį, esančiuose A1 99,5–99,8 kilometro ruože.

    Taip pat tęsiama Krunos tiltų statyba viename intensyviausių A1 ruožų. Vienas naujas tiltas jau naudojamas eismui, o antrąjį planuojama užbaigti šiais metais, tačiau darbų metu vairuotojams gali tekti taikytis prie laikinų greičio ir eismo organizavimo pakeitimų.

    Vilniaus prieigos ir A2 projektai

    Vilniaus prieigose tęsiama Gariūnų viaduko rekonstrukcija, numatant išlaikyti po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. AB „Via Lietuva“ pažymi, kad pirmasis etapas, apimantis pietinės viaduko pusės darbus, planuojamas užbaigti rugsėjį, todėl didesni srautai gali sustiprinti spūsčių riziką.

    A2 automagistralėje tęsiama Tarandės tunelio statyba, kur, bendrovės teigimu, atlikta apie 90 proc. rangos darbų. Jau įrengtos pagrindinės konstrukcijos, kelio dangos, drenažas, apšvietimo atramos ir atitvarai, o artimiausiu metu numatyti apdailos ir baigiamieji darbai.

    Vilniaus rajone rekonstruojamas Buivydiškės–Zujūnai ruožas per Buivydiškių ir Zujūnų gyvenvietes, kuriame žadama atnaujinti važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvį bei pėsčiųjų ir dviračių taką. Darbus šiame ruože vykdo bendrovė „Gevalda“.

    Taip pat kapitališkai remontuojamas rajoninis kelias Nr. 5212 Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė, kuriame numatyta sutvarkyti važiuojamąją dalį, šešias sankryžas ir gerinti pėsčiųjų infrastruktūrą. Darbus už daugiau kaip 4 mln. eurų su PVM atlieka bendrovė „Fegda“, o pabaiga planuojama iki kitų metų vasaros vidurio.

    Ką svarbu žinoti prieš kelionę

    Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas, šalia Nemėžio, pradėti paprastojo remonto darbai 2,679 kilometro ruože, o eismas organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą. Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, likusius – 2027 metais.

    Vienas didžiausių projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – artėja prie pabaigos, o darbus planuojama užbaigti šiais metais. Kol skirtinguose ruožuose vyksta baigiamieji darbai, vairuotojams rekomenduojama įvertinti alternatyvas ir neplanuoti kelionės „minutė į minutę“.

    AB „Via Lietuva“ primena, kad saugumas darbų zonose priklauso ir nuo vairuotojų elgesio: būtina laikytis greičio ribojimų, atidžiai stebėti ženklus ir numatyti, kad eismo sąlygos gali keistis. Ypač piko metu spūsčių tikimybė didžiausia ten, kur eismas perorganizuotas arba susiaurintos juostos.

    Bendrovė nurodo, kad ji prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Kelių atnaujinimas, nors ir sukelia laikinų nepatogumų, siejamas su ilgesniu dangų tarnavimo laiku, mažesnėmis avaringumo rizikomis ir patikimesniu susisiekimu.