CP v2

Tag: A24

  • Ukrainos kino teatruose – „A24“ drama apie jauno Bourdaino pradžią: vaidina Antonio Banderasas

    Ukrainos kino teatruose 2026 metų vasarą planuojama pristatyti filmą „Toni“ – studijos „A24“ dramą apie ankstyvąjį garsaus šefo ir televizijos laidų vedėjo Anthony Bourdaino gyvenimo etapą. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Dominic Sessa ir Antonio Banderasas.

    Juostos veiksmas nukelia į 1970-uosius, kai 19-metis Bourdainas atvyksta į Provincetowną Masačusetse ir, negavęs rašytojo stipendijos, ieško darbo. Atsitiktinai patekęs į restorano virtuvę jis dar nesupranta, kad būtent ši aplinka taps jo būsimos karjeros atspirties tašku.

    Ne klasikinė biografija

    Kūrėjai pabrėžia, kad „Toni“ nėra tradicinis biografinis filmas, siekiantis aprėpti visą Bourdaino kelią nuo studijų iki pasaulinio pripažinimo. Dėmesys sutelkiamas į vieną vasarą, kai formuojasi jo požiūris į profesiją, darbą ir žmones, o virtuvė tampa ne tik amatu, bet ir charakterio mokykla.

    „Tai istorija apie žmogų ir santykį, kuris padeda žengti pirmą rimtą žingsnį į ateitį“, – sakė Antonio Banderasas, kalbėdamas apie filme kuriamą mentoriaus vaidmenį.

    Pasakojime svarbią vietą užima profesinės disciplinos ir asmeninės laisvės įtampa, būdinga restoranų virtuvėms, ypač tuo laikotarpiu. Filmas taip pat žada atskleisti, kaip Bourdainui virtuvė tapo erdve, kur susiduria ambicijos, kūryba, hierarchija ir bendruomeniškumas.

    Kas kuria filmą ir kas jame vaidina

    Jaunąjį Bourdainą vaidina Dominic Sessa, išgarsėjęs po filmo „The Holdovers“. Kartu vaidina Emilia Jones ir Leo Woodall, o Antonio Banderasas įkūnija patyrusį šefą, tampantį svarbiu herojui autoritetu.

    Režisierius Mattas Johnsonas yra žinomas dėl filmo „BlackBerry“, kuriame daug dėmesio skirta laikmečio atmosferai ir personažų motyvacijoms. Panašios krypties tikimasi ir „Toni“ – daugiau charakterio analizės nei blizgios legendos.

    Kodėl Bourdainas išlieka toks svarbus

    Anthony Bourdainas plačiai žinomas dėl knygų ir kelionių laidų, kuriose maistas tapo būdu kalbėti apie kultūras, politiką, socialinę nelygybę ir kasdienį žmonių gyvenimą. Jo pasakojimo stilius ilgainiui tapo etalonu visai kelionių ir gastronomijos žanro medijai.

    Filmo kūrėjų pasirinkimas susitelkti į vieną, formuojantį etapą atitinka šiuolaikinę biografinių dramų tendenciją: vietoj „nuo gimimo iki šlovės“ pasirenkamas konkretus lūžis, leidžiantis tiksliau parodyti, kas ir kodėl pakeitė žmogaus kryptį.

    „Toni“ premjera Ukrainos kino teatruose numatoma 2026 metų vasarą. Tikslesnės platinimo detalės ir tarptautinio rodymo planai turėtų paaiškėti artėjant premjeros laikui.

  • Filmo Mother Mary premjera: Anne Hathaway grįžta į madą, bet šįkart pasuka į gotišką keistumą

    Filmo Mother Mary premjera: Anne Hathaway grįžta į madą, bet šįkart pasuka į gotišką keistumą

    Du filmai, viena tema

    2026 metais kino žiūrovai sulaukė reto sutapimo: tuo pačiu laikotarpiu pasirodė du filmai, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka Anne Hathaway, o abiejų istorijos vienaip ar kitaip sukasi apie madą. Vienas jų yra ilgai laukta tąsa Velnio nešioja Prada 2, kitas – gerokai tamsesnis ir mažiau išreklamuotas Mother Mary.

    Nors tęsinys Velnio nešioja Prada 2 turi aiškų pramoginio kino užtaisą, naujasis kūrinys Mother Mary traukia dėl rizikos ir ambicijos. Tai filmas, kuris remiasi ne nostalgija, o drąsia forma ir psichologine įtampa.

    Apie ką pasakoja Mother Mary?

    Mother Mary režisavo David Lowery, anksčiau kūręs skirtingų žanrų filmus – nuo intymios dramos iki mitologinės fantazijos. Šįkart jis pasakoja istoriją apie popžvaigždę Mother Mary, kuri likus trims dienoms iki svarbaus sugrįžimo po mįslingos nelaimės scenoje netikėtai pasirodo buvusios draugės ir dizainerės Sam Anselm namuose.

    Sam, kurią vaidina Michaela Coel, su Mother Mary nebendravo apie 10 metų, o jų kūrybinis išsiskyrimas paliko daug nuoskaudų. Popžvaigždė prašo sukurti suknelę didžiajam pasirodymui, kuri turėtų tapti ne tik sceniniu drabužiu, bet ir jos naujos tapatybės simboliu.

    „Šios metaforos vargina“, – sako Mother Mary.

    Kai mada tampa psichodrama

    Filmas pamažu virsta kamerine psichologine drama, kurioje kūryba, kaltė ir praeities traumos įgauna beveik antgamtišką atspalvį. Kūrybinis procesas čia vaizduojamas kaip emocijų vertimas į audinį, o madą režisierius naudoja ne kaip dekoraciją, bet kaip pasakojimo variklį.

    Lowery scenarijus sąmoningai žodžių pertekliumi balansuoja ant savęs rimtumo ribos: vienus tai atstums, kitiems taps raktu į filmo temą. Religinių nuorodų ir simbolių gausa, personažų santykių įtampa bei vizualinis audinio motyvas kuria atmosferą, kuri labiau primena gotikinę istoriją nei tradicinę muzikos industrijos dramą.

    Hathaway ir Coel tandemas

    Anne Hathaway čia kuria popžvaigždės portretą, kuriame žavesys maišosi su pažeidžiamumu, o didybės siekis – su emociniu sustingimu. Jos Mother Mary primena šiuolaikines popkultūros ikonas, tačiau filmas sąmoningai vengia švarios biografijos logikos ir renkasi vidinę, fragmentišką kelionę.

    Michaela Coel vaidinama Sam yra šalta, tiksli ir kerštinga, bet kartu ir itin žmogiška – ypač tada, kai kūrybinė disciplina susiduria su neatleistomis istorijomis. Šių dviejų aktorių dialogai, nors ir sąmoningai pakylėti, suteikia filmui ašį: tai dviejų žmonių bandymas per kūrybą susitarti su praeitimi.

    Mother Mary vizualinį įspūdį stiprina kostiumų dizainas ir muzikinė dalis, prie kurios prisidėjo Charli XCX ir Jack Antonoff, o dainos filme pateikiamos taip, kad tampa ne intarpais, o istorijos dalimi. Tokie sprendimai atitinka dabartinę kino tendenciją ieškoti ribos tarp koncertinio reginio, psichodramos ir autorinio kino.

    Kodėl šis filmas išsiskiria?

    Pastaraisiais metais kino industrijoje ryškėja priklausomybė nuo tęstinių franšizių, perdirbinių ir iš anksto atpažįstamų prekės ženklų. Tokiose aplinkybėse Mother Mary išsiskiria kaip originalus, sąmoningai keistas projektas, kuriame svarbiausia ne patogus siužetas, o nuotaika ir idėjos.

    Jei renkatės vieną „mados filmą“ iš šio laikotarpio, Mother Mary gali tapti netikėčiausiu pasirinkimu: jis mažiau lengvas, bet palieka daugiau klausimų ir vaizdinių. Tai filmas, kuris ne tiek patinka visiems, kiek įstringa tiems, kuriems svarbi rizika ir autorinis braižas.