Duobė kelyje, neveikiantis gatvės šviestuvas ar ant važiuojamosios dalies nuvirtęs medis gyventojui dažniausiai yra keli paspaudimai telefone. Savivaldybei tai tampa proceso pradžia: reikia suprasti problemos tipą, įvertinti skubumą, patikrinti, ar apie tai jau nebuvo pranešta, ir paskirti užduotį atsakingiems darbuotojams.
Lietuvos dirbtinio intelekto bendrovė „AAI Labs“ kartu su maždaug 99 tūkst. gyventojų turinčia Sundsvalio savivaldybe Švedijoje sukūrė prototipą, kuris automatizuoja pirmąją šio darbo dalį. Sistema skirta tam, kad gyventojui pranešti būtų kuo paprasčiau, o savivaldybės darbuotojai iš karto gautų jau susistemintą ir prioritetais suskirstytą darbų eilę.
Mažiau trinties gyventojui
Komandos sumanymas paprastas: gyventojas neturi žinoti savivaldybės vidinės struktūros ir kategorijų, kad galėtų pranešti apie problemą. Pranešimas pateikiamas nufotografavus situaciją, pažymėjus vietą GPS duomenimis arba žemėlapyje ir pridėjus trumpą aprašymą, kurį galima ir diktuoti.
Tokio tipo sprendimuose svarbi ir grįžtamojo ryšio grandinė. Prototipe gyventojas gauna pranešimo numerį, o pateikęs el. pašto adresą gali būti informuojamas apie tolesnę eigą, kad nekiltų jausmas, jog pranešimas dingo sistemoje.
Kaip DI nustato prioritetą
„AAI Labs“ sukurtame „FixFlow“ prototipe dirbtinis intelektas analizuoja nuotrauką ir tekstą, o tada priskiria kategoriją, įvertina skubumą ir ieško galimų dublikatų netoliese. Sprendimas kuriamas taip, kad darbuotojams nereikėtų rankiniu būdu peržiūrėti kiekvieno pranešimo nuo nulio.
Viename bandomajame scenarijuje gyventojas praneša apie kelio važiuojamojoje dalyje nuvirtusį medį ir apraše nurodo, kad pravažiuoti neįmanoma. Sistema tokį pranešimą atpažįsta kaip galimą pavojų saugumui, suteikia jam aukščiausią prioritetą ir perkelia į eilės pradžią, kad reakcija būtų greitesnė.
Vis dėlto žmogaus sprendimas išlieka būtinas. Darbuotojai gali pakeisti kategoriją ar prioritetą, o tais atvejais, kai DI nusprendžia, jog situacija nepatenka į savivaldybės atsakomybę, galutinį patvirtinimą turi duoti žmogus, nes panašiai atrodantys objektai gali būti tiek viešoje, tiek privačioje teritorijoje.
Kur tokie sprendimai prigyja
Tokia automatizacija aktuali ne tik savivaldybėms. Panašų pranešimų srautą kasdien tvarko būsto administravimo, komunalinių paslaugų, infrastruktūros priežiūros organizacijos, kur svarbu greitai atskirti avarinius atvejus nuo mažesnio skubumo darbų ir sumažinti pasikartojančių pranešimų naštą.
Prototipe numatyta, kad organizacija galėtų prisitaikyti kategorijas, prioritetų taisykles ir rizikos zonas be programuotojų įsikišimo. Pavyzdžiui, galima apibrėžti teritoriją aplink ligoninę ar intensyvaus eismo vietas, kur pranešimai automatiškai vertinami griežčiau.
Projektas taip pat sukonstruotas taip, kad savivaldybės duomenys nebūtų naudojami dirbtiniam intelektui mokyti ar testuoti. Toks principas viešajame sektoriuje svarbus dėl duomenų apsaugos, valdymo skaidrumo ir pasitikėjimo technologija.
Rugpjūtį komanda prototipą testavo pagal iš anksto parengtus scenarijus, nenaudodama realių gyventojų duomenų. Prieš pradedant diegimą realiame naudojime dar reikėtų patikrinti, ar pranešimą iš tiesų galima pateikti greičiau nei per minutę, atlikti prieinamumo auditą, peržiūrėti švediškus tekstus ir integruoti sprendimą su savivaldybės vidinėmis sistemomis.
Testavimas parodė ir tipinę tokių sprendimų riziką: automatizuotas susiejimas gali pernelyg agresyviai sujungti skirtingus objektus į vieną gedimą. Dėl to prototipe koreguota logika, o gyventojui numatytas papildomas patvirtinimas, kai sistema siūlo, kad pranešimai gali sutapti.