Iranas pranešė, kad Ormuzo sąsiaurio ribojimai išliks tol, kol Jungtinės Valstijos nepriims Teherano keliamų sąlygų. Apie tai valstybinei žiniasklaidai teigė Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso atstovas, pabrėžęs, kad sąsiauris Iranui yra strateginis svertas.
„Mūsų dabartinė strategija – išlaikyti šios sąsiaurio kontrolę ir ribojimus, kol priešininkas neįvykdys visų mūsų sąlygų“, – sakė IRGC atstovas Hosseinas Mohebi.
Teheranas nurodo, kad iš Vašingtono tikisi kelių žingsnių: nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną ir jo sąjungininkus regione, atlaisvinti Irano uostų veiklą bei atšaukti dalį sankcijų. Taip pat reikalaujama kompensacijų už patirtą žalą ir įšaldytų Irano aktyvų atblokavimo.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pripažino, kad tiesioginių derybų su JAV nėra, o komunikacija vyksta per Omaną, kuris veikia kaip tarpininkas. Pasak jo, tai labiau žinučių apsikeitimas, o ne pilnavertės derybos.
Tuo pat metu Omano užsienio reikalų ministerija skelbė, kad pokalbiai dėl būsimo Ormuzo sąsiaurio valdymo juda „pozityvia“ kryptimi, tačiau perspėjo dėl išpuolių prieš laivus. Toks įspėjimas atspindi augančią riziką laivybos saugumui, kai politiniai sprendimai tiesiogiai veikia komercinius maršrutus.
Kas svarbu Ormuzo sąsiauryje?
Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Būtent todėl net ir riboti trikdžiai čia gali greitai paveikti naftos kainas, draudimo įmokas bei krovinių pristatymo laiką.
Dar prieš dabartinį konflikto etapą per Ormuzo sąsiaurį buvo eksportuojama apie penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į faktinius apribojimus, bet ir į pareiškimus, kurie didina neapibrėžtumą dėl tiekimo.
Laivyba ir kontrolė: ką keičia ribojimai?
Po karinių veiksmų atsinaujinimo vasarą Iranas sugriežtino sąsiaurio kontrolę ir siekia didesnės įtakos laivybai, nurodydamas laivams laikytis maršrutų arčiau Irano pakrantės. Tokia praktika kelia papildomų klausimų dėl navigacijos laisvės, saugumo ir laivų tikrinimo rizikos.
Laivybos bendrovėms ir energijos importuotojams tai reiškia didesnes logistikos sąnaudas: dalis krovinių gali būti nukreipiami alternatyviais maršrutais, o draudimo kainos karo rizikos zonose paprastai auga. Jei ribojimai užsitęstų, poveikis galėtų persikelti į degalų kainas ir platesnę infliaciją, ypač importo priklausomose šalyse.
Kokie galimi scenarijai?
Artimiausia dinamika priklausys nuo to, ar per Omaną tarpininkaujamos konsultacijos peraugs į konkrečius įsipareigojimus ir kontrolės mechanizmus, kurie sumažintų incidentų tikimybę. Kuo ilgiau sąsiauris išlieka politinių sąlygų įkaitu, tuo didesnė tikimybė, kad situacija bus sprendžiama ne vien diplomatiniais pareiškimais, bet ir praktiniais laivybos apribojimais.
Kol kas Teherano žinutė išlieka aiški: Ormuzo sąsiaurio klausimas siejamas su platesniu JAV ir Irano konfliktu bei reikalavimais dėl sankcijų, aktyvų ir saugumo regione. Tai signalas, kad energetikos ir laivybos rizika Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu greičiausiai nesumažės.