Kas yra Abraomo susitarimai?
Abraomo susitarimai – tai Jungtinių Valstijų tarpininkautų diplomatinių susitarimų paketas, 2020 metais atvėręs kelią Izraelio santykių normalizavimui su dalimi arabų valstybių. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti naują regioninio bendradarbiavimo modelį, paremtą saugumu, prekyba ir politiniu dialogu.
Susitarimai buvo pasirašyti pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, o prie jų prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas. Vėliau apie ketinimą jungtis paskelbė ir Sudanas, nors praktinis įgyvendinimas ilgą laiką priklausė nuo vidaus politikos bei tarptautinių sąlygų.
Kodėl Trumpas nori plėtros?
Donaldas Trumpas pastaruoju metu ragina daugiau musulmoniškų šalių prisijungti prie Abraomo susitarimų, argumentuodamas, kad platesnė normalizacija mažintų įtampą Artimuosiuose Rytuose. Jo komanda šią kryptį sieja ir su platesnėmis derybomis bei pastangomis stabilizuoti regioną, įskaitant santykių su Iranu klausimą.
Viešojoje erdvėje minimos tokios valstybės kaip Saudo Arabija, Kataras ar Pakistanas, tačiau analitikai pabrėžia, kad šių šalių sprendimai yra stipriai priklausomi nuo vidaus nuotaikų ir regioninio saugumo situacijos. Karo Gazos Ruože kontekstas, humanitarinė krizė ir visuomenės parama palestiniečiams daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metu smarkiai mažina politinę erdvę greitam pripažinimui.
Ką davė susitarimai ir ko nepasiekė?
Susitarimų šalininkai akcentuoja suaktyvėjusią prekybą, investicijų srautus, turizmo augimą ir naujas saugumo bendradarbiavimo formas tarp Izraelio ir prisijungusių šalių. Praktikoje tai reiškė intensyvesnius politinius kontaktus, tiesioginius skrydžius, ekonominius projektus ir bendrą interesą atsverti regionines grėsmes.
Kritikai primena, kad Abraomo susitarimai iš esmės nepalietė pagrindinio ilgalaikio konflikto mazgo – Palestinos klausimo. Dalis ekspertų teigia, kad normalizacija, apeinant politinį sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo perspektyvos, gali duoti trumpalaikės naudos, bet ilguoju laikotarpiu palikti spragą, kuri bet kada vėl paaštrins įtampą.
„Abraomo susitarimai buvo sukurti kaip regioninio pragmatizmo projektas, tačiau karo Gazos Ruože akivaizdoje jų plėtra tampa politiškai gerokai sudėtingesnė“, – sako Artimųjų Rytų politiką stebintys analitikai.
Artimiausiu metu esminis klausimas išlieka, ar JAV iniciatyvos galės pasiūlyti tokį diplomatinį paketą, kuris vienu metu užtikrintų saugumo garantijas, ekonominius interesus ir bent minimalų politinį horizontą palestiniečių klausimui. Be šių dedamųjų, net ir valstybės, kurios anksčiau svarstė apie normalizaciją, gali rinktis laukti palankesnio momento.