Tag: Abu Dabis

  • Abu Dabyje baigėsi Ukrainos–JAV–Rusijos derybos: Kyjivas pradėjo konsultacijas su Europa

    Trečiadienį Abu Dabyje baigėsi derybos formatu Ukraina–JAV–Rusija, o iškart po jų prasidėjo Ukrainos atstovų susitikimas su Europos valstybių partneriais.

    Apie tai pranešė agentūra „Interfax-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu.

    Ši diena buvo antroji ir paskutinė trišalių derybų diena Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Skelbiama, kad tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo vasario.

    Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas anksčiau buvo nurodęs, kad po pokalbių su Rusija, tarpininkaujant JAV, delegacija planuoja atskirai tartis ir su Europos partneriais.

    Kalbėta ir apie belaisvius

    Antradienį, šaltinių teigimu, Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose sutarta netrukus surengti „plataus masto belaisvių apsikeitimą“.

    Taip pat nurodoma, kad trečiadienį aptartos temos apėmė saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai, Ukrainos pokarinės atstatymo planus bei naują Europos saugumo architektūrą pasitikėjimo krizės sąlygomis.

    Pasak agentūros šaltinio, atskirai esą nagrinėti ir Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų pačiai Rusijai.

    Kas dalyvavo derybose

    Į Ukrainos delegaciją įėjo Rustemas Umerovas, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovas Davydas Arachamija, pirmasis Prezidento biuro vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslyca ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibyckis.

    Rusijos delegacijai vadovavo vienas artimesnių Vladimiro Putino patarėjų Vladimiras Medinskis, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus ideologų.

    JAV derybose atstovavo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.

  • Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Po dviejų dienų JAV tarpininkautų derybų Abu Dabyje Ukraina ir Rusija iš esmės sutarė dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl paliaubų ar teritorinių klausimų pasiekti nepavyko.

    Apie susitarimą trečiadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris, rašo „Euronews“. Pasak jo, galutinis apsikeitimo dalyvių skaičius turėtų būti nustatytas ketvirtadienį.

    „Vienas iš pozityvių dalykų – sutarėme, kad įvyks didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas, o skaičius galutinai sutarsime rytoj“, – sakė J. Kushneris.

    Planuojamą apsikeitimą patvirtino ir Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas bei Rusijos atstovas Vladimiras Medinskis, tačiau nei apsikeitimo laiko, nei tikslaus masto jie nedetalizavo.

    Apie kokį apsikeitimą kalbama

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, kad derybose buvo aptarinėjamas apsikeitimas po 1 000 belaisvių iš kiekvienos pusės. Jo žodžiais, šis skaičius galėtų išaugti iki 1 500 iš abiejų pusių.

    Šis susitarimas laikomas apčiuopiamiausiu – ir kol kas vieninteliu – rezultatu po pirmųjų tiesioginių Kyjivo ir Maskvos derybų per devynis mėnesius. Ankstesnis raundas Ženevoje šių metų vasarį proveržio taip pat neatnešė.

    Priminta ir tai, kad per derybas Stambule 2025 metų gegužę abi šalys buvo sutarusios apsikeisti po 1 000 belaisvių, nors tuomet paliaubų susitarimo pasiekti nepavyko.

    JAV pasiuntiniai ruošiasi kelionėms į Maskvą ir Dubliną

    J. Kushneris teigė, kad ketvirtadienį jis ir Steve’as Witkoffas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to planuojama kelionė į Dubliną deryboms su V. Zelenskiu.

    Tuo metu pagrindiniai nesutarimai, stabdantys platesnį susitarimą, išlieka tie patys. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš dalies Donbaso regiono teritorijų, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, o V. Zelenskis pabrėžia, kad teritoriniai sprendimai turi būti aptariami lyderių lygmeniu.

    Maskva taip pat atmetė raginimus nedelsiant skelbti paliaubas, tvirtindama, kad prieš tai būtina susitarti dėl platesnių saugumo garantijų.

    Europos atstovai dalyvavo atskiruose pokalbiuose

    Europos atstovai Abu Dabyje dalyvavo atskirose konsultacijose su Ukrainos ir JAV pareigūnais, tačiau tiesiogiai trišalėse derybose nedalyvavo.

    V. Medinskis teigė, kad Rusijos delegacija su Europos atstovais nesikalbėjo ir suabejojo jų buvimo derybų vietoje prasme, taip pat sakė negavęs konkrečių taikos iniciatyvų.

    R. Umerovas nurodė, kad Ukrainos delegacija trečiadienį planuoja tolesnes diskusijas su Europos partneriais. Tuo metu Vašingtonas leido suprasti, kad ateityje europiečiai galėtų įsitraukti į derybas, ypač jei jos plėstųsi iki žemyno saugumo architektūros klausimų.

  • Italijos valdančioji koalicija suskilo dėl pagalbos Ukrainai, Meloni dalyvauja derybose Abu Dabyje

    Italijos valdančioji koalicija suskilo dėl pagalbos Ukrainai, Meloni dalyvauja derybose Abu Dabyje

    Italijos valdančiojoje koalicijoje kilo nesutarimų dėl naujausio – tryliktojo – pagalbos Ukrainai paketo, kuris dar nėra patvirtintas galutiniam įsigaliojimui. Ginčas įsiliepsnojo tuo metu, kai premjerė Giorgia Meloni įsitraukė į Ukrainos ateities aptarimą taikos derybų formate Abu Dabyje.

    Kaip praneša „Euronews“, 2026 metų lapkričio 10 dieną gynybos ministras Guido Crosetto paketą pristato Copasir – Italijos parlamento nacionalinio saugumo komitetui. Tačiau procedūrai būtinas Lygos atstovo, ekonomikos ministro Giancarlo Giorgetti parašas kol kas užlaikomas.

    Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ir pats G. Crosetto mėgina konfliktą švelninti, aiškindami, kad G. Giorgetti pirmadienį buvo Briuselyje, Ecofin posėdyje. Tajani pabrėžė ir tai, kad dokumentas yra įslaptintas, todėl jį reikia pasirašyti asmeniškai – elektroninis pasirašymas šiuo atveju negalimas.

    Situacija jautri, nes be ekonomikos ministro parašo dekretas negalėtų būti paskelbtas, o tai reikštų, kad pagalba – tiek karinė, tiek civilinė – negalėtų būti išsiųsta Ukrainai. Tai didina įtampą koalicijoje ir kelia riziką platesniam politiniam konfliktui.

    Kas kursto ginčą koalicijoje

    Nesutarimų fone – ilgametės vicepremjero ir infrastruktūros ministro Matteo Salvini abejonės dėl karinės paramos Kyjivui. Tuo tarpu G. Meloni laikosi nuoseklios pozicijos, kad parama Ukrainai turi būti tęsiama „tiek, kiek reikės“.

    Įtampą dar labiau pakurstė ir Lygos senatorius Claudio Borghi, viešai teigęs, kad tryliktasis paketas yra „dekretas, kurio nėra“, kol jo nepasirašo visi būtini ministrai. Tokia retorika, kaip pažymima, gali išprovokuoti rimtesnę kovą valdančiojoje daugumoje.

    G. Crosetto viešai sakė esantis įsitikinęs, jog G. Giorgetti dokumentą pasirašys, kai tik grįš iš Briuselio. Gynybos ministras taip pat akcentavo, kad Europai svarbu išlaikyti bendrą poziciją Ukrainos klausimu.

    Ką galėtų apimti tryliktasis pagalbos paketas

    Nors paketo turinys, kaip ir ankstesnių, yra įslaptintas, tekste minimos galimos kryptys. Tarp jų – parama Ukrainos civiliams, pavyzdžiui, generatoriai, tačiau taip pat gali būti numatytos ir oro gynybos priemonės.

    Minima, kad anksčiau Italija jau buvo perdavusi prancūzų ir italų bendros gamybos „Samp-T“ oro gynybos bateriją, todėl šįkart galėtų būti siunčiamos „Aster“ raketos, kuriomis ši sistema ginkluojama. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai – tik tikėtinos priemonės, nes detalių oficialiai neatskleidžiama.

    Baigiantis terminui – papildomas spaudimas Vyriausybei

    Politinius sprendimus apsunkina ir tai, kad vadinamasis „rėminis“ dekretas, pagal kurį veikia ši pagalbos teikimo schema, baigs galioti metų pabaigoje. Šis mechanizmas buvo įvestas Mario Draghi Vyriausybės 2022 metais ir nuo tada jau kelis kartus pratęstas.

    Pagal šią tvarką po „rėminio“ dekreto priėmimo ministrų kabinete vėliau rengiamas atskiras tarpministerinis sprendimas, kurį turi patvirtinti gynybos, užsienio reikalų bei ekonomikos ir finansų ministerijos. Toks modelis per ketverius metus leido išsiųsti dvylika karinės pagalbos paketų, kuriems pakakdavo informuoti Copasir.

    Tekste nurodoma, kad paskutinis pagalbos paketas Kyjivui buvo išsiųstas 2025 metų pabaigoje, o praėjusių metų pabaigoje priimtas naujas „rėminis“ dekretas numatė siuntas visiems 2026 metams. Dėl to dabartinis ginčas koalicijoje gali turėti įtakos ne tik pagalbos Ukrainai sprendimams, bet ir bendrai Italijos politinei darbotvarkei, įskaitant vykstančią biudžeto sesiją.

  • Trumpas: karo Ukrainoje pabaiga arti, bet šalis turės „kiek pasikeitusį kontūrą“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje gali baigtis netrukus, tačiau pati Ukraina po to esą turės „kiek pasikeitusį kontūrą“.

    Apie tai jis kalbėjo sekmadienį duotame interviu televizijai CBS laidoje „60 Minutes“. Trumpas taip pat sakė nemanantis, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį klaidina.

    Paklaustas, kuo labiau pasitiki – V. Putinu ar Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, – Trumpas vengė rinktis vieną pusę. Jis teigė sutariantis su abiem lyderiais.

    Konkretų, ką turėtų reikšti jo minima Ukrainos „kontūro“ kaita, Trumpas neįvardijo. Vis dėlto jis pabrėžė tikįs, kad susitarimas dėl karo užbaigimo yra „arti“.

    Trumpas: „Ukraina pakeis kontūrą“

    Interviu metu Trumpas sakė, kad „niekas nebuvo toks griežtas Rusijai kaip jis“ ir dar kartą pakartojo nuomonę, jog V. Putinas jo neapgaudinėja.

    Jis taip pat užsiminė apie ankstesnį susitikimą, kuriame, anot jo, Rusijai buvo parodyta „didelė nepagarba“, tačiau plačiau nepaaiškino, ką turėjo omenyje.

    Derybos Abu Dabyje ir Europos vaidmuo

    Tuo metu pranešama, kad lapkričio 10 ir 11 dienomis Rusija ir Ukraina turėtų surengti derybas Abu Dabyje, dalyvaujant JAV delegacijai.

    Trumpas yra sakęs, jog tikisi „labai didelio susitarimo“, kuris galėtų paliesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą. Vis dėlto Kremlius nurodo, kad pačios derybos būtų trišalės – Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad europiečiai galėtų derinti pozicijas su amerikiečiais ir ukrainiečiais kitais kanalais, tačiau prie pagrindinio derybų stalo jie nebūtų kviečiami.

  • Kremlius nurodė datą deryboms su Ukraina ir JAV: įvardijo lapkričio 10 dieną

    Kremlius pareiškė, kad Rusija iš esmės yra pasirengusi atnaujinti derybas su Ukraina ir JAV maždaug lapkričio 10 dieną. Pasak Vladimiro Putino patarėjo, galimi trišaliai pokalbiai galėtų vykti Abu Dabyje, o signalas apie terminą nuskambėjo po beveik tris valandas trukusio susitikimo Sankt Peterburge.

    Rusijos pusė viešai neatskleidė, kokiu formatu būtų atnaujinamos derybos ir ar jos apimtų paliaubų, apsikeitimo belaisviais ar humanitarinius klausimus. Taip pat neaišku, ar Ukraina ir JAV yra gavusios oficialų kvietimą bei ar sutaria su siūloma vieta ir data.

    Pastaraisiais mėnesiais kontaktai dėl karo Ukrainoje dažniausiai vyksta per tarpininkus ir atskirais kanalais, o tiesioginių trišalių derybų formatas išlieka itin jautrus. Abu Dabis ir kitos Persijos įlankos valstybės pastaruoju metu vis dažniau minimos kaip neutralios platformos tarpininkavimui, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis.

    Kijevas ne kartą yra pabrėžęs, kad bet koks derybų procesas turi remtis tarptautinės teisės principais, įskaitant Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. JAV pozicija viešai išlieka orientuota į paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kartu paliekant galimybę diplomatiniams sprendimams, jei jie atitiktų Ukrainos interesus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Kremliaus skelbiami terminai dažnai naudojami kaip informacinio spaudimo priemonė ir siekis formuoti darbotvarkę tarptautinėje erdvėje. Todėl reali derybų perspektyva priklausys nuo to, ar bus sutarta dėl aiškių darbotvarkės punktų, patikimų tarpininkų ir įgyvendinamų saugumo garantijų.

  • Abu Dabio dykumoje 4 mln. saulės modulių keičia mikroklimatą: šešėlis po jais pritraukia gyvūnus

    Abu Dabio dykumoje 4 mln. saulės modulių keičia mikroklimatą: šešėlis po jais pritraukia gyvūnus

    Abu Dabio vakarinėje dykumoje veikianti Al Dhafra saulės elektrinė laikoma viena didžiausių vienoje vietoje įrengtų saulės jėgainių pasaulyje. Apie 20 kvadratinių kilometrų teritoriją dengiantys beveik 4 milijonai modulių ne tik gamina elektrą, bet ir keičia tai, ką vietos gyvūnai patiria kasdienybėje.

    Karščio pikas šiame regione vasarą gali būti ekstremalus, o atviroje dykumoje prieglobsčio mažai. Tačiau po saulės moduliais susidaranti šešėlio juosta sumažina tiesioginę kaitrą, todėl atsiranda vėsesnės zonos, kuriose gyvūnams lengviau išbūti dienos metu.

    Rekordinis mastas ir galia

    Al Dhafra saulės elektrinė buvo atidaryta 2023 metais ir jos įrengtoji galia siekia apie 2 gigavatus. Projektas įgyvendintas naudojant dvipusius modulius, kurie saulės šviesą surenka tiek iš tiesioginės spinduliuotės, tiek nuo grunto atsispindinčios šviesos.

    Skelbiama, kad elektrinė gali aprūpinti elektra apie 200 000 namų ūkių, o metinis anglies dioksido emisijų sumažinimas vertinamas maždaug 2,4 milijono tonų. Tokie skaičiai dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl Persijos įlankos valstybės sparčiai plečia saulės energetiką.

    Siekiant palaikyti našumą, tokiose dykumų elektrinėse ypač svarbi priežiūra: dulkės ir smėlis gali greitai sumažinti modulių efektyvumą. Dėl to plačiai diegiami automatizuoti valymo sprendimai, o kai kur naudojami robotai, pritaikyti darbui aukštoje temperatūroje ir smėlingoje aplinkoje.

    Kaip modulių šešėlis keičia dykumą

    Didelio ploto saulės parkas tampa nauju kraštovaizdžio elementu, o po moduliais atsirandančios vėsesnės, mažiau vėjuotos zonos veikia kaip mikrorefugijos. Tokiose vietose gyvūnai gali trumpiau būti atviroje kaitroje, taip pat lengviau taupyti drėgmę ir energiją.

    Dykuma nėra tuščia erdvė: čia gyvena smulkūs žinduoliai, ropliai, vabzdžiai, taip pat medžiojantys plėšrūnai ir migruojantys paukščiai. Kai didelėje teritorijoje staiga atsiranda tūkstančiai šešėlio plotų, gyvūnai gali pradėti jais naudotis net jei tokia funkcija nebuvo numatyta infrastruktūros plane.

    „Elektrinė buvo projektuota gaminti elektrą, bet toks šešėlio mastas gali tapti veiksniu, keičiančiu gyvūnų elgesį ir jų judėjimo maršrutus“, – sakė laukinės gamtos ekologijos tyrėja.

    Ką tai reiškia ateities saulės parkams

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad saulės parkai turi būti planuojami ne tik pagal inžinerinius ir ekonominius kriterijus, bet ir įvertinant poveikį biologinei įvairovei. Net nedideli sprendimai, pavyzdžiui, tvorelių pralaidos smulkiems gyvūnams ar tinkamas teritorijos tvarkymas, gali sumažinti neigiamą poveikį ir kartu padėti išlaikyti ekosistemų junglumą.

    Moksliniuose tyrimuose taip pat keliamos rizikos: kai kurie saulės modulių paviršiai paukščiams gali sudaryti vandens atspindžio iliuziją, o netinkamai suprojektuotos teritorijos gali trikdyti migracijos kelius. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama dizainui, kuris mažina susidūrimų tikimybę ir numato gyvūnų judėjimą.

    Al Dhafra atvejis išryškina paradoksą: milžiniška infrastruktūra, pastatyta energijai gaminti, kartu kuria naujas sąlygas gyvybei dykumoje. Tai signalas, kad didžiausi pasaulio saulės parkai vis dažniau bus vertinami ne vien pagal gigavatus, bet ir pagal tai, kaip jie keičia aplinką.

  • Abu Dabio saulės jėgainė su 4 mln. modulių tapo pavėsiu dykumos gyvūnams: ką tai keičia

    Abu Dabio saulės jėgainė su 4 mln. modulių tapo pavėsiu dykumos gyvūnams: ką tai keičia

    Abu Dabio vakarinėje dykumoje vasarą žemės paviršius gali įkaisti iki maždaug 66 laipsnių Celsijaus, todėl atvira erdvė daugeliui rūšių tampa beveik neįveikiama. Tačiau po saulės moduliais susiformuojantis pavėsis kuria vėsesnes mikrozonas, kuriose gyvūnai randa trumpalaikį prieglobstį.

    Toks netikėtas efektas pastebimas Al Dhafra saulės elektrinėje – vienoje didžiausių vienoje vietoje pastatytų fotovoltinių jėgainių pasaulyje. Ji užima daugiau nei 20 kvadratinių kilometrų ir naudoja beveik 4 mln. saulės modulių, o mastas jau daro apčiuopiamą įtaką vietos ekosistemai.

    Milžiniškas projektas dykumoje

    Projektas oficialiai atidarytas 2023 metais ir yra įrengtas maždaug 35 kilometrų atstumu nuo Abu Dabio. Skelbiama, kad pagaminamos elektros užtenka apie 200 000 namų ūkių poreikiams, o metinis išmetamųjų teršalų sumažėjimas vertinamas apie 2 400 000 tonų.

    Statybų metu kasdien vidutiniškai būdavo sumontuojama apie 10 megavatų saulės modulių galios. Dykumoje toks tempas ir plotas reiškia ne tik energetinį, bet ir fizinį kraštovaizdžio pokytį – didžiulė teritorija dalį dienos lieka šešėlyje.

    Kaip pavėsis keičia mikroklimatą

    Saulės moduliai užstoja tiesioginę spinduliuotę, keičia šilumos sugėrimą ir atspindį, todėl po jais susidaro skirtingos temperatūros lopai. Ten, kur laipsniai lemia išlikimą, net nedidelis atvėsimas gali tapti esminiu pranašumu.

    Aridiniuose regionuose pavėsis taip pat gali padėti ilgiau išsilaikyti dirvos drėgmei ir sudaryti sąlygas augti vietinėms žolėms ar kitiems augalams, kuriems atviroje saulėje būtų per sunku. Tai reiškia daugiau slėptuvių, maisto ir trumpalaikių poilsio vietų įvairiems dykumos gyventojams.

    Gyvūnai ateina be kvietimo

    Arabijos pusiasalyje gyvena smėlinės gazelės, dykumų ežiai, stebiniai driežai, įvairios paukščių rūšys ir kiti karščiui prisitaikę gyvūnai, kuriems pavėsis yra nuolatinė būtinybė. Saulės jėgainės struktūros suteikia naujų vietų slėptis, ilsėtis ar medžioti, net jei tai nebuvo numatyta projekte.

    Panašūs reiškiniai fiksuojami ir kituose dykumų regionuose, kur gyvūnai naudojasi modulių šešėliu bei konstrukcijų teikiama priedanga. Tačiau kartu specialistai pabrėžia, kad dideli saulės parkai gali turėti ir nepageidaujamų pasekmių, jei jų planavime neatsižvelgiama į biologinę įvairovę.

    Kada saulės parkas padeda, o kada trukdo

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiama, kad saulės infrastruktūra užima didelius sausumos plotus ir neišvengiamai keičia vietos buveines. Vienas dažniausių įvardijamų pavojų – netinkamai suprojektuoti plotai gali trikdyti paukščius ir šikšnosparnius, o atspindžiai kartais klaidina migruojančius paukščius, kurie blizgantį paviršių palaiko vandeniu.

    Dėl to klausimas dabar vis dažniau formuluojamas ne taip, ar saulės elektrinės keičia ekosistemas, bet kaip tą pokytį valdyti atsakingai. Praktikoje tai gali reikšti vietinių augalų išsaugojimą, apželdinimą tinkamomis rūšimis, aiškiai suplanuotus gyvūnų judėjimo koridorius ir tvorų sprendimus, kurie neblokuoja smulkesnės faunos.

    „Saulės elektrinė nebuvo kuriama kaip laukinės gamtos prieglobstis, tačiau pavėsis ir mikroklimatas paskatino gyvūnus ja pasinaudoti“, – teigia ekologijos tyrėjai, vertinantys panašius projektus dykumų zonose.

    Al Dhafra atvejis rodo, kad didelio masto energetikos infrastruktūra kartais sukuria papildomą, netikėtą vertę, tačiau ji nėra automatinė. Kuo didesni parkai statomi dykumose ir kitose jautriose teritorijose, tuo svarbiau projektavimą grįsti duomenimis, nuolat stebėti poveikį ir koreguoti valdymą taip, kad švari energija nekainuotų biologinės įvairovės.

  • Abu Dabyje kyla 1,6 mlrd. eurų kainuosianti milžiniška „Sphere“: sutalpins 20 000 žmonių

    Abu Dabyje kyla 1,6 mlrd. eurų kainuosianti milžiniška „Sphere“: sutalpins 20 000 žmonių

    Abu Dabyje oficialiai patvirtinta, kad dirbtinėje Yas saloje bus statomas inovatyvus pramogų ir renginių centras „Sphere Abu Dhabi“. Tai bus pirmasis tokio tipo objektas už JAV ribų, o jo atidarymo tikimasi 2029 metų pabaigoje.

    Projektą įgyvendina Abu Dabio Kultūros ir turizmo departamentas kartu su „Sphere Entertainment Co.“ Skelbiama, kad investicijos sieks apie 1,6 milijardo eurų, o pats objektas turėtų tapti vienu ryškiausių miesto turizmo magnetų.

    Kas yra „Sphere“ koncepcija?

    „Sphere“ yra milžiniška sferos formos arena, sukurta taip, kad žiūrovai patirtų ne tik koncertą ar šou, bet ir visapusišką vizualinę bei garsinę patirtį. Pirmasis toks centras veikia JAV, Las Vegaso regione, nuo 2023 metų rudens.

    Abu Dabio versija planuojama labai panaši: įspūdingo mastelio LED ekranai apjuos erdves 360 laipsnių kampu, numatyta itin aukšta vaizdo raiška ir pažangus erdvinio garso sprendimas. Taip pat planuojami sensoriniai efektai, tokie kaip vėjas, kvapai ir temperatūros pokyčiai.

    Yas sala ir infrastruktūra

    Statyboms parinkta Yas sala jau dabar yra vienas svarbiausių pramogų taškų regione: čia veikia „Ferrari World“, o Yas Marina trasa kasmet priima Formulės 1 Abu Dabio etapą. Naujas objektas turėtų dar labiau sustiprinti salos, kaip tarptautinių renginių vietos, reputaciją.

    Kartu su pačia arena planuojami ir platesni teritorijos pritaikymo darbai: kelių modernizavimas, geresnis susisiekimas, inžinerinė infrastruktūra ir lankytojų srautų valdymas. Tokie projektai paprastai planuojami taip, kad užtikrintų patogų patekimą tiek vietos gyventojams, tiek turistams piko laikotarpiais.

    Kiek žmonių talpins ir ko tikėtis?

    Skelbiama, kad „Sphere Abu Dhabi“ galės priimti iki 20 000 žiūrovų. Toks dydis leidžia derinti kelis formatus: nuo didžiausių pasaulinių turų koncertų iki specialiai šiai erdvei kurtų imersinių pasirodymų.

    Rinkoje stiprėjant patirtinių pramogų paklausai, didžiausios arenos vis dažniau investuoja į technologijas, kurios išplečia tradicinio renginio ribas. Abu Dabio projektas vertinamas kaip bandymas pritraukti pasaulinio masto turus ir kurti išskirtinius šou, kurių neįmanoma lengvai perkelti į įprastas koncertų sales.

    „Sphere Abu Dhabi yra pirmasis žingsnis į pasaulinį tokių objektų tinklą“, – sakė „Sphere Entertainment Co.“ vadovas Jamesas L. Dolanas.

  • „Sphere“ Abu Dabyje: 1,6 mlrd. eurų projektas žada iki 20 000 vietų areną Yas saloje

    „Sphere“ Abu Dabyje: 1,6 mlrd. eurų projektas žada iki 20 000 vietų areną Yas saloje

    Naujas traukos centras Yas saloje

    Abu Dabis paskelbė apie planus Yas saloje statyti „Sphere“ tipo pramogų areną, kuri turėtų tapti vienu ryškiausių emyrato architektūrinių akcentų. Projektas numatytas tarp Yas prekybos centro ir SeaWorld Abu Dhabi, sparčiai augančiame pramogų rajone.

    Ši erdvė būtų pirmoji tokio tipo „Sphere“ už Jungtinių Valstijų ribų, o atidarymas planuojamas iki 2029 metų pabaigos. Organizatorių teigimu, tikslas neapsiribos dar viena koncertų arena, siekiama sukurti pilnai įtraukiančią patirtį.

    Projektą remia Abu Dabio Kultūros ir turizmo departamentas, o investicijos vertė siekia apie 1,6 mlrd. eurų. Skelbiama, kad arena talpins iki 20 000 žiūrovų ir bus pritaikyta koncertams, kino tipo pasirodymams, koviniam sportui bei didelio masto prekių ženklų renginiams.

    Tokių erdvių populiarumą pastaraisiais metais augina technologinis proveržis: didelės raiškos LED ekranai, erdvinio garso sprendimai ir pažangi scenografija leidžia renginių kūrėjams siūlyti ne tik pasirodymą, bet ir vizualinį spektaklį, konkuruojantį su kino industrija.

    Kuo išsiskiria „Sphere“ idėja?

    Vienu labiausiai atpažįstamų elementų turėtų tapti išorinis fasadas, kuris veiktų kaip milžiniška vizualinė drobė. Panašiai kaip Las Vegase, pastato išorė būtų skirta didelio masto vaizdo projekcijoms, matomoms miesto panoramoje.

    Abu Dabyje akcentuojama ir kultūrinė kryptis: planuojama, kad skaitmeninėse instaliacijose ir specialiai kuriamuose pasirodymuose atsispindės vietos menininkai, paveldas ir emyratiškos istorijos. Tai atitinka platesnę Persijos įlankos šalių tendenciją investuoti į kultūrą kaip ekonomikos diversifikavimo ir turizmo augimo variklį.

    „Abu Dabis visada stato ilgajam laikui“, – sakė Abu Dabio Kultūros ir turizmo departamento vadovas Mohamedas Khalifa Al Mubarakas.

    Operatoriaus „Sphere Entertainment Co.“ vadovybė projektą įvardija kaip startą platesnei pasaulinei plėtrai. Tuo pat metu Abu Dabis siekia sustiprinti pozicijas tarptautinėje pramogų rinkoje, kur konkuruojama ne tik renginių kalendoriumi, bet ir išskirtinėmis vietomis, pritraukiančiomis turistus.

    Konkurencija dėl ateities pramogų

    Yas sala jau dabar yra vienas didžiausių regiono pramogų taškų: čia veikia Formulės 1 trasa, keli dideli teminiai parkai ir nauji turizmo projektai. „Sphere“ arena būtų dar vienas strateginis papildymas, skirtas didinti lankytojų srautus ir ilginti turistų viešnagės laiką.

    Ekonominis poveikis būtų juntamas ir vietoje: tokio masto objektai paprastai sukuria darbo vietas statybų etape, o vėliau reikalinga nuolatinė infrastruktūros, renginių organizavimo, aptarnavimo ir kūrybinių industrijų komanda. Jei projektas bus įgyvendintas laiku, Abu Dabis gali gauti vieną labiausiai atpažįstamų dešimtmečio pramogų simbolių.

  • JAE atvėrė oro erdvę po ribojimų: Dubajaus ir Abu Dabio oro uostai ruošiasi skrydžių šuoliui

    JAE atvėrė oro erdvę po ribojimų: Dubajaus ir Abu Dabio oro uostai ruošiasi skrydžių šuoliui

    Oro erdvė vėl veikia pilnu pajėgumu

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė atnaujinę įprastą oro eismo režimą ir panaikinę laikinus apribojimus, kurie buvo taikyti dėl saugumo situacijos regione. Šis sprendimas turėtų sumažinti vėlavimus ir grąžinti įprastą tvarkaraščių stabilumą keleiviams, skrendantiems per Dubajų ir Abu Dabį.

    Šalies civilinės aviacijos institucija nurodė, kad priemonės buvo atšauktos po išsamaus operacinių ir saugumo sąlygų vertinimo. Institucija taip pat pabrėžė, kad situaciją stebės ir, jai kintant, koreguos veiksmus.

    „Atlikę išsamų operacinių ir saugumo sąlygų vertinimą, oficialiai panaikinome anksčiau taikytas laikinas atsargumo priemones“, – teigė JAE civilinės aviacijos institucija.

    Kodėl tai svarbu Dubajui ir Abu Dabiui

    Dubajus ir Abu Dabis yra vieni svarbiausių regiono aviacijos mazgų, per kuriuos keliauja didelė dalis srautų tarp Europos, Azijos ir Afrikos. Ilgesnį laiką trunkantys apribojimai regione lėmė maršrutų perplanavimą, ilgesnes kelionių trukmes ir grandininius vėlavimus.

    Per pastaruosius mėnesius platesniame Artimųjų Rytų regione buvo fiksuojami daliniai ar visiški oro erdvės uždarymai, kurie ypač paveikė tranzitinius skrydžius per Persijos įlankos valstybes. Dėl to daliai vežėjų teko mažinti skrydžių skaičių, o keleiviams dažniau susidurti su atšaukimais ir persėdimų pakeitimais.

    Oro linijos ir oro uostai didina apsukas

    Vykstant sutrikimams, Abu Dabio vežėja „Etihad“ buvo sustabdžiusi dalį išvykimų, o Dubajuje įsikūrusios „Emirates“ ir „flydubai“ laikinai ribojo operacijas. Dabar, atkūrus įprastą režimą, vežėjai gali grįžti prie planuotų tvarkaraščių, kiek tai leidžia regioniniai maršrutų koridoriai.

    Dubajaus oro uostus valdanti organizacija teigė, kad, visiškai atkūrus oro erdvės veikimą, bus nuosekliai didinamas skrydžių intensyvumas. Praktikoje tai reiškia didesnį reisų skaičių ir spartesnį grįžimą prie įprastų tranzito srautų.

    „Dabar, kai oro erdvė JAE visiškai atkurta, Dubajaus oro uostai ryžtingai didina operacijų mastą, augindami skrydžių skaičių pagal tai, kokias galimybes suteikia regioniniai maršrutai“, – pranešė Dubajaus oro uostus valdanti organizacija.

    Aviacijos duomenų bendrovė „Cirium“ skaičiavo, kad pirmosiomis konflikto dienomis regione buvo atšaukta daugiau nei 11 000 skrydžių. Vėliau atsigavimas vyko palaipsniui, o kai kurių Dubajaus vežėjų veikla buvo grįžusi iki 44,6 proc. įprasto lygio.

    Keleiviams tai turėtų reikšti mažiau netikėtų tvarkaraščių pokyčių ir daugiau aiškumo planuojant persėdimus per Dubajų ar Abu Dabį. Vis dėlto aviacijos sektorius pabrėžia, kad net ir atvėrus oro erdvę, maršrutų struktūra gali kisti priklausomai nuo saugumo vertinimų regione.