CP v2

Tag: Accel

  • Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Europos rizikos kapitalo fondas Balderton pranešė į komandą priėmęs Luca Bocchio, kuris tampa partneriu ir daugiausia dėmesio skirs ankstyvos stadijos investicijoms. Investuotojas į fondą ateina po daugiau nei dešimtmečio darbo Europos technologijų ekosistemoje ir pastaruoju metu ėjo partnerio pareigas fonde Accel.

    Per karjerą Luca Bocchio dirbo su plačiu sektorių spektru: nuo finansinių technologijų ir vartotojų sprendimų iki naujesnių krypčių, įskaitant DI taikymus, gynybos technologijas ir energetiką. Šios sritys pastaraisiais metais tapo vienomis aktyviausiai finansuojamų Europoje, nes investuotojai ieško atsparesnių verslo modelių ir ilgalaikių infrastruktūrinių pokyčių.

    Balderton nurodo, kad Luca Bocchio yra prisidėjęs prie kelių ryškių Europos technologijų bendrovių augimo, tarp jų Trade Republic, SumUp, Vinted ir Fuse Energy. Tokie sandoriai stiprina investuotojo reputaciją ankstyvose stadijose, kai svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir pagalba formuojant strategiją, komandą bei tarptautinę plėtrą.

    Prieš pradėdamas investuotojo kelią, Luca Bocchio konsultavo technologijų ir vartotojų sektoriaus įmones „Bain & Co.“ įvairiose Europos ir Azijos rinkose. Tokia patirtis dažnai laikoma privalumu rizikos kapitalo fonduose, nes leidžia struktūruotai vertinti augimo strategijas, rinkos dydį, konkurencinę aplinką ir verslo vykdymo discipliną.

    Pats investuotojas akcentavo, kad Balderton, jo vertinimu, jau daugiau nei du dešimtmečius yra svarbi Europos technologijų ekosistemos dalis ir aktyviai palaiko steigėjus skirtinguose augimo etapuose. Šis žingsnis vyksta tuo metu, kai Europos fondai vis dažniau bando išsiskirti ne vien kapitalu, bet ir specializacija, tinklu bei pagalba įmonėms ieškant klientų ir talentų.

    „Jau seniai žaviuosi apgalvotu ir praktišku fondo požiūriu, padedančiu verslininkams kiekviename kelionės etape. Man ir toliau svarbiausia remti ambicingiausius Europos kūrėjus, o geresnės vietos tam, nei Balderton, neįsivaizduoju“, – sakė Luca Bocchio.

    Balderton vadovaujantis partneris Bernard Liautaud teigė, kad naujasis partneris yra vienas labiausiai vertinamų ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Pasak jo, Luca Bocchio stiprybė yra ne tik pasiekimai, bet ir gilūs ryšiai su steigėjais, kurie rizikos kapitalo rinkoje dažnai lemia geriausių sandorių srautą.

    „Luca yra vienas gerbiamiausių ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Jo rezultatai kalba patys už save, o ryšių su steigėjais gylis yra tai, ką ypač vertiname. Džiaugiamės galėdami jį priimti į partnerystę“, – sakė Bernard Liautaud.

    Teigiamai apie bendradarbiavimą atsiliepė ir Luca Bocchio remtų įmonių vadovai. Trade Republic bendraįkūrėjas ir vadovas Christian Hecker pabrėžė, kad investuotojas anksti patikėjo jų kryptimi ir tapo svarbiu diskusijų partneriu vadovybei.

    „Luca mus palaikė ir mumis patikėjo anksti, o nuo pat pradžių man buvo apgalvotas diskusijų partneris. Per metus jis sukūrė didelę pridėtinę vertę ir komandai, atnešdamas strateginę perspektyvą bei nuoseklų įsipareigojimą“, – sakė Christian Hecker.

    Vinted bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas ir įmonės vadovas Thomas Plantenga taip pat pabrėžė Luca Bocchio įsitraukimą ir asmeninį įsipareigojimą. Jų teigimu, tokio tipo partnerystė yra ypač svarbi sparčiai augančioms bendrovėms, kai sprendimai dėl plėtros, produkto ir finansavimo turi būti priimami greitai, bet atsakingai.

    „Luca yra būtent toks investuotojas ir valdybos narys, kokio tikisi kiekvienas steigėjas. Be aštrios strateginės perspektyvos, jis atsineša retą atvirumo, sąžiningumo ir asmeninio įsipareigojimo lygį ir nuolat stengiasi padėti vadovybei per kiekvieną iššūkį“, – sakė Mantas Mikuckas ir Thomas Plantenga.

    Rizikos kapitalo rinkoje partnerių komandos stiprinimas dažnai signalizuoja fondo planus aktyviau investuoti ir didinti konkurencingumą dėl perspektyviausių sandorių. Ankstyvos stadijos segmentas ypač jautrus pasitikėjimui ir reputacijai, todėl žinomo investuotojo prisijungimas gali tapti svarbiu argumentu steigėjams renkantis, su kuo keliauti per augimo etapus.

  • „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    Miunchene įsikūrusi DI bendrovė „Atira“ pritraukė apie 16 mln. eurų investiciją, skirtą plėsti platformą, kuri automatizuoja pramonės pardavimų inžineriją ir pasiūlymų rengimą. Raundui vadovavo „Accel“, prisidėjo UVC, „Fortino“, „Booom“ bei keli pramonės investuotojai.

    Bendrovė taip pat atskleidė anksčiau neviešintą apie 2,3 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Finansavimas turėtų paspartinti produkto kūrimą, komandos augimą ir tarptautinę plėtrą.

    „Atira“ 2024 metų lapkritį įkūrė Florian Diegruber ir August DuMont Schütte. Įmonė orientuojasi į gamintojus, kurie parduoda sudėtingus, pagal užsakymą komplektuojamus produktus, kai kiekvienas pasiūlymas reikalauja individualių techninių ir komercinių sprendimų.

    Tokiose įmonėse atsakymas į užklausą pateikti pasiūlymą dažnai užtrunka savaites ar net mėnesius. Procese dalyvauja pardavimų inžinieriai, technikos specialistai, teisininkai ir komercijos komandos, kurios vertina specifikacijas ir ruošia pritaikytą dokumentaciją.

    „Atira“ skaičiuoja, kad pramonės pardavimų inžinerijai pasauliniu mastu kasmet tenka daugiau kaip 118 mlrd. eurų darbo sąnaudų. Didelė dalis šio darbo vis dar remiasi rankiniais procesais, o kritinė patirtis išsisklaido tarp žmonių, dokumentų ir tarpusavyje nesujungtų sistemų.

    „Atira“ platforma veikia virš jau naudojamų įrankių ir sistemų, tokių kaip CRM, ERP ir CPQ. Ji apdoroja gaunamas užklausas, identifikuoja reikalavimus, pažymi kritines vietas ir generuoja rezultatus, reikalingus pasiūlymui: techninę dokumentaciją, komplektavimo ir konfigūravimo variantus, kainodaros alternatyvas.

    Sprendimo esmė – sujungti įmonės istorinius projektų duomenis ir vidinę ekspertizę į vieną vykdomą procesą, kad sumažėtų rankinių perdavimų tarp komandų skaičius. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo kliento užklausos iki parengto pasiūlymo ir mažinti klaidų riziką.

    „Pardavimų inžinerija yra vienas didžiausių gamybos sektoriaus procesų, kurio programinė įranga iki šiol iš esmės neautomatizavo. Šiandien svarbi komercinė patirtis išsibarsčiusi tarp žmonių, dokumentų ir nesujungtų sistemų“, – sakė „Atira“ vadovas ir vienas įkūrėjų Florian Diegruber.

    Pasak jo, platformos tikslas – paversti organizacijos žinias pakartojamu, masteliu auginamu pajėgumu ir įdiegti DI į vieną svarbiausių pramonės įmonių procesų. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip atskiras pokalbių įrankis, o kaip procesus „orkestruojantis“ sluoksnis virš verslo sistemų.

    Naujasis kapitalas bus skiriamas „Atira“ komercializavimo komandai plėsti, produkto vystymui spartinti ir pasirengti plėtrai už Vokietijos ribų. Bendrovė taip pat planuoja žengti į gretimus komercinius procesus, tarp jų kainodaros analitiką, aptarnavimą po pardavimo ir tiekėjų koordinavimą.

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • Skambučių centrai pereina į DI balso erą: kaip keičiasi klientų aptarnavimas ir ką tai reiškia

    Kai Airijoje DI balso agentė „Rachel“ telefonu apklausė daugiau nei 3 000 barų ir surinko per 1 000 patikrintų „Guinness“ bokalo kainų, istorija greitai išplito internete. Dauguma pašnekovų net neįtarė, kad kalba ne su žmogumi, o tai aiškiai parodė, kiek pažengė balso technologijos.

    Tačiau šis eksperimentas atskleidžia platesnę kryptį: skambučių centrai vis sparčiau pereina nuo standžių automatinių meniu prie pokalbio principu veikiančių sistemų. Vietoj ilgo mygtukų spaudinėjimo klientai gali tiesiog pasakyti, ko nori, o DI bando išspręsti užduotį arba nukreipia pas specialistą.

    Kas keičiasi vietoj įprasto IVR

    Tradiciniai IVR meniu, kuriuose girdime prašymus pasirinkti skyrių paspaudžiant skaičių, palaipsniui keičiami natūralesnėmis balso sąsajomis. Skambinantysis gali pasakyti, kad nori perkelti vizitą, pasiteirauti dėl sąskaitos ar pranešti apie gedimą, o sistema atpažįsta intenciją ir veda pokalbį.

    Toks modelis ypač patrauklus ten, kur skambučių srautai dideli ir užklausos pasikartoja: sveikatos priežiūroje, telekomunikacijose, komunalinių paslaugų įmonėse, pardavimų kvalifikavime ar viešajame sektoriuje. Praktinė nauda dažnai matuojama sekundėmis vienam skambučiui, bet dideliuose centruose tai virsta valandomis ir mažesnėmis eilėmis.

    „Synthflow AI“ ir nauja infrastruktūra

    Vienas ryškesnių šios bangos pavyzdžių Europoje yra Berlyne įsikūręs startuolis „Synthflow AI“, įkurtas 2023 metais. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuoti didelės apimties telefono sąveikas, kad DI balso agentai galėtų priimti skambučius, atsakyti į dažniausius klausimus, registruoti vizitus, kvalifikuoti užklausas ir prireikus perduoti skambutį žmogui.

    Įmonė skelbia, kad platforma jau apdoroja daugiau nei 5 milijonus skambučių per mėnesį ir dirba su daugiau nei 100 verslo klientų įvairiose rinkose. Po apie 18 milijonų eurų A serijos investicijų, kurias vedė „Accel“, bendras finansavimas išaugo iki maždaug 27 milijonų eurų.

    Greitis, patogumas ir skaidrumas

    Įmonės vadovas Hakobas Astabatsyanas pabrėžia, kad esminis lūžis įvyko dėl didžiųjų kalbos modelių, kurie leido dialogą padaryti dinamišką. Tai reiškia, kad skambinantysis gali pertraukti, pakeisti temą ir kalbėti įprastais sakiniais, o sistema išlaiko pokalbio logiką.

    „Atsiradus didiesiems kalbos modeliams, atsivėrė galimybė šiuos pokalbius paversti dinamiškais: galite pertraukti DI, natūraliai pakeisti kryptį ir pokalbis teka labiau kaip su žmogumi“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Kartu jis akcentuoja, kad tikslas nėra apgauti, jog tai žmogus, o suteikti greitesnę paslaugą ir aiškiai atskleisti, kad kalbama su DI. Praktikoje tokios sistemos dažnai veikia kaip pirmoji linija: jos surenka informaciją, išfiltruoja neteisingai nukreiptus skambučius ir tik tada, kai reikia, perduoda operatoriui.

    „Žmonės užimti, jie nenori laukti ir klausytis begalinių meniu. Technologija jau pakankamai išmani, kad suplanuotų vizitą ar atsakytų į tipinius klausimus, bet ji nėra skirta gyvenimo patarimams“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Kas vyksta po skambučio

    Didelė dalis vertės slypi ne vien pačiame pokalbyje, bet ir automatiniuose veiksmuose po jo. Sistema gali įrašyti pokalbio metu gautus duomenis, atnaujinti kliento kortelę, pakeisti būsenas CRM sistemoje ir suaktyvinti vidinius procesus, kurie anksčiau buvo atliekami rankomis.

    „Aš tai vadinu RPA 2.0: DI gali paimti informaciją iš pokalbio, atnaujinti „HubSpot“ ar „Salesforce“, pakeisti CRM laukus ir automatizuoti tūkstančius pasikartojančių užduočių“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Tokios integracijos daro skambučių centrus mažiau priklausomus nuo rutinos, tačiau iškelia ir naujus reikalavimus kokybei. Jei DI neteisingai supranta kontekstą ar netiksliai suformuoja įrašus sistemose, klaidos gali greitai išplisti per procesų grandinę, todėl įmonės vis dažniau investuoja į testavimą, stebėseną ir aiškias eskalavimo taisykles.

    Saugumas, atitiktis ir balsų klonavimo rizika

    Augant DI balso įrankių prieinamumui, daugėja ir piktnaudžiavimo scenarijų, ypač susijusių su apsimetinėjimu ir balsų klonavimu. Pasak H. Astabatsyano, ankstyvuoju etapu teko susidurti su bandymais imituoti tapatybę, todėl kuriami aptikimo ir blokavimo mechanizmai, o rinka sparčiai profesionalėja.

    „Iš pradžių matėme apsimetinėjimo bandymus, todėl sukūrėme algoritmus jiems aptikti ir blokuoti. Dabar sektorius profesionalėja“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Reguliacinė aplinka taip pat griežtėja: auga dėmesys nepageidaujamiems skambučiams, numerių patikroms, asmens duomenų apsaugai ir sektoriniams reikalavimams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje. Tokiems sprendimams tampa svarbios ne tik technologijos, bet ir atitikties procesai, saugumo testai bei aiškios vartotojo teisės pasirinkti žmogaus konsultantą.

    Kodėl tai svarbu visam verslui

    Skambučių centrai daugelį metų buvo laikomi kaštų centru, kuriame optimizuojamas darbuotojų skaičius ir skambučių trukmė. DI balso agentai keičia patį modelį: vis daugiau užklausų išsprendžiama pirmuoju kontaktu, o operatoriai perima sudėtingesnius atvejus, kai reikia sprendimo, empatijos ar nestandartinių veiksmų.

    „Balsas nėra rinka, tai komunikacijos terpė. Nė viena įmonė jos nevaldys. Klausimas, kam tu tarnauji, o mes norime keisti kontaktų centrus ir išlaisvinti žmones prasmingesniam darbui“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Artimiausiais metais lemiami veiksniai bus skaidrumas, kokybės kontrolė ir vartotojo patirtis. Jei DI iš tiesų sutrumpina laukimą, tiksliai suveda duomenis ir greitai perduoda skambutį žmogui, kai to reikia, tokia technologija gali tapti naujuoju įmonių „registratūros“ standartu.

  • DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    Kas yra „Viktor“ ir kuo jis skiriasi

    Varšuvoje ir Miunchene veikiantis startuolis „Viktor“ kuria DI bendradarbį, kuris dirba ten, kur vyksta kasdienė komunikacija: „Slack“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi 64,7 mln. eurų.

    Šį etapą vedė „Accel“, prisidėjo „Bek Ventures“, „Kaya VC“, „Inovo VC“ ir „Tenacity Capital“, taip pat grupė vadinamųjų angelų investuotojų. Tarp jų minimi „Slack“ bendraįkūrėjai Stewartas Butterfieldas ir Calas Hendersonas bei kitų technologijų įmonių vadovai ir steigėjai.

    „Kitas DI etapas yra agentai, kurie prisijungia prie įmonės, supranta, kaip darbas vyksta, ir prisiima atsakomybę už rezultatus. „Viktor“ kuriamas kaip DI darbuotojas, galintis vykdyti projektus, atlikti pasikartojančias užduotis, kurti įrankius ir padėti įmonei judėti greičiau“, – sakė „Viktor“ vadovas ir bendraįkūrėjas Fryderykas Wiatrowskis.

    Kaip veikia DI bendradarbis

    „Viktor“ pozicionuoja save ne kaip dar vieną įrankį, o kaip „įdarbinamą“ skaitmeninį kolegą, integruojamą į jau naudojamas sistemas. Pasak bendrovės, jis gali kurti ataskaitas, suvestines, programėles, kampanijas, kodą ir automatizacijas, o rezultatus pateikti įprastais formatais.

    DI bendradarbis, kaip teigiama, po įdiegimo analizuoja, kaip organizacijoje atliekamas darbas, identifikuoja pasikartojančias ar didelę grąžą duodančias užduotis ir siūlo projektus. Praktikoje tai gali reikšti rinkodaros procesų automatizavimą, vidinių ataskaitų parengimą ar sutrikusių vidinių procesų sutvarkymą.

    Startuolis tvirtina, kad „Viktor“ gali veikti autonomiškai ne minutes, o savaites, išlaikydamas kontekstą tarp daugybės el. laiškų, dokumentų ir skirtingų įrankių. Darbuotojai esą gali rašyti jam žinutes kaip kolegai, o jis paruošia atsakymus ir atliktus darbus nuo suvestinių iki įdiegtų sprendimų.

    Spartus augimas ir planai

    „Viktor“ įkūrė 2023 metais buvę „Meta“ inžinieriai Fryderykas Wiatrowskis ir Peteris Albertas. Bendrovė nurodo, kad viešai startavo 2026 metų vasarį.

    Per 10 savaičių nuo starto, pasak įmonės, pasiektas 12,9 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų tempas, o platforma naudojama daugiau nei 2 000 organizacijų. Teigiama, kad klientai dažnai sujungia per 30 skirtingų programų, taip sumažindami darbą tarp atskirų sistemų.

    Įmonė pateikia ir kelis pavyzdžius apie galimą finansinį efektą: vienai grupei esą padėta sumažinti statybų projekto biudžetą 3,8 mln. eurų, o kitais atvejais įdiegta dešimtys automatizacijų per kelias savaites. Tokie skaičiai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas, kad produktas pataikė į realią verslo problemą: laiką ir kaštus, prarandamus dirbant tarp daugybės įrankių.

    „Accel“ atstovas Zhenya Loginovas pabrėžė, kad „Viktor“ sujungia bendradarbiavimo platformas ir DI, kurios iki šiol dažnai būdavo atskirai. Su nauju finansavimu „Viktor“ ketina spartinti plėtrą pasaulinėse rinkose, plėsti produkto galimybes ir atidaryti biurą Niujorke.

    Investuotojų dėmesys DI agentams pastaruoju metu auga, nes įmonės ieško ne vien generuojamo teksto, o sprendimų, kurie geba vykdyti užduotis nuo pradžios iki pabaigos. Tuo pat metu organizacijoms svarbiausios lieka valdymo, saugumo ir prieigos teisės, todėl DI „kolegos“ sėkmė dažnai priklauso nuo patikimų integracijų ir aiškios atsakomybės, ką sistema gali daryti autonomiškai.