CP v2

Tag: Acciona

  • „Mostostal Warszawa“ vėl svarstys gelbėjimo akcijų emisiją: kodėl geresni rezultatai dar negarantuoja stabilumo

    Lenkijos statybų bendrovė „Mostostal Warszawa“ spalio 30 dieną šaukia neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame dar kartą bus mėginama priimti sprendimą dėl vadinamosios gelbėjimo akcijų emisijos. Nors pastaruoju metu finansiniai rodikliai gerėjo, pati bendrovė pabrėžia, kad struktūrinės problemos niekur nedingo.

    Situaciją pakeitė Lenkijos finansų priežiūros institucijos sprendimas, leidęs pagrindiniam akcininkui „Acciona“ skelbti oficialų pasiūlymą supirkti jai nepriklausančias akcijas. Kartu buvo nurodyta minimali teisinga kaina, kuri sutampa su planuojama naujos emisijos kaina už akciją.

    Pagal susirinkimui teikiamą projektą „Mostostal Warszawa“ įstatinis kapitalas būtų didinamas nuo maždaug 31 300 000 eurų iki maždaug 43 700 000 eurų. Tam būtų išleidžiama nuo 136 000 000 iki 190 000 000 naujų vardinių akcijų, kurių nominali vertė po 1 zlotą, o emisijos kaina būtų 2,75 zloto už akciją.

    Bendrovės vadovybė akcentuoja, kad kapitalo didinimas yra būtinas ne vien dėl trumpalaikio „įkvėpimo“, bet dėl ilgalaikio finansinio tvarumo. Didžiausios rizikos įvardijamos trijose srityse: apyvartinių lėšų ir likvidumo pakankamumas, nuosavo kapitalo lygis bei galimybės gauti išorinį finansavimą.

    „Pastaruoju metu fiksuotas rezultatų pagerėjimas nepašalina struktūrinių iššūkių, susijusių su likvidumu, nuosavu kapitalu ir prieiga prie išorinio finansavimo“, – teigė „Mostostal Warszawa“ vadovybė.

    Panašiai situaciją vertina ir „Acciona“, raginanti kitus akcininkus pritarti dokapitalizavimui. Jos vertinimu, delsimas priimti sprendimus gali dar labiau apsunkinti bendrovės padėtį ir padidinti veiklos tęstinumo riziką.

    „Tolimesnis proceso vilkinimas ar trukdymas gali pagilinti ir taip sudėtingą finansinę bendrovės situaciją bei kelti grėsmę jos veiklos tęstinumui“, – teigė „Acciona“.

    Rinkos požiūriu tokio tipo emisijos statybų sektoriuje paprastai siejamos su poreikiu atkurti balansą po nuostolingų ar per mažai įkainotų projektų, taip pat su brangesnio skolinimosi aplinka. Statybų bendrovėms ypač svarbus stabilus apyvartinių lėšų finansavimas, nes pinigų srautai dažnai priklauso nuo užsakovo atsiskaitymo grafikų ir darbų perdavimo etapų.

    Akcininkų sprendimas dėl emisijos taps esminiu signalu ir kreditoriams, ir užsakovams: ar bendrovė turi pakankamai „pagalvės“ užtikrinti projektų vykdymą bei prisiimti naujus įsipareigojimus. Jei kapitalo didinimas būtų patvirtintas ir sėkmingai įgyvendintas, „Mostostal Warszawa“ gautų daugiau erdvės stabilizuoti likvidumą ir sumažinti spaudimą finansavimo paieškoms.

  • Mostostal Warszawa ant bankroto ribos: „Acciona Construcción Polonia“ siūlo gelbėjimą, bet su 1 euro sąlyga

    Lenkijos statybų bendrovė Mostostal Warszawa atsidūrė kritinėje padėtyje: artimiausiomis savaitėmis jai gali pritrūkti apyvartinių lėšų, o sprendimai dėl tolimesnio finansavimo persikelia į akcininkų lygmenį. Esminis klausimas – ar pavyks įgyvendinti planuojamą kapitalo didinimą ir kokiomis sąlygomis į jį įsitrauks dominuojantis akcininkas.

    Didžiausias Mostostal Warszawa akcininkas yra „Acciona Construcción Polonia“, valdanti 62,13 proc. balsų. Būtent jos pozicija laikoma lemiama, nes kapitalo didinimas gali pakeisti balsų struktūrą ir sukelti papildomas prievoles pagal viešųjų bendrovių reguliavimą.

    Kapitalo didinimas su griežta išlyga

    „Acciona Construcción Polonia“ pranešė esanti pasirengusi dalyvauti naujoje akcijų emisijoje, tačiau tik su aiškiai apibrėžta sąlyga. Bendrovė siekia, kad naujų akcijų emisijos kaina būtų 1 zlotas už akciją, o privalomo oficialaus siūlymo supirkti likusias akcijas kaina taip pat būtų nustatyta pagal šį lygį.

    Toks reikalavimas grindžiamas argumentu, kad standartinės privalomo siūlymo kainos skaičiavimo taisyklės remiasi istorinių kotiruočių vidurkiais, kuriuos esą iškreipė mažas akcijų likvidumas ir nebeatspindi smarkiai pablogėjusios įmonės finansinės padėties. Akcininkas taip pat nurodo, kad 1 zloto kaina, jo vertinimu, viršija nepriklausomų vertintojų nustatytą teisingą akcijų vertę.

    Konvertuojant sumą, 1 zlotas sudaro apie 0,23 euro už akciją. Tuo metu biržoje akcijų kaina buvo apie 4 zlotus, tai yra maždaug 0,92 euro, o metų pradžioje ji viršijo 8 zlotus, arba apie 1,84 euro.

    „Acciona Construcción Polonia“ kreipėsi į Lenkijos finansų rinkos priežiūrą dėl leidimo privalomą siūlymą skelbti už 1 zloto kainą. Jei priežiūros institucija tokio leidimo nesuteiktų, akcininkas nurodo pasitrauksiantis iš kapitalo didinimo, o tai reikštų, kad planas pritraukti gyvybiškai reikalingų lėšų gali žlugti.

    Kodėl bendrovei prireikė skubios pagalbos

    Mostostal Warszawa pastaraisiais mėnesiais pranešė apie išaugusius kapitalo poreikius, susijusius su nutrauktomis ar ginčytinomis sutartimis ir prognozuojamais finansiniais nuostoliais. Bendrovė nurodė, kad reikalingas papildomas finansavimas siekia 425–570 mln. zlotų, tai yra maždaug 99–133 mln. eurų.

    Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad įmonė ieškojo papildomo finansavimo rinkoje, tačiau, kaip skelbta, derybos su 10 bankų nebuvo sėkmingos. Tokiose aplinkybėse kapitalo injekcija iš akcininkų tampa vienu realiausių būdų išlaikyti veiklos tęstinumą.

    Akcininkų struktūroje, be „Acciona Construcción Polonia“, reikšmingas investuotojas yra PZU atvirasis pensijų fondas „Złota Jesień“, valdantis 19,14 proc. akcijų. Likusi dalis priklauso smulkiesiems investuotojams, kuriems privalomo siūlymo kaina ir emisijos sąlygos gali turėti esminę finansinę reikšmę.

    Rinkai tai tampa jautriu precedentu: akcininko siūlomas gelbėjimo planas reiškia didelį akcijų vertės perskirstymą, o galutinį scenarijų lems priežiūros institucijos sprendimas ir akcininkų susirinkime patvirtintos kapitalo didinimo sąlygos.

  • Saulės elektrinei parinkta vieta Ispanijoje atvėrė 5 000 metų paslaptį: aptikta penkiakampė tvirtovė

    Saulės elektrinei parinkta vieta Ispanijoje atvėrė 5 000 metų paslaptį: aptikta penkiakampė tvirtovė

    Vakarų Ispanijoje, Extremadūros regione, žemės sklypas iš pirmo žvilgsnio atrodė idealus saulės elektrinei: lygus reljefas, daug atviros erdvės, jokių akivaizdžių kliūčių. Tačiau pradėjus paruošiamuosius darbus po dirvožemiu netikėtai pasirodė visai kito laikmečio ženklai.

    Darbininkai aptiko keramikos šukių, įrankių fragmentų ir kitų radinių, o vėliau paaiškėjo, kad teritorijoje slypi kur kas didesnio masto archeologinis kompleksas. Dėl to statybos planai buvo pakoreguoti, o vietovėje pradėti sistemingi tyrimai.

    Kasas de Hito vietovėje, netoli Almendralecho, archeologai identifikavo kelias dešimtis radinių sankaupų, kurios rodo, kad teritorija buvo naudojama ilgą laiką. Dalies objektų datavimas siejamas su laikotarpiu apie 3300 metus prieš mūsų erą, o bendras vaizdas apima ir vėlesnius etapus.

    Tyrėjai nurodo, kad maždaug 100 hektarų plote užfiksuota 11 atskirų archeologinių zonų. Jose aptikta ženklų, liudijančių apie skirtingus istorinius tarpsnius, įskaitant vario amžių, bronzos amžių ir vėlesnius laikotarpius.

    Atradimas, pakeitęs projekto planus

    Ryškiausias radinys – neįprastos, aiškiai geometrinės formos įtvirtinimų sistema, kurios perimetras primena penkiakampį. Skirtingai nuo dažnesnių to meto apvalių ar ovalių gyvenviečių planų, čia matyti kampuotos linijos ir apgalvotas išdėstymas.

    Archeologiniai duomenys rodo, kad tai ne atsitiktinis statinių likučių rinkinys, o kryptingai suplanuotas gynybinis kompleksas. Aptikta griovių, sustiprintų ribų, galimų įėjimų kontrolės taškų ir kitų elementų, rodančių organizuotą bendruomenės gynybą.

    Skelbiama, kad kai kuriose vietose gynybiniai grioviai buvo iškirsti tiesiai į kalkakmenį ir galėjo siekti apie 4,5 metro gylį. Tokie sprendimai paprastai siejami su ilgalaikiu įsitvirtinimu, o ne laikina stovyklaviete ar trumpalaikiu prieglobsčiu.

    Penkiakampė citadelė ir bronzos amžiaus pėdsakai

    Didžiausią susidomėjimą kelia penkiakampė citadelė, kuri, anot tyrėjų, buvo komplekso branduolys. Pranešama, kad gyvenvietę juosė kelios gynybinės linijos, o už jų fiksuojami uolienoje iškirsti grioviai.

    Teritorijoje rasta ir ginklų pėdsakų: strėlių antgalių bei kitų radinių, būdingų konfliktų ar gynybos kontekstui. Taip pat aptikta buities likučių, leidžiančių spręsti, kad čia vyko kasdienis gyvenimas, o ne vien karinė veikla.

    Dalies sluoksnių būklė, degėsių ir suardymų požymiai leidžia kelti versiją, kad kompleksas galėjo patirti smurtinę griūtį. Vis dėlto galutinė interpretacija priklauso nuo tolesnių tyrimų, įskaitant detalesnį datavimą ir radinių analizę.

    Kodėl tokie radiniai vis dažnėja?

    Dideli infrastruktūros projektai, ypač atsinaujinančios energetikos, dažnai vykdomi dideliuose, anksčiau mažiau suardytuose plotuose, todėl žemės darbai vis dažniau atveria archeologinius sluoksnius. Daugelyje Europos šalių tokiais atvejais taikoma privaloma išankstinė patikra ir gelbėjimo archeologija, kad būtų suderinti statybos terminai ir paveldo apsauga.

    Šiuo atveju tyrimus koordinavo „Acciona“ Energía kartu su vietos specialistais, o pirminės išvados rodo, kad objektas galėjo būti reikšmingas centras Gvadianos upės slėnio apylinkėms. Tolimesni darbai turėtų patikslinti komplekso funkciją, chronologiją ir jo ryšius su kitomis regiono gyvenvietėmis.

    Atradimas Ispanijoje primena, kad net ir, atrodytų, technologiškai paprasti projektai gali netikėtai tapti vartais į priešistorę. Penkiakampės tvirtovės mastas ir planavimas jau dabar kelia klausimų, kiek iš tiesų sudėtingos buvo ankstyvosios bendruomenės šiame Europos regione.