Tag: Acerola

  • Ne tik apelsinų sultys: 5 gėrimai, kuriuose vitamino C gali būti dar daugiau

    Apelsinų sultys dažnai laikomos kone „auksiniu standartu“, kai kalbama apie vitaminą C, tačiau tai ne visada pats turtingiausias pasirinkimas. Yra gėrimų, kuriuose šio vitamino gali būti dar daugiau.

    Apie tai rašo „EatingWell“, išskirdamas penkis mažiau aptariamus variantus – nuo acerolos vyšnių ir amlos sulčių iki pomidorų, greipfrutų bei vitamino C papildytų ananasų sulčių.

    Vitaminas C svarbus imuninei funkcijai, padeda pasisavinti geležį iš augalinio maisto ir dalyvauja kolageno gamyboje. Kadangi tai vandenyje tirpus vitaminas, organizmas jo nekaupia ilgam, todėl svarbu reguliariai jo gauti su maistu ir gėrimais.

    Vis dėlto verta prisiminti, kad tikslus vitamino C kiekis labai priklauso nuo produkto sudėties ir apdorojimo: vieni gėrimai būna skiedžiami, kiti – papildomai praturtinami, tad reikšmę turi ir etiketė.

    1. Acerolos vyšnių sultys

    Acerolos vyšnių sultys minimos kaip vienas labiausiai koncentruotų natūralių vitamino C šaltinių. Žalių acerolos sulčių stiklinėje jo gali būti labai daug, tačiau komerciniuose produktuose kiekis gali smarkiai skirtis.

    Dėl perdirbimo, skiedimo ar skirtingų žaliavų veislių buteliuotuose gėrimuose vitamino C būna mažiau nei neapdorotose sultyse. Todėl rekomenduojama tikrinti maistingumo deklaraciją ir ieškoti konkretaus vitamino C kiekio.

    2. Pomidorų sultys

    Pomidorų sultys nėra tokios koncentruotos kaip acerolos, tačiau taip pat gali būti labai reikšmingas vitamino C šaltinis. Minima, kad viename puodelyje gali būti apie 112 miligramų vitamino C.

    Pomidorų sultys taip pat siejamos su kalio ir likopeno – antioksidanto, dažnai minimą širdies sveikatos kontekste – šaltiniais. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į druskos kiekį: kai kurios rūšys gali turėti nemažai natrio.

    3. Amlos (indiškojo agrasto) sultys

    Amla, dar vadinama indiškuoju agrastu, įvardijama kaip vienas turtingiausių augalinių vitamino C šaltinių pasaulyje. Šviežiuose vaisiuose vitamino C kiekis gali siekti kelis šimtus miligramų, nors tikslus skaičius priklauso nuo produkto.

    Amlos sultys neretai naudojamos mišiniuose, „wellness“ tipo šotuose ir kituose gėrimuose. Kaip ir pomidorų sulčių atveju, svarbu įvertinti, kiek gėrimas koncentruotas, todėl verta tikrinti etiketę.

    4. Vitamino C papildytos ananasų sultys

    Ananasų sultys, papildytos vitaminu C, gali būti alternatyva apelsinų sultims – minima, kad jų puodelyje gali būti apie 110 miligramų vitamino C. Tačiau ne visos ananasų sultys yra praturtinamos, tad kiekis skiriasi priklausomai nuo gamintojo.

    Be vitamino C, ananasų sultyse gali būti mangano ir bromelaino – fermento, kuris dažnai siejamas su virškinimu. Vis dėlto šios naudos priklauso nuo produkto sudėties ir vartojimo kiekio.

    5. Greipfrutų sultys

    Greipfrutų sultyse taip pat gali būti daug vitamino C – minima, kad 8 uncijų (apie 240 mililitrų) porcijoje gali būti 101 miligramas. Jos taip pat suteikia kalio ir flavonoidų – antioksidacinių junginių.

    Tačiau greipfrutų sultys žinomos dėl galimų sąveikų su dalimi vaistų, įskaitant kai kuriuos cholesterolį mažinančius vaistus, kraujospūdį veikiančius preparatus ar imunosupresantus. Dėl šios priežasties, vartojant receptinius vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš įtraukiant greipfrutų (ir taip pat ananasų) sultis į kasdienį racioną.

    Ką dar verta prisiminti renkantis gėrimus

    Vitamino C kiekis gėrimuose nėra vienodas ir gali smarkiai skirtis net toje pačioje produktų kategorijoje. Todėl perkant sultis ar praturtintus gėrimus verta pasitikrinti maistingumo lentelę.

    Jei tikslas – įvairovė, vitaminą C galima rinktis ne tik iš sulčių: jo gausu ir daugelyje vaisių bei daržovių. Tai padeda subalansuoti mitybą, kartu neapsiribojant vienu įprastu pasirinkimu.

  • Citrina pralaimi: šis nedidelis vaisius turi rekordinę vitamino C dozę ir stebina poveikiu

    Acerola, dar vadinama Barbadoso vyšnia, yra nedidelis ryškiai raudonas vaisius, kilęs iš Karibų regiono ir šiaurinės Pietų Amerikos. Iš pirmo žvilgsnio ji primena mažą vyšnią, tačiau mitybos požiūriu išsiskiria tuo, kuo retas vaisius gali prilygti.

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios acerola pastaraisiais metais vis dažniau minima mitybos specialistų ir papildų gamintojų, yra itin didelis vitamino C kiekis. Skirtinguose tyrimuose nurodoma, kad 100 gramų šviežio minkštimo jo gali būti apie 1 000–2 000 miligramų, o kai kuriais atvejais ir daugiau, todėl acerola gerokai lenkia citrusinius vaisius.

    Acerolos sudėtis: ne vien vitaminas C

    Nors acerola labiausiai žinoma dėl askorbo rūgšties, jos sudėtyje yra ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Vaisiui būdingą spalvą lemia karotenoidai, o papildomą antioksidacinį potencialą suteikia polifenoliai, tarp jų flavonoidai ir fenolinės rūgštys.

    Be to, aceroloje yra kalio, magnio ir kalcio, nors šių mineralų kiekiai paprastai nėra tokie išskirtiniai kaip vitamino C. Toks derinys paaiškina, kodėl acerola dažnai pasirenkama ne tik kaip kasdienio raciono dalis, bet ir kaip koncentruotas ingredientas papildams ar funkcinėms maisto prekėms.

    Kuo vitaminas C svarbus organizmui?

    Vitaminas C žmogaus organizme neatliekamas prabangos vaidmens, nes jis būtinas kelioms pagrindinėms funkcijoms. Jis reikalingas kolageno sintezei, todėl svarbus odai, kraujagyslėms, dantenoms ir sąnarių kremzlėms, taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos.

    Kita svarbi vitamino C savybė yra antioksidacinis poveikis, padedantis saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Taip pat jis gerina neheminės geležies pasisavinimą, todėl augalinės kilmės mityboje vitaminas C dažnai laikomas svarbiu geležies „partneriu“.

    Kodėl šviežios acerolos reta, o milteliai paplitę?

    Šviežia acerola Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra reta dėl labai trumpo vaisiaus „gyvavimo“ po nuskynimo ir itin trapios odelės. Dėl to dažniausiai sutinkami produktai yra šaldyta tyrė, 100 proc. sultys arba liofilizuoti milteliai, kurie patogūs transportuoti ir dozuoti.

    Renkantis acerolos miltelius dažniausiai rekomenduojama atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo ji trumpesnė, tuo aiškiau, ką vartojate. Praktikoje tai reiškia vieną ingredientą – acerolos vaisių miltelius – be papildomų užpildų ar saldiklių.

    Kiek vartoti ir kada būtinas atsargumas?

    Suaugusiųjų vitamino C paros poreikis paprastai nurodomas apie 75 miligramus moterims ir 90 miligramų vyrams, o viršutinė toleruojama riba sveikam suaugusiajam dažniausiai įvardijama 2 000 miligramų per parą. Kadangi acerola gali būti labai koncentruota, nedidelis kiekis miltelių neretai keliskart viršija įprastą paros normą.

    Nors perteklinis vitaminas C dažniausiai pašalinamas su šlapimu, didesnės dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo sutrikimų. Didesnio atsargumo paprastai prireikia turintiems polinkį į tam tikrų tipų inkstų akmenligę ar sergant hemochromatoze, o nėštumo metu ar vartojant vaistus geriausia pasitarti su gydytoju.

    Kaip vartoti, kad nauda nenueitų veltui?

    Acerolos miltelius patogiausia įmaišyti į jogurtą, varškę, košę ar kokteilį, tačiau svarbu jų nedėti į labai karštą maistą ar gėrimus. Vitaminas C yra jautrus šilumai, todėl ilgai kaitinant jo kiekis gali pastebimai sumažėti.

    Kasdienybėje acerola dažnai pasirenkama kaip rūgštelę suteikiantis priedas, galintis pakeisti citriną gėrimuose ar desertuose. Vis dėlto svarbiausia išlieka saikas ir supratimas, kad didžiausia nauda pasiekiama tada, kai koncentruoti produktai vartojami protingomis porcijomis.