Tag: Adamas Glapińskis

  • Didžioji dalis Lenkijos aukso – Londone ir Niujorke: Venesuelos pamoka, kuo tai gali baigtis

    Lenkijos centrinis bankas (NBP) skelbia sukaupęs aukso už 355,7 mlrd. zlotų, tačiau didelė dalis šių atsargų laikoma ne pačioje Lenkijoje, o Londone ir Niujorke. Didėjant politinei įtampai ir ginčams dėl svarbiausių institucijų teisėtumo, iškyla praktinis klausimas: ar bankas gali bet kada laisvai disponuoti visu užsienyje laikomu metalu.

    Kaip per spaudos konferenciją po palūkanų normų sprendimo teigė NBP vadovas Adamas Glapińskis, nuo jo kadencijos pradžios aukso atsargos išaugo beveik septynis kartus – 598 tonomis. Pasak jo, Lenkija pagal turimo aukso apimtį yra tarp dešimties didžiausių pasaulio centrinių bankų.

    Remiantis paskutiniu detaliu viešu NBP paskelbtu suskirstymu, parengtu pagal 2025 metų pabaigos duomenis, apie 105 tonos aukso buvo laikoma šalyje, per 195 tonas – Niujorke, o per 250 tonų – Londone. Tai buvo situacija iki 2026 metais vykusių papildomų pirkimų – naujo pasidalijimo bankas neatskleidė.

    Problema slypi paprastame skirtume: nuosavybė ne visada reiškia momentinę prieigą. Venesuelos istorija rodo, kad kilus politiniam ar teisiniam ginčui užsienyje laikomas auksas gali būti „įšaldytas“ vien dėl to, kad depozitorius ar teismas abejoja, kas turi teisę duoti nurodymus.

    Nuosavybė nereiškia greito atsiėmimo

    NBP yra formali aukso savininkė, tačiau praktikoje svarbu, kaip elgiasi užsienio saugotojas, kai iškyla neaiškumų. Stabiliais laikais tai skamba teoriškai, bet institucinės krizės metu gali tapti labai konkrečiu klausimu – ypač jei atsirastų prieštaringų nurodymų dėl rezervų.

    Tokiu atveju svarbios tampa „avarinės“ procedūros: kas banko vardu gali pasirašyti ir duoti nurodymus, ir kaip reaguotų užsienio depozitorius, jeigu suabejotų, ar nurodymą pateikęs asmuo iš tiesų teisėtai atstovauja centriniam bankui.

    Teisinė apsauga egzistuoja, bet ji neatsako į visus klausimus

    Tekste pabrėžiama, kad JAV užsienio centrinių bankų turtą nuo arešto ir priverstinio išieškojimo saugo Foreign Sovereign Immunities Act (FSIA). Jungtinėje Karalystėje panašią funkciją atlieka State Immunity Act 1978, kuris taip pat numato apsaugas centrinių bankų aktyvams.

    Vis dėlto tokia apsauga nereiškia automatinės garantijos, kad bet kokiomis aplinkybėmis bus galima iškart atsiimti konkrečias aukso luitų partijas. Įstatymai neišsprendžia situacijų, kai kyla ginčas dėl atstovavimo, kai veikia apribojimai ar kai depozitorius laukia teismo sprendimo.

    Venesuela: auksas liko Banke, bet ne rankose

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – ginčas dėl maždaug 31 tonos Venesuelos aukso, laikyto Anglijos banke. 2018 metais Nicolás Maduro valdžia pareikalavo grąžinti dalį metalo, tačiau Jungtinė Karalystė jo mandato nepripažino ir vėliau laikinuoju prezidentu pripažino Juaną Guaidó.

    Dėl dviejų konkuruojančių valdžios centrų atsirado ir dvi „paralelinės“ centrinio banko valdymo versijos – abi tvirtino turinčios teisę duoti nurodymus dėl rezervų. Anglijos bankas kreipėsi į teismą, kad šis nuspręstų, kieno instrukcijas vykdyti, o realybėje šalis ilgą laiką negalėjo laisvai disponuoti savo auksu.

    Tekste nurodoma, kad ginčas tęsėsi ir 2026 metais: auksas toliau buvo laikomas Anglijos banke, o prieš išduodamas rezervus depozitorius pabrėžė laukiantis papildomo teismo sprendimo.

    Kur laikyti auksą: kontrolė prieš operacinį patogumą

    Laikyti dalį aukso užsienyje nebūtinai yra klaida: Londonas yra vienas svarbiausių pasaulio tauriųjų metalų prekybos centrų, todėl auksą, esantį tenykščiuose saugyklose, gali būti paprasčiau naudoti finansinėse operacijose be fizinio transporto.

    Kita vertus, grąžinimas į šalį didina tiesioginę kontrolę ir mažina priklausomybę nuo užsienio jurisdikcijų, tačiau reiškia ir logistikos bei saugumo kaštus. Tekste taip pat pabrėžiama, kad visų atsargų sutelkimas vienoje vietoje reikštų ir rizikos koncentraciją.

    NBP planas: trys vietos ir daugiau kontrolės

    NBP strategija numato aukso rezervus skaidyti tarp Lenkijos, Londono ir Niujorko. 2026 metų kovą Adamas Glapińskis kalbėjo, kad siekiama, jog kiekvienoje vietoje būtų laikoma po trečdalį aukso, tačiau pripažino, kad Londone jo sukaupta daugiau, nes ten bankas vykdo pirkimus.

    Taip pat skelbta apie planus į šalį pargabenti dar vieną didelę aukso partiją ir laikyti ją naujame seife modernizuojamoje banko būstinėje Varšuvoje – darbus ketinama baigti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. NBP žadėjo ir fizines luitų patikras Londone bei Niujorke, įskaitant numerių sutikrinimą.

    Teksto pabaigoje pažymima, kad patikros patvirtina, jog luitai egzistuoja ir yra saugyklose, bet neatsako į esminį klausimą – kaip greitai galima jais disponuoti, jei kiltų teisinis ar politinis ginčas dėl to, kas turi teisę atstovauti NBP. Autoriai nurodo, kad banko klausė apie procedūras prieštaringų instrukcijų atveju, tačiau iki publikacijos atsakymo negavo.

  • Glapińskis apie infliaciją ir palūkanas: NBP nekontroliuoja energijos kainų, bet žada saugoti tikslą

    Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis teigia, kad Narodowy Bank Polski neturi tiesioginės įtakos energijos kainoms. Vis dėlto, pasak jo, banko pareiga yra neleisti, kad infliacija ilgam įsitvirtintų virš nustatyto tikslo.

    NBP siekia 2,5 proc. infliacijos tikslo, leidžiant 1 procentinio punkto nuokrypį į abi puses. Glapińskio vertinimu, artimiausiu metu kainų augimo tempas gali išlikti aukščiau šio intervalo, o „infliacinė nuotaika“ Europoje plinta dėl pasiūlos sukrėtimų.

    Energetikos šokas persiduoda ekonomikai

    Glapińskis akcentavo, kad pasaulinėse rinkose brangstanti energija ir žaliavos sukelia grandininį efektą. Iš pradžių tai atsispindi degalų ir dujų kainose, o vėliau persiduoda kitoms prekėms ir paslaugoms, didindama bendrą kainų lygį.

    Jo teigimu, Lenkija nėra izoliuota nuo tarptautinių procesų: jei energijos ištekliai brangsta globaliai, anksčiau ar vėliau tai atsispindi ir vidaus ekonomikoje. Dėl to, pasak NBP vadovo, mažėja tikimybė, kad palūkanų normos artimiausiu metu galėtų būti mažinamos.

    „Mūsų užduotis išlieka ta pati – kainų stabilumas. Nors mes nekontroliuojame energijos kainų, privalome neleisti, kad infliacija įsitvirtintų virš tikslo“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Palūkanų normos: tarp infliacijos ir augimo

    NBP vadovas priminė, kad sprendimus dėl palūkanų priima Pinigų politikos taryba, kuri turi vertinti kelis tikslus vienu metu. Aukštesnės palūkanos slopina vartojimą ir investicijas, todėl gali mažinti ekonominį aktyvumą, tačiau kartu jos yra vienas pagrindinių įrankių infliaciniams lūkesčiams suvaldyti.

    Glapińskis taip pat pabrėžė fiskalinį kontekstą: didelis biudžeto deficitas ir auganti skola reiškia, kad palūkanų kilimas didina ir skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to, anot jo, sprendimuose svarstoma ne tik infliacijos dinamika, bet ir lėtesnio augimo rizika.

    Pagal NBP pateiktą informaciją, bazinė palūkanų norma nuo 2026 metų kovo išlaikoma 3,75 proc. Artimiausias Pinigų politikos tarybos posėdis, kuriame bus svarstomos palūkanų normos, turėtų baigtis 2026 metų spalio 7 dieną.

    Ką signalizuoja centrinis bankas?

    Rinkoms svarbiausia žinutė – NBP kol kas nemato erdvės greitiems palūkanų mažinimams, jei energijos kainų spaudimas išliks. Centrinio banko retorika rodo siekį išlaikyti stabilumą ir kartu apsaugoti infliacijos tikslą, net jei kainų šaltinis yra išorinis.

    Glapińskis pažymėjo, kad stipri nacionalinė valiuta ir nuosekli pinigų politika, jo vertinimu, yra svarbūs ir platesniame valstybės finansų kontekste. Jis atkreipė dėmesį, kad artimiausiais metais ekonominė aplinka gali būti sudėtingesnė nei pastaruoju laikotarpiu.

  • Lenkijos finansų ministras G20: deregulacija, skaitmenizavimas ir dialogas su verslu turi stumti augimą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis G20 finansų ministrų susitikime Asheville, Šiaurės Karolinoje, akcentavo, kad ekonomikos augimą labiausiai spartina deregulacija, skaitmenizavimas ir glaudi valdžios partnerystė su verslu.

    Pasak ministro, Lenkija per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo centralizuotai planuotos ekonomikos iki didelės rinkos ekonomikos, o augimas esą nėra atsitiktinė politikos pasekmė, bet sąmoningas tikslas, į kurį turi būti orientuotos reformos.

    Beveik 200 reformų paketas

    A. Domańskis teigė, kad 2025 metais Lenkija įgyvendino didžiausią nuo ekonominės transformacijos deregulacijos paketą, apėmusį beveik 200 reformų, rengtas įtraukiant verslo atstovus.

    Ministro žinutė G20 kontekste siejosi su platesne diskusija apie tai, kaip valstybės gali didinti produktyvumą, mažinti administracinę naštą ir pritraukti investicijų, kartu išlaikydamos finansinį stabilumą.

    Trys prioritetai G20 darbotvarkei

    Kalbėdamas apie G20 darbotvarkę, Lenkijos finansų ministras išskyrė tris kryptis: tolesnį reguliavimo supaprastinimą įmonėms, pragmatišką energetikos transformaciją bei investicijas į švietimą.

    Jis pabrėžė, kad energetikos pokyčiai turi derinti klimato tikslus su pramonės konkurencingumu ir ekonominiu saugumu, o švietimo srityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tiksliems mokslams, technologijoms ir DI.

    „Transformacija turi atsižvelgti į visuomenę; pokyčiai turi būti vykdomi dialoge, stiprinant pasitikėjimą ir plačią paramą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ką pabrėžė JAV ir Lenkijos centrinis bankas

    Susitikime Lenkija buvo minima kaip vienas pavyzdžių, apie kuriuos kalbant siekta atverti diskusiją dėl augimo. JAV finansų ministras Scottas Bessentas, kaip skelbta, šalia Lenkijos minėjo ir kitas šalis, pateiktas kaip augimo istorijų pavyzdžiai.

    G20 kontekste pasisakė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis. Pagal banko pranešimą, jis taip pat akcentavo deregulacijos svarbą ir pabrėžė, kad tvariam augimui būtina centrinio banko nepriklausomybė, siejama su ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Lenkijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad šalis, jų vertinimu, neturi ryškių išorinių disbalansų, o eksporto augimas, lydėjęs didesnį konkurencingumą, vyko kartu su didesniais realiais atlyginimais ir augančia vidaus paklausa.

  • NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis spaudos konferencijoje teigė, kad banko finansinis rezultatas smarkiai priklauso nuo zlotų kurso ir turto vertės svyravimų, todėl deklaruojamas nuostolis nebūtinai atspindi ilgalaikę situaciją. Pasak jo, dalis viešų diskusijų apie NBP rezultatą neturėtų būti tiesiogiai siejama su atskirais politiniais siūlymais dėl gynybos finansavimo.

    NBP vadovas pabrėžė, kad didelę reikšmę turi aukso atsargų vertė, kuri, jo teigimu, šiuo metu generuoja reikšmingą nerealizuotą pelną. Jis sakė, kad nerealizuotas pelnas iš aukso NBP balanse siekia apie 160 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 37 mlrd. eurų pagal apytikrį 4,3 zloto už eurą kursą.

    „Apie galimą NBP nuostolį kalbėjome jau seniai, nes finansinis rezultatas priklauso nuo zlotų kurso“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jis taip pat akcentavo, kad lėšos gynybai teoriškai galėtų būti gautos iš aukso pardavimo, tačiau tai būtų įmanoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su saugumo grėsmėmis. NBP vadovas atskirai nurodė, kad pats centrinis bankas esą nerengė įstatymo projekto, o viešojoje erdvėje aptarti planai buvo siejami su prezidento aplinka.

    Kalbėdamas apie rezervus, A. Glapińskis sakė, kad balandžio pabaigoje NBP turėjo 595 tonas aukso ir toliau jį perka. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų didino aukso dalį rezervuose, siekdami mažinti priklausomybę nuo atskirų valiutų ir geriau amortizuoti geopolitinių sukrėtimų bei infliacijos rizikas.

    Konferencijoje buvo paliesta ir infliacijos tema. NBP vadovas pripažino, kad kainų augimas pastaruoju metu sustiprėjo, o priežasčių jis pirmiausia ieškojo pasiūlos šokuose ir energijos išteklių kainų svyravimuose, kuriuos didina įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    „Kol kas niekas negali patikimai pasakyti, kiek ilgai tęsis šis pasiūlos šokas“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jo teigimu, situacija skiriasi nuo 2022 metų, nes dabartinis energijos kainų šuolis yra mažesnis, o zlotų kursas išlieka gana stabilus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į bazinės infliacijos augimą, nors tvirtino, kad plataus masto paklausos spaudimo ekonomikoje kol kas nematyti, o atlyginimų augimas, pasak jo, yra sulėtėjęs.

    Tuo pat metu Lenkijos pinigų politikos formuotojai paliko palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė NBP palūkanų norma išliko 3,75 proc., lombardo norma 4,25 proc., indėlių norma 3,25 proc., o su vekseliais susijusios normos siekė 3,80 proc. ir 3,85 proc.

    NBP vadovas nurodė, kad dabartinėmis sąlygomis palūkanų normų stabilumas yra pagrįstas, o tolesni sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų ir infliacijos prognozių. Jis taip pat leido suprasti, kad palūkanų normų didinimas nebūtų atmestinas, jei infliacija taptų aiškiai didesne grėsme, o svarbiu atskaitos tašku turėtų tapti vasarą skelbiamos atnaujintos infliacijos projekcijos.