Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.
Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.
Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.
Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.
„Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.
„Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.
Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.
NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.