CP v2

Tag: Administracinė atsakomybė

  • Trakų miškuose vėl išvertė tonas šiukšlių: sumokėjo už išvežimą, o atliekos atsidūrė girioje

    Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai per trumpą laiką užfiksavo tris atskirus miškų teršimo atvejus. Skirtingose vietose rasta po gaisro likusių atliekų, žaliųjų atliekų ir mišrių šiukšlių, o bendras kiekis siekė apie 3 tonas.

    VMU teigimu, visais trimis atvejais pavyko nustatyti atsakingus asmenis, o užterštos teritorijos buvo sutvarkytos. Miškininkai pabrėžia, kad net ir tuomet, kai atliekas išvežti patikima paslaugos teikėjui, atsakomybės rizika niekur nedingsta, jei jos atsiduria gamtoje.

    Sumokėjo, bet atliekos atsidūrė miške

    Trakų rajone, netoli Vosyliukų, miške aptikta apie 450 kilogramų apdegusios medienos ir kitų po gaisro likusių atliekų. Nustačius kilmę paaiškėjo, kad jos susidarė sudegus privačiai pirčiai.

    Savininkai atliekų į mišką nevežė patys, tačiau jų išvežimą patikėjo paslaugą pasiūliusiems asmenims ir už ją sumokėjo. Vietoj to, kad atliekos pasiektų teisėtą tvarkytoją, jos buvo išverstos valstybiniame miške.

    Pažeidimą išaiškinti padėjo vietos bendruomenė, o identifikuojant situaciją svarbūs buvo ir duomenys apie atliekų vežimui naudotą nuomotą automobilį. VMU primena, kad užsakant atliekų išvežimą verta įsitikinti, ar paslaugą teikiantis asmuo ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas ir ar pateikia perdavimą patvirtinančius dokumentus.

    Žaliosios atliekos ir kamerų įrodymai

    Kitas atvejis fiksuotas Kaišiadorių rajone, VMU Trakų regioninio padalinio prižiūrimame miške, kur buvo išmestos medžių ir krūmų šakos. Atliekos atvežtos į vietą, kur anksčiau buvo šakų sandėlis, tačiau jam ištuštėjus teritorija tapo patogia nelegalaus išvertimo vieta.

    Pažeidimą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, o miškininkų vertinimu, čia palikta apie 2 tonas žaliųjų atliekų. Dėl šio įvykio surašyti 6 administracinių nusižengimų protokolai, skirtos baudos, o atliekas pažeidėjai sutvarkė patys.

    VMU atkreipia dėmesį, kad sausos šakos ir mediena didina gaisrų riziką, nes ugnis tokiuose sąvartuose plinta greičiau, o gesinimas tampa sudėtingesnis. Be to, vienoje vietoje paliktos atliekos dažnai paskatina atsirasti naujiems nelegaliems sąvartynams.

    Daugiau kaip pusė tonos mišrių šiukšlių

    Trečiasis atvejis nustatytas Trakų regioninio padalinio valstybiniame miške, kur aptikta daugiau kaip pusė tonos įvairių atliekų. Miškininkams pavyko nustatyti atliekas atvežusį asmenį.

    Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda, taip pat nurodyta atliekas sutvarkyti savo lėšomis. VMU nurodo, kad teisėtam atliekų tvarkytojui šiuo atveju buvo pristatyta 560 kilogramų atliekų.

    Miškininkai pabrėžia, kad miškuose paliktos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis. Plastikas, statybinės atliekos ar pavojingos medžiagos gamtoje išlieka ilgai, o jų surinkimas reikalauja papildomų žmonių ir finansinių resursų.

    VMU duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki liepos vidurio regioninių padalinių administruojamuose miškuose buvo apskaityta 46,19 tonos atliekų. Didžiausią dalį sudarė naudotos padangos, kurių bendras svoris viršijo 27 tonas, o vien Trakų regiono miškuose rasta 5,98 tonos padangų.

    Per tą patį laikotarpį valstybiniuose miškuose taip pat fiksuota daugiau kaip 10 tonų mišrių atliekų ir daugiau kaip 4 tonos asbesto turinčių statybinių medžiagų. Tokios atliekos kelia papildomą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, o jų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas.

    VMU primena, kad už atliekų palikimą miške gali grėsti administracinė, o įstatymuose numatytais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė priklauso nuo aplinkybių, atliekų rūšies ir kiekio, o nustačius pažeidėją jam dažnai tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir kompensuoti sutvarkymo išlaidas.

    Miškininkai ragina gyventojus rinktis tik teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus ir visada pasidomėti, kur bus pristatytos išvežamos atliekos. Taip pat rekomenduojama išsaugoti užsakymo, apmokėjimo ir atliekų perdavimo dokumentus, ypač kai tvarkomos po remonto ar gaisro susidariusios atliekos.

    Radus miške išmestas atliekas, apie tai galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui. Pastebėjus atliekas verčiančius asmenis, rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei įmanoma, užfiksuoti transporto priemonės valstybinius numerius.

  • Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Vairuotojams neretai kyla praktinis klausimas: ar galima pradėti važiuoti, jei pėsčiasis jau praėjo prieš automobilį, tačiau dar nėra visiškai nulipęs nuo perėjos. Įstatymai šios situacijos neaprašo vienu sakiniu, tačiau aiškiai nustato pareigą: pėsčiajam turi būti realiai užtikrintas saugumas ir neturi būti trukdoma jam pereiti.

    Lietuvoje pėsčiųjų pirmumas perėjose apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme: vairuotojas, artėdamas prie perėjos, privalo būti itin atidus, mažinti greitį ir praleisti pėsčiąjį, esantį perėjoje arba žengiantį į ją. Praktikoje tai reiškia, kad vien formaliai sustoti neužtenka, jei vėlesnis manevras verčia pėsčiąjį keisti elgesį.

    Esminis kriterijus, kurį akcentuoja ir eismo saugos specialistai, yra pėsčiojo reakcija. Jei pradėję judėti priverčiate žmogų perėjęje išsigąsti, sustoti, šoktelėti atgal ar akivaizdžiai paspartinti žingsnį, toks vairuotojo veiksmas gali būti vertinamas kaip nepraleidimas ir pavojingos situacijos sukėlimas.

    Todėl pajudėti galima tik tada, kai aišku, jog automobiliu nebesukelsite pavojaus ir nebeįtakosite pėsčiojo sprendimų. Saugiausia taisyklė kasdienėje situacijoje paprasta: jei pėsčiasis dar ant „zebro“, pajudėkite tik labai iš lėto, įsitikinę, kad atstumas yra pakankamas, o žmogus juda ramiai ir nuspėjamai.

    Primintina, kad pareigų turi ir pėstieji. Jie privalo elgtis atsargiai, netrukdyti eismui tyčia stabdant ar nepagrįstai lėtinant žingsnį, taip pat perėjose vengti dėmesį blaškančių veiksmų, pavyzdžiui, naudojimosi telefonu. Eismo sauga perėjoje visada priklauso nuo abiejų pusių elgesio, tačiau didžiausia atsakomybė tenka transporto priemonės vairuotojui.

  • Laistydami gėles balkone galite užsitraukti baudą: kada kaimynas turi teisę kreiptis į teismą?

    Laistydami gėles balkone galite užsitraukti baudą: kada kaimynas turi teisę kreiptis į teismą?

    Gėlės balkone dažnai atrodo nekaltas vasaros malonumas, tačiau per gausus laistymas gali greitai virsti kaimynų konfliktu. Jei vanduo nuolat nuteka žemyn ir apipila kaimyno balkoną, palanges ar skalbinius, tai gali būti laikoma tvarkos pažeidimu ir sukelti teisines pasekmes.

    Tokios situacijos dažniausiai kyla dėl vazonų be padėklų, lovelių su didelėmis drenažo angomis arba laistant taip, kad substratas nespėja sugerti vandens. Praktikoje tai vertinama kaip neatsargus skysčių pylimas ar išliejimas iš aukščio, todėl kaimynas gali kviesti policiją arba kreiptis į namo administratorių dėl pažeidimų fiksavimo.

    Jeigu apipylimas kartojasi, o pastabos ignoruojamos, elgesys gali būti traktuojamas griežčiau, ypač jei kaimynas įtaria tyčinį trukdymą. Tokiais atvejais ginčas neretai persikelia į oficialų lygmenį, o atsakomybė gali apimti ne tik baudą, bet ir įpareigojimą pašalinti problemos priežastį.

    Svarbu ir tai, kad administracinės priemonės nėra vienintelės. Jei dėl vandens sugadinami daiktai, pavyzdžiui, lauke džiovinami drabužiai, baldai, apdaila ar kaimyno augalai, nukentėjęs asmuo gali siekti žalos atlyginimo civiline tvarka ir prašyti nutraukti nuolatinį trukdymą.

    Konfliktai kyla ne tik dėl vandens. Daugiabučiuose problemų sukelia ir neprižiūrėti vijokliai ar sunkūs vazonai, kurie perauga į kaimynų erdvę arba tampa pavojingi stipresnio vėjo metu, o intensyviai kvepiantys ar daug žiedadulkių skleidžiantys augalai kartais laikomi kaimynų ramybės trikdymu, ypač jei tai susiję su alergijomis.

    Ribojimų gali atsirasti ir dėl invazinių svetimžemių rūšių. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje taikomi draudimai tam tikrų invazinių rūšių laikymui, dauginimui ir platinimui, todėl prieš perkant egzotišką augalą verta pasitikrinti, ar jis nėra įtrauktas į oficialius invazinių rūšių sąrašus.

    Šiltuoju sezonu balkonas dažnai tampa poilsio zona, tačiau ir čia galioja bendros saugumo bei viešosios tvarkos taisyklės. Atvira ugnis, dūmai ar kibirkštys gali būti vertinami kaip gaisro rizika, o triukšmingi vakariniai pasisėdėjimai neretai baigiasi skundais dėl ramybės trikdymo.

    Norint išvengti problemų, dažniausiai pakanka paprastų sprendimų: naudoti gilius padėklus, laistyti mažesnėmis porcijomis, vandens perteklių išpilti į kriauklę, o lovelius statyti taip, kad vanduo nepersilietų per kraštus. Jei konfliktas jau įsiplieskė, praktiškiausia pirmiausia bandyti susitarti raštu arba per namo administratorių, kad vėliau nekiltų ginčų dėl faktų.

  • Pastatėte automobilį prie savo namų? Net ir čia galite gauti baudą – štai kada rizikuojate

    Pastatėte automobilį prie savo namų? Net ir čia galite gauti baudą – štai kada rizikuojate

    Automobilį prie savo namų daugelis palieka ten, kur patogiausia išvažiuoti ar įsukti į kiemą. Tačiau vien to, kad vieta yra šalia jūsų būsto, ne visada pakanka: netinkamai pastatytas automobilis gali tapti pagrindu kviesti viešąją tvarką prižiūrinčias tarnybas ir gauti baudą.

    Dažniausios kaimynų konfliktų priežastys kyla tada, kai erdvė prieš namą nepriklauso vienam savininkui. Tai gali būti vidinis privažiavimas, bendro naudojimo teritorija ar kelias, kuriam taikoma servituto teisė, todėl taisyklės gali skirtis nuo įprasto įsivaizdavimo, kad čia galima statyti bet kaip.

    Kur baudos tikimybė didžiausia?

    Ypatingo dėmesio reikalauja gyvenamoji zona, kuri žymima specialiu kelio ženklu. Tokiose teritorijose transporto priemones leidžiama statyti tik pažymėtose vietose, o palikus automobilį bet kur, galima sulaukti baudos, nes čia galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

    Kita rizikinga situacija – kai automobilis trukdo kitiems: užstato įvažiavimą į gretimą sklypą ar kiemą, apsunkina išvažiavimą, susiaurina pravažiavimą specialiosioms tarnyboms. Net jei automobilis paliktas jums atrodžiusioje įprastoje vietoje, faktas, kad jis realiai riboja patekimą ar judėjimą, gali tapti pagrindu administracinei atsakomybei.

    Ar kaimynas gali statyti prieš jūsų namą?

    Jei vieta yra viešajame kelyje ar viešojoje erdvėje, pats faktas, kad automobilis stovi prieš jūsų namą, savaime nereiškia pažeidimo. Tačiau automobilis negali blokuoti įvažiavimo į jūsų teritoriją, taip pat turi būti laikomasi saugaus atstumo reikalavimų nuo sankryžų ir pėsčiųjų perėjų.

    Prieš ginčijantis su kaimynais ar paliekant automobilį įprastoje vietoje, verta išsiaiškinti teritorijos statusą: ar tai privati valda, bendras kiemas, vidinis kelias, servitutinis privažiavimas ar viešasis kelias. Praktikoje būtent neaiškus statusas ir skirtingi lūkesčiai dažniausiai sukelia konfliktus, kurie baigiasi pareigūnų iškvietimu.

    Ką daryti, kad išvengtumėte problemų?

    Jeigu kyla įtarimų, kad statymas gali būti vertinamas kaip trukdymas, saugiausia rinktis aiškiai sužymėtas stovėjimo vietas arba statyti savo sklype taip, kad nebūtų ribojamas kito asmens įvažiavimas. Taip pat pravartu įvertinti matomumą ir pravažumą, ypač siauruose kvartalų privažiavimuose, kur ginčai dėl parkavimo kyla dažniausiai.

    Jei konfliktas jau įsiplieskė, situaciją dažnai padeda išspręsti paprastas susitarimas su kaimynais ir aiškūs argumentai dėl teritorijos priklausomybės. Vis dėlto tais atvejais, kai paliktas automobilis pažeidžia eismo ar viešosios tvarkos reikalavimus, sprendimą gali priimti pareigūnai, o bauda tampa realia rizika net ir prie nuosavų namų.

  • Birštonas sugriežtina apleistų sklypų kontrolę: patikrinimai vyks du kartus per mėnesį

    Birštono savivaldybė praneša artimiausiu metu stiprinanti apleistų sklypų kontrolę. Savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai du kartus per mėnesį vykdys teritorijų patikrinimus, kurių metu vertins žemės sklypų ir jų aplinkos priežiūros būklę.

    Gyventojų prašoma iki patikrinimų pasirūpinti jiems priklausančių sklypų sutvarkymu. Savivaldybė akcentuoja pagrindinius darbus: nušienauti žolę, pašalinti piktžoles, surinkti šiukšles, išvežti statybines atliekas ir kitus teritorijos teršalus.

    Kas privalo tvarkyti teritoriją?

    Savivaldybė primena, kad sklypai turi būti prižiūrimi vadovaujantis Birštono savivaldybės švaros ir tvarkos taisyklėmis. Jose numatyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

    Taip pat pabrėžiama, kad tvarkos pareiga taikoma ne tik sklypams, bet ir želdiniams, statiniams bei visai priklausančiai teritorijai. Jei sklypas ar statinys priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, atsakomybė tenka visiems pagal valdomą dalį.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams?

    Birštono savivaldybė atkreipia dėmesį ir į tuos atvejus, kai sklypas skirtas gyvenamajam namui ar kitokios paskirties statiniui, tačiau statybos darbai dar nepradėti. Tokiais atvejais sklypo savininkas ar valdytojas vis tiek privalo užtikrinti teritorijos priežiūrą, kad ji netaptų apleista.

    Pasak savivaldybės, apleistos teritorijos dažniausiai kelia kelias problemas vienu metu: blogina gyvenamosios aplinkos estetiką, skatina piktžolių plitimą į kaimyninius sklypus, gali tapti šiukšlių ar statybinių atliekų kaupimo vietomis. Tvarkinga aplinka, anot savivaldybės, tiesiogiai prisideda prie bendros miesto ir kurorto įvaizdžio kokybės.

    Kokios pasekmės gresia už nepriežiūrą?

    Savivaldybė įspėja, kad nustačius netvarkomus ar apleistus sklypus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos administracinės priemonės. Konkrečios priemonės priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir galiojančių teisės aktų, tačiau gyventojai raginami nelaukti patikrinimų ir susitvarkyti iš anksto.

    Birštono savivaldybė dėkoja gyventojams už supratingumą ir bendradarbiavimą siekiant tvarkingos ir prižiūrėtos gyvenamosios aplinkos.

    Birštono savivaldybės informacija

  • Nulaužėte alyvų šaką parke ar kieme? Advokatas paaiškino, kada gresia bauda ir kiek

    Pavasarį žydinčios alyvos dažnam atrodo kaip nekaltas būdas parsinešti kvapnų puokštės akcentą, tačiau šakų laužymas parkuose, skveruose ar daugiabučių kiemuose gali būti laikomas viešosios tvarkos ir želdinių apsaugos pažeidimu. Už želdinių niokojimą Ukrainoje taikoma administracinė atsakomybė, o protokolas gali būti surašomas vietoje.

    Apie tai žiniasklaidai komentavo advokatas Pavlo Šikov, pabrėžęs, kad miestų medžiai ir krūmai laikomi teritorijų tvarkymo dalimi, todėl jų tyčinis žalojimas nėra „smulkmena“. Pasak jo, tikėtis, kad niekas nepastebės, neverta, nes pažeidimus fiksuoja ne viena institucija.

    „Protokolą vietoje gali surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės tarnybos ar aplinkosaugos inspektoriai, o sprendimą dėl baudos dažniausiai priima administracinė komisija prie savivaldybės vykdomojo komiteto“, – sakė Pavlo Šikov.

    Advokato aiškinimu, atsakomybė siejama su Ukrainos teisės aktu, reglamentuojančiu gyvenviečių tvarkymą, o konkrečios nuobaudos taikomos pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatą dėl teritorijų tvarkymo taisyklių pažeidimų. Kitaip tariant, žalą želdiniams teisė traktuoja kaip tvarkos pažeidimą, o ne kaip „asmeninį reikalą“.

    Baudos už želdinių pažeidimą fiziniams asmenims nurodomos nuo 340 iki 1 360 grivinų, o pareigūnams ir verslo subjektams – nuo 850 iki 1 700 grivinų. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą, tai sudaro maždaug nuo 8 iki 32 eurų gyventojams ir nuo 20 iki 40 eurų atsakingiems asmenims ar įmonėms, tačiau galutinę sumą lemia institucijos sprendimas ir bylos aplinkybės.

    Be teisinių pasekmių, advokatas akcentuoja ir praktinę žalą gamtai: paplitęs mitas, esą šakų laužymas padeda krūmui kitąmet gausiau žydėti, nėra pagrįstas. Alyvos žiedinius pumpurus formuoja iš anksto, todėl chaotiškai nulaužtos šakos gali sumažinti žydėjimą ir susilpninti augalą.

    Specialistų teigimu, pažeistos šakos tampa „vartais“ ligoms ir kenkėjams, o atviri audiniai lengviau užsikrečia grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis. Ilgainiui nusilpęs krūmas gali pradėti džiūti, ypač jei laužoma pakartotinai ar pažeidimai būna dideli.

    Aplinkosaugos institucijos kasmet primena ir apie kitą riziką pavasarį: saugomų augalų skynimą bei prekybą. Ukrainoje už kai kurių ankstyvų pavasario augalų neteisėtą rinkimą numatytos didesnės baudos, taip pat gali būti taikomas augalų konfiskavimas, jei pažeidimai susiję su saugomomis teritorijomis ar Raudonosios knygos rūšimis.

  • Rutininė patikra be priežasties: kada policija gali sustabdyti bet kurį automobilį?

    Rutininė patikra be priežasties: kada policija gali sustabdyti bet kurį automobilį?

    Keliuose daugeliui vairuotojų kyla tas pats klausimas: ar policija gali sustabdyti automobilį vien tik dėl vadinamosios rutininės patikros, kai joks pažeidimas iš pirmo žvilgsnio nepadarytas. Lietuvos teisėje policijos pareigūnų teisės tikrinti eismo dalyvius siejamos su eismo saugumo užtikrinimu ir kontrolės funkcijomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad sustabdymas nebūtinai turi būti „už baudos“: policija gali vykdyti prevencines priemones, tikrinti blaivumą, dokumentus ar transporto priemonės techninę būklę. Tokios patikros dažniausiai organizuojamos kaip tikslinės akcijos arba sustiprinta kontrolė tam tikrose vietose ir laiku.

    Kas paprastai tikrinama sustabdžius?

    Įprastos patikros metu pareigūnai gali paprašyti pateikti vairuotojo dokumentus, įsitikinti, ar asmuo turi teisę vairuoti, ar transporto priemonė yra registruota ir apdrausta. Taip pat gali būti tikrinamas blaivumas ir apsvaigimas nuo kitų medžiagų, ypač jei vykdoma prevencinė priemonė.

    Gali būti vertinama ir transporto priemonės techninė būklė, pavyzdžiui, ar veikia šviesos, ar nėra akivaizdžių gedimų, keliančių pavojų saugumui. Kai kuriais atvejais pareigūnai gali paprašyti sudaryti sąlygas apžiūrai, jei tam yra pagrindas ir tai susiję su eismo saugumu bei nustatytomis procedūromis.

    Kaip elgtis patikros metu?

    Vairuotojui svarbiausia laikytis pareigūno nurodymų ir elgtis ramiai. Dažniausiai rekomenduojama likti automobilyje, nebent pareigūnas aiškiai paprašo išlipti, ir laikyti rankas matomoje vietoje, kad situacija nekeltų įtampos.

    Jei pareigūnas paprašo, reikėtų išjungti variklį, o prireikus įjungti avarines šviesas. Taip pat svarbu netrukdyti pareigūnui atlikti patikros ir pateikti prašomus dokumentus bei informaciją, nes konfliktas ar atsisakymas bendradarbiauti paprastai tik komplikuoja situaciją.

    Ką privalo padaryti pareigūnas?

    Patikros pradžioje pareigūnas paprastai prisistato ir nurodo sustabdymo priežastį, o vairuotojui paprašius turi parodyti tarnybinį pažymėjimą taip, kad būtų galima perskaityti pareigūno duomenis. Ši taisyklė ypač aktuali, jei pareigūnas nėra uniformuotas arba jei vairuotojui kyla abejonių dėl patrulio tapatybės.

    Išimtis dažniausiai taikoma masinėms prevencinėms priemonėms, kai tikrinamas blaivumas ir sustabdymo priežastis yra pati vykdoma kontrolės akcija. Tokiose situacijose vairuotojui vis tiek išlieka teisė mandagiai užduoti klausimus ir gauti aiškų paaiškinimą, kokia procedūra atliekama.

    Teisinėje praktikoje esminė taisyklė paprasta: vairuotojui nebūtina būti padarius pažeidimą, kad būtų sustabdytas, tačiau policijos veiksmai turi būti atliekami laikantis įgaliojimų ir nustatytos tvarkos. Jei kyla įtarimų dėl galimų pažeidimų patikros metu, saugiausia fiksuoti aplinkybes ir vėliau jas ginčyti teisėtais keliais, o ne konfliktuoti kelyje.

  • Triukšmingi remonto darbai Joniškyje: kada būtinas pranešimas savivaldybei ir kokios baudos gresia

    Triukšmingi remonto darbai Joniškyje: kada būtinas pranešimas savivaldybei ir kokios baudos gresia

    Joniškio rajono savivaldybė primena, kad gyventojai ir ūkio subjektai, planuojantys triukšmą sukeliančius statybos, remonto ar montavimo darbus, privalo apie tai iš anksto informuoti savivaldybės administraciją. Pranešimą būtina pateikti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios.

    Pranešime turi būti aiškiai nurodyta darbų vieta, planuojamas triukšmo lygis ir trukmė per parą, taip pat triukšmo mažinimo priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus pranešimo darbai negali būti pradedami.

    Leistinas darbų laikas Joniškio rajone

    Vykdant triukšmingus darbus svarbu laikytis ne tik informavimo pareigos, bet ir nustatytų laiko ribų. Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje darbai darbo dienomis leidžiami nuo 8.00 iki 19.00 valandos.

    Poilsio ir švenčių dienomis triukšmingi statybos ir remonto darbai leidžiami nuo 10.00 iki 17.00 valandos. Savivaldybė ragina darbus planuoti taip, kad nebūtų trikdoma gyventojų ramybė, poilsis ar darbas.

    Baudos ir kur kreiptis dėl triukšmo

    Už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriamos baudos. Savivaldybė nurodo, kad tokiais atvejais bauda gali siekti nuo 100 iki 600 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 000 eurų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į viešosios rimties trikdymą vakaro ir nakties metu. Už triukšmą gyvenamosiose patalpose vakare nuo 19 iki 22 valandos ir naktį nuo 22 iki 7 valandos, kai trikdoma žmonių ramybė, poilsis ar darbas, gali būti skiriama bauda nuo 80 iki 200 eurų.

    Dėl remonto metu keliamo triukšmo savivaldybė siūlo kreiptis telefonu +370 426 51 197 arba elektroniniu paštu informuok@joniskis.lt. Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis dėl skubios pagalbos rekomenduojama skambinti telefonu 112.

    Atliekos po remonto: kur jas dėti

    Baigus remonto ar statybos darbus, savivaldybė primena pasirūpinti tinkamu statybinių atliekų sutvarkymu. Pabrėžiama, kad statybines atliekas draudžiama pilti į pusiau požeminių atliekų surinkimo aikštelių konteinerius arba palikti šalia jų.

    Joniškio rajone statybines ir didelių gabaritų atliekas gyventojai gali pristatyti į Bariūnų ir Žagarės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Prieš vykstant patariama pasitikslinti darbo laiką ir priėmimo sąlygas.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama apie planuojamus triukšmingus darbus iš anksto informuoti kaimynus, pavyzdžiui, paskelbiant pranešimą namo skelbimų lentoje. Tai padeda sumažinti konfliktų riziką ir leidžia aplinkiniams geriau suplanuoti savo laiką.

  • Nufotografavo greičio matuoklis? Štai kada realiai galite sulaukti baudos laiško

    Nufotografavo greičio matuoklis? Štai kada realiai galite sulaukti baudos laiško

    Greičio matuoklis sužybsėjo, o pašto dėžutėje ilgai tyla – tokia situacija vairuotojams pasitaiko, tačiau dažniausiai baudos „neužstringa“ mėnesiams. Įprastai pirmasis pranešimas apie užfiksuotą pažeidimą pasiekia transporto priemonės savininką per 2–4 savaites.

    Terminas gali sutrumpėti, jei pažeidimas užfiksuotas netoli vairuotojo gyvenamosios vietos ir nereikia papildomų patikrinimų. Kita vertus, procesas užtrunka, kai nuotrauką būtina patikslinti, suvesti duomenis ar aiškintis, kas realiai vairavo.

    Ilgesnė grandinė dažnesnė ir tais atvejais, kai automobilis yra lizinguojamas ar nuomojamas. Tuomet pirmiausia pranešimas paprastai siunčiamas juridiniam savininkui, o tik vėliau perduodamas faktiniam naudotojui, todėl bendras laukimo laikas gali pailgėti.

    Kiek laiko institucijos turi formaliai?

    Praktikoje pranešimai dažniausiai ateina per kelias savaites, tačiau teisės aktai institucijoms numato gerokai didesnį laiko „langą“ pirmajam dokumentui išsiųsti. Plačiai taikoma nuostata, kad pirmasis raštas gali būti pateiktas per 180 dienų nuo pažeidimo užfiksavimo.

    Svarbu suprasti, kad tai nereiškia automatinio pažeidimo „išnykimo“, jei pusę metų nieko negavote. Jei per nustatytą laiką neįteikiama korespondencija ar nepavyksta greitai užbaigti procedūros, byla gali būti perduodama nagrinėti teismui.

    Ką fiksuoja įranga ir kodėl tai svarbu?

    Nuotraukoje ar vaizdo įraše paprastai matomas ne tik automobilis. Dažniausiai fiksuojamas valstybinis numeris, data ir laikas, pažeidimo vieta, užfiksuotas greitis ir tuo metu galiojęs ribojimas.

    Šie duomenys tampa pagrindu pradėti administracinę procedūrą. Pirmiausia medžiaga patikrinama, ar įrašas tinkamas identifikuoti transporto priemonę ir ar nėra techninių kliūčių, o tik tada siunčiamas pranešimas transporto priemonės savininkui.

    Raudonas signalas ir atsakomybė

    Analogiška tvarka taikoma ir kameroms, kurios fiksuoja važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą ar pažeidimus geležinkelio pervažose. Ir čia pirmasis pranešimas dažniausiai pasirodo per 2–4 savaites, nors formaliai institucijos turi daugiau laiko pradėti procesą.

    Didžiausia klaida – manyti, kad jei po mėnesio ar dviejų laiško nėra, viskas baigta. Institucijos paprastai turi vienus metus pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o ją pradėjus, procesas gali užtrukti ilgiau, o galutinis senaties terminas siejamas su teisės aktuose nustatyta bendra tvarka.

    Gavus korespondenciją svarbiausia jos neignoruoti: patikrinti pažeidimo datą, vietą, automobilio duomenis ir pažeidimo pobūdį. Tuomet jau sprendžiama, ar pripažinti pažeidimą, nesutikti su juo, ar nurodyti asmenį, kuris tuo metu vairavo.

  • Šiauliuose griežtinama kontrolė: savavališkai užimta valstybinė žemė bus atlaisvinta

    Šiaulių miesto savivaldybė praneša keičianti požiūrį į neteisėtą valstybinės žemės naudojimą: atvejai, kai teritorijos užimamos be nuomos sutarties ar kito teisinio pagrindo, nebebus toleruojami. Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol kai kuriose situacijose buvo įsivyravusi praktika „naudoti, kol niekas netrukdo“, tačiau tokia tvarka baigiasi.

    Svarbus pokytis susijęs su administravimu: savivaldybė perėmė valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. Tai reiškia, kad mieste stiprinama kontrolė, o pažeidimai bus sprendžiami nuosekliai ir teisinėmis priemonėmis, pradedant nuo įspėjimų ir baigiant administracinėmis sankcijomis ar ginčais teisme.

    „Savivaldybės pozicija aiški: neteisėtas valstybinės žemės užėmimas Šiaulių mieste nebus toleruojamas, o pažeidimai bus šalinami visais teisėtais būdais. Valstybinė žemė priklauso visiems, todėl negali būti naudojama privačiai be teisėto pagrindo“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Viktorija Dildaitė.

    Savivaldybė nurodo, kad dažniausiai nustatomi pažeidimai yra susiję su savavališku teritorijų „prisijaukinimu“: valstybinė žemė aptveriama, paverčiama kiemu ar daržu, joje pastatomi laikini ar nuolatiniai statiniai. Verslo atvejais fiksuojama, kad įmonės valstybinėje žemėje sandėliuoja medžiagas, laiko įrangą ar naudoja teritoriją veiklai, taip sumažindamos sąnaudas.

    Pasak savivaldybės, vien „faktinis naudojimas“ nėra teisėtas pagrindas ir pats savaime nekuria teisės naudotis sklypu. Nustačius pažeidimus, bus taikomas vienas iš kelių kelių: geranoriškas teritorijos atlaisvinimas, naudojimo įteisinimas, jei tai leidžia teisės aktai, arba teisinės priemonės, įskaitant mokesčių taikymą ir administracinę atsakomybę.

    Pavyzdys: apleista degalinė Vilniaus gatvėje

    Kaip konkretų precedento pavyzdį savivaldybė įvardija buvusios degalinės pašalinimą Vilniaus gatvėje. Šis atvejis, anot savivaldybės, parodė, kad net ir ilgai užsitęsusios situacijos gali būti išspręstos, jei procedūros vykdomos iki galo.

    Procesas, savivaldybės teigimu, truko apie dvejus metus: informacija apie galimai bešeimininkį objektą gauta 2024 metų balandžio pradžioje, vėliau seko kreipimaisi į atsakingas institucijas, vieši pranešimai, o šeimininkams neatsiradus – teisminės procedūros dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais. Po palankaus teismo sprendimo reikėjo Šiaulių miesto tarybos sprendimo, o tada organizuotas griovimo ir ardymo darbų pirkimas.

    Savivaldybė skelbia, kad apleistos degalinės pašalinimo darbai baigti 2026 metų kovo 31 dieną. Taip pat pažymima, jog degalinę valdžiusi įmonė licencijos neteko dar 2018 metais, o 2022 metais buvo išregistruota, todėl neliko ir teisėto pagrindo užimti valstybinę žemę.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Savivaldybė akcentuoja, kad neteisėtas žemės naudojimas turi platesnį poveikį nei vien atskiras sklypas. Miestas patiria ekonominių nuostolių, nes teritorijos negali būti panaudotos viešiesiems projektams ar investicijoms, o pažeidimų šalinimas užtrunka dėl privalomų administracinių ir teisinių procedūrų.

    Dar viena problema – aplinkos ir vizualinė tarša: apleisti statiniai, sandėliuojamos medžiagos ar savavališkai aptvertos teritorijos blogina miesto vaizdą ir kelia klausimų dėl saugumo. Savivaldybė taip pat pabrėžia sąžiningos konkurencijos aspektą, nes verslui naudojantis valstybine žeme be sutarčių sudaromas nepagrįstas pranašumas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

    Gyventojai ir įmonės raginami nelaukti patikrinimų ir įsivertinti, ar valstybinė žemė naudojama teisėtai, ar nėra savavališkai užimtų plotų, o statiniai įrengti laikantis reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad kontrolė nebus vienkartinė – ji bus vykdoma nuolat, siekiant skaidraus ir teisėto valstybinės žemės naudojimo visų šiauliečių labui.